Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo M. K. atstovui advokato padėjėjui V. B., atsakovei A. P. ir jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį dėl sumokėto avanso priteisimo atsakovei A. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis), kuria šalys įsipareigojo ne vėliau iki 2020 m. gegužės 31 d. įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) parduotų, o pirkėjas (ieškovas) pirktų pardavėjui priklausantį nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 131 000 Eur (e. b. l. 7). Ieškovas sumokėjo 3 000 Eur avansą atsakovei, kuris, sudarius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, yra įskaitomas į parduodamo turto kainą (preliminariosios sutartis 5 punktas). Preliminariosios sutarties 22 punkte nustatyta, jeigu preliminarioji sutartis nutraukiama dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, pirkėjo (ieškovo) pardavėjui (atsakovei) perduota pinigų suma 3 000 Eur lieka pastarajam kaip kompensacija už jo turėtas išlaidas, susijusias su būsimo sandorio sudarymu.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti avansą, gautą pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

Liudytoja Ž. R. parodė, kad ieškovas nuo 2020 m. kovo mėnesio nebenorėjo pirkti nekilnojamojo turto, motyvuodamas sunkia ekonomine situacija, Covid-19. Ieškovas norėjo atgauti sumokėtą 3 000 Eur avansą. Atsakovė įvykdė visas sutartyje numatytas sąlygas, 2020 m. kovo mėnesį išsikraustė iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ar jo atstovas sutiko, kad užsakytų notarą sandoriui sudaryti. Notaras teismo leidimo neprašė, atsakovė pristatė pažymą iš Registrų centro apie kitą turimą turtą. Nuo 2020 m. kovo mėnesio pradėjo ieškoti naujų pirkėjų. Norinčiųjų pirkti nekilnojamąjį turtą buvo daug. Iš naujo pirkėjo buvo sąlyga - gauti teismo leidimą.

Kaip minėta, avansas turėjo būti įskaitytas į nekilnojamojo turto kainą. Kartu preliminarios sutarties 22 punkte buvo susitarta, jei preliminarioji sutartis nutraukiama dėl ieškovo kaltės, ieškovo atsakovei perduota pinigų suma 3 000 Eur lieka atsakovei kaip kompensacija už jos turėtas išlaidas, susijusias su būsimo sandorio sudarymu.

Sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja avanso sąvokos, tačiau pagal susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Avanso sumokėjimas rodo realius pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį, užtikrina kitai šaliai (pardavėjui) padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma. Įprastai avansas įskaitomas į sutarties kainą, sudarant pagrindinę sutartį (CK 6.163, 6.165 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2007 m. spalio 12 d. Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. Nr. 3K-3-106/2010; 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 3K-3-302-969/2015). Taigi šiuo atveju pagal šalių sudarytą ginčo preliminariąją sutartį sumokėtas 3 000 Eur avansas atliko dvejopą atsiskaitymo pagal pagrindinę sutartį ir netesybų, kuriomis užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas pagrindinės sutarties nesudarius, funkciją.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo siekį sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį rodo tarp ieškovo ir atsakovės vykę elektroniniai susirašinėjimai. Ieškovas 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo atsakovę, kad dėl susiklosčiusios situacijos šalyje, susijusios su Covid-19 viruso plitimu, ketina nutraukti preliminariąją sutartį remiantis sutarties 19 punktu, t. y. dėl force majeure aplinkybių. Tačiau (duomenys neskelbtini)pranešimu atsakovė informavo ieškovą, kad nesutinka su ieškovo pranešimu dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, nurodydama, kad tokios situacijos negali būti laikomos force majeure aplinkybėmis. Taigi, iš atsakovės (duomenys neskelbtini)pirminio pranešimo matyti, kad atsakovė sutiko pratęsti notarinės sutarties sudarymą tokiam laikotarpiui, kol šalyje tęsis karantinas, svarbu tik tai, kad būtų sudaryta pagrindinė (notarinė) sutartis. Todėl laikytina, kad šalys geranoriškai susitarė dėl termino pagrindinei (notarinei) sutarčiai sudaryti pratęsimo. Atsakovės atstovė, nekilnojamojo turto ekspertė Ž. R., elektroniniu laišku, siųstu (duomenys neskelbtini), informavo ieškovą apie preliminariosios sutarties termino pabaigą - 2020 m. gegužės 31 d., pasiūlė užsakyti notaro paslaugas, kad būtų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovui, pasiteiravus apie šalių bendrą susitarimą dėl termino notarinei sutarčiai sudaryti pratęsimo tokiam laikotarpiui, kol šalyje tęsis karantinas, atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė sutinka pratęsti terminą pagrindinės sutarties pasirašymui iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas sumokės papildomą 10 100 Eur avansą. Taip pat atsakovės atstovė minėtu laišku nurodė, kad įsivėlė techninė klaida, dėl kurios (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame buvo aptartos papildomos notarinės sutarties sudarymo pratęsimo sąlygos, ieškovui nebuvo išsiųstas. Taigi, iš vykusių susirašinėjimų darytina išvada, kad ieškovas apie preliminariosios sutarties papildomas sąlygas bei notarinės sutarties sudarymo termino pabaigą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas iki šios datos pagrįstai tikėjosi, kad notarinės sutarties sudarymo terminas yra pratęstas tokiam laikotarpiui, kol šalyje tęsis karantinas.

Nors atsakovės atstovė (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad atsakovė sutinka pratęsti terminą pagrindinės sutarties pasirašymui iki 2020 m. birželio 30 d., jeigu ieškovas iki 2020 m. gegužės 31 d. sumokės papildomą 10 100 Eur avansą, teismo vertinimu šis laiko tarpas buvo pakankamai trumpas, ieškovui pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui ar sumokėti 10 100 Eur papildomą avansą. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariosios sutarties 2 punkte nustatyta, kad ieškovas naudosis banko paskola ir turtas bus įkeistas bankui, akivaizdu, kad ieškovui nebuvo įmanoma suderinti visų reikiamų detalių su banku ir notaru likus vos kelioms dienoms iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, preliminariosios sutarties 10 punkte šalys aiškiai sutarė, kad tuo atveju, jeigu perkamas namas nekilnojamojo turto vertintojo nebus įvertintas 131 000 Eur sumai, ieškovas gali atsisakyti pirkti namą ir šiuo atveju sumokėtas 3 000 Eur avansas grąžinamas ieškovui. Ieškovo atstovas paaiškino, kad turto vertinimas dar nebuvo atliktas. 2020 m. kovo 2 d. ieškovas gavo iš banko raštą dėl būsto finansavimo.

Liudytoja Ž. R. parodė, kad ieškovo prašymu užsakė notaro paslaugas (duomenys neskelbtini) 15 val. Ieškovo atstovas paaiškino, kad nei jis, nei ieškovas, neprašė užsakyti notaro. Ieškovo poziciją patvirtina byloje esantis tarp šalių ir jų atstovų susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Teismas pažymi, kad nustatytos dvi atsakovės nurodytos aplinkybės prieštaraujančios viena kitai. Atsakovė teigia, kad iš 2020 m. balandžio 10 d. ieškovo elektroninio laiško tapo aišku, kad ieškovas neketino ateityje sudaryti pagrindinės (notarinės) sutarties. Tačiau jau atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, liudytoja Ž. R. parodė, kad būtent ieškovas pats prašė užsakyti notarą. Todėl visiškai neaiški atsakovės pozicija, jei ieškovas neketino sudaryti notarinės sutarties, tai kodėl prašė užsakyti notarą.

