Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L., nuteistojo M. T. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus, nuteistojo T. R. ir jo gynėjo advokato Aivaro Gilio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos klastojimo), jam paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), G. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams paskiriant: 1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas); 3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 69 straipsnis). M. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos klastojimo), jam paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, M. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams paskiriant: 1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas); 3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 69 straipsnis). T. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais „Škoda Octavia Combi“ ir „Audi A6 Avant“) įgijimo apgaule), jam paskirta 60 MGL, t. y. 2 259 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų), dydžio bauda. Iš T. R., L. A., V. T. solidariai priteista atlyginti civilinei ieškovei ADB „Gjensidige“ 3 426,59 (tris tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt šeši eurai ir penkiasdešimt devyni euro centai) turtinės žalos padarymo. Iš G. L., M. T., L. A. solidariai priteista atlyginti civilinei ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 11 019,69 Eur (vienuolika tūkstančių devyniolika eurų ir šešiasdešimt devyni euro centai) turtinės žalos padarymo. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. P., V. T. ir L. A., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, L. A., V. T., veikdami bendrininkų grupe, apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą:

T. R., žinodamas, kad 2013 m. birželio 27 d., 17.15 val., Senajame Ukmergės kelyje, Vilniuje, prie posūkio į Riešę, eismo įvykio tarp jo vadovaujamai UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo, kad minėto UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio automobilio sugadinimai atsirado ne kontakto su automobiliu „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu, o kitomis aplinkybėmis, šio nebūto eismo įvykio įforminimui perdavė L. A. duomenis apie automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo draudimą ir kitus duomenis, reikalingus įrašyti į eismo įvykio deklaraciją. L. A., gavęs iš T. R. su automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susijusius ir kitus duomenis, reikalingus įrašyti į eismo įvykio deklaraciją, 2013 m. birželio 27 d. Vilniuje už T. R. pasirašė eismo įvykio deklaraciją, kurioje kartu su V. T. įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. birželio 27 d., 17.15 val., Vilniuje, Senajame Ukmergės kelyje, prie posūkio į Riešę, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. R., atsitrenkė į V. T. vairuojamą, A. K. IĮ priklausantį automobilį „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad dėl to buvo sugadintas automobilio „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekis, ir automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinė pusė bei, kad T. R. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis.

Po to, T. R. surašė ir pasirašė 2013 m. birželio 28 d. UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus prašymą dėl draudimo išmokos pervedimo į asmeninę T. R. sąskaitą, kurį kartu su savo vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė L. A. reikalų dėl draudimo išmokos gavimo už minėto automobilio sugadinimus sutvarkymui.

Po to, L. A. surašė ir pasirašė už T. R. 2013 m. birželio 28 d. pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie minėtą 2013 m. birželio 27 d. neva įvykusį eismo įvykį, kurio metu neva buvo sugadinta automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinė pusė, ir šį pranešimą su minėta suklastota eismo įvykio deklaracija, T. R. jam perduotais vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini)bei T. R. pasirašytu 2013 m. birželio 28 d. UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus prašymu dėl draudimo išmokos pervedimo į asmeninę T. R. sąskaitą pateikė ADB „Gjensidige“, esančiai Vilniuje, T. Š. g. 21. Taip pat L. A. 2013 m. birželio 28 d. ADB „Gjensidige“ žalų ekspertui Ž. V. pateikė apžiūrėti minėtą automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po to pasirašė eksperto Ž. V. surašytą 2013 m. birželio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, taip melagingai patvirtindamas, kad jame nurodyti minėto automobilio sugadinimai yra 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio pasekmė.

V. T. Vilniuje, Ševčenkos g., į 2013 m. birželio 28 d. prašymą atlyginti žalą įrašė žinomai melagingus duomenis apie minėtą 2013 m. birželio 27 d. neva įvykusį eismo įvykį, kurio metu neva buvo sugadintas automobilio „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekis, jį pasirašė ir šį prašymą su minėta suklastota eismo įvykio deklaracija pateikė draudimo bendrovei „Gjensidige“, esančiai Vilniuje, T. Š. g. 21. Be to, jis A. K. IĮ priklausantį automobilį „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateikė apžiūrėti ADB „Gjensidige“ žalų ekspertui Ž. V., po to, pasirašė šio surašytą 2013 m. birželio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, taip melagingai patvirtindamas, kad jame nurodyti minėto automobilio sugadinimai yra 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio pasekmė.

Minėtų dokumentų pagrindu būdama apgaulės įtakoje ADB „Gjensidige“ 2013 m. liepos 4 d. į A. K. IĮ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 4907,39 Lt, kas atitinka 1421,28 Eur, dydžio draudimo išmoką ir 2013 m. liepos 1 d. į T. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 6923,95 Lt, kas atitinka 2005,31 Eur, dydžio draudimo išmoką, po to T. R. minėtą pinigų sumą 2013 m. rugpjūčio 10 d. įnešė į UAB „duomenys neskelbtini“ kasą. Taip T. R., L. A., V. T., veikdami kartu, apgaule A. K. IĮ ir UAB „duomenys neskelbtini“ naudai įgijo ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą – iš viso 11 831,34 Lt, kas atitinka 3426,59 Eur, dydžio lėšas.

2. Be to, G. L., M. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, jog siekdami apgaule kito naudai gauti draudimo išmokas, veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. liepos 2 d. Vilniuje pasirašė eismo įvykio deklaraciją, taip patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos 2 d., 7.40 val., Vilniuje, Didlaukio g., M. T. vairuojamas automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į G. L. vairuojamą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį, realiai UAB „duomenys neskelbtini“ valdomą automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad dėl to buvo apgadinta automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinė dešinė pusė ir automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinė pusė ir galinė dalis bei, kad M. T. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Taip G. L. ir M. T., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą – minėtą eismo įvykio deklaraciją.

3. Be to, G. L., M. T., pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su L. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą:

G. L. 2013 m. liepos 2 d. Vilniuje kartu su M. T. pasirašė eismo įvykio deklaraciją, taip patvirtindami žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos 2 d., 7.40 val., Vilniuje, Didlaukio g., M. T. vairuojamas automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į G. L. vairuojamą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį, realiai UAB „duomenys neskelbtini“ valdomą automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad dėl to buvo apgadinta automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinė dešinė pusė ir automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinė pusė ir galinė dalis bei, kad M. T. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis.

L. A., žinodamas, kad G. L. ir M. T. 2013 m. liepos 2 d. pasirašytoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyti minėti duomenys yra melagingi, kaip M. T. atstovas pasirašė 2013 m. liepos 2 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2013 m. liepos 2 d. neva įvykusį eismo įvykį, taip pat M. T. jam perduotą automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 22 d. pateikė apžiūrėti AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertui vertintojui J. D., po to, kaip M. T. atstovas pasirašė vertintojo J. D. surašytą 2013 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, taip patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio pasekmė.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė už G. L. 2013 m. liepos 17 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame įrašė duomenis apie 2013 m. liepos 2 d. neva įvykusį eismo įvykį, taip pat transporto priemonės techninės apžiūros aktą, taip melagingai patvirtindamas, kad šiuose dokumentuose UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio, realiai jo vadovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ valdomo automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio pasekmė, ir pateikė juos su 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracija AB „Lietuvos draudimas“, esančiai Vilniuje, Ukmergės g. 315B.

L. A. M. T. pavedimu pateikė AB „Lietuvos draudimas“, esančiai Vilniaus rajone, Užubalių k., Senasis Ukmergės plentas 4, pasirašytą žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją, 2013 m. liepos 2 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame įrašė duomenis apie 2013 m. liepos 2 d. neva įvykusį eismo įvykį bei kurį pasirašė kaip M. T. atstovas, 2013 m. liepos 24 d. UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13/0042 dėl automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto, M. T. pasirašytą 2013 m. liepos 24 d. prašymą dėl draudimo išmokos pervedimo bendrovei „duomenys neskelbtini“, taip pat 2013 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą.

Minėtų dokumentų pagrindu būdama apgaulės įtakoje AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. liepos 25 d. pervedė į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, 27 748,70 Lt, kas atitinka 8036,58 Eur, dydžio draudimo išmoką ir 2013 m. liepos 31 d. pervedė į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 10 300,09 Lt, kas atitinka 2983,11 Eur, dydžio draudimo išmoką, po to, UAB „duomenys neskelbtini“ pastarąją sumą UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo L. A. prašymu 2013 m. rugpjūčio 1 d. pervedė į minėtą UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą.

Taip G. L., M. T., L. A. veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule UAB „duomenys neskelbtini“ naudai įgijo svetimą didelės vertės AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – iš viso 38 048,79 Lt, kas atitinka 11 019,69 Eur, dydžio lėšas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį, kuria G. L. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei priimti naują nuosprendį: G. L. išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl G. L. pripažinimo kaltu neatitinka tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, tiek teismų praktikoje suformuoto draudimo žmogaus kaltę baudžiamajame procese grįsti prielaidomis. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nėra individualizuoto G. L. kaltės klausimo aptarimo, kaltė grindžiama niekuo neparemtomis prezumpcijomis.

4.2. Akcentuoja, kad galimai G. L. padarytų nusikalstamų veikų aprašyme nurodytas tik vienas jo padarytas objektyvusis požymis – 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos pasirašymas. Dėl šio veiksmo G. L. pripažintas kaltu ne tik dėl dokumento klastojimo, tačiau ir dėl kvalifikuoto, bendrininkų grupėje padaryto sukčiavimo. Pažymi ir tai, jog byloje 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvada yra vienintelis duomenų šaltinis, kuris nesutampa su G. L. ir M. T. parodymais bei jų pasirašyta eismo įvykio deklaracija.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvadoje konstatuota, jog ne deklaruoto įvykio metu padaryti „Nissan Qashqai“ ir „Ford Mondeo“ sugadinimai. Specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvadą pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) transporto trasologijos ekspertai Martinas Možeika (Martin Možeiko) ir Vytautas Šakėnas. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu apklausti ekspertai pripažino, jog netyrė pačių automobilių, tik jų nuotraukas. Pripažino, kad pateiktos automobilių nuotraukos padarytos nesilaikant kriminalistinės fotografijos reikalavimų, tyrimams pateikta medžiaga buvo nekokybiška, dalis nuotraukų be mastelio, fotografuotos iš skirtingų aukščių, skirtingu kampu. Pripažino, kad šiame tyrime nenaudojo specialių žinių, nesivadovavo mokslinėmis instrukcijomis, metodika, tačiau davė kategorišką išvadą. Nuteistojo G. L. teigimu, teismas vertindamas 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvadą, nepasisakė dėl išvados kategoriškumo, nors patys specialistai pripažino, jog tyrimą atliko iš nekokybiškos, kriminalistinių reikalavimų neatitinkančios medžiagos.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvadoje nėra nurodyta, kokiomis metodikomis specialistai rėmėsi atlikdami tyrimą ir teikdami išvadą. 2019 m. gruodžio 12 d. apklausos teisme metu specialisto išvadą pateikę ekspertai patvirtino, kad išvada padaryta remiantis tik transporto trasologijos eksperto kompetencija, jokių metodikų atliekant panašius transporto priemonių sužalojimų palyginimo tyrimus nėra. Nuteistojo įsitikinimu, tai paaiškina, kodėl specialisto išvadoje nėra aptarta išvadų tikėtinumo skalė, pati išvada pateikta nenurodant jos tikėtinumo masto.

4.5. Nurodo, kad byloje pateikta ir kita, Latvijos transporto trasologijos eksperto Aldžio Goldšmito, konsultacinė išvada. Nuteistojo G. L. teigimu, Latvijos ekspertas taip pat ir Lietuvos ekspertai konstatavo, kad nuotraukos, iš kurių atliktas tyrimas, neatitinka ekspertiniams tyrimams keliamų reikalavimų, be to, nustatė, jog neįmanoma pateikti išvados, kad automobilių „Nissan Qashqai“ ir „Ford Mondeo“ susidūrimas neįvyko 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis.

4.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas konsultacinę išvadą, teismas skundžiamame nuosprendyje nusprendė, jog ji savaime nepaneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvados. Teismas nurodė, kad Lietuvos specialistai atliko tyrimą platesniu spektru, pagal kitaip suformuotus klausimus ir naudodamiesi didesnės apimties medžiaga. Nuteistasis pažymi, kad naudojamos medžiagos apimtis, teismo interpretuota nesivadovaujant jokiais duomenimis, o klausimų formulavimas ir tyrimo spektro platumas savaime nesuteikia jokio pagrindo konstatuoti Lietuvos specialistų išvados pranašumo prieš Latvijos eksperto išvadą.

4.7. Nuteistojo įsitikinimu, nurodomos L. A. sąsajos su automobiliais „Ford Mondeo“ ir „Nissan Qashqai“, sąsajos su M. T., neturi nieko bendro su G. L. ir jo kaltės klausimo sprendimu. Pažymi, kad remiantis vieninteliu duomenų šaltiniu –specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvada, G. L. pripažintas kaltu ne tik dėl dokumento klastojimo, bet ir dėl sukčiavimo, nors šis duomenų šaltinis su sukčiavimu nieko bendro neturi. Pasak nuteistojo, specialisto išvada neleidžia konstatuoti ir neturi nieko bendro su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, jog G. L. siekė apgaule gauti draudimo išmoką, veikė bendrininkų grupėje. Šios kaltinimo aplinkybės nėra grindžiamos jokiais bylos duomenimis.

4.8. Akcentuoja, kad G. L. net nebuvo kaltinamas atlikęs kokius nors veiksmus su draudimo bendrove, nėra jokių duomenų, rodančių jo bet kokį ryšį su draudimo išmokomis, nėra jokių įrodymų, kad G. L. galėjo turėti bet kokios naudos iš gautų draudimo išmokų. Byloje nėra ir niekada nebuvo jokių duomenų apie tai, kad G. L. iki 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio (ar po jo) turėjo bet kokį kontaktą su L. A. ar kitais byloje kaltintais asmenimis. Pažymi, jog turint abejonių dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio realumo, šio eismo įvykio deklaracijos pasirašymas gali būti pagrindu nebent įtarimams dėl dokumento suklastojimo. Nuteistojo teigimu, sukčiavimas nuo dokumento suklastojimo skiriasi savo požymiais, kurių buvimo G. L. veiksmuose nebuvo konstatuota.

4.9. Nurodo, kad teismas, nustatęs, jog eismo įvykio nebuvo, padarė išvadą, kad ir eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoti duomenys yra neteisingi, tai yra, suklastotas dokumentas. Pažymi, kad be jokio papildomo argumentavimo toliau skundžiamame nuosprendyje daroma kita išvada, teigianti, jei eismo įvykio nebuvo, deklaracijos pasirašymas savaime reiškia suvokimą naudojant apgaulę gauti draudimo išmokai. Pasak nuteistojo, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, nepasitvirtino kaltinimo teiginiai, kad 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio nebuvo ir pasirašydamas šio įvykio deklaraciją G. L. klastojo dokumentą. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje jo kaltės klausimas paremtas vien prielaidomis, nelogišku preziumavimu, todėl G. L. nuteisimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. T. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį, kuria M. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, M. T. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Taip pat prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir paskirti naują ekspertizę atsakant į ekspertams pateiktus klausimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Visų pirma, nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas M. T. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė imperatyvių BPK reikalavimų. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, M. T. kaltė yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, tai yra, išsamiai ir nešališkai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pripažindamas M. T. kaltu padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

5.2. Pasak gynėjo, nuteistojo M. T. kaltė grindžiama netiesioginių įrodymų šaltiniais: Lietuvos teismo ekspertizės 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. 11-217(15)/11-1087(150/11-1088(15) (toliau – ir specialisto išvada) ir ekspertų apklausos protokolais.

5.3. Nuteistojo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas deklaratyviai tvirtino, jog M. T. padarė nusikalstamas veikas, tačiau koks veikimo mechanizmas, kokie požymiai suteikė pagrindą teismui daryti tokią išvadą, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia, nuosprendyje neaprašė.

5.4. Akcentuoja, jog nebuvo atsižvelgta į paties M. T. parodymus, kad visą automobilio „Nissan Qashqai“ žalos administravimą perdavė L. A..

5.5. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad „Nissan Qashqai“ sugadinimai, užfiksuoti po 2013 m. birželio 15 d. (6 d.) ir 2013 m. liepos 2 d. deklaruotų eismo įvykių, yra skirtingi, kadangi nesutampa jų išsidėstymo aukštis, pobūdis, apimtis. Pasak nuteistojo gynėjo, tai reiškia, jog pasitvirtino M. T. parodymai, kad automobilis „Nissan Qashqai“ po eismo įvykio buvo suremontuotas visiškai, vizualiai matėsi, jog skiriasi remontuotų dalių spalva. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir foto nuotraukos, darytos po eismo įvykių bei automobilio remontų. Tuo tarpu teismas nurodė, jog automobilio „Ford Mondeo“ sugadinimo požymiai, matomi nuotraukose, darytose po 2013 m. sausio 8 d. ir po 2013 m. liepos 2 d. įvykusių deklaruotų eismo įvykių, yra tokie patys.

5.6. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog L. A. yra susijęs su abiem automobiliais: „Ford Mondeo“, kaip jo vadovaujamos bendrovės savininkas, su „Nissan Qashqai“, kaip ne kartą apgadintą transporto priemonę pasirengęs tvarkyti asmuo. Jeigu teismas laikė, kad pagal padarytus sugadinimus šios transporto priemonės nedalyvavo tame pačiame įvykyje, neatkreipė dėmesio, jog nuteistasis L. A. disponavo šiais dviem automobiliais ir po įvykio, todėl M. T. nežinant, galėjo sukeisti „Ford Mondeo“ dalis, t. y. sukeisti senas „Ford Mondeo“ 2013 m. sausio 8 d. eismo įvykio detales bei tokį automobilį pateikti draudimo bendrovei. Pasak gynėjo, nurodytų aplinkybių teismas netyrė, be to, neatsižvelgė į tai, jog M. T. niekada nebuvo teistas už panašaus pobūdžio veikas, pažymint, kad L. A. teistas ne vieną kartą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą.

5.7. Nurodo, kad pagal „Nissan Qashqai“ sugadinimus, automobilis buvo sutvarkytas (byloje yra foto nuotraukos). Pažymi, jog M. T. interesas buvo skubiai ir kokybiškai suremontuoti automobilį bei juo toliau naudotis. Būtent tokias paslaugas teikė L. A. bendrovė, kuri organizuodavo tokio pobūdžio paslaugas.

5.8. Akcentuoja, kad M. T. jokių pinigų niekada nėra gavęs, nes AB „Lietuvos Draudimas“ 8 036,58 Eur pavedimą atliko UAB „duomenys neskelbtini“, kuri realiai atliko remonto darbus. Tą patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esantis M. T. prašymas draudimo bendrovei išmokėti šiuos pinigus UAB „duomenys neskelbtini“. Pažymi, kad šios įmonės atlikti darbai M. T. jokių įtarimų nesukėlė, jokios naudos M. T. negavo, išskyrus tai, jog jo automobilis po įvykio buvo sutvarkytas greitai ir kokybiškai.

5.9. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, teismo išvada, kad visi kaltinamieji veikė apgaule: suklaidino draudimo bendrovę apie eismo įvykį, ši apgaulė buvo esminė, kaltinamieji veikė tiesioginė tyčia, tėra prielaida. Pažymi, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog M. T. sąmoningai, tyčia prisidėjo prie sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

5.10. Gynybos nuomone, specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvada Nr. 11-217(15)/11-1087(150/11-1088(15) prieštarauja bylos medžiagai. Pažymi, jog specialisto išvada atlikta iš nuotraukų, automobiliai tarpusavyje nebuvo lyginami, tad remiantis pačių ekspertų paaiškinimais, pakankamai sudėtinga identifikuoti automobilių sugadinimus iš foto nuotraukų, kurios užfiksuotos be mastelinės liniuotės bei sulyginti jų apgadinimus, tai yra, iš foto nuotraukų nėra jokių galimybių nustatyti automobilio sugadinimo aukščių. Papildomai pažymi, jog pačiai draudimo bendrovei „Nissan Qashqai“ automobilio apgadinimai jokių įtarimų nesukėlė, nes draudimo bendrovė draudimo išmoką išmokėjo.

5.11. Atkreipia dėmesį į papildomai pateiktą Latvijos eksperto 2020 m. balandžio 30 d. išvadą, kurioje nurodoma, jog pagal pateiktą bylos medžiagą, esant suderintame pranešime apie kelių eismo įvykį nurodytoms aplinkybėms, atliekant automobilių techninę ekspertizę neįmanoma pateikti išvados, kad minėtų transporto priemonių „Ford“ ir „Nissan“ susidūrimas neįvyko. Pasak nuteistojo M. T., būtent ši eksperto išvada atitiko liudytojų parodymus apie aukščių neatitikimus, foto nuotraukų kokybę, lyginamojo tyrimo metodo nebuvimą. Akcentuoja, kad dėl šių objektyvių duomenų nebuvimo negalima buvo konstatuoti, jog specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvada atlikta objektyviai ir atitinka BPK įrodymams keliamus reikalavimus.

5.12. Nuteistojo M. T. gynėjo teigimu, teismas nepašalino byloje esančių ekspertų išvadų prieštaravimo, o tik deklaratyviai nurodė, jog ekspertui buvo suformuluoti kitokio pobūdžio klausimai, nes specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvada yra platesnio spektro. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teisme nebuvo pašalinti prieštaravimai, prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir paskirti naują ekspertizę.

5.13. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, jokių kitų duomenų, patvirtinančių M. T. dalyvavimą nusikalstamose veikose, nesurinkta, nors ir buvo atliekamos rašysenos ekspertizės ir k.t. Pažymi, jog vertinant netiesioginius įrodymų šaltinius itin svarbu tinkamai įvertinti jų turinį, autentiškumą ir galimybę jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje nesant objektyvių duomenų, teismas nepagrįstai M. T. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. ir jo gynėjas advokatas Aivaras Gilys prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį T. R. atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti T. R. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Visų pirma, apeliantai nurodo, jog T. R. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Pasisakydami dėl bendrininkavimo instituto, pažymi, jog nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nuorodos į BK 24 straipsnį, reglamentuojantį konkrečias bendrininkų rūšis, taip pat nėra nuorodos į BK 25 straipsnį, numatantį bendrininkavimo formas, nepasisakyta apie susitarimo egzistavimą.

6.2. Pasak apeliantų, nepagrįsta teismo išvada, jog 2013 m. birželio 28 d. prašymo surašymas (pasirašymas) įrodo, kad T. R. tapo žinoma, kokio dydžio draudimo išmoką bus galima gauti, kaip ir netiksliai nurodoma, jog T. R. surašė ir pasirašė 2013 m. birželio 28 d. UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus prašymą dėl 6 923,95 Lt draudimo išmokos pervedimo. Atkreipia dėmesį, kad teismo minimas T. R. 2013 m. birželio 28 d. prašymo surašymas (pasirašymas) nėra nurodytame 4 tomo 98 bylos lape, kadangi ten yra „Gjensidige“ parengtas išmokos aktas. Teismo minimas prašymas yra bylos 4 tomo 105 bylos lape, tačiau jame nėra jokių duomenų, kokio dydžio išmoka bus mokama ir (ar) kokio dydžio išmokos prašoma.

6.3. Pažymi, jog šį prašymą T. R. siuntė elektroniniu paštu, kadangi 2013 m. birželio 28 d. nebuvo Vilniuje (buvo išvykęs atostogauti į Palangą). Pasak apeliantų, jei L. A. ir T. R. 2013 m. birželio 28 d. bendravo (nors tokios aplinkybės byloje ir neįrodytos), nė vienas iš jų niekada neneigė bendravę būtent tuo tikslu, kad L. A. už T. R. suadministruotų (suformintų) įvykusį eismo įvykį.

6.4. Akcentuoja, kad teismui pripažinus įrodytu faktą, jog L. A. neinformavo T. R. apie deklaracijos perrašymo būtinybę, visi teismo argumentai, kad rašysenos ekspertize nustatytos aplinkybės, jog už T. R. eismo įvykio deklaracijoje ir kai kuriuose kituose dokumentuose pasirašė L. A., kaip nors įrodo T. R. žinojimą apie šias dokumentų surašymo aplinkybes, atitinkamai, neįrodo T. R. dalyvavimo kokiame nors dokumentų klastojime, sukčiavime ar nusikalstamame susitarime.

6.5. Apeliantų įsitikinimu, nepagrįsta teismo išvada, kad T. R. žinojo, jog 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykyje nekontaktavo automobiliai „Škoda Octavia Combi“ ir „Audi A6 Avant“. Pažymi, jog byloje nėra įrodytas faktas, kad minimi automobiliai 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykyje nekontaktavo. Nurodo ir tai, kad specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje nėra kategoriškos išvados, jog 2013 m. birželio 27 d., 17.15 val., eismo įvykio apskritai nebuvo, be to, nebuvo užduotas klausimas, ar minėtas įvykis buvo, o jei būtų užduotas, specialistai atsakyti negali.

6.6. Apeliantų vertinimu, specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų ir byloje negali būti pripažinta įrodymu. Pažymi, kad minėtoje specialisto išvadoje nėra nurodyta atliekant tyrimą naudota metodika, metodai, techninės priemones, ar atlikti tyrimai yra moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, patikimi ir (ar) akredituoti. Akcentuoja, kad surašant minimą specialisto išvadą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 3 dalies 2 punkto, BPK 90 straipsnio 3 dalies, Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 6 punkto, Teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ su pakeitimas 11.2 punkto reikalavimai. Pasak apeliantų, šių reikalavimų nebuvo laikomasi ne tik surašant pačią specialisto išvadą, tačiau ir atliekant patį tyrimą.

6.6.1. Atkreipia dėmesį į ekspertų Vytauto Šakėno ir Vido Leipaus parodymus. Ekspertas Vytautas Šakėnas teisme paklaustas, ar atlikdamas tyrimą naudojo kokias nors tyrimo metodikas, priemones ar specialias programas, jei taip, tai kokias, atsakė, kad jokių specialių programų nenaudojo, nes eismo įvykio deklaracijoje nėra jokių matmenų. Vedantysis ekspertas Vidas Leipus nurodė, jog atliekant tokį tyrimą jokių metodikų nėra, vadovautasi bendrosiomis kriminalistikos žiniomis ir naudotos viešai prieinamos, nesertifikuotos, neakredituotos, kitaip neįteisintos Lietuvos teismo ekspertizės centro veikloje bei moksliškai nepagrįstos darbo su fotonuotraukomis programos (pvz., „Photoshop“). Apelianto manymu, tokia tyrimo išvada negali įgyti specialisto išvadai priskiriamą įrodomąją reikšmę ir turėtų būti vertinama kaip tam tikra nuomonė.

6.6.2. Pažymi, jog specialistai tyrimą atliko tirdami ne pačias transporto priemones ir jų agregatus, mazgus, detales ar apgadinimus, bet transporto priemonių fotonuotraukas, t. y. ne pačius materialiuosius pėdsakus, bet jų vaizdą. Vertinant tirtų fotonuotraukų padarymo kokybę, atkreipia dėmesį, kad teisme specialistai pripažino, jog jos didžiąja dalimi padarytos nesilaikant kriminalistikos (mastelinės fotografijos) taisyklių, kurių esminė yra, kad objektas fotografuojamas su šalia padėta liniuote arba metru, kurie yra matuojamasis mastelis. Pasak apeliantų, nors automobilių „Audi“ ir „Škoda“ fotonuotraukos darytos panaudojant mastelinę liniuotę, tačiau, kaip matyti iš pačių nuotraukų, jas darant nebuvo laikomasi kitų mastelinio fotografavimo taisyklių. Tuos pačius fotografijų neatitikimus reikalavimams konstatavo ir Latvijos ekspertas. Atsižvelgiant į tai, ekspertai turėjo būti nuoseklūs ir pripažinti, kad dėl 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio kategoriškos išvados taip pat duoti negali.

6.6.3. Apeliaciniame skunde akcentuojami požymiai, nulėmę specialisto išvados 4 punktą. Dėl aukščių neatitikimo, atkreipia dėmesį į specialisto Vido Leipaus parodymus, jog vien dėl automobilio stabdymo eismo įvykio metu aukščio paklaida lengviesiems automobiliams gali būti apie 7 cm. Pažymi, jog nurodytas 5 cm aukščių skirtumas neviršija paties specialistų pripažįstamos paklaidos, todėl negali būti vertinamas kaip įrodantis kokį nors sugadinimų neatitikimą. Atkreipia dėmesį, kad Latvijos ekspertas taip pat paaiškino aukščių skirtumus, nurodė, jog tiriamoje situacijoje toks aukščių skirtumas gali būti ir dar didesnis (net iki 10 cm). Akcentuoja, kad vertinimo, paėmus aukščių skirtumą dėl objektyviai įmanomos paklaidos, Lietuvos specialistai neatliko.

6.6.4. Pažymi, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo sparno deformacijos zonoje susidariusi siaura horizontali įduba, kuriai padaryti, kaip galima suprasti iš ekspertų, ant automobilio „Audi“ nėra jokio atsikišusio objekto, jau egzistavo iki 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio. Pasak apeliantų, faktas, kad automobilis „Škoda“ galimai nebuvo suremontuotas po 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio ir įvykstant 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykiui dalį sugadinimų tebeturėjo, reikšmingas sprendžiant būtent šiam automobiliui („Škoda“) padarytos žalos atlyginimo klausimą, atitinkamai, tokį žalos atlyginimą gavusių asmenų veiksmus, tačiau tai neturi jokios reikšmės sprendžiant T. R. atsakomybės klausimo, kadangi jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prieš susiduriant su automobiliu „Škoda“ pastarasis jau buvo apgadintas.

6.6.5. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas atmetė Latvijos eksperto išvadą vien tuo pagrindu, kad jam buvo užduoti kiti klausimai, jis nevertino automobilių apgadinimų visų eismo įvykių (o ne vieno) kontekste, tačiau nuteistojo ir jo gynėjo įsitikinimu, išvadoms dėl sugadinimų (ne)atitikties dėl jų lokalizacijos aukščio tokie teismo nurodyti argumentai jokios įtakos neturi.

