Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui M. B. su trečiaisiais asmenimis M. B., V. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė O. P. prašė ieškinį tenkinti ir apriboti atsakovui M. B. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus K. B., gim. ( duomenys neskelbtini ), atžvilgiu. Ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Paaiškino, kad nuo 2018-08-14 M. B. atžvilgiu galioja teismo sprendimas, kuriuo vaikas atskirtas nuo tėvo, dėl to, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę tris laikotarpius. 2020-12-14 M. B. grįžo iš įkalinimo įstaigos, tačiau vaiku nesirūpina, tėvas neteikia vaikui išlaikymo, nors Sodros duomenimis yra gavęs pajamų, nedalyvauja sūnaus auklėjime, piktnaudžiauja alkoholiu ir gydytis nesutinka, turi sveikatos problemų, tačiau jų nesprendžia, nededa pastangų ir neteikia iniciatyvos auginti vaiką pačiam, nors su vaiku susitinka, bendrauja. M. B. neįgyvendina tėvo pareigos rūpintis sūnumi, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo M. B. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad ji yra vaiko K. B. senelė, berniukas pas ją ir jos vyrą gyvena nuo trejų metukų. Ji nupirko vaikui kompiuterį, planšetę, kad vaikas galėtų mokytis, ruošti pamokas. Vaiko motina paskutinį kartą vaiką aplankė kai jam buvo ketveri metukai. M. vaiko neaugina, tik užeina pas juos penkioms minutėms. M. susirado draugę, su kuria susituokė. Jie kartais ateina abu su žmona pas juos, bet ne pas vaiką. Martynas su žmona gyvena kitame jai priklausančiame bute, ji leido jiems ten gyventi, moka iš dalies patys už komunalines paslaugas. M. vaiku nesidomi, net nepaklausia kaip jam sekasi. Ji siūlė M., kad vaikas gyventų su juo, bet jis jo neima. M.nedirba ir neturi lėšų pragyvenimui, vaikui išlaikymo neteikia. Iš vaiko mamos priteistas išlaikymas, tie pinigai kaupiasi vaiko sąskaitoje. M. namuose piktnaudžiaujama alkoholiu, buvo sumušęs žmona, ten renkasi kompanijos, geriama. M. piktnaudžiauja alkoholiu, gydytis nesutinka. M. pradėjo piktnaudžiauja alkoholiu seniai, kai pirmą kartą vedė, ir abu piktnaudžiaudavo alkoholiu. Ir dabar piktnaudžiauja. Kalbant su vaiku apie tėvą, berniukas sako, kad gyventi su tėvu nenori, nes jam pas senelius gyventi geriau. Šiuo metu Martyno žmona ligoninėje Vilniuje, tai namuose nesibaigiantys baliai. Jos sūnus Martynas myli savo sūnų, bet jis sako, kad jis negali jo išlaikyti, turi skolų antstoliams. Sako, kad yra vaikų namai, tegul važiuoja ir gyvena ten.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. B. pritarė sutuoktinės paaiškinimui ir jos išdėstytoms aplinkybėms. Papildė, kad jo sūnus Martynas per dažnai vartoja alkoholį. Pakalba kartais su juo, bet pastarasis į kalbas nereaguoja. Šiandiena nekelia ragelio, nors išvakarėse žadėjo, kad važiuos kartu į teismą. Martynas buvo nuvežtas gydytis nuo alkoholio, bet neilgai negėrė. Turi jis sveikatos problemų, bet nesigydo. Nurodė, kad sūnus Kajų myli, telefonu pakalba. Ir vaikaitis Kajus myli tėvą, norėtų būti su tėvu, bet pastarasis nesuteikia tokių sąlygų. Jei Martynas negertų, galėtų dirbti, tai galėtų vaiką išlaikyti, butas yra, kur gyventi yra. Martynas per visą laiką dirbo gal apie pusę metų bendroje sumoje, dirba tik iki pirmo atlyginimo gavimo, geria ir į darbą neišeina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš ieškovės atstovės, atsakovo atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. B., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvai yra M. B. ir S. B.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-08-14 sprendimu ( civilinės bylos Nr. e2-5695-763/2018 ) neterminuotai apribota motinos valdžia S. B., sūnaus K. B., gim. ( duomenys neskelbtini ), atžvilgiu, vaikas K. B. atskirtas nuo tėvo M. B., ir iš M. B. priteistas išlaikymas vaikui po 145 € mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-08-14 iki vaiko pilnametystės. Šiuo sprendimu nustatyta vaiko K. B. globos vieta kartu su globėjais M. B. ir V. B. jų gyvenamojoje vietoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-11-12 nutartimi ( civilinės bylos Nr. e2YT-12887-763/2018 ) K. B. nustatyta nuolatinė globa, M. B. ir V. B. paskirti nepilnamečio K. B. globėjais ir nustatyta vaiko globos vieta globėjų gyvenamojoje vietoje. Be to, M. B. ir V. B. paskirti vaiko gaunamų piniginių lėšų administratoriais. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro duomenimis atsakovo šeimai Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre nuo 2019-08-22 taikoma atvejo vadyba, nuo 2019-09-09 teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos namuose, M. B. žmonai V. R. nuo 2020-05-12 teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. M. B. šeimoje pagrindinė problema – priklausomybė nuo alkoholio, tačiau M. B. problemos nesprendžia, pagalbos atsisako, taip pat atsisako socialinio darbuotojo, psichologo, priklausomybės ligų konsultantų pagalbos. Per metus laiko M. B., būdamas neblaivus, 1 kartą susisiekė nuotolinėmis ryšio priemonėmis telefonu su psichologu ir priklausomybės ligų konsultantu dėl konsultacijų lankymo, tačiau konsultacijų nelankė, nuotoliniu būdu nesikonsultavo. Socialiniam darbuotojui nepavyko motyvuoti M. B. vykti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui į Respublikinį Vilniaus priklausomybės ligų centrą. M. B. negeba savarankiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, nededa jokių pastangų problemai spręsti, bute lankosi pašaliniai, asocialūs asmenys. Vyras negeba kontroliuoti elgesio, emocijų, smurtauja žmonos V. R. atžvilgiu, jam dažniau pasireiškia epilepsijos priepuoliai. M. B. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, niekur nedirba, darbo neieško. Šeimoje sunki finansinė padėtis. M. B. nesidomi sūnaus mokymosi pasiekimais, nebendrauja su klasės auklėtoju. Tarp M. B. ir jo sūnaus artimo ryšio nėra, kartais jis ateina pas vaiką 5 minutėms, dažniausiai būna neblaivus. M. B. negeba užtikrinti mažamečio vaiko fizinių bei emocinių poreikių, neteikia išlaikymo, nedalyvauja jo gyvenime. Pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba M. B. nepadėjo pakeisti elgesio su vaiku, jis nevykdo pagalbos plane iškeltų įpareigojimų, neatvyksta į posėdžius, nepriima socialinio darbuotojo ir kitų specialistų pagalbos, nededa pastangų, nekeičia gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. V. R. įtakos M. B. teigiamiems pokyčiams neturi.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovas neketina keisti gyvenimo būdo, nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Globėjų M. B. ir V. B. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir ugdytis. Globėjai tinkamai vykdo savo pareigas, su vaiku globėjus sieja artimi giminiški ir emociškai glaudūs bei šilti santykiai. Vaikas su tėvu mažai bendrauja, nes tėvas lankosi globėjų ( savo tėvų ) namuose labai trumpai, vaiko pats auginti ir išlaikyti nesutinka, nes neturi lėšų pragyvenimui. Iš 2020-10-01 vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD-431 matyti, kad vaikas K. B. su savo tėvu M. B. bendrauja labai mažai, nesiekia bendrauti su juo ar praleisti kartu laisvalaikį. Tėvas niekada nebuvo atėjęs į mokyklą ir nesidomėjo jo pasiekimais, nepadeda paruošti namų darbų. K. B. teigė, kad nenorėtų gyventi su tėčiu, jam patinka su seneliais, tačiau norėtų, kad tėtis daugiau laiko praleistų su juo. Nustatyta, kad M. B. išlaikymo neteikia, su K. B. produktyviai nebendrauja ir nesiekia su juo bendrauti ir pasiimti gyventi pas save. K. B. lanko ( duomenys neskelbtini ) gimnazijos 5 klasę, vaiko tėvas vaiko ugdymu ir pasiekimais nesidomi, mokykloje nesilankė.

Kai tėvai ( tėvas ar motina ) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis ). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai ( tėvas ar motina ) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ( ar motina ) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008 ). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovo atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas M. B. visiškai nesirūpina savo vaiko K. B. sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, neteikia vaikui išlaikymo, t. y. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaiką.

Atsakovas M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, aplinkybių, kliudančių jam tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigas, nenurodė. Atsakovas M. B. nedirba, priteisto išlaikymo vaikui neteikia, jokia kita forma prie savo vaiko tinkamo auklėjimo ar priežiūros neprisideda, per daugiau nei dvejus su puse metų, t. y. nuo 2018-08-14 teismo sprendimo, kuriuo vaikas K. B. atskirtas nuo tėvo M. B., su savo vaiku Kajumi susitinka vaiko globėjų namuose po keletą minučių, ir ateina ne pas vaiką, o pas savo tėvus ( globėjus ), su vaiku labai mažai bendrauja, nesidomi jo pasiekimais ir nesiekia bendrauti, savo vaiku atsakovas visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, jis piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo M. B. tėvo valdžią vaiko K. B. atžvilgiu, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ( tėvo ar motinos ) ar jo panaikinimo, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai ( CPK 496 straipsnio 1 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 406, 496 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti M. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) tėvo valdžią vaiko K. B., gim. ( duomenys neskelbtini ) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), atžvilgiu.

Sprendimas vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.