Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Aivarui Giliui, Olegui Urbonui, Karoliui Barysui, Dainiui Dargevičiui, Audriui Pėstininkui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“, teistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje;

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. K. IĮ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje;

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje;

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje;

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. A. ir V. T., veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule kitų naudai gauti draudimo išmokas, 2013 m. birželio 27 d. Vilniuje užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurią V. T. savo vardu, o L. A. už T. R. pasirašė, taip patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. birželio 27 d. 17.15 val. Vilniuje, Senajame Ukmergės kelyje, prie posūkio į Riešę, UAB „A.“ priklausantis automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. R., atsitrenkė į V. T. vairuojamą, IĮ A. K. bendrovei priklausantį automobilį Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad dėl to buvo sugadintas automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekis ir automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinė pusė bei kad T. R. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis.

L. A. ir V. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. A., V. T. ir T. R., veikdami bendrininkų grupe, apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą:

L. A., V. T. ir T. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

L. A. šiais savo veiksmais suklastojo minėtus tikrus dokumentus.

L. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

L. A., G. L. ir M. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

L. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

L. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

L. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

L. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

1) T. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), pateiktą į žalos sureguliavimo bylą (kopiją);

2) 2013 m. birželio 28 d. UAB „A.“ direktoriaus T. R. prašymą ADB „G.“ dėl draudimo išmokos už automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervedimo į asmeninę T. R. sąskaitą (kopiją);

3) 2013 m. birželio 28 d. ADB „G.“ žalos sąmatą dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto;

5) prašymą atlyginti žalą, adresuotą ADB „G.“ (originalą), pasirašytą V. T. vardu 2013 m. birželio 28 d. data, šalia yra parašas, jame nurodyta, kad nukentėjęs asmuo – A. K. IĮ, transporto priemonė – Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininko transporto priemonė – Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos vairuotojas – T. R., įvykio data – 2013 m. birželio 27 d. 17.15 val., įvykio vieta – Senasis Ukmergės kelias, įvykio aprašymas – „važiavau tiesiai ir prieš mane A6 automobilis suko į kairę, nespėjau sustoti“;

6) automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (kopiją);

7) V. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją);

9) 2013 m. birželio 28 d. ADB „G.“ žalos sąmatą dėl automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto;

2) 2013 m. gegužės 16 d. UAB „M.“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą A. K. IĮ 12 231,09 Lt sumai už automobilio remontą pagal remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą A. T. ir V. T. vardais, šalia yra parašai;

3) 2013 m. gegužės 13 d. UAB „M.“ remonto sąmatą automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1, 48, 65–69).

V. T. pateikė 2013 m. gegužės 21 d. UAB „M.“ kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją), pasirašytą A. T. vardu, šalia yra parašas, pagal kurį A. K. IĮ direktorius V. T. sumokėjo į UAB „M.“ kasą 12 231,09 Lt (30 t., b. l. 14–15).

Specialistas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo vedantysis ekspertas, surašęs vieną iš specialisto išvadų. Naudojo tą medžiagą, kurią pateikė tyrimo užsakovas. Nagrinėjo transporto priemonių apgadinimus, nustatė ar nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti sugadintos transporto priemonės, tada surašė deklaracijas. Jokių specialių programų nenaudojo, kadangi paprastai sudaroma eismo įvykio deklaracija, kurioje yra schema, jokių duomenų atkurti eismo įvykio eigoje jie negali. Pateikiami įpareigojimai transporto priemonės savininkui, tada atliekamas tyrimas. Ne visada užtenka nuotraukų, viskas sprendžiama pagal jas ar pateiktą medžiagą. Lyginama pagal apimtis, aukštį. Kadangi atlikta daug specialistų išvadų buvo sudaromos komisijos. Ekspertas, kuris įrašytas pirma pavarde, yra paskiriamas vedančiuoju. Nagrinėjamu atveju jis ir buvo vedantysis, surašęs specialisto išvadą. Tik ją ir gali pakomentuoti, kitų, kuriose dalyvavo kaip komisijos narys, pakomentuoti negali. Paprastai paskiriami du ekspertai, kurie susipažįsta su pateikta medžiaga, nustato tyrimo algoritmą ir dokumentus, kuriuos reikia pateikti atsakant į tam tikrą klausimą. Jei jie prieina prie tos pačios nuomonės ir viskas sutampa, atitinka pagal aukštį, pobūdį, klausimas sprendžiamas teigiamai arba neigiamai. Vedantysis surašo specialisto išvadą, jei nėra pastabų, pasirašomas ekspertizės aktas. Paprastai skiriami du ekspertai, esant tokio pobūdžio byloms skiriama komisija. Išvadą dėl 2015 metų gegužės mėnesio surašė jis.

2014 m. kovo 28 d. raštu AB „L.“ pateikė kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 1–16).

1) 2013 m. liepos 17 d. prašymą AB „L.“, kuriuo prašoma išmokėti draudimo išmoką, jame kaip pareiškėjas nurodytas G. L., įvykio data – 2013 m. liepos 2 d. 7.40 val., įvykio vieta – Vilnius, Didlaukio g., ties 40 namu, kad transporto priemonę vairavo G. L., transporto priemonė – Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio kaltininkas – M. T., nurodyta, kad prašymą užpildė G. L., šalia yra parašas;

3) G. L. vairuotojo pažymėjimą;

4) automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą;

5) automobilio Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (1 t., b. l. 1, 34–47).

2014 m. gegužės 28 d. raštu AB „L.“ pateikė dokumentus: 1) 2013 m. liepos 24 d. UAB „N.“ remonto sąmatą automobiliui Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 18 906,25 Lt sumai;

4) 2013 m. liepos 24 d. UAB „R.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją), išrašytą M. T. už automobilio Nissan Qashqai remontą pagal sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) 28048,70 Lt sumai, pasirašytą S. S. ir M. T. vardais, šalia yra parašai;

5) 2013 m. liepos 24 d. M. T. prašymą AB „L.“ pinigus už automobilio Nissan Qashqai remontą pervesti remonto įmonei „R.“ (kopiją);

7) M. T. vairuotojo pažymėjimą (kopiją) (3 t., b. l. 54, 66–70, 73–77).

UAB „A.“ pateikė 2013 m. liepos 23 d. UAB „R.“ remonto sąmatą automobiliui Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. liepos 24 d. UAB „R.“ remonto sąmatą automobiliui Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 t., b. l. 189–196).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2013 m. birželio 12 d. buvęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „B.“, (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą.

Nustatyta, kad UAB „R.“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2013 m. vasario 15 d. iki šiol įregistruotas S. S., kuris Gyventojų registro duomenimis mirė (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 4–6, 39).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „T.“ vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2012 m. gruodžio 7 d. yra L. A. (30 t., b. l. 72–73).

1) 2013 m. birželio 6 d. eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad Dvarčionių žiede, Vilniuje, įvyko eismo įvykis tarp automobilio MBE 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (draudėjas – P. A.), vairuojamo P. A., ir automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (draudėjas – M. T.), vairuojamo M. T.;

4) 2013 m. sausio 18 d. „G.“ sąmatą automobiliui Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 t., b. l. 1, 11, 31, 43–46).

2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu AB „D.“ pateikė P. A. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad į P. A. sąskaitą 2013 m. sausio 22 d. AAS „G.“ Lietuvos filialas pervedė 11 564,77 Lt draudimo išmoką už automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 t., b. l. 19, 23).

2014 m. kovo 28 d. raštu AB „L.“ pateikė kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 1–16).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Renault Vel Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (25 t., b. l. 107).

AB „L.“ 2014 m. kovo 28 d. raštu pateikė dokumentus (kopijas):

2) automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą;

3) V. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 2013 m. rugsėjo 2 d. UAB „M.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą UAB „E.“ 29 889,50 Lt sumai už automobilio remontą pagal sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirašytą, apačioje nurodyta vardas pavardė „A. T.“;

AB „L.“ 2014 m. kovo 28 raštu pateikė 2013 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį į UAB „S.“ sąskaitą buvo pervesta 29 489,50 Lt draudimo išmoka už automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykis – 2013 m. rugpjūčio 17 d. (3 t., b. l. 32, 48).

2017 m. rugsėjo 4 d. raštu UAB „S.“ informavo, kad iš 2013 m. rugsėjo 3 d. draudimo išmokos buvo padengti įsipareigojimai pagal tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „E.“ naudojosi automobiliu Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (30 t., b. l. 77–78).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „E.“ vadovu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. buvo įregistruotas L. A., nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. sausio 5 d. – T. K.; šios įmonės vieninteliu akcininku nuo 2011 m. spalio 28 d. įregistruotas L. A. (17 t., b. l. 115–116).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-132-369/2014, gautos šios bylos dokumentų kopijos:

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas, kuriuo konfiskuotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 t., b. l. 114, 119, 132–136).

Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta V. P. ir L. A., dirbo kartu su jais UAB „M.“. Įmonė užsiėmė automobilių remontu. Liudytojas dirbo įmonėje direktoriumi apie pusę metų 2013 ar 2014 m. Dėl darbo bendravo su L. A., šis buvo įmonės akcininkas ir priėmė jį į darbą. L. A. taip pat bendravo su įmonėmis, tvarkė reikalus. Įmonės biuras buvo (duomenys neskelbtini), joje dirbo penki žmonės su buhaltere. L. A. pats dirbo UAB „M.“, lankėsi biure. Pradėjus dirbti, A. T. buvo perduoti dokumentai ir antspaudas, juos perdavė L. A. Remonto sąmatos buvo sudarinėjamos, jas rengė V. P. ir L. A. Liudytojas išėjo iš įmonės dėl asmeninių priežasčių, jis surašė priėmimo–perdavimo aktą ir pasirašė jį su L. A. Dokumentus ir antspaudą atidavė L. A. Po A. T. direktoriumi tapo A. Ž., kuris buvo atėjęs pasiimti dokumentų į biurą. Tokią išvadą padarė, nes L. A. sakė, jog turi ateiti būsimas įmonės savininkas. A. T. nešiojo dokumentus ir tuo metu buvo atėjęs tas vyras. Jam tiesiogiai neperdavė jokių dokumentų. Dokumentus perdavė L. A., buvo apie keturios dėžės. Visą buhalteriją tvarkė įmonės buhalterė, neturėjo jai pretenzijų dėl darbo. Nežino, ar A. Ž. buvo įmonės direktorius, ar savininkas. Kad A. Ž. konkrečiai išnešė dokumentus, nematė, bet šis dėliojo dokumentus.

Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2013 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją), pagal kurį S. B. perdavė A. T. UAB „M.“ apskaitos dokumentus, iš jų ir įvairius registrus, ataskaitas (7 t., b. l. 23).

Atlikus kratas L. A. gyvenamosiose vietose, UAB „M.“ apskaitos dokumentų nerasta (19 t., b. l. 85–89, 98–100).

L. A., 2016 m. gruodžio 17 d. raštu atsakydamas į rašytinius reikalavimus pateikti UAB „M.“ apskaitos dokumentus, nurodė, kad jis neturi galimybės pateikti UAB „M.“ apskaitos dokumentų, nes šią įmonę yra pardavęs, o buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti naujam įmonės savininkui (akcininkui) (16 t., b. l. 116–118).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „M.“ vadovu nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. buvo įregistruotas S. M., nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. – A. T., nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. liepos 18 d. – A. Ž.; šios įmonės vieninteliu akcininku nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. buvo įregistruotas L. A., o nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. birželio 25 d. – A. Ž. (30 t., b. l. 74–76).

1) 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininko sprendimas, pagal kurį A. T. atleistas iš UAB „M.“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirtas A. Ž., nurodyta, kad sprendimą pasirašė vienintelis UAB „M.“ akcininkas A. Ž., turintis 100 procentų įstatinio kapitalo, šalia yra parašas;

2) prašymas registruoti Juridinių asmenų registre, kuriuo pateiktas akcininkų sąrašas ir sprendimas, pasirašytas 2013 m. lapkričio 21 d. A. Ž. vardu, šalia yra parašas;

3) formos JAR-VO-V ir JAR-AF, kuriose užfiksuota, kad A. Ž. yra UAB „M.“ vienasmenis valdymo organas ir akcininkas;

4) 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad A. Ž. turi 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „M.“ akcijų, kas sudaro 100 procentų įstatinio kapitalo, akcijų įsigijimo data – 2013 m. lapkričio 21 d., sąrašas pasirašytas vadovo A. Ž. vardu, šalia yra parašas (15 t., b. l. 4, 13, 25–30, 40, 64).

VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB „M.“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2012 metus (kopijas), kuriuose atvaizduotas įmonės pelnas – 17 701 Lt, pardavimo pajamos – 2017 411 Lt, veiklos sąnaudos – 95 025 Lt, gautinos sumos, mokėtinos sumos ir kiti finansiniai rodikliai (15 t., b. l. 13, 86–87).

Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė dokumentus (kopijas):

1) UAB „M.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2013 m. sausio–rugsėjo mėn., kuriose užfiksuoti įmonės turėti PVM apmokestinami sandoriai;

2) UAB „M.“ 2013 m. pateiktas mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, kuriose užfiksuotos įmonės turėtos su darbo santykiais susijusios išmokos (16 t., b. l. 46–87).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 136 (toliau – 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr. 136) nurodyta, kad UAB „M.“ Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu visas bendrovės „M.“ akcijas įsigijo L. A. 2013 m. balandžio 24 d. vienintelio akcininko L. A. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. atleistas iš direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. balandžio 29 d. paskirtas į šias pareigas A. T. Pagal 2013 m. lapkričio 21 d. akcininkų sąrašą, 2013 m. lapkričio 21 d. akcininko sprendimą dėl bendrovės valdymo organo paskyrimo UAB „M.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo įregistruotas A. Ž., o A. T. atleistas iš UAB „M.“ direktoriaus pareigų. UAB “M.” buhalterė S. B. dirbo bendrovėje nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. A. T. 2013 m. lapkričio 22 d. atleido visus bendrovėje dirbusius asmenis: L. A., S. B., D. G., V. P. ir atsistatydino pats. UAB „M.“ 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys nustatyta tvarka buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „M.“ paskutinį kartą 2013 m. spalio mėn. pateikė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją. Ar ataskaitos buvo sudarytos laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, ar visos pajamos ir išlaidos buvo pagrįstos būtinais dokumentais ir ar visos ūkinės operacijos atvaizduotos UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje, nėra galimybės nustatyti dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, jų pagrindu sudarytų apskaitos registrų ir bendrojo registro – Didžiosios knygos. Nustatyta, kad UAB „M.“ banko sąskaitose operacijos buvo vykdomos iki 2013 m. spalio 20 d. Vienoje iš sąskaitų per 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. spalio 20 d. laikotarpį buvo apskaityta 788 832,89 Lt įplaukų ir atlikta 788 832,89 Lt mokėjimo operacijų, kitoje sąskaitoje per tą patį laikotarpį buvo apskaityta 447 825,54 Lt įplaukų ir atlikta 447 873,41 Lt mokėjimo operacijų. Minėtu laikotarpiu per bankomatus su kortelėmis iš UAB „M.“ sąskaitos banke buvo išgryninta iš viso 412 810 Lt. UAB „M.“ nepateikus pirminių kasos dokumentų, kasos pajamų ir išlaidų orderių registracijos žurnalo, kasos knygos, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos (avanso apyskaitų, išlaidas pateisinančių dokumentų) ir buhalterinės apskaitos registrų (Didžiosios knygos), nėra galimybės įvertinti grynųjų pinigų apskaitos. UAB „M.“ nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „M.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. balandžio 14 d. buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl to, kad bendrovės „M.“ ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, tyrimui nepateikti, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (16 t., b. l. 122–128).

Dėl L. A. pareikšto kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis netvarkė UAB „E.“ buhalterinės apskaitos. Įsigijo įmonę apie (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje, ji užsiėmė transporto priemonių nuoma. L. A. buvo ir UAB „E.“ vadovas, ir akcininkas. Po to, vadovas keitėsi – juo tapo T. K., tačiau šis dirbo neefektyviai, buvo vadovu apie tris mėnesius, o vėliau juo patapo kaltinamasis. Neatsimena, ar, keičiantis vadovams, buvo perduodami įmonės dokumentai, pasirašomas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas. Įmonėje dirbo buhalterė, jai pateikdavo buhalterinės apskaitos dokumentus kaltinamasis ir klientai. Buhalterė dirbo gal iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Po to, apskaitos niekas netvarkė. 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo baigta bendrovės veikla, nes kilo nesutarimų (ne visi pinigai patekdavo į kasą). L. A. nutarė nebedirbti, įmonė „kabėjo“, nebuvo pranešta apie jos veiklos nevykdymą. UAB „E.“ praėjusiais metais bankrutavo. Ataskaitos nebuvo teikiamos, nes nevyko veikla. Nematė prasmės pateikti nulines ataskaitas. Nežino, kas yra pirminiai dokumentai. Kiek turėjo, tiek pateikė dokumentų ikiteisminiam tyrimui. Įmonės dokumentus iškraustė iš biuro ir suvežė viską į tėvo garažą. Jie ten ir liko.

Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta L. A. Liudytojas 2012 m. dirbo UAB „E.“ direktoriumi kelis mėnesius. Tokias pareigas užimti pasiūlė L. A., nes liudytojas neturėjo darbo. Vienintelis akcininkas buvo L. A. T. K. funkcijos buvo didinti įmonės pardavimus, kad daugiau automobilių nuomotų. Įmonėje automobiliai nebuvo nauji, kiek prisimena, transporto priemonės buvo Citroen ir Renault markės. Tačiau pažiūrėjęs, kad nelabai tinka šiam darbui, jis išėjo. UAB „E.“ buhaltere buvo R., taip pat dirbo dar vienas asmuo vadybininku. Visa apskaita buvo biure, už ją buvo atsakinga buhalterė. L. A. kartais atvažiuodavo į biurą. Atrodo, kad T. K. pasirašinėjo dokumentų priėmimo aktą, tačiau tiksliai neatsimena. Jis kažkokius dokumentus priėmė pradėdamas dirbti direktoriumi. Kai išėjo iš darbo, viską perdavė L. A., tačiau nieko nepasirašinėjo. Dokumentų suvestinė nebuvo padaryta.

Liudytoja R. I.-L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta L. A., kuris buvo UAB „E.“ direktorius ir akcininkas. T. K. neilgai buvo įmonės direktorius. Nežino, dėl kokios priežasties pasikeitė įmonės direktorius. T. K. realiai pasirašinėjo dokumentus, tačiau iš esmės nematė jokio jo darbo. Kai T. K. išėjo iš darbo, L. A. vėl tapo įmonės direktoriumi (tai vyko 2012 m.). VĮ „Registrų centras“ nebuvo pakeista ši informacija. Pagrindinė UAB „E.“ veiklos sritis buvo automobilių nuoma ir keleivių pervežimas. Ji dirbo įmonėje buhaltere, išėjo iš darbo gal 2012 m. rugpjūčio. L. A. teikdavo jai dokumentus, kurie buvo fiksuojami apskaitoje. Buhalterija buvo laikoma biure, tačiau nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Kai keitėsi įmonės vadovai, buvo kažkas pasirašyta, tačiau negali konkrečiai pasakyti, kas. Įmonėje dirbo ji ir dar keli darbuotojai. UAB „E.“ dirbo nuostolingai, nes įmonė nedisponavo daug automobilių (buvo keli lengvieji automobiliai, skirti nuomai, ir krovininis automobilis, laikomi prie biuro). Buvo atvejų, kad automobiliai buvo patekę į eismo įvykius, po jų, jie buvo remontuojami. Pati įmonė turto neturėjo, automobiliai buvo lizinguojami. Kasininkas buvo įmonės direktorius, bet ten iš esmės nebuvo pinigų. Jai išeinant iš darbo, įmonės dokumentacija, taip pat ir atspausdinta iš naudoto kompiuterio, buvo palikta tame pačiame biure ir apie tai pranešta L. A. Šis sakė, kad toliau planuoja veiklą ir jau turi naują buhalterę.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „E.“ vadovu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. buvo įregistruotas L. A., nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. sausio 5 d. – T. K. Šios įmonės vieninteliu akcininku nuo 2011 m. spalio 28 d. įregistruotas L. A. (17 t., b. l. 115–116).

Atliekant kratą L. A. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), L. A. pateikė vieną segtuvą su UAB „E.“ dokumentais, kitų ikiteisminio tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų kratos metu nerasta (19 t., b. l. 98–100).

Prie 2016 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolo L. A. pridėjo dokumentus (originalus): 2011 m. gruodžio 7 d. AB „S.“ pažymą, automobilių savanoriško draudimo polisą su priedais, UAB „E.“ kasos knygą (2 l.), transporto priemonės apžiūros–defektų aktą, kasos kvitus (2 vnt.), UAB „M.“ PVM sąskaitą faktūrą (2 vnt.) (30 t., b. l. 154–165).

L. A., 2016 m. gruodžio 17 d. raštu atsakydamas į rašytinius reikalavimus pateikti UAB „E.“ apskaitos dokumentus, nurodė, kad UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateiks artimiausiu metu, kai pasidarys visų turimų apskaitos dokumentų kopijas (16 t., b. l. 116–119).

L. A. 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. raštais pateikė penkis segtuvus UAB „E.“ dokumentų (18 t., b. l. 70–71).

Atlikus garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio netoli (duomenys neskelbtini) g., apžiūrą, jame UAB „E.“ dokumentų nerasta (28 t., b. l. 76–78).

BUAB „E.“ bankroto administratorė A. M. 2017 m. kovo 15 d. raštu informavo, kad UAB „E.“ apskaitos dokumentų pateikti negali, nes buvęs įmonės vadovas iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui įmonės dokumentų (18 t., b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. 129 (toliau – 2017 m. gegužės 19 d. specialisto išvada Nr. 129) nurodyta, kad UAB „E.“ vadovas nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. ir nuo 2012 m. birželio 27 d. buvo L. A. UAB „E.“ patikrinimui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2012–2015 metus. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas; pelno (nuostolių) ataskaita; pinigų srautų ataskaita; nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; aiškinamasis raštas. Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Ar visos operacijos, susijusios su turtu, atvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, atsakyti nėra galimybės, nes patikrinimui nepateikti nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentai ir registrai. 2012 m. UAB „E.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik iš dalies, t. y. buvo tvarkoma tik pirkėjų skolų apskaita iki 2012 m. liepos 31 d., pinigų banko sąskaitose apskaita iki 2012 m. liepos 27 d., pinigų kasoje apskaita iki 2012 m. liepos 11 d., įsipareigojimų tiekėjams apskaita iki 2012 m. liepos 31 d. Vėlesniais laikotarpiais bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma nebuvo. Kadangi tirti nepateikti laikotarpio 2012 m. rugpjūčio 1 d. (dalis pirkimo, pardavimo dokumentų pateikta iki 2012 m. liepos 31 d.) – 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „E.“ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai (tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaita, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai) bei banko registrai, nėra galimybės nustatyti, kokie sandoriai buvo sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo. Tyrimui nepateikti UAB „E.“ sąskaitų bankuose apskaitos registrai, kasos operacijų apskaitos registrai, kasos knygos ir kasos dokumentai (pateikta dalis kasos dokumentų iki 2012 m. liepos 11 d.), trumpalaikio turto apskaitos registrai ir atskaitingų asmenų apskaitos registrai. Kadangi UAB „E.“ tirti nepateikti apskaitos registrai ir 2012–2015 m. finansinių ataskaitų rinkiniai bei nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai, tai už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2016 m. spalio 20 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai ir kokie sandoriai buvo sudaryti nuo 2012 m. liepos 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo, ar sudarant sandorius buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. UAB „E.“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) operacijos vyko iki 2012 m. rugsėjo 25 d. Per 2012 m. rugpjūčio 6 d. – 2012 m. rugsėjo 25 d. laikotarpį šioje sąskaitoje apskaityta 20 982,13 Lt įplaukų ir 21 917,30 Lt išlaidų. Vadovas nuo 2012 m. liepos 31 d. UAB „E.“ neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, netvarkė jos, nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. bendrovėje nebuvo asmens, tvarkančio apskaitą. Vienintelio UAB „E.“ akcininko L. A. 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. nuo 2012 m. birželio 27 d. buvo atleistas iš UAB „E.“ direktoriaus pareigų ir į jas nuo 2012 m. birželio 27 d. priimtas L. A. (specialisto išvados priedas Nr. 4) (18 t., b. l. 76–91).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų duomenų pripažinimas įrodymas, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl byloje esančių 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadų pripažinimo įrodymais

Kaltinamieji, kuriems pareikšti kaltinimai, susiję su sukčiavimais, taip pat jų gynėjai bylą nagrinėjant teisme teigė, kad byloje esančiomis 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialistų išvadomis negalima remtis, nes jos nėra patikimos, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Teismas nesutinka su tokiais gynybos teiginiais. Pirma, minėtos specialisto išvados iš tiesų buvo surašytos ne tiriant automobilius ir juose esančius apgadinimus gyvai, o analizuojant pateiktas jų nuotraukas. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas ar kitas teisės aktas, reglamentuojantis specialių tyrimų atlikimą, nenustato pareigos, kad specialus tyrimas galimas atlikti tik tiriant objektus gyvai (betarpiškai). Betarpiškas objektų tyrimas gali būti neatliekamas dėl objektyvių priežasčių, t. y. paties tiriamo objekto nebelieka (pavyzdžiui, jis parduodamas nenustatytiems asmenims ir jo buvimo vietos negalima nustatyti) ar tiriamas objektas nebetenka tyrimui reikšmingų savybių (pavyzdžiui, jis yra suremontuojamas). Taigi akivaizdu, kad ribojant tyrimo atlikimą vien dėl negalėjimo gyvai ištirti tiriamus objektus, nebūtų galimybės atlikti išsamiai dalį ikiteisminių tyrimų ir jais nustatyti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju specialistai, atlikę bylai reikšmingas 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialistų išvadas, turėjo teisę konstatuoti, kad pagal pateiktus duomenis (automobilių ir jų apgadinimų nuotraukas, kitus duomenis) negalima atsakyti į užduotyse suformuluotus klausimus. Kita vertus, tai nebuvo padaryta. Bylą nagrinėjant teisme, buvo itin išsamiai apklausti specialistai V. L., M. M., V. Š., kurie paaiškino, kodėl specialistų išvadose buvo padarytos atitinkamos išvados. Teismas nenustatė priežasčių abejoti šių specialistų paaiškinimais.

Gynybos vertinimu, automobilių ir jų apgadinimų fiksavimas neatitinka kriminalistinės technikos reikalavimų (neaiškus fotografavimo mastelis, nuotraukose nepridėti liniuotės ir kt.), tačiau tie patys specialistai taip pat nurodė, kodėl vien tai atskirais atvejais nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog padarytomis nutraukomis negalima remtis atliekant specialų tyrimą. Specialistai vertina tiek užfiksuotus atskirus apgadinimus, tiek ir jų visumą, be to, siekiant nustatyti apgadinimų aukščius, vadovaujamasi transporto priemonių standartiniais dydžiais. Specialistai paaiškino, kokiomis programomis naudodamiesi jie nustato, ar automobiliai kontaktavo tarpusavyje, ar ne (pripažinti specialisto išvadų neobjektyvumą nepakanka vien tai, kad šiuose dokumentuose neaprašyta detali tyrimo metodika; vėlgi ši aplinkybė išsiaiškinta tiesiogiai apklausiant specialistus).

Kai kurie gynėjai kėlė klausimą dėl specialisto V. L. objektyvumo rengiant 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadą, nes jis yra pažįstamas su draudimo bendrovės „L.“ atstovu. Pirma, vien tam tikri specialisto ryšiai su minėtos draudimo bendrovės atstovu savaime neleidžia teigti, kad specialistas yra objektyviai ar subjektyviai šališkas. V. L. bylą nagrinėjant teisme papasakojo savo santykius su draudimo bendrovės atstovu. Specialisto išdėstytos aplinkybės taip pat neleidžia teigti, kad jis buvo suinteresuotas surašant specialisto išvadą. Antra, teismas pažymi, kad V. L., parengęs 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadą, nekonstatavo teigiamai dėl visų užduotyje suformuluotų klausimų apie skirtingų transporto priemonių kontaktavimą ir pan. Todėl galima daryti išvadą, kad specialistas, darydamas išvadas, rėmėsi būtent pateiktais duomenimis, o ne savo pažintimi su atitinkamu asmeniu. Taigi gynyba pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl minėto specialisto šališkumo.

Gynyba taip pat pateikia savo niekuo nepagrįstą nuomonę, kad užduotyse atlikti objektų tyrimus suformuluoti klausimai yra menamo pobūdžio. Išanalizavus šių dokumentų turinį, negalima daryti tokios išvados.

Kaltinamojo L. A. gynėjas prieš baigiant įrodymų tyrimą pateikė Latvijos Respublikos teismo eksperto A. G. 2020 m. balandžio 30 d. eksperto išvadą Nr. A/08/20, kurioje padarytos išvados:

1) techniniu požiūriu neįmanoma padaryti tokios išvados, kuri parodytų, kad abiejų automobilių Audi ir Škoda tarpusavio susidūrimas neįvyko, kaip tik atvirkščiai, techniniu požiūriu negalima atmesti ir paneigti minėtų transporto priemonių susidūrimo esant suderintame pranešime apie kelių eismo įvykį nurodytoms aplinkybėms;

2) pagal pateiktą bylos medžiagą atliekant automobilių techninę ekspertizę neįmanoma pateikti eksperto išvados, kad transporto priemonių Ford ir Nissan susidūrimas neįvyko esant suderintame pranešime apie kelių eismo įvykį nurodytoms aplinkybėms.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).

Teismas, vertindamas aptariamą konsultacinę išvadą, atkreipia dėmesį, kad joje nurodyti suformuluoti klausimai yra kitokio pobūdžio, nei 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadose. Analizuojant konsultacinę išvadą, negalima konstatuoti, kad Latvijos Respublikos ekspertui buvo pateikta tokios pačios apimties tyrimo medžiaga, kaip ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistams. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai tyrė automobilio Škoda Octavia sugadinimus, užfiksuotus po 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. birželio 27 d. deklaruotų eismo įvykių, atitinkamai automobilio Ford Mondeo – po 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykių. Kita vertus, Latvijos Respublikos ekspertas neatliko lyginamosios minėtų transporto priemonių analizės skirtingais eismo įvykiais. Akivaizdu, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, atlikdami objektų tyrimus platesniu spektru, galėjo padaryti atitinkamas išvadas dėl jiems suformuluotų klausimų. Latvijos Respublikos eksperto parengtoje konsultacinėje išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su transporto priemonių netinkamu nufotografavimu, kita vertus, kaip minėta, byloje buvo apklausti specialistai, kurie paaiškino, kodėl jie, darydami atitinkamas išvadas, rėmėsi nuotraukomis, kaip bandyta pašalinta šiuos nuotraukų trūkumus ir pan. Dėl minėtų priežasčių konsultacinė išvada negali būti pripažinta kaip savaime paneigianti 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadas.

Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, neturi pagrindo atmesti aptariamas specialisto išvadas BK 20 straipsnio prasme.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, susijusių su 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaravimu ir draudimo išmokų už automobilius Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavimu

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ADB „G.“ 2013 m. liepos 4 d. pervedė į A. K. IĮ sąskaitą 4907,39 Lt (kas atitinka 1421,28 Eur) dydžio draudimo išmoką ir 2013 m. liepos 1 d. į T. R. sąskaitą pervedė 6923,95 Lt (kas atitinka 2005,31 Eur) dydžio draudimo išmoką dėl deklaruoto 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio tarp automobilių Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, spręsdamas, ar 2013 m. birželio 27 d. iš tiesų įvyko eismo įvykis tarp minėtų transporto priemonių, visų pirma atsižvelgia į 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad:

1) tarp automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų, užfiksuotų po 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. birželio 27 d. deklaruotų eismo įvykių, buvo aptikti esminiai požymių sutapimai; po 2013 m. birželio 27 d. užfiksuotų deformacijų zonoje skardos plokščių briaunos aštresnės, ant viršutinės briaunos užneštas juodos spalvos sluoksnis, ant bamperio dalis pėdsakų akivaizdžiai skiriasi intensyvumu; po 2013 m. birželio 27 d. naujai susiformavę pėdsakai rodo, jog po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio padaryti sugadinimai (priekinis bamperis, priekinis kairys sparnas, priekinis kairys žibintas) nebuvo suremontuoti, per laiką iki naujo eismo įvykio dalis pėdsakų nunyko (nusiplovė, buvo nuvalyti ar pan.), o vėliau šiam automobiliui sugadinta automobilio dalimi atsitrenkus į kitą objektą (ne į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto įvykio metu) buvo padaryti papildomi apgadinimai, iš dalies pakeitę po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio sugadinimų požymius;

2) automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, užfiksuoti po 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio, padaryti ne susidūrimo su automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, ne 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis; dalis automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairės pusės sugadinimų buvo likę po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio; kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti po 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio užfiksuoti papildomi automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairės pusės sugadinimai ir automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono sugadinimai, nustatyti iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima (27 t., b. l. 111–126).

Specialisto išvadą parengęs V. L. paaiškino padarytų išvadų priežastis, tyrimo metodiką ir kitas aplinkybes, taip pat išsamiai atsakė į proceso dalyvių užduodamus klausimus. Taigi šioje specialisto išvadoje nustatyti ir aprašyti esminiai požymių sutapimai tarp automobilio Škoda Octavia Combi sugadinimų, užfiksuotų po 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. birželio 27 d. deklaruotų eismo įvykių, jie palyginti tarpusavyje. Šiuo atveju specialistas aprašė ir pažymėjo, kokie esminiai šios transporto priemonės apgadinimai po deklaruotų abiejų eismo įvykių leidžia daryti atitinkamas išvadas (specialisto išvados l. 9–10). V. L. taip pat nustatė, kad yra nustatyti tam tikri neatitikimai po 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. birželio 27 d. deklaruotų eismo įvykių (po 2013 m. birželio 27 d. užfiksuotų deformacijų zonoje skardos klosčių briaunos aštresnės; ant viršutinės briaunos užneštas juodos spalvos sluoksnis, kurio nematyti anksčiau darytose nuotraukose; po 2013 m. birželio 27 d. darytose bamperio nuotraukose matyti naujų pėdsakų), tačiau tai paaiškinama tuo, kad po 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio iki 2013 m. birželio 27 d. dalis automobilio Škoda Octavia Combi pėdsakų nunyko, o transporto priemonei patekus į kitą eismo įvykį ir sugadinta automobilio sritimi dar sykį kontaktuojant su kitu objektu, toje zonoje buvo padaryti nauji sugadinimai, kurie iš dalies pakeitė anksčiau padarytus sugadinimų požymius. Aptariamoje specialisto išvadoje, be kita ko, buvo palyginti automobilių Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant užfiksuoti apgadinimai po deklaruoto 2013 m. birželio 27 d. įvykio ir konstatuota, kad transporto priemonės negalėjo kontaktuoti tarpusavyje. Taigi specialistas vertino automobilio Škoda Octavia apgadinimus dviem aspektais – tiek tos pačios transporto priemonės apgadinimus, susijusius su dviem skirtingais deklaruotais eismo įvykiais, tiek šios transporto priemonės apgadinimus su kitos transporto priemonės (Audi A6 Avant) apgadinimais, padarytais 2013 m. birželio 27 d. deklaruoto eismo įvykio metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtos specialisto išvados objektyvumu. Šiuo atveju neįtikėtina, kad, išanalizavus abu minėtus aspektus, automobiliams Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant buvo padaryti visi apgadinimai, kurie yra užfiksuoti po deklaruoto 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio metu.

Gynėjai baigiamosiose kalbose akcentavo atskirus 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados turinio teiginius, taip pat specialistų V. L. ir V. Š. iš konteksto paimtus atsakymus į užduotus klausimus, tačiau gynėjų pateiktas minėto dokumento ir specialistų paaiškinimų interpretavimas nelaikytinas pakankamu, kuriuo būtų paneigta 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada.

Teismas, spręsdamas, ar kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertina ne tik 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Šiuo atveju itin svarbi 2017 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvada. Joje konstatuota, kad:

1) 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijos 1-oje ir 2-oje skiltyse, B Transporto priemonės dalyje, 6-oje – 9-oje, 11-oje, 13-oje ir 14-oje skiltyse rankraštinius įrašus įrašė bei 14-oje ir 15-oje skiltyse T. R. vardu pasirašė L. A.;

2) 2013 m. birželio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolo eilutėje „Draudėjas/Nukentėjęs (įgaliotas asmuo)“ rankraštinį įrašą įrašė ir T. R. vardu pasirašė L. A.;

3) 2013 m. birželio 28 d. pranešime apie įvykį (Kasko) draudimo kompanijai „G.“ visus rankraštinius įrašus iki eilutės „Draudimo bendrovės atstovas“ įrašė ir T. R. vardu pasirašė L. A. (27 t., b. l. 138–143).

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėta specialisto išvada. Akivaizdu, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje nurodytuose dokumentuose atitinkamus įrašus padarė ir pasirašė ne tikrasis asmuo (T. R.), o L. A. Taigi juose buvo pateikta melaginga informacija apie duomenis patvirtinantį asmenį. Pats L. A. bylą nagrinėjant teisme neneigė tokių aplinkybių, teigdamas, kad T. R. su V. T. neteisingai užpildė 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaraciją, todėl ji turėjo būti pataisyta. Kadangi tuo metu nebuvo galimybės susitikti su T. R., L. A. padarė atitinkamus įrašus minėtoje eismo įvykio deklaracijoje, o V. T. užpildė savo dalį tame pačiame dokumente. Pastebėtina, kad nei L. A., nei V. T. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė tokių aplinkybių (30 t., b. l. 1–3, 10–11, 129–130), nors jos yra nestandartinės. Nėra abejonių, kad tiek L. A., tiek V. T. buvo žinoma, kad 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijoje dalį įrašų padarė ir pasirašė L. A. Toks reikšmingų aplinkybių nutylėjimas kelia abejonių dėl kaltinamųjų parodymų objektyvumo. Pats T. R. bylą nagrinėjant teisme teigė nežinojęs apie kitos 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijos užpildymą. L. A. elgesys, kai jis tiesiogiai T. R. ar per kitą asmenį (pavyzdžiui, liudytoją K. M.) neinformavo apie susiklosčiusią situaciją, yra nelogiškas. Pats L. A. ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme nepateikė pirminės 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijos, kurioje neva buvo užfiksuota neteisinga informacija. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad ir vėlesnis L. A. elgesys, kai jis už T. R. pildė 2013 m. birželio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą ir 2013 m. birželio 28 d. pranešimą apie įvykį (Kasko) draudimo kompanijai „G.“, yra keliantis abejonių dėl sąžiningumo. T. R. galėjo išduoti kitam kaltinamajam įgaliojimą veikti jo vardu, parengti dokumentus, tačiau to nebuvo padaryta. Priešingai, L. A., nuslėpdamas tikrą informaciją, T. R. vardu pasirašydavo ir darydavo kitus įrašus. Teismas atmeta L. A. teiginį, kad toks jo elgesys nebuvo pavojingas baudžiamojo įstatymo prasme, t. y. nesvarbu, kas šiuo atveju pasirašė ar padarė kitokius įrašus už kitą asmenį. Toks kaltinamųjų elgesys vertinant jį su 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybes, leidžia neabejoti, kad 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykis nebuvo padarytas.

Teismas vertina ir tai, kad iki L. A. iki 2013 m. birželio 27 d. buvo pažįstamas su V. T., nes 2013 m. deklaruoto eismo įvykio metu automobilį Škoda Octavia Combi vairavo V. T., o transporto priemonė, pasak šio kaltinamojo, remontuoti buvo perduota UAB „M.“, kuri susijusi su L. A. Taip ikiteisminio tyrimo metu nurodė V. T. (30 t., b. l. 1–3). Be to, pagal byloje surinktus įrodymus, L. A., prisistatęs K. K. vardu, informavo apie 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykį, nurodė eismo įvykio mechanizmą. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad tiek V. T., tiek L. A. buvo žinoma, kokie buvo padaryti apgadinimai automobiliui Škoda Octavia Combi 2013 m. gegužės 3 d. Tokios išvados nepaneigia tai, kad L. A. nevairavo transporto priemonių 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. birželio 27 d. deklaruotų eismo įvykių metu. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pripažįsta, kad šiuo atveju L. A. ir V. T. bendradarbiavimas dėl neva antro eismo įvykio praėjus nedideliam laikui nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Svarbu ir tai, kad byloje nebuvo gauti UAB „M.“ dokumentai, patvirtinantys, kad po 2013 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio automobilis Škoda Octavia Combi buvo visiškai suremontuotas, bendrovė atsiskaitė su remontą atlikusia bendrove ar konkrečiu asmeniu. To nepagrindžia ta aplinkybė, kad byloje yra UAB „M.“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), pasirašytas A. T. vardu, šalia yra parašas, pagal kurį A. K. IĮ direktorius V. T. sumokėjo į UAB „M.“ kasą 12 231,09 Lt (30 t., b. l. 14–15).

Pagal šį kasos pajamų orderį, buvo sumokėta 12 231,09 Lt už automobilio Škoda Octavia Combi remontą po eismo įvykio. Tačiau teismas pastebi, kad pagal AB „L.“ aktą prie žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo suma, kuri mokėtina A. K. IĮ yra 9708,34 Lt (1 t., b. l. 70), t. y. mažesnė, nei pagal UAB „M.“ kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal AB „G.“ 2013 m. birželio 28 d. žalos sąmatą, automobilio Škoda Octavia Combi remonto darbų išlaidos sudaro 4907,39 Lt (4 t., b. l. 129–131). Nors draudimo bendrovių apskaičiuotos draudimo išmokos yra skirtingos (skiriasi beveik 2 kartus), tačiau tai savaime nelaikytina aplinkybe, kuri kategoriškai paneigia visas anksčiau padarytas išvadas, juolab draudimo išmokas apskaičiavo skirtingos draudimo bendrovės.

Taigi byloje įrodyta, kad automobiliai Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant nekontaktavo tarpusavyje 2013 m. birželio 27 d., todėl pripažinti, kad tos pačios dienos eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotos aplinkybės yra teisingos, nėra pagrindo. Šiame dokumente, taip pat jo pagrindu surašytuose kituose dokumentuose, inkriminuotuose L. A. ir V. T., pateikta informacija yra melaginga. Todėl konstatuotina, kad kaltinamieji suklastojo dokumentus. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nėra abejonių, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad inkriminuotuose dokumentuose užfiksuoja melagingą informaciją, ir norėjo taip veikti.

Todėl L. A. ir V. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Suklastotų dokumentų pagrindų buvo pateikti prašymai išmokėti draudimo išmokas ADB „G.“. Akivaizdu, kad L. A. ir V. T. veikė apgaule, t. y. suklaidino draudimo bendrovę apie įvykusį eismo įvykį. Ši apgaulė buvo esminė. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą galima padaryti ir apie T. R. kaltę, nes, kaip minėta, šis kaltinamasis taip pat žinojo, kad 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykyje nekontaktavo automobiliai Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant. Pastebėtina, kad T. R. surašė ir pasirašė 2013 m. birželio 28 d. UAB „A.“ direktoriaus prašymą dėl 6923,95 Lt draudimo išmokos pervedimo į asmeninę T. R. sąskaitą (4 t., b. l. 98). Šis prašymas buvo surašytas būtent tą pačią dieną, kai L. A. T. R. vardu užpildė dokumentus, reikalingus draudimo bendrovei gauti, taip pat jam tapo žinoma, kokio dydžio draudimo išmoką bus galima gauti. Taigi nėra abejonių, kad T. R. palaikė ryšį su L. A. ir 2013 m. birželio 28 d. Todėl, L. A. nieko neinformavus T. R. apie 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaracijos perrašymo būtinybę, teismui kelia abejonių kaltinamųjų iškelta versija šiuo klausimu.

Todėl L. A., V. T. ir T. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, susijusių su 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaravimu ir draudimo išmokų už automobilius Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavimu

Pagal byloje nustatytas aplinkybes AB „L.“ 2013 m. liepos 25 d. pervedė į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, 27 748,70 Lt (kas atitinka 8036,58 Eur) dydžio draudimo išmoką bei 2013 m. liepos 31 d. pervedė į UAB „B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 10 300,09 Lt (kas atitinka 2983,11 Eur) dydžio draudimo išmoką dėl deklaruoto 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio tarp automobilių Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Specialisto išvadą parengęs M. M. paaiškino padarytų išvadų priežastis, tyrimo metodiką ir kitas aplinkybes, taip pat išsamiai atsakė į proceso dalyvių užduodamus klausimus. Analizuojant aptariamą specialisto išvadą, matyti, kad specialistas vertino automobilio Ford Mondeo sugadinimo požymius po 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. liepos 2 d. deklaruotų eismo įvykių, palygino juos tarpusavyje. Šiuo atveju specialistas aprašė ir pažymėjo, kokie esminiai šios transporto priemonės apgadinimai po deklaruotų abiejų eismo įvykių leidžia daryti atitinkamas išvadas (specialisto išvados l. 3–4). Specialistas konstatavo, kad dauguma nustatytų automobilio Ford Mondeo (išskyrus apgadintą galinio bamperio apdailą dešinėje pusėje, galinį dešinį sparną, arką, galines dešinės pusės dureles bei braukimo pėdsakus ant priekinio dešinio sparno viršutinės dalies) yra tokie patys. Aptariamoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad buvo vertinama galimybė kontaktuoti automobiliams Ford Mondeo ir Nissan Qashqai. Specialistas padarė išvadą, kad apgadintas automobilis Ford Mondeo slystamai kontaktuodamas (priekiniu dešiniu sparnu ir galinio bamperio apdaila dešinėje pusėje, galinio dešiniu sparnu ir arka bei galinėmis dešinės pusės durelėmis) su automobilio Nissan Qashqai dešiniu šonu negalėjo padaryti tokio pobūdžio ir masto sugadinimų, kurie užfiksuoti nuotraukose po 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio. Nebuvo galima nustatyti apskritai kokiomis aplinkybėmis ir su kokia transporto priemone (objektu) kontaktuojant buvo padaryti automobilio Nissan Qashqai sugadinimai, kurie matomi nuotraukose po 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio. Taigi specialistas vertino automobilio Ford Mondeo apgadinimus dviem aspektais – tiek tos pačios transporto priemonės apgadinimus, susijusius su dviem skirtingais deklaruotais eismo įvykiais, tiek šios transporto priemonės apgadinimus su kitos transporto priemonės (Nissan Qashqai) apgadinimais, padarytais 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtos specialisto išvados objektyvumu. Šiuo atveju neįtikėtina, kad, išanalizavus abu minėtus aspektus, automobiliams Ford Mondeo ir Nissan Qashqai buvo padaryti visi apgadinimai, kurie yra užfiksuoti po deklaruoto 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio ar kad automobilis Ford Mondeo kelis kartus, taip pat ir 2013 m. liepos 2 d., buvo apgadintas itin panašiu būdu (kai sutampa didelė dalis jo apgadinimų).

Gynėjai baigiamosiose kalbose akcentavo atskirus 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvados turinio teiginius, taip pat specialistų M. M. ir V. Š. iš konteksto paimtus atsakymus į užduotus klausimus, tačiau gynėjų pateiktas minėto dokumento ir specialistų paaiškinimų interpretavimas nelaikytinas pakankamu, kuriuo būtų paneigta 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvada.

Teismas, spręsdamas, ar kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertina ne tik 2015 m. birželio 2 d. specialisto išvadą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad vyras, prisistatęs M. T. vardu, informavo AB „L.“ apie 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykį. Užfiksuota, kad skambinta iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „M.“, kurio bylai reikšmingu laiku akcininkas buvo L. A. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad naudojosi minėtu telefono numeriu ir jis galėjo skambinti draudimo bendrovei, tačiau nieko neįprasto savo veiksmuose nemato. Kita vertus, teismui kelia abejonių toks L. A. elgesys, kai jis skambina draudimo bendrovei prisistatydamas kito asmens vardu. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis Ford Mondeo priklausė UAB „B.“, tačiau ši transporto priemonė buvo parduota išsimokėtinai UAB „T.“. Tai įrodo (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (23 t., b. l. 167). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „T.“ vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2012 m. gruodžio 7 d. buvo L. A. (30 t., b. l. 72–73). Taigi automobilis Ford Mondeo realiai priklausė L. A. vadovaujamai UAB „T.“. Pagal kaltinamojo M. T. parodymus, jis susipažino su L. A., kai M. T. su automobiliu Nissan Qashqai pateko į pirmą eismo įvykį. Eismo įvykio kaltininkas (automobilio Mercedes Benz) vairuotojas išsikvietė L. A., kuris padėjo sutvarkyti automobilį Nissan Qashqai. Dėl 2013 m. liepos 2 d. įvykio M. T. taip pat paskambino L. A., kad padėtų sutvarkyti automobilį Nissan Qashqai. Taigi L. A. yra susijęs su abiem automobiliais: su Ford Mondeo – kaip jo vadovaujamos bendrovės savininkas, o su Nissan Qashqai – kaip ne kartą apgadintą transporto priemonę pasirengęs tvarkyti asmuo. Šiuo atveju neįtikėtina, kad minėtos transporto priemonės, kurios neva dalyvavo 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykyje, vienaip ar kitaip susijusios su L. A. Kaltinamojo baudžiamojo proceso metu versija, kad nuomos bendrovė buvo išsinuomojusi automobilį Ford Mondeo iš UAB „T.“, nepatvirtina jokiais byloje surinktais dokumentais, todėl atmetama kaip nepagrįsta.

G. L. baudžiamojo proceso metu labai abstrakčiai nurodė automobilio Ford Mondeo išsinuomojimo aplinkybes. Nei jis, nei L. A. ar jo vadovaujama bendrovė nepateikė dokumentą, patvirtinantį automobilio Ford Mondeo nuomos sąlygas. M. T. jau iki 2013 m. liepos 2 d. pažinojo L. A. Įvertinus L. A. ryšį su abiem automobiliais, šiuo atveju taip pat neįtikėtina, kad M. T. ir G. L. buvo atsitiktiniai automobilių Ford Mondeo ir Nissan Qashqai naudotojai 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio metu.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad L. A. kaip UAB „T.“ savininkui buvo žinoma, kokia automobilio Ford Mondeo būklė buvo po 2013 m. sausio 8 d. eismo įvykio. Taip pat įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nėra abejonių, kad šiam kaltinamajam 2013 m. liepos 2 d. taip pat buvo aiški aptariamos transporto priemonės techninė būklė, t. y. kad ji iš esmės nepakito po 2013 m. sausio 8 d.

Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad UAB „A.“ pateikė 2013 m. liepos 23 d. UAB „R.“ remonto sąmatą automobiliui Nissan Qashqai ir 2013 m. liepos 24 d. UAB „R.“ remonto sąmatą automobiliui Ford Mondeo (23 t., b. l. 189–196). Vėlgi teigti, kad sąmatos dėl abiejų automobilių buvo parengtos tos pačios bendrovės yra atsitiktinio pobūdžio, nėra pagrindo. Nors pagal dokumentus UAB „R.“ vadovas, vienintelis akcininkas ir netgi darbuotojas buvo S. S. (5 t., b. l. 4–6, 39). Remiantis liudytojo V. J. parodymais, S. S. buvo benamis. Teismui kyla abejonių, ar minėtas asmuo galėjo realiai dirbti bendrovės vadovu ar turėti jos akcijų. Nėra abejonių, kad L. A. buvo susijęs su UAB „R.“. Nevertinant L. A. veiksmų teisėtumo BK prasme, tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, kad kaltinamasis 2013 m. vasario 26 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte parašė rankraštinius įrašus „atstov S. S.“ ir „S. S.“ (5 t., b. l. 189–192).

Taigi byloje įrodyta, kad automobiliai Ford Mondeo ir Nissan Qashqai nekontaktavo tarpusavyje 2013 m. liepos 2 d., todėl pripažinti, kad tos pačios dienos eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotos aplinkybės yra teisingos, nėra pagrindo. Šiame dokumente, taip pat jo pagrindu surašytuose kituose dokumentuose, inkriminuotuose L. A., pateikta informacija yra melaginga. Todėl konstatuotina, kad G. L. ir M. T. suklastojo 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaraciją, o L. A. suklastojo 2013 m. liepos 2 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką už automobilio Nissan Qashqai sugadinimus, taip pat 2013 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nėra abejonių, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad inkriminuotuose dokumentuose užfiksuoja melagingą informaciją, ir norėjo taip veikti.

Todėl L. A., G. L. ir M. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

L. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat inkriminuota, kad jis galimai už G. L., imituodamas pastarojo parašą, pasirašė 2013 m. liepos 17 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką už automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus, kuriuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos 2 d. Didlaukio g., Vilniuje, M. T. vairuojamas automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į G. L. vairuojamą, UAB „B.“ priklausantį, realiai jo vadovaujamos UAB „T.“ valdomą automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); už G. L., imituodamas pastarojo parašą, pasirašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, taip patvirtindamas juose nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtuose dokumentuose nurodyti automobilių Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra 2013 m. liepos 2 d. deklaruoto eismo įvykio pasekmė.

Teismo vertinimu, ši L. A. pareikšto kaltinimo dalis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent L. A. pasirašė minėtuose dokumentuose ir padarė įrašus. Pats kaltinimas remiasi tik tuo, kad kaltinamojo rašysena panaši į tą, kuri yra užfiksuota minėtuose dokumentuose. Kita vertus, vien tokio vertinimo nepakanka pripažinti, kad L. A. pasirašė už G. L. ir įrašė atitinkamus duomenis jam inkriminuotuose dokumentuose. Todėl ši L. A. pareikšto kaltinimo dalis šalinama iš kaltinimo.

Suklastotų dokumentų pagrindų buvo pateikti prašymai išmokėti draudimo išmokas AB „L.“. Akivaizdu, kad visi kaltinamieji veikė apgaule, t. y. suklaidino draudimo bendrovę apie įvykusį eismo įvykį. Ši apgaulė buvo esminė. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą galima padaryti ir apie G. L. ir M. T. kaltę, nes, kaip minėta, įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, neįtikėtina, kad jie nežinojo, jog 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykyje nekontaktavo automobiliai Ford Mondeo ir Nissan Qashqai.

Dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų AB „L.“ 2013 m. liepos 25 d. pervedė į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, 27 748,70 Lt (kas atitinka 8036,58 Eur) dydžio draudimo išmoką bei 2013 m. liepos 31 d. pervedė į UAB „B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 10 300,09 Lt (kas atitinka 2983,11 Eur) dydžio draudimo išmoką dėl deklaruoto 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio tarp automobilių Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet L. A. kaip UAB „T.“ vadovas paprašė ir UAB „B.“ minėto prašymo pagrindu 2013 m. rugpjūčio 1 d. 10 300,09 Lt (kas atitinka 2 983,11 Eur) draudimo išmokos sumą pervedė į minėtą UAB „R.“ sąskaitą. Taip UAB „R.“ buvo pervesta AB „L.“ priklausantis turtas – iš viso 38 048,79 Lt (kas atitinka 11 019,69 Eur) dydžio lėšas.

Todėl L. A., G. L. ir M. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Kadangi kaltinamieji veikė bendrai, todėl jiems inkriminuojama visa apgaule įgyta pinigų suma kito asmens naudai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes AB „L.“ į UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 29 489,50 Lt (kas atitinka 8540,74 Eur) dydžio draudimo išmoką, o UAB „S.“ gauta pinigų suma sumažino UAB „E.“ skolą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „S.“ gauta pinigų suma sumažino UAB „E.“ skolą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). AB „L.“ pervedė minėtą pinigų už deklaruotą 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis Renault Trafic.

1) tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. deklaruoto eismo įvykio metu automobiliui Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešinėje pusėje ir dešiniajame šone nebuvo padaryta naujų sugadinimų, nes po deklaruoto eismo įvykio užfiksuoti išoriniai šio automobilio sugadinimai sutampa su sugadinimų požymiais, užfiksuotais po 2012 m. gruodžio 13 d. deklaruoto susidūrimo su automobiliu Renault Velsatis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

2) absoliuti dauguma nuotraukose užfiksuotų automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų požymių, užfiksuotų po 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. rugpjūčio 17 d. deklaruotų eismo įvykių, tarpusavyje sutampa (27 t., b. l. 111–126).

Specialisto išvadą parengęs V. L. paaiškino padarytų išvadų priežastis, tyrimo metodiką ir kitas aplinkybes, taip pat išsamiai atsakė į proceso dalyvių užduodamus klausimus. Analizuojant aptariamą specialisto išvadą, matyti, kad specialistas vertino automobilio Renault Trafic sugadinimus po 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. rugpjūčio 17 d. deklaruotų eismo įvykių, palygino juos tarpusavyje. Šiuo atveju specialistas aprašė ir pažymėjo, kokie esminiai šios transporto priemonės apgadinimai po deklaruotų abiejų eismo įvykių leidžia daryti atitinkamas išvadas (specialisto išvados l. 12–14). Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtos specialisto išvados objektyvumu. Šiuo atveju neįtikėtina, kad, nustačius absoliučią daugumą automobilio Renault Trafic sugadinimų požymių, užfiksuotų po 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. rugpjūčio 17 d. deklaruotų eismo įvykių, tarpusavio sutapimą, ši transporto priemonė galėjo būti apgadinta abiem atvejais, t. y. ir vėliau deklaruoto (2013 m. rugpjūčio 17 d.) eismo įvykio metu.

Gynėjas baigiamojoje kalboje akcentavo atskirus 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados turinio teiginius, tačiau jo pateiktas minėto dokumento interpretavimas nelaikytinas pakankamu, kuriuo būtų paneigta 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada. Šiame kontekste taip pat pasakytina, kad viena iš tikėtinų padaryta išvada dėl automobilio Renault Trafic apgadinimų, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, taip pat neleidžia teigti, kad automobilis iš tiesų dalyvavo deklaruotame 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykyje.

Teismas, spręsdamas, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertina ne tik 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Byloje esančioje 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko tarp automobilių Renault Trafic (vairavo V. C.) ir Audi A6 Avant (vairavo T. R.). Kita vertus nei V. C., nei T. R. baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad jie vairavo minėtas transporto priemones 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas V. C. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis nemoka skaityti ir rašyti lietuviškai, automobilis Renault Trafic negirdėtas, niekada nebuvo patekęs į eismo įvykį. V. C. kategoriškai paneigė pildęs eismo įvykio deklaraciją. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad šis asmuo, nemokantis lietuviškai, galėtų tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

2017 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje T. R. vardu pasirašė L. A. Be to, 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašyme draudimo kompanijai „L.“ išmokėti draudimo išmoką dėl automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visus rankraštinius įrašus įrašė ir pasirašė L. A. (27 t., b. l. 138–143). Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėta specialisto išvada. Taigi L. A. 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje pasirašė svetimu (T. R.) vardu. Šiuo atveju nėra abejonių, kad L. A. jau anksčiau žinojo, jog T. R. naudojosi automobiliu Audi A6 Avant, todėl turėjo galimybę suklastoti šio parašą, kuriuo patvirtinama neva T. R. dalyvavo 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykyje.

Svarbi aplinkybė ta, kad UAB „S.“ 2016 m. liepos 7 d. raštu nurodė, kad automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 18 d. policijos pareigūnų sulaikytas ir pristatytas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje; 2014 m. gegužės 9 d. šį konfiskuotą automobilį atsiėmė VMI atstovas (24 t., b. l. 140). Taigi akivaizdu, kad automobilis Audi A6 Avant negalėjo būti vairuojamas T. R. 2013 m. rugpjūčio 17 d. Tokią aplinkybę žinojo ir pats L. A., nes, kaip anksčiau buvo nurodyta, pasak T. R., automobilis Audi A6 Avant buvo perduotas remontuoti L. A. Po to, T. R. sužinojo iš L. A., kad neblaivus meistras vairavo minėtą transporto priemonę, kuri buvo sustabdyta. L. B. pripažino, kad jis vairavo automobilį Audi A6 Avant neblaivus, tai galėjo būti 2013 m. liepos mėn. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad L. A. žinojo, jog aptariamas automobilis negalėjo dalyvauti 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio metu. Iš to seka ir tai, kad automobilis Renault Trafic irgi negalėjo dalyvauti 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykyje ir būti apgadintas kontakto su automobiliu Audi A6 Avant metu.

Iš byloje esančios 2012 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad automobilį Renault Trafic vairavo L. A. Taigi jam buvo žinoma, kokie automobiliui buvo padaryti apgadinimai šio eismo įvykio metu. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis po minėto įvykio atsiskaitė asmeniniais pinigais už transporto priemonės suremontavimą, tačiau negalėjo nurodyti konkretaus asmens, suremontavusio transporto priemonę, taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tokią aplinkybę.

L. A. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis neatkreipė dėmesio, jog 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodytas automobilis Audi A6 Avant ir T. R.; kaltinamasis tik teisme suprato, kad jo parašas minėtoje deklaracijoje už T. R. atsirado tuomet, kai administravo draudimo išmokos gavimą po 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio ir norėdamas pataisyti 2013 m. birželio 27 d. eismo įvykio deklaraciją pabandė pasirašyti už T. R. keliose tuščiose deklaracijose, kurios liko automobilyje Renault Trafic ir kuriomis kažkas pasinaudojo. Kita vertus, L. A. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė jokių minėtų aplinkybių, kas yra nelogiškas jo elgesys. Be to, tokią kaltinamojo versiją paneigia anksčiau aptartos aplinkybės, juolab iškelta versija yra neįtikėtina. Kaip minėta, L. A. iki pasirašymo 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje pažinojo T. R. ir automobilis Audi A6 Avant buvo žinomas. Šiame kontekste pasakytina, kad būtent L. A. surašė ir pateikė 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymą draudimo kompanijai „L.“ išmokėti draudimo išmoką dėl automobilio Renault Trafic. Šiame prašyme kaltinamasis nurodė, kad įvykio kaltininkas yra V. C. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis naudojosi 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota tikrovę neatinkančia informacija, ją skaitė. Byloje nenustatyta, kad, kaip minėta, V. C. pildė eismo įvykio deklaraciją ar jis pažinojo L. A.; V. C. realiai naudojosi automobiliu Renault Trafic, kuris buvo valdomas kaltinamojo vadovaujamai UAB „E.“. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, automobilio Renault Trafic ryšys su L. A. vadovaujama bendrove nelaikytinas atsitiktiniu. Šiuo atveju nėra abejonių, kad L. A. ne tik pateikė 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymą draudimo kompanijai „L.“ išmokėti draudimo išmoką dėl automobilio Renault Trafic, bet ir pačią 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaraciją, todėl teigti, kad kažkas pasinaudojo tuščia deklaracija, o L. A. buvo tiesiog neapdairus, yra neįtikėtina. Teismui taip pat kyla abejonių, kam kaltinamasis neva paliko tuščių deklaracijų su padėtais T. R. parašais automobilyje Renault Trafic, kuris niekaip nesusijęs su pačiu T. R.

Taigi nėra abejonių, kad automobilis Renault Trafic nekontaktavo 2013 m. rugpjūčio 17 d. deklaruoto eismo įvykio metu ir L. A. buvo žinoma apie tai. Kaltinamasis, pasirašydamas T. R. vardu 2013 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje, patvirtino žinomai melagingą informaciją neva automobiliai Renault Trafic ir Audi A6 Avant susidūrė, taip pat pasirašė 2013 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. UAB „E.“ prašymą, kuriame įrašė melagingus duomenis apie minėtą 2013 m. rugpjūčio 17 d. neva įvykusį eismo įvykį. Tokie L. A. veiksmai laikytini tyčiniais.

Taigi jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Suklastotų dokumentų pagrindų buvo pateikti prašymai išmokėti draudimo išmoką AB „L.“. Akivaizdu, kad L. A. veikė apgaule, t. y. suklaidino draudimo bendrovę apie įvykusį eismo įvykį. Ši apgaulė buvo esminė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pastebėtina, kad pats L. A. turėjo interesą, kad pinigai už neva apgadintą automobilį Renault Trafic būtų pervesti į UAB „S.“ sąskaitą, nes šio automobilio savininkas buvo UAB „S.“, o valdytojas pagal lizingo sutartį – UAB „E.“, kuriai vadovavo L. A. Taigi AB „L.“ pervedus 29 489,50 Lt (kas atitinka 8540,74 Eur) dydžio draudimo išmoką UAB „S.“, atitinkamai sumažėjo UAB „E.“ įsiskolinimas už automobilį Renault Trafic.

L. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovauja 2013 m. turto apžiūros aktu ir automobilio Renault Trafic nuotraukomis (35 t., b. l. 100–105). Pirma pats L. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad transporto priemonė stovėjo dėl sugedusių purkštukų, tada atvažiavo atstovas ir padarė nuotraukas, buvo pasirašytas aktas. Kita vertus, pačiame 2013 m. sausio 28 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad turtas apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „S.“ būstinės aikštelėje. Taigi kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje esančiam rašytiniam dokumentui. Taip pat nėra aiškios nuotraukų darymo aplinkybės – kas jas darė, kada ir kokiomis aplinkybėmis. Svarbu ir tai, kad anksčiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad Renault Trafic negalėjo kontaktuoti su automobiliu Audi A6 Avant 2013 m. rugpjūčio 17 d. deklaruoto eismo įvykio aplinkybėmis. Todėl vien byloje gautos nuotraukos neleidžia teigti, kad anksčiau teismo padarytos išvados yra neteisingos.

Dėl L. A. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, taip pat BK 222 straipsnio 1 dalį, o V. P. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Kaip minėta, BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-235/2014).

L. A. ir V. P. pareikšto kaltinimo esmė yra ta, kad L. A. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, o V. P. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. kad:

L. A., būdamas vienintelis UAB „M.“, pavedė V. P. surasti asmenį, kuris sutiktų fiktyviai įsiforminti vieninteliu UAB „M.“ akcininku ir direktoriumi, parengti tokiam įforminimui reikalingus dokumentus ir pateikti juos įregistravimui VĮ „Registrų centras“. L. A. pavedimu V. P., sutikus A. Ž. su V. P. pasiūlymu už piniginį atlygį tapti fiktyviu UAB „M.“ vadovu ir akcininku, parengė 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininkų sąrašą ir tos pačios dienos UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimą, o, A. Ž. pasirašius šiuos dokumentus, V. P. su A. Ž. pateikė juos VĮ „Registrų centras“.

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad yra tokie dokumentai:

1) 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad A. Ž. turi 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „M.“ akcijų, kas sudaro 100 procentų įstatinio kapitalo, akcijų įsigijimo data – 2013 m. lapkričio 21 d., sąrašas pasirašytas vadovo A. Ž. vardu, šalia yra parašas;

2) 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininko sprendimas, pagal kurį A. T. atleistas iš UAB „M.“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirtas A. Ž., nurodyta, kad sprendimą pasirašė vienintelis UAB „M.“ akcininkas A. Ž., turintis 100 procentų įstatinio kapitalo, šalia yra parašas (15 t., b. l. 13, 64), kurie buvo pateikti VĮ „Registrų centras“, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar minėtuose dokumentuose buvo pateikta tikrovę atitinkanti informacija, visų pirma vertina liudytojo A. Ž. parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad jis realiai nėra niekaip susijęs su UAB „M.“ direktoriaus ar akcininko pareigomis. A. Ž. bylai reikšmingu laiku reikėjo pinigų, todėl jis sutiko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pasiūlymu užsidirbti. A. Ž. už atlygį davė savo asmens dokumentą, kuris vėliau buvo grąžintas; taip pat susitiko su V. P., kuris pateikė jam pasirašyti dokumentus, o jie buvo nuvežti į VĮ „Registrų centras“ registruoti. A. Ž. bylą nagrinėjant teisme iš pradžių teigė, kad jis nežinojo, jog jis pasirašė dokumentus, kad tapo UAB „M.“ vadovu ir akcininku. Kita vertus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismui perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad perskaityti parodymai yra teisingi, t. y. kad jam buvo pasiūlyta papildomai užsidirbti (pasirašyti dokumentus ir laikinai bei fiktyviai tapti kažkokios bendrovės direktoriumi); vėliau nagrinėjamo įvykio dieną V. P. davė jam pasirašyti kelis dokumentų ruošinius, gal 2–3 lapus, kur buvo parašyta, kad jis bus UAB „M.“ akcininkas ir direktorius, dokumentų neskaitė, bet taip pasakė V. P. A. Ž. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis buvo pamiršęs apie tam tikras aplinkybes, daug laiko praėjo ir bijojo kažką neteisingai pasakyti; gal kažkas buvo minima, kad jis bus įmonės direktorius, bet tiksliai neatsimena. Taigi A. Ž. paaiškino priežastis, dėl kurių jo parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, nebuvo visiškai nuoseklūs, juolab jis teisme pasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kurios buvo prieš maždaug šešerius metus. Sprendžiant, ar šis asmuo realiai tapo UAB „M.“ akcininkas ir vadovas, atsižvelgtina ir į jo asmenybę. A. Ž. išsilavinimas yra profesinis, jis yra statybininkas, niekada anksčiau nebuvęs įmonės direktoriumi, nėjęs kitokių vadovaujančių pareigų. Akivaizdu, kad šis asmuo neturi jokios patirties ir elementarių žinių, kaip vadovauti įmonei ir ją valdyti. Tokį įspūdį teismas susidarė ir tiesiogiai apklausdamas liudytoją, įvertindamas jo duodamas parodymus. Be to, pastebėtina, kad A. Ž. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018) dėl bylai reikšmingų dokumentų klastojimo, todėl teigti, kad A. Ž. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo.

Dar didesnį įsitikinimą, kad A. Ž. nebuvo realus UAB „M.“ akcininkas ir vadovas, leidžia daryti ir byloje nustatytos kitos aplinkybės: 1) byloje nenustatyta, kad A. Ž. dėl UAB „M.“ pirkimo ar vadovavimo jai bendravo su iki tol realiu akcininku L. A. ar kokiu nors įmonės darbuotoju, priešingai jam pasiūlymą pateikė pašalinis asmuo; 2) A. Ž. susitiko su V. P. prie Halės turgaus, liudytojas buvo nuvežtas į VĮ „Registrų centras“, t. y. jie nesusitiko prie VĮ Registrų centras“ pastato ar pačiame pastate, todėl darytina netiesioginė išvada, kad A. Ž. net nežinojo, kokiu būdu galima tapti įmonės akcininku ar direktoriumi; 3) pasak A. Ž., jam vėliau buvo sumokėta nedidelė pinigų suma (400 Lt) už visų savo veiksmų atlikimą. Akivaizdu, kad mokėti asmeniui, kad jis realiai įsigytų įmonę, yra nelogiška; 4) pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadą Nr. 136, po to, kai A. Ž. neva tapo UAB „M.“ akcininku ir direktoriumi, įmonė realiai veiklos nevykdė. Vėlgi asmens elgesys, kai jis įsigyja įmonę, kurioje veiklos nevykdo, yra nelogiškas; 5) bylai reikšmingus dokumentus parengė būtent V. P., o A. Ž. neatliko jokių veiksmų, kad prisidėtų prie dokumentų turinio rengimo, išskyrus pasirašymą juose; liudytojas netgi detaliai neskaitė V. P. parengtų dokumentų turinio, kas rodo, kad A. Ž. iš esmės nebuvo svarbus dokumentų turinys, nes jis tiesiog norėjo gauti atlygį už suteikiamą pagalbą.

Teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju V. P. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, nebuvo visiškai nuoseklūs. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis internete įkėlė skelbimus dėl UAB „M.“ pardavimo. Į jį kreipėsi vyras, kuris išreiškė norą įsigyti UAB „M.“ su skolomis už simbolinę kainą. V. P. parengė visus dokumentus, susitiko su tuo asmeniu VĮ „Registrų centras“, su kuriuo pateikė parengtus ir pasirašytus dokumentus (28 t., b. l. 113–115). Taigi, priešingai, nei bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad jis tiesiogiai iš karto bendravo dėl įmonės pardavimu su asmeniu, kuris ketino būti jos akcininkas ar direktorius. V. P. tik teisme iškėlė versiją, kad su juo susisiekė tarpininkas – asmuo, kuris minėjo, kad įmonės direktorius ir akcininkas bus jo kolega, t. y. kitas asmuo.

Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal L. A. ir V. P. pareikštą kaltinimą A. Ž. tapo UAB „M.“ akcininkas ir direktorius 2013 m. lapkričio 21 d. Kita vertus, liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2013 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją), pagal kurį S. B. perdavė A. T. UAB „M.“ apskaitos dokumentus, iš jų ir įvairius registrus, ataskaitas (7 t., b. l. 23). Taigi pats A. T. dar 2013 m. lapkričio 22 d. laikė save UAB „M.“ direktoriumi, nors 2013 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas sprendimas atleisti jį iš UAB „M.“ vadovo pareigų pagal 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininko sprendimą. Akivaizdu, kad S. B., žinodama, jog įmonės direktorius yra ne A. T., o kitas asmuo, prieš išeidama iš darbo perduotų įmonės dokumentus būtent A. Ž., o ne A. T. Kita vertus, S. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenurodė, kad jai buvo žinoma, jog jos išėjimo iš darbo metu įmonės direktorius pasikeitė. Be to, 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 136 nurodyta, kad A. T. 2013 m. lapkričio 22 d. atleido visus bendrovės darbuotojus ir atsistatydino pats, t. y. veikė kaip UAB „M.“ direktorius.

Sprendžiant dėl L. A. ir V. P. inkriminuotų dokumentų tikrumo, svarbios ir kitos aplinkybės. V. P. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad po dokumentų pridavimo VĮ „Registrų centras“ buvo nuvykta į UAB „M.“ biurą, kur V. P. perdavė A. Ž. įmonės dokumentus, antspaudą. Kita vertus, byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad kaltinamasis perdavė UAB „M.“ dokumentaciją A. Ž. Akivaizdu, kad buvęs UAB „M.“ akcininkas L. A. ar darbuotojas V. P., būdami rūpestingi asmenys, būtų pasilikę įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų kopiją kaip įrodymą, kad dokumentai buvo perduoti kitam asmeniui, tačiau nepadarė to. Pats liudytojas A. Ž. viso baudžiamojo proceso metu neigė buvęs įmonės biure, taip pat gavęs kokius nors įmonės dokumentus. Liudytojas A. T. (buvęs UAB „M.“ direktorius) teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis matė, kaip A. Ž. atėjo į biurą pasiimti įmonės dokumentų. Kita vertus, tas pats liudytojas ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje teigė, kad, prieš išeinant iš darbo, įmonės akcininkas L. A. paprašė atleisti visus darbuotojus, o patį A. T. atleido kaltinamasis. Liudytojo atleidimo dieną jis perdavė visus dokumentus, antspaudą biure L. A. Apie tai, kad jo atleidimo dieną į UAB „M.“ direktoriaus pareigas buvo priimtas naujas žmogus, jis nieko nežinojo, naujo direktoriaus matęs nebuvo (7 t., b. l. 2–3). Taigi A. T. ikiteisminio tyrimo metu visiškai nieko nežinojo apie įmonės pardavimą kitam asmeniui, kad jį atleido ne L. A., o neva naujasis įmonės akcininkas A. Ž., taip pat kad šis buvo atėjęs į biurą pasiimti įmonės dokumentų. Be to, A. T. bylai reikšmingu laiku veikė L. A., kaip realaus UAB „M.“ akcininko, nurodymu. A. T. papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jau iškėlė versiją, kad jo paskutinę darbo dieną bendrovėje, kai perdavė įmonės buhalteriją L. A., į biurą atėjo kažkoks vyras, ir dalyvaujant L. A. bei V. P., pasirašinėjo kažkokius UAB „M.“ dokumentus, taip pat pasiėmė įmonės dokumentus. A. T. suprato, kad minėtas vyras yra naujasis UAB „M.“ savininkas (7 t., b. l. 7). Pažymėtina, kad V. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė, kad dokumentų perdavimo metu dalyvavo L. A. Tokią aplinkybę nurodė ir L. A. bylą nagrinėjant teisme. Taigi A. T. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, yra prieštaringi, jie, be kita ko, prieštarauja minėtiems V. P. parodymams, taip pat L. A. parodymams.