6.6.6. Atkreipia dėmesį į liudytojo Ž. V. apklausą, tai yra, jog jis, būdamas draudiko vyr. ekspertu, tiesiogiai suinteresuotas surasti neatitikimų tarp automobilių sugadinimų, skirtingai nei LTEC specialistai, turėję galimybę apžiūrėti ir apžiūrėję abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, jokių akivaizdžių neatitikimų neįžvelgė. Akcentuoja, jog draudikui, turinčiam tiesioginį suinteresuotumą rasti neatitikimų ir nemokėti draudimo išmokos, per savo atstovus apžiūrėjus betarpiškai apgadintas transporto priemones (dviem patikrinimo lygiais), nekilo įtarimų dėl galimo įvykio inscenizacijos.

6.6.7. Tuo pačiu atkreipia dėmesį ir į Vido Leipaus parodymus, kad neatmetamas kontaktas, jog tarp sugadinimų, fiksuotų po 2013 m. birželio 27 d., yra tokių, kurie galėjo būti padaryti dviem automobiliams kontaktuojant.

6.6.8. Nuteistojo T. R. ir jo gynėjo manymu, LTEC specialisto eismo įvykio tyrimo išvada negali būti pripažinta tinkamu, pakankamu įrodymu konstatuoti, kad eismo įvykio tarp „Škoda“ ir „Audi“ apskritai nebuvo. Nepaneigus nuteistųjų parodymų, eismo įvykio įforminimo dokumentuose nurodyto fakto, kad eismo įvykis 2013 m. birželio 27 d. buvo, negalima išvada, jog T. R. tai žinojo.

6.7. Dėl LTEC rašysenos specialisto 2017 m. rugsėjo 18 d. išvados, kurioje konstatuota, kad eismo įvykio deklaracijoje T. R. pildymo skiltis yra užpildyta ir pasirašyta ne T. R., tačiau L. A. ranka, atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje buvo užpildyta ne viena, bet dvi eismo įvykio deklaracijos. Pirmoji ta, kuri buvo supildyta iš karto po eismo įvykio ir kurią už save pasirašė pats T. R.. Antroji – kuri buvo supildyta V. T. ir L. A. (pasirašiusio už T. R.), kurios prireikė, nes L. A. įvertinus gautus dokumentus prieš juos pateikiant draudikui, paaiškėjo, jog pirminė deklaracija užpildyta netinkamai. Dėl šios priežasties buvo sunaikinta pirminė deklaracija ir supildyta antroji, kuri yra byloje bei buvo pateikta tirti rašysenos ekspertams. Akcentuoja, kad L. A. veiksmai už T. R. pildant ir pasirašant su eismo įvykiu susijusius dokumentus nėra tinkamai teisiškai įforminti, tačiau atitiko realias įvykio aplinkybes, nurodytas dokumentuose, taip pat įgaliotojo (T. R.) valią, nežiūrint į tai, kad apie tokį dokumentų supildymą ir pasirašymą jam (T. R.) veiksmų atlikimo metu nebuvo žinoma, paaiškėjo vėliau.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje gynėjas Audrius Pėstininkas palaikė nuteistojo G. L. apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistasis G. L. prašė jį išteisinti, gynėjas Dainius Dargevičius prašė tenkinti apeliacinį skundą ir M. T. išteisinti, nuteistasis M. T. sutiko su gynėju, prašė jį išteisinti, gynėjas Aivaras Gilys prašė nuteistąjį T. R. išteisinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo T. R. ir jo gynėjo advokato Aivaro Gilio ir nuteistojo M. T. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniai skundai atmestini. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis dėl G. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Kita nuosprendžio dalis paliktina be pakeitimų.

8. Skundžiamu nuosprendžiu, be kitų asmenų, T. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, G. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, M. T. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistieji ir jų gynėjai akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidų, detaliai analizuoja nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, ginčija išvadas dėl apeliantų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visuose be išimties šioje byloje pateiktuose apeliaciniuose skunduose didelis dėmesys skiriamas atskiriems bylos įrodymams, ypatingai specialistų išvadoms bei specialistų paaiškinimams, nurodant, kad specialistų išvados neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, atliktos nesilaikant metodikų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau ne visoms bylos aplinkybėms pateikė teisingą teisinį vertinimą, dėl ko nepagrįstai G. L. veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą (BK 182 straipsnis), todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Kita nuosprendžio dalis paliekama be pakeitimų.

9. Nuteistųjų veiksmai ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos neatskiriamai susijusios, todėl dėl apeliacinių skundų argumentų, liečiančių faktines aplinkybes, kaltę, specialistų išvadų teisėtumą, teisėjų kolegija pasisakys bendrai.

Dėl T. R. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

10. Baudžiamojoje byloje ginčas kilo dėl 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaravimo ir draudimo išmokų už automobilius „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gavimo. T. R. nuteistas už tai, kad jis, L. A., V. T., veikdami bendrininkų grupe, apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl nuteistojo T. R., todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų V. T. ir L. A. kaltės plačiau nepasisako, jų veiksmus vertina tiek, kiek tai susiję su T. R. inkriminuotu sukčiavimu.

11. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-303/2020 konstatuota, jog sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

12. Nuteistasis T. R., tuo pačiu ir V. T., tvirtina, kad 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykis tarp automobilių „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų buvo, minėtų automobilių sugadinimai, užfiksuoti apžiūros protokoluose, už kuriuos išmokėtos draudimo išmokos, atsirado būtent 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenų analize (specialistų išvadomis bei specialistų paaiškinimais, nenuosekliais nuteistųjų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga) paneigė nuteistojo T. R. versiją, kad 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykis nebuvo inscenizuotas, jog automobilių apgadinimai atsirado nuteistųjų nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai nei teigiama nuteistojo T. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konkrečiai nustatyti, kokiu būdu – kokia schema – T. R. ir kiti nuteistieji savo naudai įgijo ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą.

13. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nuteistojo T. R. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sukčiavimo sudėties požymius, šioje byloje yra svarbūs du aspektai. Svarbu yra tai, ar automobilių „Škoda Octavia Combi“ ir „Audi A6 Avant“ apgadinimai atsirado 2013 m. birželio 27 d., nuteistųjų nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, itin svarbu, ar pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistieji T. R., V. T. ir L. A., veikdami bendrininkų grupe, suklastotos 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijos pagrindu, turėjo sumanymą gauti draudiminę išmoką.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, T. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju 2015 m. vasario 3 d. (t. 29, b. l. 141-143), 2016 m. rugpjūčio 25 d. (t. 29, b. l. 148-149). Apklaustas įtariamuoju 2018 m. lapkričio 7 d., 2018 m. lapkričio 29 d., pozicijos dėl kaltės pripažinimo nepageidavo išsakyti (t. 29, b. l. 180, 183). 2019 m. kovo 18 d. įtariamasis T. R. pasinaudodamas savo teise parodymų nedavė (t. 29, b. l. 193). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad eismo įvykis įvyko 2013 m. birželio mėnesį, įmonei, kuriai jis vadovauja (UAB „duomenys neskelbtini“), priklausančiu automobiliu „Audi A6“ susidūrus su automobiliu, kurio vairuotojas buvo V. T., Smūgis buvo nukreiptas į dešinę pusę, jam išsiskleidė keleivio ir atramos oro pagalvės. Kitam automobiliui buvo apgadintas kairys priekinis kampas. Eismo deklaracija buvo pildoma vietoje. Teisėjui parodžius eismo įvykio deklaraciją (t. 4, b. l. 136) bei 2013 m. birželio 28 d. automobilio apžiūros protokolą (t. 4, b. l. 138-139), T. R. parodė, kad minėtuose dokumentuose parašai ne jo, jis buvo prie jūros, rašė tik prašymą dėl išmokos. Jis paliko automobilio raktelį ir eismo įvykio deklaraciją K. M., kurio paprašė, kad sutvarkytų automobilį, pats išvažiavo su šeima į Palangą. Šis sakė, kad kreipsis į prieš tai jam padėjusį asmenį. Grįžus automobilį perdavė prie „Siemens“ arenos, tada pamatė L. A., kuris pažadėjo sudaryti sutartį, nes norėjo už paslaugą gauti pinigų, bet dokumentų T. R. negavo. Jam automobilio negrąžino, sakė remonte, po to jis parašė L. A. įgaliojimą atstovauti valstybinėse institucijose, nes girtas meistras išvažiavo iš serviso ir policija automobilį konfiskavo. V. C. (V. C.) jam nežinomas. Draudimo išmoką gavo (t. 35, b. l. 128-130).

15. V. T. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 29 d. buvo apklaustas liudytoju (t. 30, b. l. 1-3). Liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais 2017 m. rugpjūčio 29 d. protokolo duomenimis, V. T. pasiūlius papasakoti visa, kas jam gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, dėl 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijos, be kita ko, parodė, kad 2013 m. birželio 27 d. deklaracijos A pusę užpildė pats bei pasirašė 15 grafoje „vairuotojų parašai“. Kas nubraižė įvykio vietos schemą, nepamena. „Audi“ automobilio vairuotojas užpildė B deklaracijos pusę ir pasirašė. Eismo įvykis atsitiko deklaracijoje nurodytu adresu, adresą deklaracijoje įrašė „Audi“ vairuotojas. Automobilis „Škoda Octavia“ iki susidūrimo su „Audi“ buvo tvarkingas, be įbrėžimų, sugadinimo, neseniai po remonto darbų (t. 30, b. l. 10-11). apklausiamas įtariamuoju V. T. kalės nepripažino, parodymų nedavė (t. 30, b. l. 24, 45). Apklausiamas teisme V. T., be kitų aplinkybių, parodė, kad vietoje užpildė su automobilio „Audi“ vairuotoju eismo įvykio deklaraciją ir išvažiavo. Automobiliai buvo važiuojantys. Vakare paskambino L., pasakė, kad jam davė administruoti „Audi“ automobilio tvarkymą ir pranešė, jog jie neteisingai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kad abu pasirašė, jog yra kaltininkai. Jis pranešė, kad kitą dieną iš ryto planuoja vežti automobilį apžiūrai, pasiūlė atvažiuoti ir pataisyti tą klaidą eismo įvykio deklaracijoje. L. atvežė užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Jis jau turimą eismo įvykio deklaraciją sulygino, ji buvo identiška, todėl užpildė savo pusę ir kreipėsi į draudimo bendrovę (t. 35, b. l. 125-128).

16. Įtariamojo L. A. apklausos 2016 m. kovo 7 d. protokolo duomenimis, dėl automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nieko papasakoti negali, automobilio neatsimena, kada, kur, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis automobilis galėjo būti perduotas jam, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojui, nurodyti negali. Gavus iš V. 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaraciją dėl automobilių „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į deklaracijų turinį nesigilino, pažiūrėjo tik, kad pasirašė dvi šalys, jog nubraižyta eismo įvykio schema. UAB „duomenys neskelbtini“ pavadinimas prieš tai nebuvo girdėtas, todėl neatkreipė dėmesio, kad deklaracijoje yra nurodyta UAB „duomenys neskelbtini“. T. R. vardas gal ir girdėtas, bet kada, kur, kokiomis aplinkybėmis, nurodyti negali, todėl neatkreipė dėmesio, kad deklaracijoje yra nurodyta T. R.. Automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis perdavė vyrui, vardu V., po ko V. pranešė, kad automobilis „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį. V. nieko nepasakojo apie tai kada, kodėl, kokiais pagrindais automobilis „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas V. C. ir kur, kada, kokiomis aplinkybėmis šis sudaužė automobilį (t. 30, b. l. 129-130). Pirmosios instancijos teisme L. A. parodė, jog su T. R. susipažino per remontą, V. T. taip pat pažinojo per remonto darbus. L. A. dėl epizodo su automobiliais „Audi A6“ ir „Škoda Octavia“ parodė, jog reikėjo perpildyti deklaraciją, deklaracijoje abu buvo kaltininkai arba draudėjas su vairuotoju sumaišytas, buvo abu parašai, abu kalti. Susiskambino su V. ir susitarė, kad pakoreguos deklaraciją, pasirašė už T. R., nes jo tada nebuvo. Kitą dieną susitiko su V. T., buvo užpildyta nauja deklaracija, V. T. pildė savo pusę, jis pildė T. R. pusę. Draudimo bendrovėje buvo apžiūrėtas automobilis, jis dalyvavo, pasirašė už T. R., nes reikėjo rašytis už savininką (t. 37, b. l. 90, 96).

17. Ikiteisminio tyrimo metu, kilus įtarimams, kad 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykis galėjo būti inscenizuotas, tai yra kilus abejonėms dėl nurodomų automobilių „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo aplinkybių, paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą.

18. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 11-325(15)/11-1628(15)/11-1629(150), kurioje konstatuota, kad tarp automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų, užfiksuotų po 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. birželio 27 d. deklaruotų eismo įvykių, buvo aptikti esminiai požymių sutapimai, po 2013 m birželio 27 d. naujai susiformavę pėdsakai rado, jog po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio padaryti sugadinimai nebuvo suremontuoti, o vėliau, automobiliui „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į kitą objektą (ne į automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio metu), buvo padaryti papildomi apgadinimai, iš dalies pakeitę po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio sugadinimo požymius. Automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, užfiksuoti po 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio, padaryti ne susidūrimo su automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu, ne 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Dalis automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairės pusės sugadinimų buvo likę po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio; kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti po 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio užfiksuoti papildomi automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairės pusės sugadinimai ir automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono sugadinimai, nustatyti iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima. Tiriamoje dalyje konstatuota, kad nagrinėjant „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimus, užfiksuotus po 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. birželio 27 d. deklaruotų eismo įvykių, buvo aptikti esminiai požymių sutapimai tarp sugadinimų, užfiksuotų po nurodomų eismo įvykių datų. Tai, kad po 2013 m. birželio 27 d. užfiksuotų deformacijų zonoje skardos klosčių briaunos aštresnės, ant viršutinės briaunos užneštas juodos spalvos sluoksnis, tai, kad ant bamperio dalis pėdsakų akivaizdžiai skiriasi intensyvumu, po 2013 m. birželio 27 d. darytose bamperio nuotraukose matyti naujų pėdsakų, paaiškinama tuo, kad po 2013 m. gegužės 3 d. automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis kairys sparnas, priekinis kairys žibintas nebuvo suremontuoti, per laiką iki naujo eismo įvykio dalis pėdsakų nunyko (nusiplovė, buvo nuvalyti ar pan.), o vėliau, automobiliui „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patekus į kitą eismo įvykį ir sugadinta automobilio sritimi dar sykį kontaktuojant su kitu objektu, toje zonoje buvo padaryti nauji sugadinimai, kurie dalinai pakeitė anksčiau padarytų sugadinimų požymius. Ant automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo sparno deformacijos zonoje susidariusi siaura horizontali įduba, ant automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinių durelių paviršiaus nėra jokio atsikišusio objekto, galinčio suformuoti tokį lokalų siaurą įlenkimą bendrame deformacijos fone. Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinių dešiniųjų durelių apatinė dalis ženkliai įspausta į vidų, ant durelių paviršiaus matyti intensyvaus poveikio pėdsakai, o ant automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio tame pačiame aukštyje nėra jokių atitinkamų tokio kontakto žymių (t. 27, b. l. 111-126).