Teismas daro išvadą, nors notaras ir buvo užsakytas, tačiau (duomenys neskelbtini) 15 val. sandoris negalėjo būti sudarytas, kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki liepos 3 d. dirbo užsienyje (buvo komandiruotėje), o jei ir būtų grįžęs, būtų privalėjęs 14 dienų saviizoliuotis. Kita priežastis, dėl ko negalėjo būti sudarytas sandoris, atsakovė (duomenys neskelbtini) neturėjo teismo leidimo. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio išsikraustė iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini), todėl notaras nereikalavo teismo leidimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė jau 2020 m. birželio 2 d., t. y. kitą dieną, po to, kada ieškovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo parduoti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu mažai tikėtina, kad atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais gyveno 1918 m. (statybos pradžia) gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, yra tik krosninis šildymas. Be to, atsakovė, 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. birželio 5 d. kreipdamasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nurodo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tas pats adresas nurodytas ir su naujuoju pirkėju 2020 m. birželio 2 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Civilinėje byloje Nr. S2-6051-956/2020 esančiame 2020 m. gegužės 5 d. pranešime atsakovės adresas nurodytas Nr. Tą patį gyvenamosios vietos adresą atsakovė nurodė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu gyvena adresu Projektuotojų g. 10A, Panevėžys. Taigi, niekur atsakovė nėra nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini) Todėl teismas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji gyveno adreso (duomenys neskelbtini), vertina kaip gynybinę taktiką, atsikertant į argumentą dėl teismo leidimo. Akivaizdu, kad sudarant pas tą patį notarą P. D. sandorį, jei su naujuoju pirkėju reikėjo teismo leidimo, tai atsakovei, sudarant sandorį (duomenys neskelbtini), irgi būtų reikalingas teismo leidimas.

Atsakovės argumentas, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovė apie ieškovo nesąžiningumą sprendžia iš 2020 m. balandžio 10 d. ieškovo elektroninio laiško siųsto atsakovės atstovei (nekilnojamojo turto ekspertei), kuriame nurodė, kad karantinas pratęstas, todėl jis pasinaudos sutarties 10 punktu (dėl namo įvertinimo) ir avansas turės būti jam grąžintas. Teismas pažymi, kad ieškovas neatliko turto vertinimo, kad būtų galėjęs pasinaudoti preliminariosios sutarties 10 punktu ir tokiu būdu susigrąžinti 3 000 Eur avansą, todėl teismo vertinimu ieškovo nesąžiningumo šioje situacijoje nėra.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. pranešimu atsakovė informavo, kad ieškovas nustatytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini) 15.00 val., neatvyko pas notarą, todėl vertina, kad ieškovas vengia sudaryti pagrindinę (notarinę) sutartį, todėl atsiranda reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tačiau teismas nesutinka su atsakovės tokia pozicija. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas neatsisakė (nevengė) sudaryti pagrindinės (notarinės) sutarties, nenutraukė preliminariosios sutarties, o priešingai, bendravo ir tarėsi su atsakove dėl termino notarinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, pagrįstai tikėjosi, kad šalių bendru sutarimu notarinės sutarties sudarymo terminas yra pratęstas tokiam laikotarpiui, kol šalyje tęsis karantinas, todėl nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas, kaip nurodo atsakovė, elgėsi nesąžiningai ir yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas nenustatė ieškovo kaltės dėl to, kad iki 2020 m. gegužės 31 d. nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad atsakovė jau 2020 m. birželio 2 d., t. y. kitą dieną, po to, kada ieškovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo parduoti namą su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pateikė 2020 m. birželio 2 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp pardavėjos (atsakovės) ir naujojo pirkėjo A. G.. Sutartyje šalys susitarė dėl 135 000 Eur turto pardavimo kainos. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, liudytoja Ž. R. parodė, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio pradėjo ieškoti naujų pirkėjų. Taigi, iš karto po termino sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu pabaigos, atsakovė turėjo jau naująjį pirkėją ir su juo sudarė būsto pirkimo-pardavimo sutartį, bei pardavė turtą už didesnę kainą nei būtų pardavusi ieškovui. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Nekvestionuotina, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), t. y. derybų išlaidos (pvz., kelionės išlaidos, advokato honoraras, dokumentų parengimo išlaidos ir pan.), nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-P-382/2006). Byloje teismas nenustatė ieškovo nesąžiningumo. Teismas daro išvadą, kad atsakovė nagrinėjamu atveju, ieškovui su atsakove nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, nepatyrė realių nuostolių, o priešingai, sudarė finansiškai naudingesnį sandorį.

Teismų praktikoje suformuota, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminariąją sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 straipsnis), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-809/2006; 3K-3-124/2006; Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ieškovo kaltės dėl pagrindinės (notarinės) sutarties nesudarymo, todėl ieškovo sumokėtas bei atsakovės priimtas ir iki šiol negrąžintas 3 000 Eur avansas, priteistinas iš atsakovės kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl jis tenkintinas.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 68 Eur žyminis mokestis, 1623,98 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 80, 88, 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, 1623,98 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt tris eurus 98 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti - ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.