Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reko statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reko statyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl apeliantės teikiamų naujų įrodymų

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

23. Viena vertus, apeliantės nurodytos priežastys (nemokėjimas naudotis EPP sistema ir vėlesnis susipažinimas su nutartimi bei dokumentams parengti reikalingas laikas), dėl kurių ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašomus prijungti įrodymus, nėra esminės ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatleidžia apeliantės nuo savalaikio finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui nustatyta tvarka; kita vertus, apeliantės teikiami nauji įrodymai nekeičia pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmės, todėl teismas atsisako priimti apeliantės naujai pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

24. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovei būtų keliama restruktūrizavimo byla, nenustatyta. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 499- 330/2022).

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Reko statyba“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad apeliantė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams; bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra; jos vardu registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; įmonė turi įsiskolinimus valstybės biudžetui.

27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės (ne)mokumo įvertinimu ir procesiniu sprendimu iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, nurodydama, kad atsakovės patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, UAB „Reko statyba“ yra gyvybingas juridinis asmuo. 2024 m. kovo mėn. yra suplanuoti rangos darbai, kurių preliminari sąmata yra 238 082,84 Eur su PVM vertės.

28. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, įmonės nemokumui konstatuoti buvo būtina nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis šiuo metu galiojančiu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytu nemokumo apibrėžimu, įstatymas nenumato, kad reikia atsižvelgti tik į pradelstus įsipareigojimus, ir nustato, jog juridinis asmuo yra nemokus, kai jo visi įsipareigojimai viršija turto vertę.

29. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį.

30. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas paskutinius atsakovės pateiktus (2021 m.) finansinės atskaitomybės duomenis, nustatė, kad, viena vertus, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 72 432 Eur ir gerokai viršija į balansą įrašyto turto vertę – 2021 metais įmonė turėjo turto iš viso už 28 771 Eur. Kita vertus, kaip matyti iš balanso už 2021 m., beveik visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas – 28 513 Eur, tuo tarpu ilgalaikio turto vertė siekia tik 258 Eur, bendrovė debitorių neturi. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad bendrovė nekilnojamojo turto neturi; atsakovės vardu įregistruotai vienai transporto priemonei Ford Tourneo Custom (pirmosios registracijos data 2014 m.) taikomi apribojimai ir dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (Kelių transporto priemonių registro duomenys).

32. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės teiginius, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikini, nenuolatinio pobūdžio, nes įmonė yra gyvybinga. Atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad ji laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. nevykdo turtinių prievolių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl jos veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

33. Nagrinėjamu atveju nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą inicijavo VSDFV Kauno skyrius, kuris 2023 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei; bendrovės kreditorė VMI 2023 m. gruodžio 27 d. taip pat pateikė pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, kadangi bendrovė nepajėgia laiku ir tinkamai vykdyti mokestinių prievolių. UAB „Reko statyba“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2024 m. sausio 10 d. sudaro 9 209,32 Eur, tarp jų – įmokos už darbuotojus 9 033,34 Eur, delspinigiai 175,98 Eur. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, UAB ,,Reko statyba“ turi vieną apdraustąjį. Lyginant dabartinę 9 209,32 Eur skolą VSDF biudžetui su VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. pareiškime (CBP-437) nurodoma skolos suma (9 101,78 Eur), matyti, kad įsiskolinimas yra padidėjęs 107,54 Eur. UAB „Reko statyba“ finansiniai sunkumai tęsiasi jau keletą metų. VSDFV Kauno skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsniu bei atsižvelgdamas į Lietuvoje Respublikos Vyriausybės Ekonomikos skatinimo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane nustatytą tikslą padėti verslui išsaugoti likvidumą, 2021 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP10-84 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“, pagal kurį UAB „Reko statyba“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu privalėjo mokėti visas einamąsias įmokas ir vykdyti sprendime nustatytas sąlygas. UAB „Reko statyba“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu nemokėjo einamųjų įmokų ir nevykdė priimtame sprendime nustatytų sąlygų, t. y. buvo nepajėgi mokėti įmokų atidėjimo nustatytais terminais, todėl 2023 m. sausio 15 d. sprendimas neteko galios.

34. VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė dar nuo 2020 m. liepos 16 d. Mokestinė nepriemoka susidarė deklaravus ir nustatytu terminu nesumokėjus: gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. liepos–gruodžio, 2021 m. gegužės–birželio, rugpjūčio–rugsėjo, lapkričio mėn., 2022 m. sausio–kovo, gegužės, rugpjūčio–rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius (skola nuo 2020 m. liepos 16 d.), pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn., 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2022 m. balandžio–gegužės ir rugsėjo–lapkričio mėn. mokestinius laikotarpius, taip pat pagal mokesčių administratoriaus suformuotas deklaracijas 2022 m. gruodžio ir 2023 m. sausio mėn. (skola nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d.), taip pat mokesčio už aplinkos teršimą už 2021 m. (skola nuo 2022 m. vasario 16 d.). Tuo tarpu 2024 m. sausio 23 d. duomenys rodo, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VMI siekia 39 090,87 Eur, lyginant su 2023 m. gruodžio 23 d. duomenimis buvo 39 358,36 Eur, t. y. sumažėjo vos 267,49 Eur. Priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, toks nežymus mokestinės nepriemokos sumažėjimas negali būti laikomas jos dengimu. Be to, atsakovės skola valstybės biudžetui vis dar yra pakankamai didelė – 48 300,19 Eur (9 209,32 + 39 090,87) ir jos bendrovė nepajėgia padengti. Remiantis išdėstytais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įmonė turto praktiškai neturi, o valdomas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams, kurie tik didėja, padengti.

35. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bendrovė yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais, vykdanti ir kontroliuojanti įsipareigojimus kreditoriams. Aplinkybės, kad atsakovė jau trejus metus nepajėgia padengti mokestinės nepriemokos, jos dydis faktiškai nemažėja, o išieškojimas iš bendrovės yra nesėkmingas, paneigia atsakovės patiriamų finansinių sunkumų laikinumą. Priešingai, darytina išvada, kad atsakovė ilgą laiką ir nuolat negeba vykdyti mokestinių prievolių bei negeneruoja pakankamai pajamų, kad pajėgtų atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat ir valstybės biudžetu.

36. Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikti naujausi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, o tai, kad atsakovė išsiuntė kreditoriams pranešimus, siekdama restruktūrizuotis, ir susitarimai dėl pagalbos nebuvo sudaryti, šiuo atveju neturi reikšmės konstatuojant atsakovės nemokumo faktą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių finansinius įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad įmonė vykdo veiklą, yra moki ir gyvybinga, vertina kritiškai, nes bendrovė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Nors įmonėje dirba vienas darbuotojas, tačiau ji negeba generuoti pakankamai pajamų tam, kad būtų padengti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams. Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams yra dideli ir ji yra nepajėgi padengti šių įsiskolinimų, nors deklaruoja vykdanti veiklą, tačiau duomenų apie bent dalinį atsiskaitymą su kreditoriais nepateikia. Todėl vien apeliantės argumentai, kad ji vykdo veiklą ir yra moki, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė negeneruoja pakankamų finansinių srautų ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų leistinais įrodymais nepagrindė).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė yra gyvybinga bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje pakanka duomenų, kad UAB „Reko statyba“ neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir nėra duomenų, jog atsakovė su VMI, VSDF biudžetu neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, bei atsikirtimus į juos, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir iškeldamas atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskutinius byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus įrodymus, kurių nepaneigė apeliantės pateikti naujausi duomenys, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.