19. Šią išvadą pateikęs specialistas Vidas Leipus paaiškino, kad tyrimo metu buvo lyginami automobilių sugadinimų požymiai ir tarp nuotraukose matomų automobilių „Škoda Octavia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų tarpusavio atitikimų nenustatyta. Nustatyta, kad sugadinimų išsidėstymas tarpusavyje neatitinka, sugadinimų zonų aukščiai taip pat neatitinka, o sugadinimų apimtys tarpusavyje neadekvačios. Požymių, rodančių buvus šių automobilių tarpusavio kontaktą, nenustatyta. Atsakydamas į klausimą, jei deklaruoto eismo įvykio dalyviai nurodė netikslias eismo įvykio aplinkybes, duomenis dėl automobilių išsidėstymo 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio metu, netiksliai arba klaidingai buvo nubraižyta eismo įvykio schema, ar tai turėtų reikšmės pateiktoms išvadoms, specialistas paaiškino, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys dėl automobilių išsidėstymo eismo įvykio vietoje yra netikslūs, kadangi sudarant schemą nebuvo padaryti reikalingi matavimai ir nurodyti tikslūs matmenys. Vairuotojų pateikti netikslūs duomenys apie automobilių išsidėstymą susidūrimo metu nekeičia tyrimo rezultatų dėl minėtų automobilių tarpusavio kontakto, kadangi tyrimo metu buvo lyginami požymiai, susidarę automobilių sugadinimų vietose, o ne vairuotojų labai abstrakčiai nurodytos eismo įvykio aplinkybės (t. 27, b. l. 128-130).

20. Visi skundus padavę apeliantai nurodo, jog specialisto išvados neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti pripažintos įrodymu, automobilių ir jų apgadinimų fiksavimas neatitinka kriminalistinės technikos reikalavimų (neaiškios metodikos, nenaudotos specialios programos, tirtos ne pačios transporto priemonės, bet jų fotonuotraukos, neaiškus fotografavimo mastelis), apeliuojama į aukščių neatitikimus. Akcentuotina, tokie apeliacinių skundų argumentai nėra nauji, kadangi tiek nuteistojo T. R. gynėjas, tiek kitų nuteistųjų gynėjai šį klausimą kėlė baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas, įvertinęs išvadas pateikusių specialistų paaiškinimus, neturėjo pagrindo atmesti specialistų išvadas BK 20 straipsnio prasme. Apeliaciniuose skunduose nurodytos abejonės dėl specialistų išvadų formai, turiniui keliamų reikalavimų buvo pašalintos teisiamajame posėdyje, apklausus išvadas surašiusius specialistus.

21. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo apklausti specialistai Vidas Leipus, Vytautas Šakėnas, kurie detaliai paaiškino, kodėl ir kuo remiantis specialistų išvadose buvo padarytos atitinkamos išvados. Specialisto Vido Leipaus paaiškinimais, specialisto išvados 26 pav. parodomas sugadinimų suderinamumas ir akivaizdžiai matosi, kad visi sugadinimai tikrai negalėjo būti padaryti to kontakto metu tarp automobilio „Škoda Octavia“ ir automobilio „Audi A6“. Pasak specialisto, žiūrint iš viršaus, virš 80 cm aukščio, kur automobiliui „Škoda Octavia“ matoma ryški susiformavusi briauna ant automobilio priekinio dešinio sparno viršutinės dalies, tuo tarpu automobilio „Audi A6“ durelėse ir niekur kitur tokiame aukštyje iš vis nieko nėra sugadinta. Specialistas Vidas Leipus pažymėjo, jog vienas automobilis susigadinti kito nesugadindamas negalėjo, todėl jau vien šio požymio pakanka teigti, kad negali būti visi sugadinimai padaryti šių automobilių kontakto metu. Be to, paaiškino, kad žiūrint automobilio „Škoda Octavia“ sugadinimus bamperio plastikinio apvalkalo dešinėje pusėje, apačioje, matyti, jog automobilio „Audi A6“ durelių apatinė dalis yra stipriai įspausta į vidų, ji deformuota, kiek įplėšta. Tuo tarpu bamperio plastmasė, kuri yra sąlyginai plastikas ir silpniau nei metalas lyginant atsparumą, yra nežymūs nubraižymai toje vietoje. Žinant, kad plastiko konstrukcija toje vietoje nėra sustiprinta, teigti, jog tas plastikas, įsirėmęs į automobilio „Audi A6“ dureles, galėtų jas taip suplėšyti, neįmanoma. Pažymėjo, jog tokių požymių pakanka teigti, kad tarp jų kontaktas jeigu ir buvo, tai arba silpnas, ir buvo padaryti smulkūs neesminiai sugadinimai, bet didžioji dalis sugadinimų buvo padaryti ne jų tarpusavio kontakto metu, o kažkur kitur (t. 35, b. l. 72-80). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į šį specialisto teiginį, tačiau pažymėtina, menami smulkūs ar nežymūs sugadinimai neatitinka apgadinimų, dėl kurių buvo išmokėta draudimo išmoka.

22. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje nėra kategoriškai pasisakyta, jog 2013 m. birželio 27 d., 17.15 val., eismo įvykio apskritai nebuvo, be to, nebuvo užduotas klausimas, ar minėtas įvykis buvo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme specialistas Vidas Leipus nurodė, jog pateiktos išvados apie automobilius „Škoda Octavia“ ir „Audi A6“ yra kategoriškos, jos negali keistis, medžiagos pakako, kad galėtų pateikti šią išvadą. Pasak specialisto, nėra prasmės ginčytis, jei kontaktas menkas, sakyti, kad buvo kontaktas, paliekantis požymius, nors jis visai neįmanomas, menamų aplinkybių tirti neturėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde keliama versija apie realiai vykusį kontaktą tarp automobilių „Audi A6“ ir „Škoda Octavia“ specialisto išvados duomenimis (bei juos patvirtinančia įrodymų visuma) yra paneigta. Pati specialisto išvada pripažintina tinkama įrodinėjimo priemone, jos nepaneigia apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai.

23. Visų pirma, dėl tyrimo atlikimo pagal skaitmenines nuotraukas, pateiktus dokumentus. Teisiamajame posėdyje specialistas Vidas Leipus nurodė, jog geriausias metodas yra pasižiūrėti automobilius, sulyginti sustačius šalia, pasižiūrėti apgadinimus, ar viskas sutampa. Nurodė ir tai, kad tuo atveju, jei automobilis parduotas, apžiūrėti nėra ką. Šiuo atveju, vertinant nuotraukas galima daryti kategorišką išvadą, kadangi yra sugadinimai, nuotraukų fotografavimo projekcija į tą patį paviršių yra tapati, vienoda, pėdsakai akivaizdžiai skiriasi ir jų pobūdis, akivaizdu, yra kitokie. Dalis nuotraukų buvo prastos kokybės, dalis – geresnės, apie tai buvo pasisakoma. Automobilio „Škoda Octavia“ nuotraukos buvo kokybiškos, išvadai požymių duoti pakako. Teisėjų kolegija pagrindo atmesti specialisto išvados dėl pateiktos medžiagos tinkamumo (netinkamumo) nenustato.

24. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (toliau ir Ekspertizės įstatymas) Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327, pakeisti 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr.1R-301 (toliau – ir Nuostatai), baudžiamojo proceso įstatymas nenustato draudimo trasologinius tyrimus atlikti pagal skaitmenines nuotraukas. Pagal minėtus Nuostatus, tuo atveju, jei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos ar pateikta medžiaga yra netinkamos kokybės, surašomas aktas, kad negalima pateikti išvados. Šiuo atveju, apklausti specialistai patvirtino, kad pateikta medžiaga buvo pakankamos kokybės, ją ištyrus buvo pateikta kategoriška išvada.

25. Apeliaciniuose skunduose didelis dėmesys kreipiamas tyrimų metodikoms, metodams, techninėms priemonėms, ar atlikti tyrimai yra moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, patikimi ir (ar) akredituoti. Tvirtinama ir tai, jog surašant minimą 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvadą buvo pažeisti norminių aktų reikalavimai. Nurodomi šių aktų pažeidimai:

25.1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga.

25.2. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., 15 ir 27 straipsniai susideda iš vienos dalies. Kaip galima spręsti, apeliaciniame skunde įžiūrimas galiojančio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, numatančios pareigą teismo ekspertui ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais, pažeidimas, taip pat 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pareigos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyti atliktus tyrimus, jų metu naudotus metodus ir priemones, nesilaikymas (atitinkamos nuostatos buvo reglamentuotos specialisto išvados surašymo metu galiojusio Ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 24 straipsnio 3 dalyje).

25.3. Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327, pakeistuose 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr.1R-301, galiojusiuose specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvados surašymo metu, 11.2 punkto nėra. Kaip galima suprasti, apeliaciniame skunde galimai įžiūrimas Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1R-311, 11.2 punkto, numatančio, kad ekspertui (specialistui) draudžiama atlikti ekspertizę (tyrimą) neįsitikinus naudojamos ekspertinės įrangos veikimo patikimumu ir naudojamų laboratorinių medžiagų ir priemonių kokybe, pažeidimas.

25.4. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 6 straipsnio 1 punkte numatytas profesinių sprendimų skaidrumo principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo priimti atliktų tyrimų rezultatais, gautais naudojant moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, pagrįstas ekspertinio tyrimo išvadas ir pateikti jas institucijoms ar asmenims, turintiems teisę jas gauti pagal teisės aktus.

26. Teisėjų kolegija aptartų norminių aktų pažeidimų, užkertančių kelią specialisto išvadą (išvadas) vertinti kaip tinkamus įrodymus baudžiamojoje byloje, neįžvelgia.

26.1. Aptariamą specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvadą surašė eismo įvykio tyrimą atlikę Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausias ekspertas Vidas Leipus, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykio teismo eksperto kvalifikaciją, transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir 19 metų ekspertinio darbo stažą ir šio skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Šakėnas, turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, eismo įvykio teismo eksperto kvalifikaciją, transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją bei 30 metų ekspertinio darbo stažą. Teisėjų kolegijai abejonių specialistų kompetencija nekyla, tokių abejonių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

26.2. Apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistai detaliai atsakė į klausimus dėl turėtų galimybių ir naudotų metodų, priemonių, būdų. Specialistas Vidas Leipus nurodė, kad turint informaciją, jog automobiliai standartinio dydžio, jie yra sukomplektuoti iš standartinių detalių, galima atlikti matavimus pagal turimą daiktą, kurio mastelis žinomas. Mastelį galima sulyginti ne vien tada, kai prie daikto yra liniuotė, pagal detalių dydžius vaizdai sudedami, taikomas principas – perdengiami vaizdai, uždedami vienas ant kito, taip pat naudojamas vaizdų koliažas, tiesiog rodyklėmis pažymimi sugadinimai, kurie atitinka arba neatitinka. Į klausimus dėl tyrimo metodų, būdų, specialistas Vidas Leipus paaiškino, jog ekspertas, įgydamas kvalifikaciją, susipažįsta su specialiąja literatūra, įgyja žinių apie pėdsakų kilmę, susidarymo mechanizmus. Metodologija – loginis modeliavimas, ekspertas, įvertinęs visus požymius, susidaro vidinį įsitikinimą, tai ne laboratorinis metodas, kur galima kažkokį objektą pasverti, išmatuoti, įvertinti jo cheminę sudėtį. Programos nenaudojo, todėl nenurodė, ekspertas pats renkasi jam priimtinus, jo nuomone, tinkamus metodus, tai jo teisė, jam niekas negali nurodyti, ką jis konkrečiame tyrime turi daryti. Specialistas Vytautas Šakėnas pirmosios instancijos teisme paaiškino analogiškai, kad tyrimo metu jokių specialių programų nenaudojo (t. 35, b. l. 9-15, 72-80).

26.3. Kaip jau buvo minėta, tyrimui buvo pateikti ne patys automobiliai, o skaitmeninės nuotraukos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog tiesioginis automobilio ir jo skaitmeninio atvaizdo tyrimas nėra tapatūs, atitinkamai, skiriasi poreikis naudotis (ar nesinaudoti) įranga, laboratorinėmis medžiagomis, priemonėmis. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinių skundų argumentai dėl akcentuojamų specialistų išvadų trūkumų pirmosios instancijos teisme buvo ištaisyti, apklausus specialistus, specialistams pateikus papildomus paaiškinimus.

27. Apeliaciniu skundu ginčijama specialisto išvados dalis dėl sugadinimų zonų aukščio ribų neatitikimo 5 cm, teigiama, kad pats specialistas teisme pripažino, jog vien dėl stabdymo aukščio paklaida gali būti 7 cm. Pažymėtina, ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme buvo aiškintasi, apklausus specialistus neaiškumai pašalinti. Akcentuotina, specialistas Vytautas Šakėnas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išvada padaryta ne vien tik pagal vieną aukštį, ne dėl vieno brūkšnelio, o remiantis sugadinimų apimtimi (t. 35, b. l. 12). Specialistas Vidas Liepus paaiškino, lengviesiems automobiliams gali būti iki 7 cm aukščio paklaida, ieškant 7 cm skirtumo, tai pirmiausia, kai automobilis stabdomas, būna aiški pėdsakų pasikeitimo kryptis, kadangi kai automobilis maksimaliai užstabdytas, ar toliau juda lėtėjimo režimu, tada automobilio posvyris yra, tai visada įvertina. Specialistas nurodė aukščius, kur charakteringi požymiai, viršutinė briauna su juodu pėdsaku automobilio „Škoda Octavia“ turėtų atsiremti į standų objektą, kad ji taip deformuotųsi, esant tęstiniam judėjimui. Dėl automobilio „Audi A6“, per jo paviršių ta briauna turėtų daryti tokį patį tęstinį pėdsaką, kurį padaro kitos dalys. Lygiai taip pat pėdsakas eitų vienodas ir per automobilio „Audi A6“ dureles 7 cm skirtumu. Jei pažiūrėtų į raudoną liniją, kur matoma ant automobilio durelių baltas mažas pėdsakas, tai jei nuleistų jį žemyn, neturėtų kitų automobilio dalių automobilio „Škoda Octavia“, kurios padarytų tuos plačius baltus pėdsakus ant automobilio „Audi A6“ durelių. Be to, paaiškino, kad šiuo atveju ant automobilio „Škoda Octavia“ yra labai ryški deformacija, gana intensyvi ir susidariusi aštri briauna, kas rodo stiprų prisispaudimą prie kažkokio objekto, tai atitinkamai durelės, būdamos mažesnio ar to paties standumo su automobilio „Škoda Octavia“ sparnu, turėtų gauti deformacijas, kurios atitiktų savo pobūdžiu ir negali nunykti (t. 35, b. l. 77). Teisėjų kolegija pažymi, kad specialistai nustatė požymius, kurie paneigia automobilių „Škoda Octavia“ ir ‚Audi A6“ sugadinimus tarpusavio kontakto metu, atsakydami į klausimus dėl galimos aukščio paklaidos, argumentuotai nurodė požymius, kurie turėtų būtų stebimi buvus kontaktui ir priešingai, kurie yra stebimi, šios išvados nepakeitė.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Specialisto išvadoje konkretūs tyrimo metodai atskirai neaprašyti, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausti specialistai, atsakydami į teismo, taip pat ir gynybos klausimus, išsamiai paaiškino, kaip ir kodėl buvo prieita prie pateiktų išvadų. Kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktą (specialisto išvadą) pateikęs ekspertas (specialistas), jo paaiškinimai (parodymai) vertinami kartu su jo pateiktu ekspertizės aktu (specialisto išvada) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Priešingai apeliantų pozicijai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2015 m. rugpjūčio 24 d. (tuo pačiu ir 2015 m. birželio 2 d.) specialisto išvada, o pateikta specialistų išvadų, jų paaiškinimų analizė, kartu su kitais bylos duomenimis, paneigia nuteistųjų versiją dėl automobilių apgadinimo aplinkybių 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio metu.

