Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2544-825/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
1-2544-825/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24428-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2544-825/2018
Teisminis proceso Nr. 1-01-1-24428-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija: (S)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam A. L., nukentėjusiajai V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2017 m. gruodžio 1 d., apie 17.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link J. B. alėjos, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 158 punktų reikalavimus, tuo kad sukdamas į kairę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje link Taikos prospekto, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją V. Ž., kertančią iš kairės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko, eismo juostą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai V. Ž. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad važiavo link centro. Buvo tamsu, lijo, šlapdriba, slidu, buvo didelis automobilių kamštis ir jis darė posūkį į kairę, praleidinėjo mašiną, kuri važiavo iš priekio, bet ji sustabdė, nes buvo spūstis, ir, kad nestovėtų viduryje sankryžos, galvojo pravažiuos, jei jau jį praleidžia ir sukdamas į kairę pamatė pėsčiąją, stabdė, bet, kadangi buvo šlapdriba, tai mašina slydo, ir jis ją partrenkė. Su automobilio priekio vidurine dalimi trenkėsi į nukentėjusiosios dešinės pusės šlaunį, ji nukrito, nelabai toli, nes greičio didelio nebuvo. Nukentėjusioji buvo viena, jis išlipo, ji pasijuto blogai, iškvietė greitąją. Gailisi labai. Su nukentėjusia po įvykio bendravo.

Nukentėjusioji V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35) paaiškino, kad priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tuo metu buvo prietema. Palaukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir pradėjo eiti per perėją įprastu ėjimo tempu. Perėjus šiek tiek daugiau nei pusę perėjos pajautė smūgį į kojas iš dešinės pusės ir krito. Po eismo įvykio matė iš ją partrenkusio automobilio vairuotojo vietos išlipantį vairuotoją, jis priėjo, sakė, kad nespėjo sustabdyti. Buvo pristatyta į Kauno klinikas.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-9) nustatyta, kad eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini).

Alkotesterio parodymu (b. l. 13) nustatyta, kad eismo įvykio metu A. L. buvo blaivus.

Specialisto išvada Nr. G3785/2017(02) (b. l. 30 – 31) nustatyta, kad V. Ž. konstatuota kairiosios čiurnos vidinės kulkšnies lūžimas, poodinė kraujosruva dešinėje. Kairiosios čiurnos vidinės kulkšnies lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

A. L. kaltė be jo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: nukentėjusioji V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35) nurodė, kad ji ėjo pėsčiųjų perėja degant jai žaliai šviesoforo šviesai, pajuto smūgį į kojas, Specialisto išvada Nr. G3785/2017(02) (b. l. 30 – 31) nustatyta, kad nukentėjusiosios V. Ž. trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

A. L. padaryta tyčinė nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir teismas pripažįsta, kad A. L. 2017 m. gruodžio 1 d., apie 17.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) alėjos, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 158 punktų reikalavimus, tuo kad sukdamas į kairę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje link (duomenys neskelbtini) prospekto, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją V. Ž., kertančią iš kairės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko, eismo juostą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai V. Ž. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tyčia padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

A. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnis), nusikalto būdamas neteistas, nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka baustas, neįrašytas psichiatrinio gydymo įskaitoje, priklausomybės ligų gydymo įskaitos priklausomybės ligų centre nesigydė, įskaitoje neįrašytas (b. 1. 46, 51).

Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant sankcijoje numatytą bausmės rūšį, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.). Nuo 2008 m. spalio 22 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis –130 litų, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo 37,66 eurai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis 50 eurų. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies pagrindu nuteistojo atžvilgiu taikytinas jo bausmę švelninantis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai.

Nukentėjusioji V. Ž. civiliniu ieškiniu (b. l. 37, 38) prašė priteisti iš atsakovo, ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, 1800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad nuolat jaučia skausmą ir diskomfortą dėl negalėjimo normaliai nusiprausti (stovint prie kriauklės labai greitai pavargdavo), nueiti iki tualeto ar atsisėsti. Kiekvienas judesys buvo labai skausmingas. 3 mėnesius galėjo miegoti tik ant nugaros, nejudinat kojos. Dėl to atsirado nugaros skausmai. Dažnai apsiverkdavo. Neturėjo galimybės apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais ir higienos priemonėm. Todėl teko prašyti kolegų pagalbos, kurie paskolino ramentus, atveždavo maisto, nuveždavo vizitui pas gydytojus. Didžiąsias metų šventes teko praleisti gulimam, geriausiu atveju sėdimam režime. Padaryta neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, kuris ypač pasireiškė padarytų sužalojimų metu ir iki šiol jaučia jautrumą. Pergyvena dėl savo ateities, nes kairėje kojoje yra liekamieji reiškiniai (koja trumpesnė, yra sukietėjimai, tinimai ir pan.), todėl tai yra ne tik estetinė problema, bet ir didelis nepatogumas. Nurodė, kad savo patirtą neturtinę žalą vertina 4 000,00 eurų, bet 2 200 eurų atsakovas jau sumokėjo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Įstatymų leidėjas privalo paisyti šios konstitucinės distinkcijos. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) šių žalos rūšių konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, yra konstatavęs, kad šioje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, kad įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Minėti bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla inter alia iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo jos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise“; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/375260) [2015-04-15]).

Byloje nustatyta, kad A. L. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jokių aplinkybių, kad teismas privalėtų iš jo priteisti kokių nors žalų atlyginimą, teismas nenustatė, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, yra pagrįstas. Priešingu atveju būtų paneigta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo prigimtis ir paskirtis.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

Nukentėjusioji V. Ž. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė (įrodymų nepateikė), kad jai yra išmokėta 2 200 eurų neturtinės žalos draudimo išmoka. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nustatyta, jog nukentėjusioji V. Ž. dėl įvykio patyrė didelį stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., atsižvelgiant į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad nukentėjusiajai V. Ž. priteistinas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Tai neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys: Nr. 2K-461/2010 – 10000 litų/2896,20 eurų, Nr. 2K-200/2010 – 10000 litų/2896,20 eurų, Nr. 2K-64/2009 – 10000 litų/2896,20 eurų, Nr. 2K-141/2013 – 15000 litų/4344,30 eurų, Nr. 2K-551/2013 – 17000 litų/ 4923,54 eurų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 21 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 14 MGL, t. y. 527,24 (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 eurocentų) eurų, baudą.

Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120).

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ADB „Gjensidige“, kodas 110057869, 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis