Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“, atstovaujamos bankroto administratorės S. Š. ieškinį atsakovui M. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

19. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Apeliantė teismo prašo priimti 2015-10-30 ir dvi 2015-12-31 sąskaitas faktūras. Nurodo, jog anksčiau galimybės jų pateikti neturėjo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs minėtų įrodymų sąsajas su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, teismas sprendžia, kad minėti įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Apeliantės subjektyvi pozicija, kad nauji įrodymai nagrinėjamai bylai yra teisiškai reikšmingi, nesaisto bylą nagrinėjančio teismo, kuris savarankiškai, pagal byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, nustato bylai taikytinas teisės normas ir jų pagrindu – įrodinėjimo dalyką, t. y. tas aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkretaus ieškovės pareikšto reikalavimo tenkinimo galimybėms. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepriima kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1156-479/2017 iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore paskirta S. Š.. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankroto administratorius patikrina įmonės sudarytus sandorius už 36 mėnesius. Tikrinant bankrutuojančios įmonės sandorius nustatyta, kad mokestiniais pavedimais UAB „Robrona“ 2016-12-18 pervedė tuometiniam įmonės vadovui atsakovui M. C.– 6500,00 Eur, 2016-12-19 – 14400,00 Eur, 2016-12-30 – 9430,72 Eur, viso 30230,72 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Ieškovė ieškinyje teigė, kad 21 punkte nurodyti sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalies, 2.82 straipsnio 4 dalies, 6.66 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo tik vieno teisinio pagrindo aspektu – dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų atitikties sudarant ginčijamus sandorius (atliktus mokėjimus). Pabrėžtina, kad teismas sandorių teisėtumo CK 1.80 straipsnio atžvilgiu neanalizavo, išvadų nepateikė, dėl to kolegija šią aplinkybę vertina kaip procesinių teisės normų pažeidimą. Kita vertus minėtas pažeidimas šiuo atveju procesiniam sprendimui apeliacinės instancijos teisme įtakos neturi, nes dėl žemiau esančių argumentų pirmosios instancijos sprendimas CK 6.66 straipsnio pagrindu naikintinas ir priimtinas kitas procesinis sprendimas.

23. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

24. Kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Dėl to ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, turi reikalavimo teisę į iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus bendrovės sandorius.

25. Vertinant tai, ar ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-525-479/2018 (Nr. eB2-1156-479/2017) 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria UAB „Robrona“ iškelta bankroto byla pripažinus įmonę nemokia, vadovavosi įmonės 2015 metų balansu, kadangi UAB „Robrona“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus nepateikė. Teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad UAB „Robrona“ pagal įmonės 2015-12-31 balansą turėjo turto iš viso už 109 574 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 10 262 Eur, trumpalaikis turtas – 99 312 Eur, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 82 119 Eur. Akcentuotina, jog kaip anksčiau minėta, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovė UAB „Robrona“ yra nemoki (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismas konstatavo, kad įmonė 2015-12-31 duomenimis atitiko nemokios įmonės statusą, jos skolos ne tik viršijo pusę įmonei priklausančio turto vertės, tačiau skolų dydis buvo beveik vienodas įmonės turtui. Kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-525-479/2018 (Nr. eB2-1156-479/2017), kuria UAB „Robrona“ iškelta bankroto byla pripažinus įmonę nemokia, turi prejudicinę galią, todėl nebereikia iš naujo įrodinėti nustatytų aplinkybių dėl įmonės nemokumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Papildant verta paminėti, jog pagal įmonės 2015-12-31 balansą ilgalaikį turtą (vertė 10 262 Eur) iš esmės sudarė transporto priemonės (vertė 9 279 Eur), skolos tiekėjams sudarė 46 236 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 12 868 Eur.

26. Analizuojant įmonės finansinę situaciją pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-525-479/2018 (Nr. eB2-1156-479/2017) patvirtino UAB „Robrona“ 390 035,08 Eur kreditinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „Robrona“ bankroto byloje papildomai patvirtino kreditorės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 33 218,87 Eur reikalavimą, kilusį iš 2016 m. birželio 6 d. paskolos sutarties. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtinti patikslinti 431 537,46 Eur reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorę UAB Redus LT ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2016-10-21sutarties, kreditorę UAB „Storent“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2015-08-12 sutarties, kreditorę UAB „Klaipėdos Lytagra“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2016-08-24 sutarties, kreditorę Lietuvos ir Suomijos UAB „Drūtsraigtis“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2016-12-30 ir 2017-01-30 PVM sąskaitų faktūrų, kreditorę AB „Citadelė“ banką ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2016-09-26 kredito sutarties, kreditorę AB „Lietuvos draudimas“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš laidavimo sutarties, kreditorę UAB „Ecoservice Klaipėda“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2016-12-31 PVM sąskaitos faktūros, kreditorę UAB „Klaipėdos miestprojektas“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2016-08-31 ir 2016-07-27 sutarčių, kreditorę UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2016-09-01 sutarties, kreditorę UAB „Igis prekyba“ ir BUAB „Robrona“ sieja teismo patvirtintas kreditinis reikalavimas, kilęs iš 2015-10-13 sutarties. Apibendrinus daugumą teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų kilmę, matyti, kad kreditiniai reikalavimai kilę iš sutarčių, sudarytų dar 2015 m - 2016 m. Be to, apie sutarčių sudarymą ir jų įvykdymo sunkumus įmonės vadovui (atsakovui) neabejotinai buvo žinoma. Nors atsakovas įmonės gerą finansinę situaciją motyvuoja ir sudarytomis sutartimis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kt., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo draudimo išmoką, kadangi UAB „Robrona“ nevykdė laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – praleido darbų atlikimo terminus. Nors atsakovas draudiminės sumos mokėjimo metu jau nebevadovavo įmonei, tačiau suprantama, kad įmonės negebėjimas atlikti savo įsipareigojimų yra pasekmė sunkios finansinės situacijos, kuri įmonę lydėjo nuo 2015 m. Neužtikrintą UAB „Robrona“ finansinę situaciją 2016 m. patvirtina ir tai, kad įmonė skolinosi lėšų iš AB „Citadelė“ banko, apyvartinių lėšų skolinosi UAB „Išskirtinio būsto statyba“ bei prašė jos pratęsti sutarties įvykdymo terminą. Išdėstytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jau nuo 2015 m. įmonei esant nemokiai, ši dar tęsė savo veiklą sudarinėdama sutartis dėl darbų atlikimo ir tam (ar jų daliai) skolinosi pinigines lėšas, kurių, kaip dabar matyti, grąžinti nebeįstengė. Atlikti darbai prognozuojamo pelno nedavė, o veiklą lydėjo nuostoliai.

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš VMI 2017-06-27 Operatyvaus patikrinimo pažymos pirmosios instancijos teismo pacituotas sakinys, kad pagal pateiktas 2014-2015 m. metines pelno mokesčio deklaracijas bendrovė veiklą vykdė pelningai, nenusako tikrosios įmonės finansinės situacijos. VMI netyrė 2014-2015 m. bendros įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatų, tik konstatavo situaciją vienoje eilutėje iš daugelio eilučių įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatų atžvilgiu. Sutiktina, kad UAB „Robrona“ 2014, 2015 metus baigė sugeneruodama pelną, tačiau, kaip jau minėta, tą padarė su tokiomis sąnaudomis, kad pagal 2015-12-31 balansą įmonė buvo pripažinta nemokia. Pasikartotina, kad tolimesnė įmonės ūkinė komercinė veikla pelno nesugeneravo. Tęsiant VMI 2017-06-27 Operatyvaus patikrinimo pažymos turinio analizę, matyti, kad vien PVM mokestis už 2016 m. gruodžio mėnesį sudarė 63 498 Eur.

28. Kolegija nesutinka su atsakovo deklaratyviais teiginiais, jog „visiems yra logiškai suprantama aplinkybė, jos mokėtinas PVM už 2016 m. gruodžio mėnesi niekaip negalėjo būti žinomas įmonei 2016-12-31, kadangi visos PVM sąskaitos faktūros pasiekia įmonę tik iki kito mėnesio 10 d (šiuo konkrečiu atveju - iki 2017-01-10)“. Teismo motyvas, kad atsakovas nežinojo PVM dydžio, prieštarauja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui. Pirma pažymėtina tai, kad mokėtinas įmonės PVM dydis skaičiuotinas nuo pačios įmonės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyto PVM dydžio (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), Taigi, norint suskaičiuoti mokėtiną PVM dydį, užtenka apskaičiuoti vadovaujamos įmonės sąskaitose faktūrose esančius PVM dydžius. Tokiu būdu, sudarant ginčijamus sandorius tiek UAB “Robrona”, tiek atsakovas turėjo žinoti apie privalomą mokestinį PVM už 2016 metų gruodžio mėnesį. Antra, sąlyga, jog PVM sąskaitos faktūros pasiekia įmonę tik iki kito mėnesio 10 d., yra susijusi su grąžintinu PVM mokesčiu, o ne su mokėtinu, kaip jau aptarta. Taigi, 25–27 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nu 2015 m. įmonės finansinė padėtis nebuvo gera, veikla, nors 2016 m. dar buvo vykdyta, nebuvo pelninga, kaip tai nepagrįstai nurodo atsakovas. Spręstina, kad už jau kitą - 2017 m. sausio mėnesį 63 497 Eur PVM nepriemoka vėlgi nebūtų susidariusi.

29. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Šiuo aspektu byloje nustatyta, jog, pirma, pagal 2015-12-31 įmonės balansą Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-525-479/2018 (Nr. eB2-1156-479/2017) 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria UAB „Robrona“ iškelta bankroto byla, pripažino įmonę nemokia (CPK 179 straipsnio 3 dalis, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Antra, buvusiam įmonės vadovui – atsakovui, sudarant ginčijamus sandorius – sau išmokant pinigines sumas, buvo žinoma, kad įmonė, nors dar tęsia veiklą, tačiau turi rintų finansinių sunkumų, kurie nėra laikino pobūdžio, ir kurių įmonė nebesugebės įvykdyti. Akivaizdu, kad dėl to neabejotinai sumažės / sumažėjo patenkintų kreditorių dalis. Trečia, atsakovas selektyviai pasirinko kreditorius, su kuriais atsiskaitė, tuo pažeidė imperatyviai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčijami sandoriai pažeidė UAB “Robrona” kreditorių teises.

30. Svarstant klausimą, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys). Byloje nėra duomenų, kad ginčijamą sandorį atsakovas būtų privalėjęs sudaryti, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

31. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Nesąžiningumo prezumpcijos nustatytos CK 6.67 straipsnyje, kurio 3 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Kita vertus, atsakovas, siekdamas padidinti įmonės veiklos rezultatus – pelną (ar panašių priežasčių), įnešė savo pinigines lėšas į įmonės biudžetą. Vėliau, supratęs, kad verslas nepavyko, įmonės finansinė situacija pasidarė kritiška, prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti nepavyks, siekdamas išsaugoti pinigines lėšas, atliko ginčo sandorius. Tokiais veiksmais atsakovas buvo nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu, išskirtinai patenkino savo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutampa su juridinio asmens vadovu, spręstina, kad abi šalys buvo nesąžiningos, nes ginčo sandoriais sumažino turto masę, į kurią gali būti nukreipiami kreditiniai reikalavimai.

32. Kolegija įsitikinusi, kad ieškovė, atstovaujama administratorės, nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl sandorių nuginčijimo pareikšti.

33. Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygose išskirta ir tai, jog kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Bylos duomenys šio sprendimo priėmimo metu patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Robrona“ bankroto byloje patvirtinti patikslinti 431 537,46 Eur reikalavimai leidžia spręsti, kad tikslinga bei teisėta nukreipti reikalavimą į atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) atliktus ginčo sandorius visa apimtimi, kaip ir prašo ieškovė.

34. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas dėl ginčijamais skolininko sudarytais sandoriais kreditoriams teisių pažeidimo, ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo, neprivalėjimo sudaryti sandorį, dėl šalių nesąžiningumo, todėl nenustatė visų actio Pauliana tenkinti dėl ginčijamų sandorių būtinų sąlygų, išvardytų CK 6.66 straipsnyje.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimo netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys (jo dalykas pakoreguotas nekeičiant esmės) CK 6.66 straipsnio pagrindu tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į tai, ieškinio nagrinėjimas CK 1.80 straipsnio pagrindu nebetenka teisinės prasmės, dėl to jis nebenagrinėtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškovė, kaip bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškiniu pareikštus materialinius subjektinius reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šiuo atveju ieškinys patenkintas, ginčo sandoriai yra pripažinti negaliojančiais, restitucija, kaip sandorių negaliojimo pasekmė, taikyta atsakovo atžvilgiu. Dėl to valstybei priteisiamas iš atsakovo 678 Eur žyminis mokestis ir 3,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10–11 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą –ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“, atstovaujamos bankroto administratorės S. Š. ieškinį atsakovui M. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo tenkinti:

pripažinti 2016-12-18 mokestinį pavedimą Nr. 12181038, kuriuo atsakovui M. C. pervesta 6 400 Eur negaliojančiu; pripažinti 2016-12-19 mokestinį pavedimą Nr. 12191513, kuriuo atsakovui M. C. pervesta 14400,00 Eur negaliojančiu; pripažinti 2016-12-30 mokestinį pavedimą Nr. 12301821, kuriuo atsakovui M. C. pervesta 9430,72 Eur negaliojančiu;

taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą M. C. grąžinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Robrona“ 30 230,72 Eur (6400,00 Eur + 14 400 Eur + 9430,72 Eur);

priteisti iš atsakovo M. C. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Robrona“ 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (30 230,72 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. liepos 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

Priteisti iš atsakovo M. C. valstybei 678 Eur žyminį mokestį ir 3,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. liepos 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.