29. Be kita ko, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo Ž. V. parodymus, kuriam apžiūrėjus automobilius „Audi A6“ ir „Škoda Octavia“, jokių įtarimų nekilo. Pažymėtina, priešingai aptariamą išvadą pateikusiems specialistams, Ž. V. detalaus automobilių apgadinimų tyrimo neatliko, detaliai šių automobilių sugadinimų požymių tarpusavyje nelygino, jų sutapimų ir skirtumų neaprašė ir nenustatinėjo, o vertino pagal deklaruotą eismo įvykio situaciją.

30. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė privataus Latvijos Respublikos teismo eksperto Aldžio Goldšmits 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. A/08/20. Teismo ekspertas nustatė, jog techniniu požiūriu neįmanoma padaryti tokios išvados, kuri parodytų, kad abiejų automobilių „Audi“ ir „Škoda“ tarpusavio susidūrimas neįvyko, kaip tik atvirkščiai, techniniu požiūriu negalima atmesti ir paneigti minėtų transporto priemonių susidūrimo esant suderintame pranešime apie kelių eismo įvykį nurodytomis aplinkybėmis. Analogiškai, eksperto išvadoje nurodyta ir tai, kad pagal pateiktą bylos medžiagą atliekant automobilių techninę ekspertizę neįmanoma pateikti eksperto išvados, kad minėtų transporto priemonių „Ford“ ir „Nissan“ susidūrimas neįvyko esant suderintame pranešime apie kelių eismo įvykį nurodytoms aplinkybėms. Kaip jau buvo minėta dalis apeliacinių skundų argumentų, be kita ko, dėl ginčijamų specialisto išvadų, sutampa, nuteistojo M. T. gynėjo apeliaciniame skunde buvo suformuluotas ir prašymas skirti naują ekspertizę. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme gynėjas suformulavo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Teisėjų kolegija prieštaravimų, kuriuos galima būtų šalinti pakartotinai apklausiant specialistus, konsultacinę išvadą pateikusį specialistą, taip pat ir pagrindo skirti pakartotinį ekspertinį tyrimą nenustato.

31. Kaip matyti iš konsultacinės išvados (kuri parengta L. A. prašymu), tyrimui buvo pateiktos automobilių Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skaitmeninės nuotraukos, suderintų pranešimų apie kelių eismo įvykius, kuriuose dalyvavo automobiliai „Audi A6“ ir „Škoda Octavia“ bei „Nissan Qashqai“ ir „Ford Mondeo“, kopijos. Privačiam ekspertui buvo pateiktas klausimai, ar įmanoma kategoriškai nustatyti, kad tarpusavyje nesusidūrė automobiliai „Audi A6“ ir „Škoda Octavia“ bei „Nissan Qashqai“ ir „Ford Mondeo“, į ką ekspertas pateikė išvadą, jog tokios išvados neįmanoma padaryti. Vertintina, kad konsultacinę išvadą pateikęs privatus ekspertas pateikė ne atsakymą į konkretų klausimą, ar automobilių sugadinimai buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu, o patvirtino abstrakčią tarpusavio kontakto galimybę suderintame pranešime apie kelių eismo įvykį nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, naujos, reikšmingos informacijos nesuteikė, todėl ši išvada nevertintina prieštaraujančia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadoms. Taip pat, nesant galimybės pateikti tyrimui pačių automobilių, nenustatyta jokio pagrindo skirti pakartotinį ekspertinį tyrimą, pavedant jį atlikti tos pačios ekspertinės įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro – ekspertams.

32. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio fakto, tuo pačiu, 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijoje konstatuoto automobilių apgadinimo nerealumo, patvirtina ir nuteistųjų parodymų apie eismo įvykio deklaracijos pildymo aplinkybes nenuoseklumas. Kaip minėta, T. R. ir V. T. teigė, jog eismo įvykio deklaraciją užpildė, abu ją pasirašė eismo įvykio vietoje. Teisme V. T. nurodė, kad vakare jam paskambino L. A., pranešė, jog jie neteisingai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kad abu pasirašė, jog yra kaltininkai. Susitikus ryte prie draudimo bendrovės L. A. atvežė užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Jis pasiėmė jau turimą eismo įvykio deklaraciją, jas sulygino, ji buvo identiška, todėl užpildė savo pusę ir kreipėsi į draudimo bendrovę. L. A. dėl automobilių „Audi A6“ ir „Škoda Octavia“ pirmosios instancijos teisme parodė, jog reikėjo perpildyti deklaraciją, nes deklaracijoje abu buvo kaltininkai arba draudėjas su vairuotoju sumaišytas, buvo abu parašai, kad abu kalti. Susiskambino su V. ir susitarė, kad pakoreguos deklaraciją, pasirašė už T. R., nes jo tada nebuvo. Kitą dieną susitiko su V. T.. Buvo užpildyta nauja deklaracija, V. T. pildė savo pusę, jis pildė T. R. pusę. Draudimo bendrovėje buvo apžiūrėtas automobilis, jis dalyvavo, pasirašė už T. R., nes reikėjo rašytis už savininką. Akcentuotina, apie šią aplinkybę – kad buvo pildoma nauja deklaracija, nei T. R., nei V. T., nei L. A. ikiteisminio tyrimo metu net neužsiminė. Be to, pirmosios instancijos teisme T. R. parodė, kad ant eismo įvykio deklaracijos ir automobilio apžiūros protokolo esantys parašai ne jo. Pirminės, kaip nurodoma, galimai neteisingai užpildytos eismo įvykio deklaracijos, nuteistieji nepateikė. Tai, kad 2013 m. birželio 28 d. pranešime apie įvykį (Kasko) draudimo kompanijai „Gjensidige“ ir 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijoje T. R. vardu pasirašė L. A., patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvada Nr. 11-1791(17) (t. 27, b. l. 138-143).

33. Be minėtos specialisto išvados bei specialistų paaiškinimų, bylos įrodymų visuma patvirtina nuteistojo T. R. kaltę.

34. Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų, kurie atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad 2013 m. birželio 28 d. pateiktas pranešimas apie įvykį, adresuotas ADB „Gjensidige“, kuriame nurodyta, jog vairuotojas – T. R., transporto priemonė – „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio data – 2013 m. birželio 27 d., vieta – Senasis Ukmergės kelias, įvykio aprašymas – „sukdamas į kairę neįvertinau artėjančio automobilio greičio ir nespėjau pasukti. Ko pesėkoje (netaisyta) į mane trenkėsi Škoda automobilis“, pasirašytas T. R. vardu, yra parašas (t. 4, b. l. 139). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvados Nr. 11-1791(17) duomenimis, 2013 m. birželio 28 d. pranešime apie įvykį draudimo kompanijai „Gjensidige“ visus rankraštinius įrašus iki eilutės „Draudimo bendrovės atstovas“ įrašė ir T. R. vardu pasirašė L. A. (t. 27, b. l. 143). UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius T. R. ADB „Gjensidige“ 2013 m. birželio 28 d. pateikė prašymą dėl draudimo išmokos už automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pervedimo į asmeninę T. R. sąskaitą, nurodytas sąskaitos numeris (t. 4, b. l. 105), įvykio byloje yra žalos 2013 m. birželio 28 d. sąmata dėl automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto (t. 4, b. l. 106-111), T. R. vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopijos (t. 4, b. l. 104, 102). 2013 m. liepos 1 d. SEPA mokėjimo orderio duomenimis, į T. R. sąskaitą buvo pervesta 6 923,95 Lt draudimo išmoka už automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 115). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. priklausė UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 30, b. l. 52). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nuo 2007 m. vasario 21 d. iki šiol UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas – T. R., vienintelė akcininkė – R. R. (t. 29, b. l. 63).

35. Be to, byloje pateiktas prašymas atlyginti žalą, adresuotas ADB „Gjensidige“, pasirašytas V. T. vardu, 2013 m. birželio 28 d. data, šalia yra parašas, jame nurodyta, kad kaltininko transporto priemonė – „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos vairuotojas – T. R., įvykio data – 2013 m. birželio 27 d., 17.15 val., įvykio vieta – Senasis Ukmergės kelias, įvykio aprašymas – „važiavau tiesiai ir prieš mane A6 automobilis suko į kairę, nespėjau sustoti“, pažymėta, jog prašoma draudimo išmoką išmokėti A. K. IĮ, transporto priemonė – „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.4 , b. l. 122), 2013 m. liepos 4 d. SEPA mokėjimo orderio duomenimis, į A. K. IĮ buvo pervesta 4907,39 Lt draudimo išmoka už automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 140).

36. Kaip matyti iš 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio deklaracijos, užfiksuotas eismo įvykis Žadeikos–Fabijoniškių g. sankryžoje tarp automobilių „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Cadillac CTS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilį „Škoda Octavia“ vairavo V. T., draudėjas – A. K. IĮ, automobilį „Cadillac CTS“ vairavo K. K. (K. K.) (t. 1, b. l. 48). AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. balandžio 28 d. rašto duomenimis, pateikta kompaktinė plokštelė su pokalbių įrašais skambinant į AB „Lietuvos draudimas“ iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad šiuo numeriu dažniausiai naudojosi L. A. (t. 3, b. l. 32). Atliekant pateiktos kompaktinės plokštelės apžiūrą nustatyta, kad rinkmenoje Nr. 1360388 girdimas telefoninis pokalbis su moterimi, prisistačiusia žalų eksperte, kuriai skambina vyriškis ir praneša, kad yra nukentėjęs, jis sako: „įvažiavo man į šoną“. Vyriškis nurodo kaltininko transporto priemonės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir, kad ji priklauso A. K. įmonei. Taip pat jis nurodo, kad įvykis atsitiko 3 dieną, be kita ko, nurodo, jog kaltininko vardas ir pavardė – V. T., savo vardą ir pavardę – K. K., savo telefono numerį: (duomenys neskelbtini). Taip pat jis nurodo, kad įvykio metu pats vairavo automobilį „Cadilac CTS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šio automobilio sugadinimus: „kairės pusės šonas ir abi durelės“ (t. 3, b. l. 52). Nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 7 d. buvo suteiktas UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 19, b. l. 158). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ vieninteliu akcininku nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. buvo įregistruotas L. A. (t. 30, b. l. 74-76). Administracinio teisės pažeidimo byloje 2012 m. lapkričio 21 d. L. A. nurodė savo kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 159).

37. Kaip matyti iš 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijos, užfiksuotas eismo įvykis Daukšos ir Žiupronių g. sankryžoje tarp automobilių „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. R., ir „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. C. (V. C.) (t. 1, b. l. 72). AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateiktas prašymas išmokėti draudimo išmoką dėl transporto priemonės Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad vairavo C. V., pasirašoma atstovo L. A. (t.1, b. l. 73). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvados duomenimis, tikėtina, kad po 2013 m. rugpjūčio 17 d. deklaruoto eismo įvykio metu automobiliui „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešinėje pusėje ir dešiniajame šone nebuvo padaryta naujų sugadinimų, nes po deklaruoto eismo įvykio užfiksuoti išoriniai šio automobilio sugadinimai sutampa su sugadinimų požymiais, užfiksuotais po 2012 m. gruodžio 13 d. deklaruoto susidūrimo su automobiliu „Renault Velsatis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.27, b. l. 125). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvados Nr. 11-1791(17) duomenimis, 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje, B transporto priemonės dalyje, 15-oje skiltyje T. R. vardu pasirašė L. A., 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje rankraštinius įrašus įrašė ir A transporto priemonės dalyje, 14-oje ir 15-oje skiltyse V. C. vardu pasirašė ne V. C., 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašyme draudimo kompanijai „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo įmoką dėl automobilio „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visus rankraštinius įrašus įrašė ir pasirašė L. A. (t. 27, b. l. 143). Liudytojas V. C. pirmosios instancijos teisme paneigė dalyvavęs nurodomame eismo įvykyje (t. 34, b. l. 70-72).

38. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad sukčiavimo sudėties požymių buvimą nuteistojo T. R. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. Visų pirma, bylos duomenimis paneigta nuteistojo T. R. versija, jog automobilių „Škodą Octavia“ ir „Audi A6“ sugadinimai, užfiksuoti apžiūros protokole, ir už ką sumokėta draudiminė išmoka, atsirado būtent eismo įvykio deklaracijoje nurodytu metu – 2013 m. birželio 27 d. V. T. apklausos protokolo duomenimis, 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio deklaraciją kaip kaltininkas dėl eismo įvykio tarp „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Cadillac“, pasirašė jis, deklaracijos B pusę užpildė „Cadilac“ vairuotojas. 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykis tarp automobilių „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Cadillac CTS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilį „Škoda Octavia“ vairavo V. T., automobilį „Cadillac CTS“ vairavo K. K., remiantis bylos duomenimis, L. A. prisistatė K. K. vardu. Nuteistojo V. T. teigimu, po 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio, su automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo dar vieną draudiminį įvykį su automobiliu „Audi“, Škoda Octavia“ vėl buvo apgadintas. Nuteistasis T. R. tvirtina, kad 2013 m. birželio 27 d. jo automobilis „Audi A6“ susidūrė su automobiliu „Škoda Octavia“. Specialisto 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvada nustatyta, jog automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, užfiksuoti po 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio, padaryti ne susidūrimo su automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metu. Konstatuota, kad dalis automobilio „Škoda Octavia“ sugadinimų buvo likę po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio, o vėliau, automobiliui „Škoda Octavia“, atsitrenkus į kitą objektą (ne į automobilį „Audi A6“), buvo padaryti papildomi apgadinimai. Akcentuotina, jog nuteistasis V. T. teigė, kad automobilis „Škoda Octavia“ iki susidūrimo su „Audi“ buvo tvarkingas, be įbrėžimų, sugadinimo, po remonto darbų, automobilį taisė pas pažįstamą L. A., kuris yra UAB „duomenys neskelbtini“ savininkas, direktorius. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl specialistų kompetencijos ir byloje pateiktos specialistų išvados atitikties įrodymams keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo kaltę patvirtina anksčiau aptarti įrodymai, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog automobiliai „Škoda Octavia“ ir „Audi A6“ nuteistųjų nurodytomis aplinkybėmis nekontaktavo, atitinkamai, eismo įvykio deklaracijoje bei prašyme gauti išmoką užfiksuotos aplinkybės nėra teisingos, melagingos.

39. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė draudimo bendrovės suklaidinimu pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai 2013 m. birželio 27 d. įvykusio eismo įvykio metu apgadintus automobilius. Tai, kad 2013 m. birželio 28 d. pranešime apie įvykį (Kasko) draudimo kompanijai „Gjensidige“ ir 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijoje T. R. vardu pasirašė L. A., to neneigia ir pats L. A., patvirtina 2017 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvada, nors, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu T. R. ir V. T. teigė, jog eismo įvykio deklaraciją užpildė, abu ją pasirašė eismo įvykio vietoje. T. R. dokumentų klastojimas nėra inkriminuotas, tačiau neabejotinai ši aplinkybė patvirtina nuteistųjų veiksmų bendrumą atliekant nusikalstamus veiksmus, kadangi draudimo bendrovei buvo pateikta tiek eismo įvykio deklaracija, tiek prašymas išmokėti draudiminę išmoką, o draudimo bendrovei patikėjus šiuose dokumentuose nurodytų faktų teisingumu, draudiminė išmoka T. R. buvo išmokėta. Apeliaciniame skunde teigiama, jog prašyme ADB „Gjensidige“ nenurodyta išmokos suma, tačiau kaip matyti iš T. R. prašymo turinio, prašoma pervesti įmonei priklausančią išmoką už apgadintą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į asmeninę sąskaitą, nors nustatyta, kad tokia išmoka jam nepriklauso. Be to, draudimo bendrovei buvo pateikta automobilių žalos sąmata. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog T. R. žinojo, jog 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio tarp automobilių „Škoda Octavia“ ir „Audi A6“ nebuvo, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyti automobilių sugadinimai padaryti ne nuteistųjų nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jis pateikė ADB „Gjensidige“ 2013 m. birželio 28 d. prašymą dėl draudimo išmokos už automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pervedimo į asmeninę T. R. sąskaitą. Apeliaciniame skunde nurodomi neatitikimai, kokiame bylos lape yra T. R. 2013 m. birželio 28 d. prašymas, vertintini rašymo apsirikimu. Faktas tas, kad 2013 m. liepos 1 d. į T. R. asmeninę sąskaitą buvo pervesta 6 923,95 Lt draudimo išmoka už automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri jam nepriklausė. Nuteistasis T. R. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suprato, kad dėl jo neteisėtos veikos ADB „Gjensidige“ atsiras turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 182 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką.

40. Pabrėžtina, nuteistasis T. R. prašymą dėl išmokos surašė tą pačią dieną (2013 m. birželio 28 d.), kai L. A. T. R. vardu užpildė dokumentus, reikalingus draudimo bendrovei gauti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ši aplinkybė rodo bendrą T. R. ir L. A. veiką. Apeliaciniame skunde ginčijamas T. R. ir L. A. ryšys, tačiau, be jau įrodytų aplinkybių, svarbu pažymėti, kad po aptariamo įvykio buvo užfiksuotas eismo įvykis tarp automobilių „Renault Traffic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilis „Renault Traffic“ prieš 2013 m. rugpjūčio 17 d. užregistruotą įvykį buvo sugadintas 2012 m. gruodžio 13 d. užregistruoto įvykio metu, deklaruoti likę tie patys sugadinimai. 2013 m. rugpjūčio 17 d. įvykio metu „Renault“ tariamai susidūrė su automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu T. R.. Nuteistasis T. R. tvirtina, kad po 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio automobilį „Audi A6“ remonto darbams perdavė L. A., automobilio iki šiol neatgavo, nes girtas autoserviso vairuotojas važiavo T. R. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko policijos pareigūnų buvo konfiskuotas. T. R. dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Šie duomenys neabejotinai patvirtina tiek nuteistųjų ryšį, veiksmų bendrumą, tiek sustiprina išvadą, kad aptariamas 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykis nebuvo realus.

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nuorodos į BK 24 straipsnį, reglamentuojantį bendrininkų rūšis, taip pat nėra nuorodos į BK 25 straipsnį, numatantį bendrininkavimo formas, nepasisakyta apie susitarimo egzistavimą. Pažymėtina, kad bendrininkavimo atveju būtina nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumą; susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Nustatyta, kad T. R. ir V. T. automobiliai buvo apgadinti ne eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. T. R. perdavė L. A. automobilio dokumentus, patį automobilį, jog šis sutvarkytų draudimo išmokos gavimą, pateiktų reikiamus dokumentus, tuo pačiu, ir 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaraciją, kurią pasirašė dar vienas asmuo – V. T.. Tą pačią dieną, 2013 m. birželio 28 d., L. A. T. R. vardu užpildė dokumentus, reikalingus draudimo bendrovei, o T. R. pateikė prašymą dėl išmokos gavimo į savo asmeninę sąskaitą. Akivaizdu, jog T. R. suprato, kad veikia ne vienas, draudimo išmokos buvo gautos jo ir dar dviejų asmenų – L. A. bei V. T. – bendrais veiksmais. Šiuo atveju, chronologinė įvykių seka, nustatytas ryšys tarp nuteistųjų, neabejotinai patvirtina T. R., V. T., L. A. bendrininkavimo faktą, siekį apgaulės būdu gauti svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, T. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad T. R. veikė būdamas vykdytoju, todėl skundo argumentas, jog nėra nuorodos į BK 24 straipsnį, nėra pagrįstas, nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį yra perteklinė, apeliaciniame skunde pažymimas nuosprendžio trūkumas nepasitvirtino.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo T. R. veikoje yra nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, išteisinti T. R. pagrindo nėra.

Dėl G. L. ir M. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį

43. G. L. ir M. T. nuteisti dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, susijusių su 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaravimu ir draudimo išmokų už automobilius „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gavimu. Apeliaciniai skundai, nors surašyti atskirai, tačiau savo esme ir juose keliamais klausimais yra panašūs. Teisėjų kolegija, analizuodama nuteistojo G. L. bei nuteistojo M. T. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus, savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų, liečiančių veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, specialisto išvados teisėtumą, dėstys bendrai. Dėl šio epizodo taip pat nuteistasis L. A., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra apskųstas. Teisėjų kolegija nuteistojo L. A. veiksmus vertins tiek, kiek tai susiję su G. L. ir M. T. kalte.

44. Vertinant, ar skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta nuteistųjų G. L. ir M. T. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimo, svarbu nustatyti, ar automobilių „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai padaryti 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu. Taip pat, ar nuteistieji suklastotojo eismo įvykio deklaraciją ir jos pagrindu turėjo sumanymą gauti ir (ar) gavo draudiminę išmoką.

45. Įtariamasis G. L. 2015 m. rugsėjo 7 d. parodymų nedavė (t. 28, b. l. 180-181). 2015 m. spalio 12 d. įtariamasis G. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad pagal skelbimą 2013 m. liepos 1 d. rado automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta nuomos sutartis, jos nėra išsaugojęs. Kiek prisimena, automobilis turėjo visus reikalingus dokumentus, o į vizualius kėbulo sugadinimus jis nekreipė dėmesio. 2013 m. liepos 2 d. važiuodamas automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“, kokie buvo padaryti apgadinimai, detalizuoti negali, neįsidėmėjo, vairuotojo apibūdinti negalėjo. Nurodė, kad po eismo įvykio gal kokias apdailos juostelių plastmases ir teko surinkti, bet didelių detalių po eismo įvykio neiškrito, sugadinimai buvo įlenkimai ir nubrozdinimai priekinės dalies. Kas konkrečiai užpildė eismo deklaraciją, neatsimena, bet parašas 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos apačioje, prie „B“ pusės, yra jo. Po eismo įvykio paskambino vyrui, iš kurio pasiėmė automobilį pagal nuomos sutartį, nuvažiavęs prie prekybos centro „BIG“, jam sudaužytą automobilį perdavė. Į draudimo kompaniją po eismo įvykio nesikreipė, jam nematyti transporto priemonės „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas bei 2013 m. liepos 17 d. prašymas draudimo kompanijai „Lietuvos draudimas“, jų nepildė, nepasirašinėjo. Apklausos metu jam buvo parodytas jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (kopija), vairuotojo pažymėjo pametęs nebuvo, negali paaiškinti, kaip vairuotojo pažymėjimo kopija atsidūrė AB „Lietuvos draudime“ prie 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos (t. 28, b. l. 185-187). Įtariamasis G. L. 2015 m. spalio 12 d. atsisakė duoti rašysenos pavyzdžius (t. 28, b. l. 188). Įtariamasis G. L., apklaustas 2016 m. lapkričio 14 d., be kita ko, papildomai parodė, jog priekine automobilio „Ford Mondeo“ dalimi atsitrenkė į „Nissan“ automobilio keleivio pusės šoną, daugiau nieko detalizuoti negali, nes susidūrimas buvo staigus, netikėtas, be to, praėjo daug laiko ir visų aplinkybių jau net neatsimena. Prisimena, kad automobilį daužtos būklės atidavė asmeniui, kuris jam automobilį išnuomojo. Asmens, kuris perdavė automobilį pagal nuomos sutartį ir kuriam vėliau gražino automobilį daužtos būklės, nurodyti ar apibūdinti negali. 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaraciją pasirašė jis, dokumentas matytas, deklaracijos nepildė, nes raštas yra ne jo, t. y. deklaracijos „B“ pusės jis nepildė, bet parašas prie „B“ pusės yra jo. Kas surašė visus duomenis deklaracijoje ir nubraižė schemą, nurodyti negali, neatsimena, bet dokumentą pasirašė jis, to fakto neigti negali (t. 28, b. l. 193-194). 2018 m. rugsėjo 25 d. apklausos metu G. L. nurodė, kad lieka prie parodymų, duotų 2015 m. spalio 12 d., 2016 m. lapkričio 14 d. (t. 28, b. l. 203). 2019 m. kovo 19 d. įtariamasis G. L. parodymų nedavė (t. 28, b. l. 213). Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. L., be kitų, ikiteisminio tyrimo metu iš esmės tapačiai nurodytų aplinkybių, parodė, kad išnuomotas automobilis vizualiai nebuvo tvarkingiausias, akivaizdūs apgadinimai buvo matyti, matėsi, jog jis buvo tvarkytas, buvo įlenkimas, įbrėžimas, daugiau detalizuoti negali. „Nissan“ automobilis atsitrenkė priekine dešine puse, buvo sulaužytas automobilio bamperis, sparnas sulankstytas, atsitrenkimas buvo slystamojo pobūdžio. Kas pildė eismo įvykio deklaraciją, nepamena, ją abu pasirašė. Dokumentų dėl draudimo išmokų nepildė ir nepasirašė. Deklaraciją pateikė tam asmeniui, kuriam grąžino automobilį (t. 35, b. l. 113-114).

46. M. T. 2014 m. birželio 2 d. buvo apklaustas liudytoju (t. 29, b. l. 13-15). 2016 m. lapkričio 4 d. apklaustas įtariamuoju M. T. parodymų nedavė (t. 29, b. l. 25). M. T. 2016 m. lapkričio 18 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2013 m. birželio 6 d. eismo įvykio metu su automobiliu „Mercedes Benz“ jo automobiliui buvo padaryti sugadinimai, dešinės pusės durelės buvo įlenktos, iššoko dešinės pusės lubinės oro pagalvės, pakrypo dešinės pusės priekinis ratas (sulenkta priekinė dešiniojo rato pakabos šakė). Automobilis po eismo įvykio buvo nevažiuojantis. „Mercedes Benz“ vairuotojas išsikvietė savo sūnų L., šiam jis paliko automobilio raktus, dokumentus, L. jį pavežė į darbą. Kokiu būdu automobilis buvo transportuotas iš įvykio vietos, nežino, automobilis po 2013 m. birželio 6 d. eismo įvykio buvo remontuojamas, ar jis, ar L.surado autoservisą, neatsimena. Kiek atsimena, po eismo įvykio gavo draudimo išmoką iš draudimo kompanijos. Apie 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykį parodė, kad apklausos metu parodyta eismo įvykio deklaracija yra blogos kokybės, net neįskaitoma deklaracijos užpildymo data, kiek mato, parašas deklaracijoje yra jo. Automobilis „Nissan Qashqai“ buvo techniškai tvarkingas, nedaužtas (automobilis po 2013 m. birželio 6 d. eismo įvykio buvo suremontuotas, kiek atsimena, dešinės pusės durelių atspalvis skyrėsi nuo pagrindinės automobilio spalvos, nes buvo blogai parinktas atspalvis). „Ford Mondeo“ raudonos spalvos, jam šio nepraleidus, įvažiavo į jo automobilio dešinės pusės šoną. Jo automobilis po eismo įvykio patyrė sugadinimus: įlenktos dešinės pusės durelės, sulankstytas dešinės pusės slenkstis. Apie įvykį policijai nepranešė, paskambino telefonu L., paprašė padėti sutvarkyti dokumentus, šis sutiko, iš karto atvažiavo į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje buvo užpildyta deklaracija, kas ją pildė, braižė schemą, nurodyti negali, neatsimena, užpildyta deklaracija yra ne jo, bet parašas deklaracijoje yra jo. Automobiliu nuvažiavo į darbą, tą pačią dieną jį perdavė L., kur juo važinėjo, nežino, bet tą dieną jį grąžino. Į draudimo kompaniją jis nuvažiavęs nebuvo, jokių dokumentų ten nepildė, nepasirašinėjo. L., gražinęs automobilį, pasiūlė savo servisą, jis sutiko. Į darbovietę atvažiavo vyras, kurio neįsidėmėjo, jam perdavė automobilį remonto darbams atlikti, po kiek laiko atgavo suremontuotą automobilį. Kas gavo draudimo išmoką po 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio, nežino (t. 29, b. l. 29-31). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2016 m. lapkričio 18 d. protokolo duomenimis, M. T. parodė, iš kur (duomenys neskelbtini) po remonto darbų, dėl sugadinimų, atsiradusių 2013 m. birželio 6 d. eismo įvykio metu, atsiėmė automobilį Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 48-49). 2018 m. rugsėjo 24 d. įtariamasis M. T. parodymų nedavė (t. 29, b. l. 38). 2018 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu įtariamasis M. T. paaiškino, kad visus parodymus dėl įteikto pranešimo apie įtarimą davė pirmos apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 29, b. l. 41). 2019 m. kovo 19 d. įtariamasis M. T. nurodė, kad visus parodymus davė pirmos apklausos metu (t. 29, b. l. 58). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. T., be kitų aplinkybių, paaiškino, kad iki pirmo eismo įvykio, kai automobilis „Mercedes Benz“, atsitrenkė į jo automobilio šoną, L. A. nepažinojo. L. A. pažadėjo sutvarkyti automobilį. Iki nagrinėjamo eismo įvykio G. L. nepažinojo. Deklaraciją pildė, bet kas pildė, tiksliai nepasakys. Skambino L., kad vėl pateko į eismo įvykį, jog padėtų sutvarkyti visus reikalus. Kažką pasirašinėjo, kad galėtų sutvarkyti draudimo formalumus. Kai grąžino automobilį, buvo toks pats, kaip kai paėmė, tada atsiuntė darbuotoją ir paėmė automobilį remontui. Pats į draudimo kompaniją nesikreipė, L. viską turėjo sutvarkyti. Nieko nežino apie draudimo išmokas. Ar pasirašė apžiūros protokolą, nepamena. Automobilis buvo sutvarkytas. Atsimena automobilio apgadinimus: automobilio dešinės pusės kampas, priekinės pusės sparnas, slenkstis, durys. Automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimų neatsimena (t. 35, b. l. 114-117).

