Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams Ž. P., O. F., trečiajam asmeniui I. J., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį (I t., b. l. 3 – 9), kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų 2015 m. spalio 15 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinti atsakovo Ž. P. asmeninėn nuosavybėn 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.Ieškovės atstovė 2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje (II t., b. l. 125 – 126) pareiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol apeliacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovės ir atsakovo Ž. P. santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo. Šį prašymą ieškovės atstovė motyvavo tuo, kad santuokos nutraukimo byloje yra nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo Ž. P. 13 500 Eur piniginę kompensaciją už jo parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškinį actio Pauliana pagrindu ieškovė nurodė reiškianti dėl to, kad galėtų iš atsakovo išieškoti sumas, priteistas santuokos nutraukimo byloje priimtu sprendimu. Šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės turės tiesioginę prejudicinę reikšmę šios bylos nagrinėjimui. Atsakovo atstovė prašė netenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo ir nurodė, kad bylos sustabdymas užvilkins bylos nagrinėjimą. Šis klausimas jau buvo sprendžiamas ir tuomet bylos nagrinėjimas nebuvo sustabdytas (II t., b. l. 125 – 126).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (II t., b. l. 129 – 130) civilinę bylą sustabdė, kol Kauno apygardos teisme bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017 nutraukta ieškovės ir atsakovo Ž. P. santuoka, padalintas santuokoje įgytas turtas. Nurodytoje byloje teismas sutuoktinių bendru turtu pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi atsakovas Ž. P. šį butą pardavė be ieškovės sutikimo, jai priteista 13 500 Eur piniginė kompensacija. Atsakovas sprendimą apskundė apeliaciniu skundu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį paliks galioti, atsakovas ieškovei turės sumokėti jai priteistą piniginę kompensaciją, kas patvirtintų ieškovės kreditorinio reikalavimo egzistavimą. Atsakovas, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė teismui įrodymus apie tai, kad jis neturi lėšų, jo materialinė padėtis yra sunki, todėl teismas padarė išvadą, kad jis neturėtų lėšų sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje turės prejudicinę galią šiai bylai, todėl šios bylos nagrinėjimą sustabdė. Anksčiau klausimas dėl bylos sustabdymo nebuvo spręstas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (II t., b. l. 137 – 139) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė ieškinį reiškia actio Pauliana pagrindu dėl sandorio, kuriuo buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimo. Ginčas nėra susijęs su (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiu butu, kuris Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017 buvo pripažintas ieškovės ir atsakovo bendru santuokiniu turtu. Santuokos nutraukimo byloje nustatyti faktai ir aplinkybės neturės jokios įtakos nagrinėjamai bylai, dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta.Nagrinėjamoje byloje teismas turi nustatyti aplinkybes, ar ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2015 m. spalio 15 d., ieškovė turėjo neginčytiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, o pati ieškovė nurodė, kad reikalavimo teisė atsirastų tik tuo atveju, jei išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą apeliacine tvarka būtų paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimas, nes, priešingu atveju, ieškovė netektų reikalavimo teisės ir nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta. Ginčijamos nutarties turinys patvirtina bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumą, siekį užtikrinti savo santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo įvykdymą.Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (II t., b. l. 142 – 144) prašo jį atmesti ir nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovė įrodinėjo, jog butas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra bendra jungtinė šalių nuosavybė, nes įgytas iš bendrų santuokinių lėšų. Jeigu įsiteisės teismo sprendimas, 2000 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalis dėl šalies bus pripažinta negaliojančia ir nustatyta, kad minėto buto pirkėjai yra ieškovė ir atsakovas. Teismui pripažinus 2002 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartį ir 2002 m. gruodžio 14 d. buto priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiais nuo sudarymo momento, bus teisiškai nustatyta, kad ieškovė yra minėto turto bendrasavininkė nuo jo įsigijimo momento, turinti teisę į piniginę kompensaciją. Actio Pauliana byloje įrodinėjama, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, savo asmeninį turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, perleido savo sugyventinei, todėl santuokos nutraukimo byloje nustatyti juridiniai faktai turės reikšmės nagrinėjamai bylai. Jei santuokos nutraukimo byloje jos ieškinio reikalavimas dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, bus atmestas, negalės kilti ginčas actio Pauliana byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Ginčas byloje kilo dėl civilinės bylos sustabdymo, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, todėl teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011 ir kt.).CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu actio Pauliana ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovui priklausiusio buto perleidimo sandorį. Viena iš aplinkybių, nustatinėtinų šioje byloje – neabejotina ir galiojanti ieškovės reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nagrinėdamas šią actio Pauliana sąlygą ir spręsdamas, ar sustabdyti civilinės bylos pagal actio Pauliana ieškinį nagrinėjimą dėl kitos civilinės bylos, teismas turi įvertinti kitoje civilinėje byloje reiškiamų ieškinio reikalavimų pobūdį ir galimo jų patenkinimo įtaką kreditoriaus reikalavimo teisei. Actio Pauliana civilinė byla turėtų (galėtų) būti stabdoma tuo pagrindu, kad iškeliama kita civilinė byla, kurioje ginčijama kreditoriaus reikalavimo teisė, jeigu išnagrinėjus tokią bylą kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip galiojanti prievolė, būtų paneigta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, atsakovas ginčijamą sutartį sudarė 2015 m. spalio 15 d. (I t., b. l. 32 – 39). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taip pat į bylą pateiktos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-225-717/2017 medžiagos (I t., b. l. 52 – 75) matyti, jog tuo metu jau buvo iškelta santuokos nutraukimo byla (ieškinys priimtas 2014 m. gruodžio 8 d.), kurioje atsakovui buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą, susijusį su buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teisiniu statusu. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo santuokos nutraukimo byloje (II t., b. l. 101 – 120) turinys atskleidžia šalių ginčą dėl ieškovės pretenzijų į nurodytą butą pagrįstumo. Jeigu aptariamas sprendimas įsiteisės, bus konstatuota faktinė aplinkybė, jog ieškovei ginčijamo sandorio sudarymo metu priklausė nuosavybės teisės į pusę buto. Pabrėžtina, jog šis butas buvo parduotas priverstinio skolos išieškojimo būdu (I t., b. l. 83 – 111). Santuokos nutraukimo byloje buvo kilęs ginčas ir dėl šios skolos pobūdžio. Atsakovas siekė įrodyti, jog tai bendra jo ir ieškovės skola. Teismas tokį reikalavimą atmetė. Šio reikalavimo patenkinimas taip pat turėtų įtakos ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, statusui. Apibendrinant nurodytas aplinkybes spręstina, jog santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas ieškovės turtinių pretenzijų egzistavimo nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio sudarymo metu klausimas. Būtent šiomis pretenzijomis, kurias pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje pripažino pagrįstomis, grindžiama actio Pauliana reikalavimo sąlyga dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo atsakovui realumo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje neturės įtakos šioje byloje pareikšto reikalavimo nagrinėjimui.Analizuojant, ar nagrinėjamoje byloje tos pačios faktinės aplinkybės, kurios vertinamos santuokos nutraukimo byloje, galėtų būti nustatinėjamos pakartotinai (lygiagrečiai), dėmesys atkreiptinas į kelis reikšmingus aspektus. Pirma, pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas ne tik būtų neekonomiškas, bet ir galėtų nulemti teismų sprendimų tarpusavio nesuderinamumą CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme. Antra, santuokos nutraukimo byloje šiai bylai reikšmingos aplinkybės sudaro reikalavimo dalyką. Kitaip tariant, santuokos nutraukimo byloje buvo pareikšti savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių į turtą ir šių teisių paskirstymo (kompensavimo mechanizmo taikymo). Šių klausimų sprendimas ne tik atsispindės teismo procesinio sprendimo santuokos nutraukimo byloje motyvuose, bet ir įeis į jo rezoliucinę dalį. Dėl šios priežasties pakartotinį jų nagrinėjimą draudžia CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Trečia, nagrinėjamoje byloje aptariamos aplinkybės negalėtų būti savarankiškai vertinamos ir dėl to, jog, kaip minėta, ginčas dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo realumo yra ne tik vertintinas kaip savarankiškas teisinis reikalavimas, kuris nagrinėjamoje byloje nepareikštas. Šio reikalavimo išnagrinėjimas yra susijęs ir su klausimu dėl civilinių sandorių nuginčijimo. Ieškovės nuosavybės teisės, iš kurių kildinamos atsakovo prievolės, gali būti konstatuotos tik teismo sprendimu pripažinus negaliojančiais su disponavimu turtu susijusius sandorius (I t., b. l. 76 – 80). Reikalavimas dėl šių sandorių nuginčijimo nagrinėjamoje byloje ne tik nepareikštas, bet ir negalėtų būti reiškiamas, nes jis yra pareikštas santuokos nutraukimo byloje (CPK 137 str. 1 d. 5 p.). Šių aplinkybių visuma ne tik patvirtina santuokos nutraukimo byloje nustatinėjamų aplinkybių reikšmę nagrinėjamai bylai, bet ir paneigia galimybę šias aplinkybes savarankiškai nustatinėti actio Pauliana byloje. Dėl nurodytos priežasties kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai tiek dėl ginčijamos nutarties neteisėtumo, tiek ir dėl tokią nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų subjektyvumo. Atskirąjį skundą pripažinus nepagrįstu, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.