Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje A. G., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. Pareiškėjai D. P. ir jos sutuoktiniui I. P. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 42,58 kv. m. butas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas). Butas buvo įsigytas pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) .

1.2. Pareiškėjos sutuoktinis I. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam nuosavybės teise priklausiusi ½ Buto dalis.

1.3. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties nežinodama kaip reikia tvarkyti palikimo dokumentus pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Tačiau minėtame notarų biure pareiškėjai nepaaiškino, kad būtina priimti palikimą po I. P. mirties ir paveldėjimo bylos nepradėjo.

1.4. Iki sutuoktinio I. P. mirties ir po jo mirties pareiškėja D. P. gyvena 42,58 kv. m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji prižiūri ir moka komunalinius mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas. Todėl savo aktyviais veiksmais, iš karto po sutuoktinio I. P. mirties, pareiškėja D. P. pradėjo valdyti ir faktiškai priėmė palikimą – ½ dalį Buto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir palikėjas I. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje pareiškėja ir palikėjas susilaukė dukros – A. G. Į butą esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos vardu registruota (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Palikėjas I. P. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po I. P. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktas neįregistruotas. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja rūpinasi ir sutuoktinio turto dalimi, be kita ko, moka komunalinius ir kitus mokesčius už sutuoktinių bendrą turtą.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pareiškėja D. P. priėmė palikimą po jos mirusio sutuoktinio I. P., pradėdama jį faktiškai valdyti.

5. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

6. Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio D. P. ir I. P. santuokos metu), aktualios redakcijos 21 str. 3 d. nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į butą esantį (duomenys neskelbtini) , įregistruota pareiškėjos vardu. Butas įgytas santuokoje su I. P., todėl laikytina, kad minėtas butas (ir kitas turtas įgytas santuokoje) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau buvusį teisinį reglamentavimą.

7. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad D. P., po sutuoktinio I. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi ir sutuoktinio turto dalimi, valdė butą, mokėjo už butą komunalinius bei kitus mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po I. P. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. P. po I. P., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog D. P., po sutuoktinio I. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjusi jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.