47. L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog UAB „duomenys neskelbtini bendradarbiavo su UAB „duomenys neskelbtini“ atliekant remonto darbus. UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus nežino, bendravo su vyru, vardu V. T. P. pažįsta, sieja darbo santykiai, nes T. P. dirbo „Lietuvos draudime“ ir derindavo UAB „duomenys neskelbtini“ sąmatas dėl remonto darbų (t. 30, b. l. 110-111). Įtariamojo L. A. teigimu, S. S. nėra matęs, nepažįsta, jo vardu nepasirašinėjo, neruošė ir nepateikė jo vardu dokumentų valstybės ar kitoms institucijoms. Niekada neprašė S. S. tapti fiktyviu UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu (t. 30, b. l. 129-130). Įtariamojo L. A. 2017 m. vasario 24 d. paaiškinimo duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ įsigijo 2012 metų pabaigoje. 2013 m. sausio 8 d. eismo įvykyje, kuriame dalyvavo P. A., buvo apgadintas automobilis „Ford Mondeo“. G. L. nepažįsta, jam automobilio neperdavė, iš jo neėmė. 2013 m. vasarą į jį kreipėsi automobilių nuomos vadybininkas dėl automobilių subnuomos, kokia tai buvo kompanija, neatsimena, jis sutiko išnuomoti automobilį „Ford Mondeo“. Nuomos kompanijai automobilio neperdavė, nes nebuvo Vilniuje, paprašė UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojo, kad automobilį pristatytų nuomininkui prie „BIG“ centro Vilniuje. Sekančią dieną jam paskambino minėtos bendrovės atstovas ir pranešė, kad automobilis pateko į eismo įvykį. Kadangi jis buvo ne Vilniuje, paskambino V. iš „duomenys neskelbtini“, kad paimtų automobilį ir sutvarkytų klausimus dėl draudimo. Draudimo išmoka buvo išmokėta UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 30, b. l. 179-181). Pirmosios instancijos teisme L. A. parodė, kad „Nissan Qashqai“ remontavo UAB „duomenys neskelbtini“. Automobilis „Ford Mondeo“ priklausė UAB „duomenys neskelbtini“, jis buvo įmonės akcininkas. Iki įvykio pažinojo M. T.,, jis sudaužė savo „Nissan Qashqai“. Dėl pirmo įvykio jį išsikvietė tėvas, atvykęs jis pasiūlė M. T. savo paslaugas. M. T. paliko automobilį, jį atidavė į servisą, sutvarkė. Dėl antro eismo įvykio neatsimena, kas pirmas jam paskambino, bet nuvažiavo pas M. T. į darbą, susirinko dokumentus, pažiūrėjo mašiną, turėjo nuvaryti ją iki draudimo, bet nuvarė iki UAB „duomenys neskelbtini“. Gali būti, kad padėjo pildyti dokumentus, neatsimena, ar padėjo sutvarkyti draudimo dokumentus. Buvo apgadintas automobilio dešinės pusės šonas. Įlenkimas buvo stiprus, buvo suveikusios oro pagalvės. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo susijusi su automobiliu „Ford Mondeo“, nes buvo savininkas. Nepasirašė G. L. vardu, nepildė jokių dokumentų, su G. L. jokio kontakto nebuvo. Jis atidavė automobilį subnuomininkui, automobilis nebuvo idealus, bet buvo reikalinga važiuojanti mašina. Automobilis buvo sudaužytas eismo įvykyje Panevėžyje, dalis apgadinimų buvo pašalinti, dalis ne. Žino, kad mašina atsirado UAB „duomenys neskelbtini“, nežino, ar nuomininkas nuvarė, ar G. S. S. nėra matęs, nepažįsta, bendravo su V. Normali praktika prisistatyti kitu vardu, jei kyla abejonės, tada pasikviečia. Pačioje įvykio vietoje nebuvo, aplinkybes nurodė iš M. T. žodžių. Po to mašiną nusipirko UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 37, b. l. 93-96).

48. Nuteistieji G. L. ir M. T. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia (atkreiptinas dėmesys, nuteistasis L. A. nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų neskundė), tvirtina, kad 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykis tarp automobilių „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų buvo, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta priešingai.

49. Visų pirma, Lietuvos teismo ekspertizės 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvados Nr. 11-217(15)/11-1087(15/11-1088(15) duomenimis, konstatuota, jog automobilių „Nissan Qashqai“ ir „Ford Mondeo“ sugadinimai buvo padaryti ne deklaruoto 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis. Negalima nustatyti, kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis ir su kokia transporto priemone (objektu) kontaktuojant buvo padaryti automobilio „Nissan Qashqai“ sugadinimai, kurie matomi nuotraukose po 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio. Negalima nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ir su kokia transporto priemone ar objektu slystamai kontaktuojant buvo apgadintas automobilio „Ford Mondeo“ jau prieš tai deformuotas priekinis dešinys sparnas, galinio bamperio apdaila dešinėje pusėje, galinis dešinys sparnas, arka bei galinės dešinės pusės durelės. Automobiliai „Nissan Qashqai“ ir „MB E500“ galėjo kontaktuoti tarpusavyje, tačiau kategoriškai tvirtinti negalima, iš atlikto tyrimo negalima nustatyti, ar automobiliai „Nissan Qashqai“ ir „MB E500“ buvo apgadinti 2013 m. birželio 6 d. deklaruoto eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Nissan Qashqai“ sugadinimai, užfiksuoti (nuotraukose) po 2013 m. birželio 6 d. ir po 2013 m. liepos 2 d. deklaruotų eismo įvykių, yra skirtingi, kadangi nesutampa jų išsidėstymo aukštis, pobūdis ir apimtis. Automobilio „Ford Mondeo“ sugadinimo požymiai, matomi nuotraukose, darytose po 2013 m. sausio 8 d. ir po 2013 m. liepos 2 d. įvykusių (deklaruotų) eismo įvykių, pagal padarymo pobūdį, mastą ir išsidėstymą, išskyrus apgadintą galinio bamperio apdailą dešinėje pusėje, galinį dešinį sparną, arką, galines dešinės pusės dureles bei braukimo pėdsakus ant priekinio dešinio sparno viršutinės dalies, yra tokie patys (t. 24, b. l. 77-86).

50. Kaip minėta, visuose apeliaciniuose skunduose kritikuojamos specialistų išvados, kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu, ir 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvada, tvirtinant, jog išvados pateiktos apžiūrėjus tik automobilių nuotraukas. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymus, šiuo atveju ir 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvadą, pirmosios instancijos teismas įsitikino, kad ji yra patikima, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, ja galima grįsti teismo išvadas. Atsižvelgdama į ankščiau nurodytus argumentus dėl jau aptartos 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados teisėtumo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog specialistų Martino Možeikos ir Vytauto Šakėno 2015 m. liepos 2 d. išvada taip pat nepažeidžia leistinumo kriterijų, pagrįstai pripažinta tinkamu įrodymu. Dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų specialisto išvados trūkumų nenurodant tyrimo metodikos, iš esmės buvo pasisakyta analizuojant nuteistojo T. R. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija argumentų nekartoja.

51. Be to, kaip jau minėta, kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktą (specialisto išvadą) pateikęs ekspertas (specialistas), jo paaiškinimai vertinami kartu su jo pateiktu ekspertizės aktu (specialisto išvada). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauti specialisto išvadą surašiusių Martino Mažeikos ir Vytauto Šakėno paaiškinimai. Be jau anksčiau aptartų specialisto Vytauto Šakėno paaiškinimų, papildomai pažymėjo, kad pagal vieno įvykio patikrą negalima atsekti, pateikiama eismo įvykio deklaracija, nuotraukos, jei automobilis dalyvavo kitame eismo įvykyje, taip pat pateikiamos nuotraukos, eismo įvykio medžiaga. Turi konkrečių transporto priemonių duomenų bazę su mastelio liniuote, kur matyti konkrečios automobilio detalės aukštis. Daroma kategoriška išvada, kuomet pakanka duomenų argumentui, jei nepateikta jokių duomenų, tada nurodoma, kad nieko negalima pasakyti (t. 35, b. l. 9-15). Specialistas Martinas Možeika paaiškino, jog naudojamos visiems prieinamos programos, kuriomis galima peržiūrėti nuotraukas, jas paryškinti. Sugadinimų su skirtingomis mašinomis tose pačiose automobilio vietose padaryti neįmanoma. Mato sugadinimo apimtį, jei pagal apimtį sutampa, pakanka daryti išvadą. Tikėtina išvada būna tuomet, kai nėra duomenų. Tai yra susiję su pėdsakų tyrimu, ar tie pėdsakai susidarė automobilių kontakto metu, jie mato tik automobilio sugadinimus, kuriuos prašoma palyginti. Programa, kuria tvarkomos nuotraukos, nėra panacėja į visus klausimus. Duomenų pakako (t. 35, b. l. 15-17).

52. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvadą surašęs Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas – transporto inžinerijos mokslo magistras specialistas Martinas Možeika turi eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą nuo 2006 metų, kaip minėta, Vytauto Šakėno ekspertinio darbo stažas – 30 metų. Specialistų kvalifikacija ir kompetencija atitiko specialiųjų žinių taikymo sritį, abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

53. Apeliaciniuose skunduose apeliuojama į privataus Latvijos teismo eksperto konsultacinę išvadą, kurioje konstatuota, kad pagal pateiktą bylos medžiagą atliekant automobilių techninę ekspertizę neįmanoma pateikti eksperto išvados, kad minėtų transporto priemonių „Ford“ ir „Nissan“ susidūrimas neįvyko esant suderintame pranešime apie kelių eismo įvykį nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija dėl šios konsultacinės išvados pasisakė nagrinėdama nuteistojo T. R. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, todėl motyvų nekartoja.

54. Byloje pateikta 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracija (kopija), kurioje nurodyta, kad 7.40 val. įvyko eismo įvykis Vilniuje, Didlaukio g. ties 40-u namu tarp automobilių „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad automobilį „Nissan Qashqai“ vairavo ir jo draudėjas yra M. T., o automobilį „Ford Mondeo“ vairavo G. L., šio automobilio draudėjas – UAB „duomenys neskelbtini“, dėl įvykio kaltas M. T., deklaracijos apačioje yra du parašai (t. 3, b. l. 75).

55. Byloje yra 2013 m. liepos 2 d. prašymas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo išmoką, pasirašytas atstovo L. A. vardu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas – M. T., įvykio data – 2013 m. liepos 2 d., įvykio vieta – Vilnius, Didlaukio g., kuriuo prašoma apžiūrėti transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad transporto priemonę vairavo M. T., prašoma draudimo išmoką išmokėti M. T., nurodytas įvykio aprašymas (t. 3, b. l. 71). 2013 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenimis, įvykio data – 2013 m. liepos 2 d., automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, t. y. keičiamos ir remontuojamos dalys, pasirašytas atstovo L. A. ir vertintojo J. D. vardais, šalia yra parašai (t. 3, b. l. 70). Byloje yra 2013 m. liepos 24 d. UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaita faktūra Nr. 13/0042 (kopija), išrašyta M. T. už automobilio „Nissan Qashqai“ remontą pagal sąmatą Nr. 0042, 28 048,70 Lt sumai, pasirašyta S. S. ir M. T. vardais, šalia yra parašai (t. 3, b. l. 73). Kaip matyti iš M. T. 2013 m. liepos 24 d. prašymo AB „Lietuvos draudimui“, prašoma pinigus už automobilio „Nissan Qashqai“ remontą pervesti remonto įmonei „duomenys neskelbtini“ (kopija) (t. 1, b. l. 46; t. 3, b. l. 74). SEB vietinio mokėjimo nurodymo duomenimis, 2013 m. liepos 25 d. į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą buvo pervesta 27 748,70 Lt draudimo išmoka už automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykis – 2013 m. liepos 2 d. (t. 3, b. l. 43).

56. 2013 m. liepos 17 d. prašymo AB „Lietuvos draudimui“ duomenimis, prašoma išmokėti draudimo išmoką, jame kaip pareiškėjas nurodytas G. L., įvykio data – 2013 m. liepos 2 d., 7. 40 val., įvykio vieta – Vilnius, Didlaukio g., ties 40 namu, kad transporto priemonę vairavo G. L., transporto priemonė – „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio kaltininkas – M. T., nurodyta, kad prašymą užpildė G. L., šalia yra parašas (t. 1, b. l. 35). Byloje pateikta 2013 m. liepos 24 d. UAB „duomenys neskelbtini“ remonto sąmata automobiliui „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 18 906,25 Lt sumai (t. 3, b. l. 66-69). Transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenimis, užfiksuoti automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, pasirašyta G. L. ir G. V. vardais, šalia yra parašai (t. 1, b. l. 36). 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6811818 duomenimis, iš AB „Lietuvos draudimas“ į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą buvo pervesta 10 300,09 Lt draudimo išmoka už automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykis – 2013 m. liepos 2 d. (t. 3, b. l. 45).

57. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (iki 2013 m. birželio 12 d. buvęs valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2011 m. vasario 9 d. buvo registruotas UAB „duomenys neskelbtini“, automobilis 2014 m. spalio 1 d. buvo išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (t. 29, b. l. 1). UAB „duomenys neskelbtini“ 2013 m. sausio 18 d. prašymo AAS „Gjensidige Baltic“ duomenimis, prašoma lėšas už automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervesti į asmeninę P. A. sąskaitą (t. 23, b. l. 168). 2016 m. lapkričio 8 d. rašto duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“, atsakydamas į užklausimą, kokiu pagrindu pinigai už automobilį „Ford Mondeo“ buvo pervesti P. A., nurodė, kad automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo parduotas išsimokėtinai įmonei „duomenys neskelbtini“ (t. 23, b. l. 167). UAB „duomenys neskelbtini“ 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ iš AB „Lietuvos draudimo“ išmoką gavo, tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ finansiniai įsipareigojimai pagal draudimo išmokas nebuvo dengiami, už gautą išmoką buvo sumokėta UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 19, b. l. 291). Bylos duomenimis, lėšos, gautos UAB „duomenys neskelbtini“, buvo pervestos į kitą įmonės sąskaitą, iš jos išgrynintos (t. 19, b. l. 26-47). VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkas ir vadovas nuo 2013 m. vasario 15 d. buvo S. S. (t. 5, b. l. 4-6). Liudytojo J. parodymais pirmosios instancijos teisme, S. S. buvo benamis, paskui dingo, pasienyje jį surado negyvą (t. 34, b. l. 67).

58. Baudžiamojoje byloje pateiktos „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kuriose užfiksuoti šio automobilio sugadinimai po 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. birželio 6 d. deklaruotų eismo įvykių (t. 22, b. l. 9-85) bei automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (seni numeriai (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadinimai po 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. sausio 8 d. deklaruotų eismo įvykių (t. 22, b. l. 117-132).

59. Pagal byloje esančią 2013 m. birželio 6 d. eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykis įvyko Dvarčionių žiede, Vilniuje, tarp transporto priemonių „MB E500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas – P. A., ir „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas – M. T. (t. 23, b. l. 11). 2013 m. sausio 8 d. eismo įvykio deklaracijos duomenimis, įvykis įvyko Pušaloto-Raginėnų sankryžoje, Panevėžyje, tarp transporto priemonių „Citroen C3“, (valstybinis numeris eismo įvykio deklaracijoje nenurodytas, iš pranešimo apie eismo įvykį, t. 23, b. l. 37, – (duomenys neskelbtini) ir „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo P. A. (t. 23, b. l. 43).