A. T. teisiamajame posėdyje atpažino A. Ž., kuris, pasak liudytojo, buvo atvykęs į UAB „M.“ biurą. Šiame kontekste pasakytina, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, A. T. iš jam pateiktų nuotraukų parodė į A. Ž. nuotrauką, tačiau liudytojas šio proceso veiksmo protokolo specialiame priede nurodė, kad jis nėra įsitikinęs, kad davė parodymus apie asmenį nuotraukoje Nr. 2 (A. Ž.), nes nuotraukoje Nr. 3 pažymėtas asmuo (nesusijęs su tyrimu) yra panašesnis į asmenį, kuris pasiėmė UAB „M.“ apskaitos dokumentus (7 t., b. l. 12–15). Taigi A. T. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įsitikinęs, kad būtent A. Ž. buvo atvykęs į UAB „M.“ biurą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažinti A. T. parodymus patikimais nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs visus byloje reikšmingus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. pagamino netikrus (tikrovę neatitinkančius) dokumentus ir juos panaudojo, t. y. parengė netikrą 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininkų sąrašą ir tos pačios dienos UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimą, o, A. Ž. pasirašius šiuos dokumentus, V. P. su A. Ž. pateikė juos VĮ „Registrų centras“. Teigti, kad A. Ž. tapo UAB „M.“ akcininku ir direktoriumi, nėra pagrindo. Taigi L. A. ir V. P. inkriminuoti dokumentai laikytini nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalyku.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad V. P., parengdamas netikrus dokumentus, veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju įvertinus L. A. padėtį UAB „M.“ (akcininkas ir darbuotojas), nėra abejonių, kad būtent kaltinamasis pavedė V. P. parengti minėtus dokumentus (veikė kaip organizatorius), kurie vėliau buvo panaudoti, ir žinojo, kad parengti dokumentai yra netikri. Neįtikėtina, kad L. A., užimdamas svarbią vietą UAB „M.“ veikloje, nežinojo apie tai, kokiam asmeniui neva bus parduota bendrovė, ir kad tai yra padaryta fiktyviai.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad V. P. pasiūlė A. Ž. už piniginį atlygį tapti fiktyviu UAB „M.“ vadovu ir akcininku, nes tokia aplinkybė nepasitvirtino. A. Ž. baudžiamojo proceso metu teigė, kad jam tokį pasiūlymą pateikė kitas asmuo.

Taigi byloje įrodyta, kad L. A. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, o V. P. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:

L. A., būdamas vienintelis UAB „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininkas, žinodamas, kad realiai savo turimų UAB „M.“ akcijų neparduos, pavedė V. P. surasti asmenį, kuris sutiktų fiktyviai įsiforminti vieninteliu UAB „M.“ akcininku ir direktoriumi, parengti tokiam įforminimui reikalingus dokumentus ir pateikti juos įregistravimui VĮ „Registrų centras“. Asmeniui, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), sutikus tapti fiktyviu UAB „M.“ vadovu ir akcininku, L. A. pavedimu V. P. parengė 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), yra vienintelis UAB „M.“ akcininkas, taip pat 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), neva paskiriamas į UAB „M.“ direktoriaus pareigas. Asmeniui, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), pasirašius šiuos dokumentus, V. P. su šiuo asmeniu 2013 m. lapkričio 21 d. pateikė dokumentus VĮ „Registrų centras“, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25.

L. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o V. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

L. A. taip pat pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kurio esmė ta, kad kaltinamasis tyčia neperdavė neva naujajam UAB „M.“ akcininkui ir vadovui A. Ž. įmonės ūkines operacijas patvirtinančių apskaitų dokumentų, visų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų už 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 21 d. laikotarpį, o juos paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 21 d. laikotarpį.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad A. Ž. iš tiesų netapo naujuoju UAB „M.“ akcininku ir vadovu. Dokumentai, kuriuose užfiksuota priešinga informacija, yra melaginga. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Ž. buvo perduoti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Byloje nėra jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio tokią aplinkybę. Pats A. Ž. baudžiamojo proceso metu neigė tokią aplinkybę. Kaltinamųjų L. A. ir V. P., taip pat liudytojo A. T. anksčiau aptarti parodymai dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo tarpusavyje prieštarauja. Pagal A. T. parodymus, jis, prieš išeidamas iš darbo, visus įmonės dokumentus perdavė L. A. Duomenų, kur UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra, byloje nėra. Konstatavus, kad UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti A. Ž., pripažintina, kad L. A. paslėpė juos.

Šiuo atveju įvertinus aplinkybes, kad buvo siekiama pateikti melagingą informaciją apie tai, jog naujasis UAB „M.“ akcininkas ir direktorius yra A. Ž., nėra abejonių, kad L. A. sąmoningai paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 136 konstatuota, kad UAB „M.“ nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „M.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. balandžio 14 d. buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl to, kad bendrovės UAB „M.“ ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, tyrimui nepateikti, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (16 t., b. l. 122–128). Šiuo atveju nėra abejonių, kad, tyrimui nepateikus UAB „M.“, atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai.

Taigi byloje įrodyta, kad L. A., būdamas UAB „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas, kurio žinioje buvo visi UAB „M.“ apskaitos dokumentai, suvokdamas, kad, paslėpus UAB „M.“ apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB „M.“ veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekdamas, žinodamas, kad realiai savo turimų UAB „M.“ akcijų neparduos, pavedė V. P. surasti asmenį, kuris sutiktų būti fiktyviai įformintas UAB „M.“ vadovu ir vieninteliu akcininku, pagaminti tokiam įforminimui reikalingus netikrus dokumentus ir juos pateikti įregistravimui.

Asmeniui, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), sutikus tapti fiktyviu UAB „M.“ vadovu ir akcininku, L. A. pavedimu V. P. parengė 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), yra vienintelis UAB „M.“ akcininkas, taip pat 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), neva paskiriamas į UAB „M.“ direktoriaus pareigas. Asmeniui, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), pasirašius šiuos dokumentus, V. P. su tuo pačiu asmeniu 2013 m. lapkričio 21 d. pateikė dokumentus VĮ „Registrų centras“, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25, dėl to buvo įregistruoti neteisingi duomenys apie neva pasikeitusį UAB „M.“ vadovą ir akcininką.

Taip sudarius neva teisėto UAB „M.“ akcininko statuso, vadovo pareigų ir atsakomybės už įmonės dokumentų išsaugojimą perleidimo asmeniui, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), L. A. tyčia neperdavė asmeniui, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamosios bylos Nr. 1-552-716/2018), UAB „M.“ ūkines operacijas patvirtinančių apskaitų dokumentų, visų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų) už 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 21 d. laikotarpį, o juos paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 21 d. laikotarpį.

L. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl L. A. pareikšto kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Kaip minėta, BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku L. A. buvo UAB „E.“ direktorius. 2017 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. 129 nurodyta, kad tirti nebuvo pateikti UAB „E.“ 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. gruodžio 20 d. buhalterinės apskaitos dokumentai. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buhalterė dirbo UAB „E.“ gal iki 2012 m. rugpjūčio mėn., po to, niekas netvarkė buhalterinės apskaitos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, paskutinė bendrovės buhalterė buvo liudytoja R. I.-L., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, jai prieš išeinant iš darbo 2012 m. rugpjūčio mėn., visa dokumentacija buvo palikta L. A. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad kaltinamasis žinojo, jog UAB „E.“ buhalterijos 2012 m. rugpjūčio mėn. nebetvarkė buhalterė, ir, remdamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, turėjo imtis priemonių (organizuoti), kad bendrovės buhalterija būtų toliau tvarkoma. Kita vertus, kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, kad bendrovės buhalterija būtų tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Jis taip pat nenustatė UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, turinčios užtikrinti jų saugumą, ir neišsaugojo UAB „E.“ pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. Dėl minėto L. A. neveikimo negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. Tarp L. A. aptarto neveikimo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Taigi šiuo atveju pripažintina, kad kaltinamasis aplaidžiai tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. L. A. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Tai, kad, pasak L. A., UAB „E.“ nuo tam tikro momento realiai nevykdė veiklos, neturi reikšmės vertinant kaltinamojo veiksmus BK 223 straipsnio 1 dalies prasme. Pirma, nesant pateiktų UAB „E.“ buhalterinių dokumentų, nėra galimybės kategoriškai konstatuoti, kad bendrovė nebevykdė veiklos bylai reikšmingu laiku. Antra, kaltinamasis, nutardamas nebevykdyti UAB „E.“ veiklos, turėjo galimybę imtis priemonių, kad būtų nutraukta bendrovės veikla išregistruojant ją. Kita vertus, jis nepadarė to, o pagal suinteresuotos institucijos prašymą buvo iškelta bendrovei bankroto byla. Taigi kaltinamasis buvo abejingas vadovaujamai UAB „E.“ ir jos veiklai. Pastebėtina ir tai, kad L. A. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad bendrovė neva baigė vykdyti veiklą 2013 m. rugpjūčio mėn., t. y. nors UAB „E.“ nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, tačiau ji dar bent metus laiko vykdė veiklą. Tai patvirtina, kad net iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog bent tam tikrą laiką UAB „E.“ buhalterinė apskaita turėjo būti tvarkoma.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o to paties straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį galimos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą.

L. A. padarė aštuonias tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių:

1) tris nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) nustatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis));

2) vieną nusikalstamą veiką finansų sistemai (BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis);

3) tris nusikalstamas veikas, kuriomis pažeista valdymo tvarka, susijusias su dokumento klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis); bei organizavo vieną nusikalstamą veiką, kuria pažeista valdymo tvarka, susijusią su dokumento klastojimu, kuri taip pat priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

L. A. taip pat padarė vieną baigtą neatsargią nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų, susijusių su automobilių Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant eismo įvykiu, klastojimo), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant) įgijimo apgaule), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. A., veikdamas bendrininkų grupe, veikė kaip vykdytojas. Darydamas kitą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, tačiau vėliau dėl jo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Šiuo metu kaltinamasis šią bausmę yra atlikęs, nes suėjo bausmės vykdymo atidėjimo terminas. L. A. du kartus baustas administracine tvarka, viena paskirta bauda sumokėta, kita – nesumokėta, dirba, yra vedęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, skirdamas V. T. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą. V. T. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną nusikalstamą veiką, kuria pažeista valdymo tvarka, susijusią su dokumento klastojimu, ir priskiriamą taip pat nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, skirdamas T. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. T. R. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. R. anksčiau neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, skirdamas G. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą. G. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), ir vieną nusikalstamą veiką, kuria pažeista valdymo tvarka, susijusią su dokumento klastojimu, ir priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis).

G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. anksčiau neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, skirdamas M. T. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą. M. T. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), ir vieną nusikalstamą veiką, kuria pažeista valdymo tvarka, susijusią su dokumento klastojimu, ir priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis).

M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. anksčiau neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. V. P. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, kuria pažeista valdymo tvarka, susijusią su dokumento klastojimu, ir kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. anksčiau neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, individualizuodamas kaltinamiesiems bausmes, taip pat atsižvelgia į tai, kad jų padarytos nusikalstamos veikos, išskyrus L. A. nusikalstama veika, nustatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarytos dar 2013 m. Nuo 2013 m. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laikas. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo ilgai atliekamas. Tai sudaro teisinį pagrindą skirti kaltinamiesiems mažesnes bausmes.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. A. už visas nusikalstamas veikas, išskyrus BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrus baudas, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą.

BK 47 straipsnio 3 dalies (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d.) 2 punkte nustatyta, kad nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą iki 500 MGL; to paties straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad nustatoma bauda už apysunkį nusikaltimą iki 1000 MGL. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte (2015 m. birželio 25 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nurodyta, kad bauda už neatsargų nusikaltimą nustatoma iki 225 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria L. A. baudas, kurios artimesnės minimumui, o laisvės atėmimo bausmę – artimesnę minimaliai (1 metus ir 9 mėnesius).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. 1 MGL buvo 130 Lt arba 37,65 Eur. Toks dydis galiojo iki 2015 m. sausio 1 d., kai nuo šios datos 1 MGL nustatytas 37,66 Eur. Baudos skirtinos atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su automobilių Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant eismo įvykiu, klastojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant) įgijimo apgaule), subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – 75 MGL (2823,75 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su automobilio Nissan Qashqai dalyvavimu eismo įvykyje, klastojimo) ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su automobiliu Renault Trafic, klastojimo) ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokos, susijusios su automobiliu Renault Trafic) įgijimo apgaule), subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – 85 MGL (3200,25 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su UAB „M.“ pardavimu, klastojimo organizavimo) ir 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL (3765 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su anksčiau subendrintomis bausmėmis (75 MGL (2823,75 Eur) dydžio bauda; 85 MGL (3200,25 Eur) dydžio bauda), taip pat bausme, paskirta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 1 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su anksčiau subendrinta 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir L. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams su 80 MGL, t. y. 3012 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų), dydžio bauda.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ar ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šis baudžiamasis įstatymas yra tarpinis, nes jis nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei šiuo metu negalioja (yra pakeistas). Kita vertus, jis švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (nustato bausmės vykdymo atidėjimą už sunkių nusikaltimų padarymą), todėl taikomas atgal (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Nors L. A. šioje byloje pripažintas kaltu už didelį skaičių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio. Tik viena iš L. A. padarytų nusikalstamų veikų yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas. Nors po jų padarymo dėl L. A. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jis jau yra įvykdytas. Itin reikšminga tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laikas. Nenustatyta, kad dėl kaltinamojo buvo priimta kitų naujų apkaltinamųjų nuosprendžių. Būtina įvertinti ir tai, kad L. A. dirba, turi šeimą. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės būtų pernelyg griežta bausmė. Šiuo metu bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda L. A. bausmės vykdymą 2 metams paskiriant:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 30 procentų padarytos turtinės žalos per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 69 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus baudas, kurių dydžiai artimi minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 65 MGL, t. y. 2447,25 Eur, dydžio baudą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, kurios dydis artimas minimumui.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai G. L. bus pasiekti už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, artimą minimumui, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Nors G. L. šioje byloje pripažintas kaltu ir už sunkų nusikaltimą, tačiau jis yra turtinio posėdžio. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo dėl G. L. būtų priimta naujų apkaltinamųjų nuosprendžių. Itin reikšminga tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laikas. Būtina įvertinti ir tai, kad G. L. dirba. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės būtų pernelyg griežta bausmė. Šiuo metu bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda G. L. bausmės vykdymą 1 metams paskiriant:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 69 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai M. T. bus pasiekti už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, artimą minimumui, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Nors M. T. šioje byloje pripažintas kaltu ir už sunkų nusikaltimą, tačiau jis yra turtinio posėdžio. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo dėl M. T. būtų priimta naujų apkaltinamųjų nuosprendžių. Itin reikšminga tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laikas. Būtina įvertinti ir tai, kad M. T. dirba. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės būtų pernelyg griežta bausmė. Šiuo metu bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda M. T. bausmės vykdymą 1 metams paskiriant:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 69 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, kurios dydis artimas minimumui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinų baudų dydžius, teismas mano, kad tikslinga kaltinamiesiems, kuriems paskirtos baudos, nustatyti ilgesnius baudų sumokėjimo terminus.

V. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas AB „L.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 19 560,44 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 20–55), o ADB „G.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 3426,59 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 142–146).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad bendrais L. A., V. T. ir T. R. nusikalstamais veiksmais buvo panaudota apgaulė prieš ADB „G.“, kuri, būdama suklaidinta, pervedė iš viso A. K. IĮ ir UAB „A.“ 11 831,34 Lt, kas atitinka 3426,59 Eur, dydžio lėšas. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymo ir ADB „G.“ padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje taip pat įrodyta, kad bendrais L. A., G. L. ir M. T. nusikalstamais veiksmais buvo panaudota apgaulė prieš AB „L.“, kuri būdama suklaidinta, pervedė iš viso UAB „R.“ 38 048,79 Lt, kas atitinka 11 019,69 Eur, dydžio lėšas. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymo ir AB „L.“ padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas pastebi, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, šiuo atveju nėra svarbu, kad išmokos buvo pervestos ne patiems kaltinamiesiems, o kitiems subjektams. Be jų veiksmų draudimo bendrovėms žala nebūtų padaryta, todėl jų veiksmai sukėlė būtinas sąlygas žalai kilti. Kaltinamieji privalo solidariai atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą.

Be to, byloje nustatyta, kad L. A. nusikalstamais veiksmais buvo panaudota apgaulė prieš AB „L.“, kuri būdama suklaidinta, pervedė iš viso į UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 29 489,50 Lt, kas atitinka 8540,74 Eur, dydžio draudimo išmoką, o UAB „S.“ gauta pinigų suma sumažino UAB „E.“ skolą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip L. A. apgaule UAB „E.“ naudai įgijo AB „L.“ priklausantį turtą – 29 489,50 Lt, kas atitinka 8540,74 Eur, dydžio lėšas. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo ir AB „L.“ padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl minėta pinigų suma priteistina iš L. A.

VI. Kiti klausimai

L. A., V. P., G. L., T. R., M. T., V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (28 t., b. l. 162, 219; 29 t., b. l. 59, 195; 30 t., b. l. 47; 31 t., b. l. 98–101). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė konfiskuoti M. T. priklausiusio automobilio Nissan Qashqai vertę atitinkančią pinigų sumą, nes jis yra nusikalstamos veikos priemonė.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nagrinėjamu atveju M. T. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis su G. L. suklastojo 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaraciją. Šio suklastoto dokumento, taip pat kitų pateiktų dokumentų pagrindu apgaule kito asmens naudai buvo gautos draudimo išmokos iš AB „L.“, taip padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taigi svetimas turtas buvo įgytas apgaule iš esmės pateikus melagingą informaciją apie įvykusį eismo įvykį. Teismo vertinimu, vien to, kad dokumentuose užfiksuotas automobilis Nissan Qashqai kaip dalyvavęs eismo įvykyje, nepakanka pripažinti, kad transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Šiuo atveju transporto priemonė realiai nebuvo panaudota darant nusikalstamas veikas, o tik duomenys apie ją. Todėl spręsti automobilio Nissan Qashqai vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo klausimą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta prokurorės prašymą kaip nepagrįstą.

1) G. L. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

2) M. T. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) T. R. 1/2 dalies jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); jam priklausantį pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

4) V. T. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); pirčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); priešpirčiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

V. T. nuosavybės teisė priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vištidei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirčiai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priepirčiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).

5) L. A. nuosavybės teisė priklausančiam 1/2 dalies žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Jie paliktini galioti ne didesne, nei kaltinamiesiems priteisti civilinių ieškinių dydžiai, apimtimi iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su visiško nusikalstamomis veikomis padarytų turtinių žalų atlyginimo, įvykdymo. Įvykdžius šią nuosprendžio dalį, likusiam turtui panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

1) L. A. 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. raštais pateiktus UAB „E.“ dokumentus (5 segtuvai), 2016 m. rugsėjo 6 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), paimtus UAB „E.“ dokumentus (1 segtuvas), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20, perduoti saugoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (18 t., b. l. 70–73; 19 t., b. l. 98–100);

2) ADB „G.“ 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu pateiktus dokumentus (originalai), AB „L.“ 2014 m. gegužės 28 d. raštu pateiktus dokumentus (originalai), prie 2016 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolo L. A. pridėtus dokumentus (originalai), taip pat ikiteisminio tyrimo metu iš įvairių įstaigų, asmenų gautas dokumentų kopijas palikti saugoti bylos medžiagoje;

3) AB „L.“ 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. raštais pateiktas kompaktines plokšteles palikti saugoti bylos medžiagoje (1 t., b. l. 1–16; 3 t., b. l. 51–53).

Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų, susijusių su automobilių Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant eismo įvykiu, klastojimo), ir paskirti jam 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudą.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant) įgijimo apgaule), ir paskirti jam 75 MGL (2823,75 Eur) dydžio baudą.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų, susijusių su automobilio Nissan Qashqai dalyvavimu eismo įvykyje, klastojimo) ir paskirti jam 65 MGL (2447,25 Eur) dydžio baudą.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų, susijusių su automobiliu Renault Trafic, klastojimo), ir paskirti jam 70 MGL (2635,50 Eur) dydžio baudą.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokos, susijusios su automobiliu Renault Trafic) įgijimo apgaule), ir paskirti jam 85 MGL (3200,25 Eur) dydžio baudą.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų, susijusių su UAB „M.“ pardavimu, klastojimo organizavimo), bei paskirti jam 75 MGL (2835,75 Eur) dydžio baudą.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3765 Eur) dydžio baudą.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su automobilių Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant eismo įvykiu, klastojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant) įgijimo apgaule), subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – 75 MGL (2823,75 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su automobilio Nissan Qashqai dalyvavimu eismo įvykyje, klastojimo) ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su automobiliu Renault Trafic, klastojimo) ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokos, susijusios su automobiliu Renault Trafic) įgijimo apgaule), subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – 85 MGL (3200,25 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su UAB „M.“ pardavimu, klastojimo organizavimo) ir 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL (3765 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su anksčiau subendrintomis bausmėmis (75 MGL (2823,75 Eur) dydžio bauda; 85 MGL (3200,25 Eur) dydžio bauda), taip pat bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimu būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir L. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su anksčiau subendrinta 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir L. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams su 80 MGL, t. y. 3012 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų), dydžio bauda.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), atidėti L. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams paskiriant:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų, susijusių su automobilių Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant eismo įvykiu, klastojimo), ir paskirti jam 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant) įgijimo apgaule), ir paskirti jam 65 MGL (2447,25 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 65 MGL, t. y. 2447,25 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir dvidešimt penkių euro centų), dydžio baudą.

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto (draudimo išmokų, susijusių su automobiliais Škoda Octavia Combi ir Audi A6 Avant) įgijimo apgaule), ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 2259 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų), dydžio baudą.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos klastojimo), ir paskirti jam 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudą.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), atidėti G. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams paskiriant:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. liepos 2 d. eismo įvykio deklaracijos klastojimo), ir paskirti jam 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudą.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), atidėti M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams paskiriant:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų, susijusių su UAB „M.“ pardavimu, klastojimo), ir paskirti jam 55 MGL, t. y. 2070,75 (dviejų tūkstančių septyniasdešimties eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų) dydžio baudą.

L. A., V. T., T. R., G. L., M. T. ir V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš L. A., V. T. ir T. R. solidariai priteisti atlyginti civilinei ieškovei ADB „G.“ 3426,59 (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos padarymo.

Iš L. A., G. L. ir M. T. solidariai priteisti atlyginti civilinei ieškovei AB „L.“ 11 019,69 Eur (vienuolika tūkstančių devyniolika eurų ir šešiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos padarymo.

Iš L. A. priteisti atlyginti civilinei ieškovei AB „L.“ 8540,74 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir septyniasdešimt keturis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

1) G. L. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

2) M. T. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) T. R. 1/2 dalies jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); jam priklausantį pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

4) V. T. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); pirčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); priešpirčiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

V. T. nuosavybės teisė priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vištidei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirčiai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priepirčiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).

5) L. A. nuosavybės teisė priklausančiam 1/2 dalies žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

ne didesne, nei kaltinamiesiems priteisti civilinių ieškinių dydžiai, apimtimi palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su visišku nusikalstamomis veikomis padarytų turtinių žalų atlyginimu, įvykdymo. Įvykdžius šią nuosprendžio dalį, likusiam turtui panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

1) L. A. 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. raštais pateiktus UAB „E.“ dokumentus (5 segtuvai), 2016 m. rugsėjo 6 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), paimtus UAB „E.“ dokumentus (1 segtuvas), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20, perduoti saugoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai;

2) ADB „G.“ 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu pateiktus dokumentus (originalai), AB „L.“ 2014 m. gegužės 28 d. raštu pateiktus dokumentus (originalai), prie 2016 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokolo L. A. pridėtus dokumentus (originalai), taip pat ikiteisminio tyrimo metu iš įvairių įstaigų, asmenų gautas dokumentų kopijas palikti saugoti bylos medžiagoje;

3) AB „L.“ 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. raštais pateiktas kompaktines plokšteles palikti saugoti bylos medžiagoje.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, L. A. privalo sumokėti baudą per teismo 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpį, V. T., T. R. ir V. P. privalo sumokėti baudą per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.