- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- 1-1530-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09694-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- I. M.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M. 2022 m. kovo 22 d. apie 02.45 val., Ukmergės gatvėje, ties pastatu Nr. 240, Vilniuje, vairavo automobilį ,,Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,71 promilių neblaivumą.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamoji nebuvo kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokuroras su gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Teisiamojo posėdžio metu I. M. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, parodymus duoti sutiko. 2022 m. kovo 21 d. susitiko su drauge M., ir jie visi keliavo į miestą, vaikščiojo po barus, vartojo alkoholį. Važiuojant į miestą, automobilį vairavo M.. Ji buvo blaivi. Važiavo su asmens, su kuriuo susipažino tą dieną, automobiliu „Volvo XC 70“. Automobilį pastatė Gedimino prospekte prie „Plus Plus Plus“. Visi vartojo alkoholį. Visi grįžo prie automobilio. M. buvo per daug išgėrusi, todėl neleido jai vairuoti. Automobilio savininkas sėdėjo priekyje. M. atsisėdo į galą ir užmigo. Raktus davė automobilio savininko sūnėnas (tas, kuris sėdėjo priekyje). Jis neliepė vairuoti, ji pati priėmė sprendimą vairuoti. Ji neturi teisių. (duomenys neskelbtini) buvo išsilaikiusi mokinio teises, ten vairas yra kitoje pusėje. Tuo metu jai atrodė, kad susitvarkys, todėl nutarė vairuoti. Buvo nakties metas, atrodė, kad yra mažiau rizikos vairuoti tokiu metu. Važiavo Ukmergės plentu, praleido posūkį, todėl apsisuko ir važiavo atgal, pamatė švyturėlius, sustojo prie sankryžos, ir jai kirto kelią policijos pareigūnų automobilis. Paskui paaiškėjo, kad ji kliudė automobilį, tačiau ji to nepajuto, nes būtų sustojusi. Automobilyje garsiai grojo muzika.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. kovo 21 d. apie 19 val. ji susitiko su savo drauge, kuri supažindino ją su Ž. ir D.. Jie atvažiavo iki jos automobiliu „Volvo XC70“. Automobilį vairavo M.. Automobilis priklauso D. dėdei - A. K.. Taigi, jie susitikę nusprendė važiuoti į miesto centrą. Atvykę, ėjo per barus, vartojo alkoholį. Maždaug apie 2 valandą nakties išėjo iš baro ir nusprendė važiuoti namo. Kadangi automobilį buvo palikę Gedimino prospekte, iš baro visi grįžo iki automobilio. Visi susėdo į automobilį, bet ji matė, kad M. yra stipriai neblaivi, todėl nenorėjo jai leisti vairuoti. Ji pasisiūlė vairuoti vietoj M.. Ž. paprašė, kad nuvežtų jį iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Jiems bevažiuojant, ji pravažiavo posūkį, todėl kiemuose apsisuko ir važiavo vėl Ukmergės gatve, kai pamatė švyturėlius, sustojo prie šviesoforo, o policijos automobilis užkirto jiems kelią. Pareigūnai patikrino jos blaivumą, išrašė jai šaukimą atvykti į policijos komisariatą apklausai, o automobilį išsivežė tralas. Labai gailisi dėl tokio poelgio. Vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 61-62).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų teisiamajame posėdyje, jos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. kovo 22 d. registruotas įvykis – link PC „BIG“ važiuoja automobilis „Volvo“, tamsios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, įvažiavo pranešėjui į automobilį, pavojingai manevruoja ir šalinasi (b. l. 4).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas D. V. parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. dirbdamas kartu su tyrėju R. S., patruliuodami skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, apie 02:42 val. gavo pranešimą iš Vilniaus VPK OVS budėtojo, kad Ukmergės gatvėje link PC „BIG“ važiuoja automobilis „Volvo“ tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo pranešėjui į automobilį, pavojingai manevruoja ir šalinasi. Vykstant link nurodyto adreso, budėtojas per radijo ryšį patikslino, kad minėtas automobilis važiuoja Ukmergės gatve link miesto pusės. Važiuojant Ukmergės gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 240, važiuojant link sankryžos su Fabijoniškių gatve pastebėjo nurodytą „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos specialiuosius švyturėlius, automobilis buvo sustabdytas prie sankryžos Umkergės g. ir Fabijoniškių g. Priėjus prie automobilio, už jo vairo sėdėjo mergina, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo I. M., su kuria bendraujant, jautėsi, kad nuo merginos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, tad nusprendus patikrinti girtumą su alkotesteriu „Drager“, pirmas pūtimas 02:45 val. - 1,98 prom., antras pūtimas 03:04 val. - 1,71 prom. Taip pat automobilyje buvo ir D. N., Ž. P., M. (kuri nesugebėjo nurodyti savo duomenų dėl apsvaigimo nuo alkoholio). M. buvo iškviesta GMP. Patikrinus automobilio vairuotoją I. M., per „POLIS II“ naršyklę nustatyta, kad mergina neturi vairuotojo pažymėjimo, dėl KET pažeidimo surašytas protokolas. Įvykio pranešėjas E. B. visą laiką sekė automobilį iš paskos (b. l. 18-19).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesterio Draeger Alkotest 7510 duomenimis I. M. 2022 m. kovo 22 d. 02:45:22 val. Nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o patikrinus antrąjį kartą 2022 m. kovo 22 d. 03:04:40 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas; pridėtas patikros sertifikatas Nr. 1539808 (b. l. 23, 24).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Volvo XC 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-35).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavimo esant neblaiviai faktą, nurodydama, kad <...> visi keliavo į miestą, vaikščiojo po barus, vartojo alkoholį. <...> M. buvo per daug išgėrusi, todėl neleido jai vairuoti. <...> Tuo metu jai atrodė, kad susitvarkys, todėl nutarė vairuoti. Buvo nakties metas, atrodė, kad yra mažiau rizikos vairuoti tokiu metu. Važiavo Ukmergės plentu, praleido posūkį, todėl apsisuko ir važiavo atgal, pamatė švyturėlius, sustojo prie sankryžos, ir jai kirto kelią policijos pareigūnų automobilis. Paskui paaiškėjo, kad ji kliudė automobilį, tačiau ji to nepajuto, nes būtų sustojusi <...>. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad I. M. 2022 m. kovo 22 d. apie 02.45 val., Ukmergės gatvėje, ties pastatu Nr. 240, Vilniuje, vairavo automobilį ,,Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,71 promilių neblaivumą, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnis
Kaltinamoji I. M. pateikė rašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prižada ateityje laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Toks įvykis atsitiko pirmą kartą gyvenime, tai yra didelė gyvenimo pamoka. Pavedė ne tik save, bet ir artimuosius. Dėl įvykio labai išgyvena. Pati savo noru kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“, kur išklausė 4 akademinių valandų mokymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Dėl savo poelgio susigadino savo reputaciją. Prašo paskirti laiduotoja mamą E. M.. Mama tikrai gerai pažįsta ją, kartu gyvena su šeima, bendrauja kasdien, rūpinasi vieni kitais. Pažymėjo, kad klauso mamos nuomonės, labai ją vertina ir gerbia.
E. M. pateikė prašymą dėl kaltinamosios perdavimo jai pagal laidavimą. Pažymėjo, kad darys įtaką savo dukrai. Jos dukra nėra blogas žmogus, ramaus būdo, sąžininga, visada klauso jos patarimų, nuomonės. Bendrauja su dukra kasdien, gyvena kartu. Kasdien kalbasi su dukra dėl įvykio, apie galėjusias atsitikti pasekmes. Dukra suprato savo padarytą klaidą ir padarė išvadas. Tiki, kad iškilusias problemas įveiks kartu. Jos stiprios savybės leis daryti teigiamą įtaką dukrai.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteista (b. l. 88), per 5 metus bausta už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 80-86); 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką.
Kaltinamoji I. M. jauno amžiaus, dirba, pateikė darbo sutartį, kaip jau minėta aukščiau per 5 metus bausta už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, neteista (b. l. 88). Respublikiniame priklausomybės ligų centre neisigydė. Taip pat, pateikė sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Minėta, kad I. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Tai teismas laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamoji I. M. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąją I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jos mama E. M.. Iš byloje esančių duomenų apie E. M. nustatyta, kad ji yra darbingo amžiaus, neteista, dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai, nebausta už administracinių nusižengimų padarymą, neteista.
Teisiamojo posėdžio metu E. M. paaiškino, kad yra kaltinamosios mama. Visą laiką su dukra bendrauja, gyvena kartu. Pažymėjo, kad daug kalba apie šį įvykį, tai nemaloni situacija. Dukra klauso jos nuomonės. Apie šį įvykį dukra pranešė, paskambino iš karto, pasakė, kad „prisidirbo“. Ji teises yra išsilaikiusi (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje ji neturi išsilaikiusi vairavimo teisių. Ji neturi mašinos, į darbą važinėja autobusu.
Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja E. M. yra verta teismo pasitikėjimo, ją su dukra sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jos asmenybė teigiama, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus, su kuriuo I. M. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
E. M. skirtina I. M. laiduotoja netaikant užstato, nes yra jos mama, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji kaltinamajai gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Dėl aptarto, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas.
Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis ,,Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. A. K. (b. l. 41, 48). Teisme kaltinamoji parodė, kad vairavo draugo dėdės automobilį. Duomenų, kad A. K. žinojo apie kaltinamosios vairavimą esant neblaiviai, nėra. Vadovaujantis aptartu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas taikytina, tačiau taikomas ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas, o išieškoma šio turto vertė iš kaltinamosios.
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „Volvo XC70“ kaina Lietuvoje su PVM 2 750 EUR (b. l. 43). Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamosios gynėja pateikė teismui Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „Volvo V70“, gamybos metai 2002, (rida 283 297 km), rinkos vertė atsižvelgiant į nustatytus defektus – 1 035 EUR.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).
Gynybos pateiktoje Ataskaitoje ir VšĮ „Emprekis“ yra nurodomos skirtingos automobilio vertės. Interneto svetainės www.autoplius.lt duomenimis, automobilio „Volvo XC70“, gamybos metai 2002, kainos svyruoja tarp 900 EUR ir 3 100 EUR. Be to, pateiktoje 2021 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje matyti, kad automobilis pirktas už 1 500 EUR (b. l. 48).
Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje įrodymų teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju, turi būti vadovaujamasi įrodyta automobilio verte, kuri yra 1 035 EUR, todėl būtent tokio konfiskuotino turto, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajai nepriklausė, vertė išieškotina iš kaltinamosios.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja prašė leisti I. M. sumokėti priteisiamą sumą dalimis, šią sumą išdėstant bent 6 mėnesių laikotarpiui.
Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.
BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Taigi įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, perduodamas šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau toks teisinis reguliavimas neužkerta kelio geranoriškai, iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui, sumokėti nuosprendžiu nustatytą kaip BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu išieškotiną iš nuteistojo pinigų sumą. Tačiau tuo atveju, jei kaltinamoji neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji galės kreiptis į paskirto antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad I. M. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,71 neblaivumas. Be to, automobilyje ji buvo ne viena, o su savo draugais, taigi kėlė pavojų ne tik sau, bet ir savo draugų gyvybei. I. M. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad I. M. vairavo neblaivi, kai jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, mieste, vakaro metu, automobilyje esant keleiviams, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamosios charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 24 d. kai I. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajai I. M. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 432 straipsniu,
nusprendžia:
I. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, be užstato.
Laiduotoja paskirti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Paskirti I. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš I. M. automobilio „Volvo XC70“, vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 035 EUR (vienas tūkstantis trisdešimt penki eurai).
I. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sumokėti konfiskuotino turto vertę (1 035 EUR) atitinkančią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, paskirtyje nurodyti bylos numerį. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.