60. Taip pat, 2014 m. balandžio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ rašto duomenimis, pateikta kompaktinė plokštelė su pokalbių įrašais skambinant į AB „Lietuvos draudimą“ iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad šiuo numeriu dažniausiai naudojosi L. A. (t. 3, b. l. 32). Atlikus minėtos kompaktinės plokštelės apžiūrą nustatyta, kad rinkmenoje Nr. 1376897 girdisi vyriškio telefoninis pokalbis su moterimi, prisistačiusia žalų eksperte. Vyriškis nurodė, kad sukdamas į kairę nepraleido automobilio. Patvirtino, kad kaltininkas jis, padiktavo automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Žalų ekspertei paklausus, ar jis yra M. T., vyriškis atsakė teigiamai. Vyriškis parodė, kad eismo įvykis šiandien ryte, 7.40, įvyko Vilniuje, Didlaukio g. Nurodė, kad jis važiavo į kiemą, kito automobilio vairuotojas važiavo tiesiai, priešprieša, o jis suko į kairę, minėto automobilio vairuotojas jam įvažiavo į dešinį automobilio šoną. Teigė, kad sugadintas jo automobilio dešinys šonas, abejos durelės ir slenkstis. Pasakė savo kontaktinį telefono numerį – (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad įvykio metu automobilį vairavo pats (t. 3, b. l. 51–53). Nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 7 d. buvo suteiktas UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 19, b. l. 158). AB „Lietuvos draudimas“ rašto duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ – fiktyvi automobilių remonto bendrovė, pateikdavusi suklastotas sąskaitas už tarimai atliktą automobilių remontą, tačiau realios veiklos nevykdžiusi. Ši įmonė neturėjo nei patalpų, nei darbuotojų, reikalingų autoserviso veiklai vykdyti (t. 1, b. l. 1-2).

61. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aptartus bei pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog priešingai nei tvirtina nuteistieji G. L. ir M. T., automobilių „Nissan Qashqai“ ir „Ford Mondeo“ apgadinimai buvo padaryti ne deklaruoto 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis, taigi, eismo įvykio deklaracijoje įrašyti žinomai neteisingi duomenys, nes realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto įvykio nebuvo. Kaip minėta, aplinkybė, jog apgadinimai buvo padaryti ne deklaruoto 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvados ir specialistų paaiškinimų duomenimis. Pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl dokumento – eismo įvykio deklaracijos – suklastojimo patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

62. Atkreiptinas dėmesys, kad pačių nuteistųjų parodymai dėl eismo įvykio, deklaracijos surašymo aplinkybių buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Nuteistasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. liepos 2 d. važiuodamas automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“, tačiau kokie buvo apgadinimai, detalizuoti negalėjo, nurodė, kad po eismo įvykio gal kokias apdailos juostelių plastmases ir teko surinkti, bet didelių detalių po eismo įvykio neiškrito, nors kaip matyti 2013 m. liepos 2 d. darytose nuotraukose, priešingai, automobilio priekyje yra užfiksuoti žymūs sugadinimai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme G. L. paaiškino, kad buvo sulaužytas automobilio bamperis, sulankstytas sparnas, po avarijos automobilis važiavo. Be to, G. L. abstrakčiai nurodė ir automobilio „Ford Mondeo“ išsinuomojimo aplinkybes. Akcentuotina ir tai, kad nei G. L., nei L. A. (ar jo vadovaujama bendrovė) nepateikė šio automobilio nuomą patvirtinančio dokumento. Abu nuteistieji – tiek G. L., tiek M. T., neneigdami savo parašų eismo įvykio deklaracijoje, negalėjo nurodyti, kas ją surašė. Remiantis draudimo bendrovės pateiktu telefoninio pokalbio garso įrašu nustatyta, kad asmuo, skambinęs iš UAB „duomenys neskelbtini“ suteikto ir L. A. naudojamo telefono numerio, prisistatė M. T. bei apibūdino eismo įvykio aplinkybes, mechanizmą Didlaukio gatvėje tarp automobilių „Ford Mondeo“ ir „Nissan Qashqai“. Nuteistojo M. T. parodymais, įvykio vietoje jis skambino L. A., kuris jam buvo padėjęs sutvarkyti anksčiau įvykusio eismo įvykio draudimo išmokos reikalus. Nuteistojo M. T. gynėjo apeliaciniame skunde keliama versija, kad M. T. nežinant galėjo būti sukeistos „Ford Mondeo“ dalys, t. y., sukeistos senos „Ford Mondeo“ detalės po 2013 m. sausio 8 d. eismo įvykio bei toks automobilis pateiktas draudimo bendrovei, tačiau specialistas Martinas Možeika, atsakydamas į gynėjo klausimą, paaiškino, kad jei automobilio dalys buvo pakeistos, tokie apgadinimai negalėjo būti padaryti. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. liepos 2 d. automobiliai „Ford Mondeo“ ir „Nissan Qashqai“ nekontaktavo, tuo pačiu, eismo įvykio deklaracijoje nurodyta informacija yra melaginga.

63. G. L. ir M. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe suklastojo tikrą dokumentą – minėtą eismo įvykio deklaraciją. BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2019). Akcentuotina, kad eismo įvykio deklaracija, kurią suklastojo G. L. ir M. T., yra dokumentas, kuris sukelia konkrečias teisines pasekmes. Svarbu pažymėti, kad nuteistieji G. L. ir M. T. neneigė, kad 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijoje parašai yra jų. Ikiteisminio tyrimo metu G. L. patvirtino, kad 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaraciją pasirašė jis, deklaracijos „B“ pusė jis nepildė, bet parašas prie „B“ pusės yra jo. Pirmosios instancijos teisme parodė, jog nepamena, kas pildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau patvirtino, kad ją pasirašė abu. M. T. taip pat patvirtino, kad eismo įvykio deklaraciją pasirašė, kiek mato, parašas deklaracijoje yra jo. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis G. L. akcentavo, kad deklaracija yra atšviesta, nėra originalas. Iškėlė naują versiją, kad gal kažkas kitas galėjo perrašyti deklaraciją, nes tą deklaraciją kartu su nuomojamu automobiliu jis atidavė asmeniui, iš kurio automobilį nuomojosi. Tokia nuteistojo versija vertintina kaip gynybinė pozicija. Pabrėžtina, ta pati dokumento kopija, kurią tyrimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“, nuteistajam buvo rodoma ikiteisminio tyrimo metu, G. L. abejonių nekilo, pripažino, kad parašas ant eismo įvykio deklaracijos yra jo. Tai, jog deklaracijos kopija buvo rodoma ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal teismų praktiką, dokumento kopija gali būti pripažinta BK 300 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2019). Nuteistojo G. L. išsakytų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad byloje yra eismo deklaracijos kopija, neturi įtakos šio dokumento teisiniam vertinimui BK 300 straipsnio prasme. Svarbu tai, kad panaudotas dokumentas (kopija) sukelia ar gali sukelti juridiniam asmeniui (fiziniam asmeniui, valstybei) teisiškai reikšmingus padarinius: eismo įvykio deklaracijoje nurodyti melagingi duomenys (šiuo atveju nerealus eismo įvykis), o pateikus pasirašytą netikro dokumento kopiją atitinkamai institucijai (draudimo bendrovei) gali būti sukeliami teisiškai reikšmingi padariniai (išmokėta draudiminė išmoka).

64. Atsižvelgusi į išdėstytų duomenų analizę bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dokumentų klastojimo požymių buvimo G. L. ir M. T. veiksmuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klaidų taikydamas BK 300 straipsnį nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos klastojimo bei tiesioginės tyčios buvimo pagrįstos. Apeliacinių skundų prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atmestinas, pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl G. L. ir M. T. nuteisimo dėl dokumento klastojimo paliktina nepakeista.

65. Taip pat G. L. ir M. T. nuteisti už tai, kad veikdami su L. A., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule UAB „duomenys neskelbtini“ naudai įgijo svetimą didelės vertės AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą (BK 182 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylos įrodymų visuma nėra pakankama daryti išvadą, jog nuteistojo G. L. kaltė apgaule įgyjant svetimą turtą yra įrodyta, apkaltinamasis nuosprendis dėl sukčiavimo M. T. priimtas pagrįstai.

66. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 2 d. automobiliai „Ford Mondeo“ ir „Nissan Qashqai“ nekontaktavo, tuo pačiu, eismo įvykio deklaracijoje nurodyta informacija yra melaginga. Kaip minėta, tiek M. T., tiek G. L. patvirtino, kad eismo deklaracijoje pasirašė, taip dokumentą suklastojo, todėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog suklastotų dokumentų pagrindu buvo pateikti prašymai išmokėti draudimo išmokas, padarė išvadą, kad visi kaltinamieji veikė apgaule, t. y. suklaidino draudimo bendrovę apie įvykusį eismo įvykį. Išanalizavus bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad sukčiavimo sudėties požymių buvimą nuteistojo G. L. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš tiesų L. A. priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl sukčiavimo, kurio šis nuteistasis neskundė, dėl šio nuteistojo kaltės apeliacinės instancijos teismas nesprendė, plačiau nepasisako, tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, kad G. L. tyčia apėmė L. A. taip pat ir nenustatyto asmens neteisėtus veiksmus siekiant bendro nusikalstamo rezultato ar jis šį rezultatą gavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. T. kaltės įrodymų pakankamumo yra pagrįsta.

67. M. T. parodymų duomenimis, dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio paskambino L. A., kuris atvažiavo ir pasiėmė sudaužytą automobilį „Nissan Qashqai“. L. A. patvirtino, kad nuvažiavo pas M. T. į darbą, susirinko dokumentus, pažiūrėjo mašiną, turėjo nuvaryti ją iki draudimo, bet nuvarė iki UAB „duomenys neskelbtini“. Nustatyta, kad dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio į AB „Lietuvos draudimą“ skambino asmuo iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas asmuo nurodė esąs M. T., apibūdino eismo įvykio Didlaukio gatvėje tarp automobilių „Nissan Qashqai“ ir „Ford Mondeo“ mechanizmą bei aplinkybes. Bylos duomenimis, telefono numeris N. r(duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 7 d. buvo suteiktas UAB „duomenys neskelbtini“, kurio akcininku ir direktoriumi buvo L. A.. 2013 m. liepos 2 d. buvo pateiktas prašymas AB „Lietuvos draudimui“ išmokėti draudimo išmoką, kuris pasirašytas atstovo L. A. vardu, prašoma draudimo išmoką išmokėti M. T., taip pat AB „Lietuvos draudimo“ žalos byloje yra 2013 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra pardavėjo UAB „duomenys neskelbtini“, pasirašyta direktoriaus S. S., ir pirkėjo M. T.. S. S. – benamis asmuo. Kaip matyti iš M. T. 2013 m. liepos 24 d. prašymo AB „Lietuvos draudimui“, prašoma pinigus už automobilio „Nissan Qashqai“ remontą pervesti remonto įmonei „duomenys neskelbtini“. Be to, 2013 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, pasirašė atstovas L. A. ir vertintojas J. D.. Šiuo atveju, vertinant nuteistojo M. T. kaltę BK 182 straipsnio prasme, chronologinė įvykių seka patvirtina, jog veiksmus, siekiant gauti draudiminę išmoką už automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimus, atliko tiek M. T., tiek L. A.. AB „Lietuvos draudimas“ išmoką už eismo įvykį 2013 m. liepos 25 d. pervedė į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą. Svarbu tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ – fiktyvi automobilių remonto bendrovė, neturėjusi nei patalpų, nei darbuotojų reikalingų autoserviso veiklai vykdyti. L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su UAB „duomenys neskelbtini“ bendradarbiavo UAB „duomenys neskelbtinii“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ vieninteliu akcininku nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. buvo įregistruotas L. A.. M. T. – susijęs su L. A. nuo 2013 m. birželio 6 d. deklaruoto eismo įvykio. Kaip minėta, specialisto 2015 m. birželio 2 d. išvados duomenimis, automobilio „Ford Mondeo“ sugadinimo požymiai po 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. liepos 2 d. įvykusio (deklaruoto) eismo įvykio yra tokie patys. Įvertinus minėtų įrodymų visumą, M. T. žinojo ir suprato, jog pasirašydamas ne tik ant eismo įvykio deklaracijos, bet ir ant prašymų AB „Lietuvos draudimui“ siekė bendrininkaudamas kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, pirmosios instancijos nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje.

68. G. L. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, parodė, kad automobilį daužtos būklės atidavė asmeniui, kuris jam automobilį išnuomojo. Asmens, kuris perdavė automobilį pagal nuomos sutartį ir kuriam vėliau gražino automobilį daužtos būklės, nurodyti ar apibūdinti negali. Deklaraciją pateikė tam asmeniui, kuriam grąžino automobilį. Nuteistasis tvirtina, kad po aptariamo eismo įvykio į draudimo kompaniją nesikreipė, techninės apžiūros akto bei 2013 m. liepos 17 d. prašymo draudimo kompanijai „Lietuvos draudimas“, nepildė, nepasirašinėjo, ir ši jo versija bylos duomenimis nepaneigta. Akcentuotina, kad ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė už G. L. 2013 m. liepos 17 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame įrašė duomenis apie 2013 m. liepos 2 d. neva įvykusį eismo įvykį, taip pat transporto priemonės techninės apžiūros aktą dėl sugadinimų po 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio ir pateikė juos su 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracija AB „Lietuvos draudimui“. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. liepos 31 d. į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą buvo pervesta 10 300,09 Lt draudimo išmoka už automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), įvykis – 2013 m. liepos 2 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. L. būtų susijęs su minėta įmone, nuteistaisiais L. A., M. T.. Taip pat, nėra jokių duomenų, kad suklastotos 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos pagrindu jis būtų gavęs naudos.

69. Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad G. L. veiksmai lėmė draudimo bendrovės apsisprendimą pervesti išmoką į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių susitarimą tuo tikslu pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, o manymas, kad bet kuris asmuo turėtų suprasti, kokiu tikslu pildoma eismo įvykio deklaracija, tuo pačiu, kad bus kreipiamasi į draudimo bendrovę neteisėtai išmokai gauti, tėra prielaida. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių tai, kad G. L., suklastodamas eismo įvykio deklaraciją, sąmoningai siekė apgauti draudimo bendroves ar tyčia padėjo tai atlikti. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

70. G. L. dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinamas, todėl teisėjų kolegija iš naujo svarsto paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo nustatytų, tiek šiame procesiniame sprendime nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingą, neproporcingą, neatitinkančią padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam G. L. paskirtos bausmės dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pagrindo ją keisti nėra. Nuteistajam už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskirta bauda, artima minimaliai, bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Tinkamai įvertintas padaryto nusikaltimo ir bausmės proporcingumas.

71. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gegužės 18 d. buvo gautas nuteistojo T. R. gynėjo prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti T. R. pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą: laikinai apriboti T. R. nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias T. R. vardu esančioje „Citadele“ banko sąskaitoje (3 426,59 Eur sumai); panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 1/2 dalį T. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pastatą pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šio prašymo iš esmės nesprendžia, pagal BPK 361, 362 straipsnio nuostatas, šis klausimas spręstinas nuosprendį priėmusio teismo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies nuteistojo G. L. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl G. L. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį.

G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad G. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo G. L. ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 10 mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), G. L. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 (vieneriems) metams, paskiriant pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo T. R. ir gynėjo advokato Aivaro Gilio apeliacinį skundą.

Atmesti nuteistojo M. T. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą.