Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Apie įvykusį eismo pranešta bendruoju pagalbos numeriu pranešta. Eismo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai patarė užpildyti „Anketa eismo įvykio dalyviui“ ir ją pateikti draudimo bendrovei. Vėliau atvyko kelininkai.

4. Ieškovės automobilis SUBARU CROSSTREK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu ADB „Gjensidige“, Draudimo liudijimo Nr. GJELT 3703068, draudimo ID Nr. 3289002388, draudimo apsauga galiojo nuo 2022-06-09 00:00 iki 2023-06-08 24:00.

5. 2023-01-27 ieškovė gavo atsakovės pranešimą, kuriuo buvo informuota, jog įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes ieškovė pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto susitarus. Tuo pačiu pranešė, kad teisėsaugos institucijų priimtas sprendimas neturės įtakos priimtam sprendimui įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Atsakovė rėmėsi UAB „Impulsana“ eksperto išvada, kad sugadinimai negalėjo susidaryti vien 2022-12-27 deklaruoto eismo įvykio nurodytomis aplinkybėmis, nes automobilio SUBARU sugadinimai nesuderinami su kelio ženklo ir jo atramos konstrukciniais parametrais bei jų pažeidimais; kad techniniu požiūriu neįtikėtini automobilį vairavusio asmens parodymai – prieš pat šį eismo įvykį automobilis neturėjo jo priekinės kairės pusės sugadinimų ir šie automobilio pažeidimai susidarė vien dėl susidūrimo su nurodytu kelio ženklu; kad nėra pagrindo teigti, jog automobilis jam nuvažiavus nuo kelio važiuojamosios dalies buvo efektyviai stabdomas (kaip tai teigia šio automobilio vairuotoja), priešingai, nuotraukose matosi ratų riedėjimo pėdsakai – automobiliui artėjant link apgadinto kelio ženklo ir prieš pat šį ženklą leidžia spręsti, kad šių pėdsakų susiformavimo vietose šis automobilis nebuvo stabdomas.

6. Ieškovė savo automobilio remontui pasirinko UAB „Temis“, kuri naudodamasi Audatex programa 2022-12-29 sudarė Remonto sąmatą Nr. TEM- 4018, remonto darbų ir detalių kaina – 9 427,21 Eur su PVM.

12. Vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė taip pat nurodo: kad UAB „Impulsana“ tyrimo ataskaita Nr. MV 2023-06 (arba eksperto išvada) paneigė, jog automobilis buvo stabdomas; kad automobilį SUBARU vairavęs asmuo prieš pat kelio ženklo dešinę atramą pasuko vairuojamuosius ratus didesniu kampu iš pradžių į dešinę, o po to – į kairę, apvažiuojant šį kelio ženklą ir jo atramą, todėl yra pagrindas teigti, kad automobilis SUBARU nekontaktavo su šiuo kelio ženklu ir/arba jo atrama, arba kontaktas buvo visiškai nestiprus (liestinis), nes ant automobilio kairio šono detalių neidentifikuojami kontaktavimo su kelio ženklu ar jo atrama akivaizdūs požymiai; kad šis automobilis buvo daužtas anksčiau ir kad byloje esančiose nuotraukose apie perkamą ginčo automobilį matomi panašūs pažeidimai, kad nuotraukoje iš įvykio vietos aplink ženklą nebuvo pabirusių dalių, apgadinimų pobūdis neatitiko galimo kontakto su ženklo sija, taip pat, nuotraukose iš įvykio vietos matomi padangų įspaudai, kurie nurodo, jog automobilis stabdomas nebuvo, o iki ženklo riedėjo.

13. Atsikirsdama į atsakovės paaiškinimus ieškovė raštu paaiškino, kad prieš fotografuojant įvykio vietą, automobilis buvo patrauktas iš vietos, kur liko stovėti betarpiškai po atsitrenkimo. Automobilis buvo patrauktas iš karto po to, kai telefonu sužinojo, jog policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą nevyks, todėl automobilį patraukė, kad galėtų susirinkti automobilio dalis, o fotografavo įvykio vietą ir automobilį vėliau. Įsigytas apgadintas automobilis buvo suremontuotas, techniškai tvarkingas, 2023-06-08 draudiko apžiūrėtas ir nufotografuotas.

14. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje.

15. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

18. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

20. Pagal Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

21. DĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. DĮ 98 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 7 dalis).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022-12-27 apie 13:35 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės vairuojamas ir jai priklausantis automobilis SUBARU CROSSTREK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (tas pats VIN numeris kaip ginčo draudimo sutartyje, nors šioje sutartyje ir nurodytas kitas valstybinis numeris), išvažiavo iš kelio ir atsitrenkė į kelio ženklo konstrukciją, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir apgadintas kelio ženklas.

23. Automobilis SUBARU CROSSTREK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu ADB „Gjensidige“, Draudimo liudijimo Nr. GJELT 3703068, draudimo ID Nr. 3289002388, draudimo apsauga galiojo nuo 2022-06-09 00:00 iki 2023-06-08 24:00 (e. b. failas 1, l 42-44).

24. Atsakovė neginčijo, kad UAB „Temis“ 2022-12-29 Remonto sąmatoje Nr. TEM- 4018 nurodyta 9 427,21 Eur (su PVM) suma yra pagrįsta. Taip pat neginčijo, kad automobilio faktinis remontas atliktas už 4 828,38 Eur naudojant naudotas detales, nors pagal ginčo draudimo sutartį ieškovė turėjo teisę į remontą naujomis detalėmis neskaičiuojant nusidėvėjimo, dėl ko ieškovė teigia, jog sumažėjo transporto priemonės vertė ir prašo priteisti visą minėtoje sąmatoje nurodytą sumą.

25. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes ieškovė pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis. Tokiu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti savo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

26. Kad informacija klaidinanti ir kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis atsakovė įrodinėja iš esmės UAB „Impulsana“ eksperto išvada (išvadą padarė ekspertas dr. V. M. ) (e. b. failas 1, l. 19-41).

27. Šioje eksperto išvadoje nurodoma, kad sugadinimai negalėjo susidaryti vien 2022-12-27 deklaruoto eismo įvykio nurodytomis aplinkybėmis, nes automobilio sugadinimai nesuderinami su kelio ženklo ir jo atramos konstrukciniais parametrais bei jų pažeidimais; kad techniniu požiūriu neįtikėtini automobilį vairavusio asmens parodymai – prieš pat šį eismo įvykį automobilis neturėjo jo priekinės kairės pusės sugadinimų ir šie automobilio pažeidimai susidarė vien dėl susidūrimo su nurodytu kelio ženklu; kad nėra pagrindo teigti, jog automobilis jam nuvažiavus nuo kelio važiuojamosios dalies buvo efektyviai stabdomas (kaip tai teigia šio automobilio vairuotoja), priešingai, nuotraukose matosi ratų riedėjimo pėdsakai – automobiliui artėjant link apgadinto kelio ženklo ir prieš pat šį ženklą leidžia spręsti, kad šių pėdsakų susiformavimo vietose šis automobilis nebuvo stabdomas.

28. Dėl automobilio sugadinimo nesuderinamumo su kelio ženklo ir jo atramos konstrukciniais parametrais bei jų pažeidimais, dėl techniniu požiūriu neįtikėtinų automobilį vairavusio asmens parodymų – prieš pat eismo įvykį automobilis neturėjo priekinės kairės pusės sugadinimų ir šie automobilio pažeidimai susidarė vien dėl susidūrimo su nurodytu kelio ženklu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir teisme ekspertu apklaustas V. M. teigė, kad iki susidūrimo kelio ženklas jau buvo pažeistas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Neturėdamas objektyvių įrodymų apie tariamai anksčiau apgadintą kelio ženklą, ekspertas vertina automobilio nesuderinamumą su kelio ženklu ir jo konstrukcija, ankstesnius automobilio sugadinimus ir daro kategoriškas išvadas. Teismo nuomone, tai vertintina kritiškai (CPK 185 straipsnis). Tokią teismo išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad rašydamas išvadą ekspertas nežinojo aplinkybės, jog po susidūrimo automobilis buvo patrauktas, t. y. nežinojo automobilio faktinės vietos po susidūrimo, tačiau remiasi būtent užpakalinio kairės pusės rato žymėmis prie ženklo, nors teismo posėdyje ekspertas negalėjo paaiškinti, kodėl tai negalėjo būti priekinio rato žymės; remiasi aplinkybe, kad automobilis sustojo nuvažiavus daugiau kaip 5 m nuo ženklo atramos ir vertina, jog automobilio sparno priekinė atsikišanti dalis turėjo užsikabinti ant kelio ženklo atramos (išvados aprašomosios dalies 2.3.1, 2.3.2 papunkčiai). Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų dėl automobilio sugadinimo nesuderinamumo.

29. Dėl eksperto vertinimo, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilis jam nuvažiavus nuo kelio važiuojamosios dalies buvo efektyviai stabdomas, o priešingai, nuotraukose matosi ratų riedėjimo pėdsakai – automobiliui artėjant link apgadinto kelio ženklo ir prieš pat šį ženklą leidžia spręsti, kad šių pėdsakų susiformavimo vietose šis automobilis nebuvo stabdomas teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdyje apklausta ieškovė tvirtino, kad stabdė automobilį, kuris turi ABS (specialią stabdymo sistemą), ir atsakovė bei ekspertas neginčijo šios aplinkybės, tačiau neaišku, kodėl ekspertas šia aplinkybe nesirėmė rašydamas išvadą. Taip pat neaišku, kodėl ekspertas kategoriškai teigia, kad automobilis nebuvo nuolat ar „efektyviai“ stabdomas, nors iš byloje esančių nuotraukų aiškiai nesimato padangų protektorių žymės, jų buvimas visoje judėjimo trajektorijoje nuo slydimo pradžios. Teismo posėdyje atsakovė ir ekspertas V. M. neginčijo, kad dėl ABS sistemos veikimo, kada tam tikru momentu ne visi ratai yra stabdomi, tam tikrose vietose gali matytis ratų padangų protektorių žymes.

30. Pažymėtina, kad teismas siūlė šalims prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau šia teise šalys nesinaudojo. Tokiu atveju dėl minėtų teismo argumentų, teismas nesiremia atsakovės pateikta eksperto išvada ir šio eksperto išvadomis teisme.

31. Teismo nuomone, byloje esantys ir kiti įrodymai leidžia labiau abejoti atsakovės argumentais, kad ieškovė pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes. Tai pragrindžia ir tokie duomenys, kad ieškovė mokėjo draudimo įmoką ne dalimis, o iš karto visą sumą – 593,40 Eur (el. b. failas 2, l. 12 ). Įmoka sumokėta 2022-06-08, t. y. daugiau kaip 6 mėn. iki ginčo eismo įvykio. Taigi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė butų suinteresuota gauti piniginę naudą iš eismo įvykio, priešingai atsakovė net neginčijo ieškovės aplinkybės, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera, kad ginčo automobilį ji pirko sumokėdama iš karto visą pirkimo kainą, kad eismo įvykio dieną vyko į renginį (duomenys neskelbtini), turėdama iš anksto įsigijusi 3 bilietus.

32. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti tiek ieškovės, tiek jos brolio J. K., apklausto liudytoju ir patvirtinusio ieškovės nurodytas aplinkybes, paaiškinimais, kurie iš esmės yra išsamūs, tikslūs, neprieštaringi ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

33. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad atsakovė nepateikė teismui pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atsisakymą išmokėti draudimo išmoką. Tokiu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja pripažinti ginčo įvykį draudžiamuoju ir iš atsakovės priteisti ieškovei 9 427,21 Eur draudiminės išmokos (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

34. Konstatavus, kad pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl draudiminės išmokos priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 9 427,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo - 2023-03-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

35. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

36. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei 2 420 Eur už teisinę pagalbą, 212 Eur žyminio mokesčio; į valstybės biudžetą – 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

37. Ieškovei grąžintina 12 Eur permoka, nes už ieškinį faktiškai sumokėta 224 Eur, t. y. daugiau nei numato išstatymas (9 427,21 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) = 212 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

38. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (įmonės kodas 110057869) ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 427,21 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 21 ct) draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 9 427,21 Eur sumą nuo 2023-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 632 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (įmonės kodas 110057869) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylikos eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2023-02-23 Mokėjimo nurodymu Nr. 170, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.