Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.2.4.1.1

2025 m. spalio 8 d.

sekretoriaujant Brigitai Grincevič, Rūtai Purickaitei, Tomai Daučiūnaitei, Ritai Pluščiauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), laikomas suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, vidurinio išsilavinimo, našlys, iki suėmimo nedirbo, teistas:

- Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2025 m. vasario 10 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su D. B. metu tyčia peiliu smogė jam vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę, taip sunkiai sutrikdė D. B. sveikatą, padarydamas jam durtinę-pjautinę kairiojo skruosto žaizdą ir durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, pereinančią į kanalą, kuris atsiveria į krūtinplėvės ertmę ir kurio eigoje sužalotas plautis, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, oro susikaupimu krūtinės ląstos ir kaklo poodyje. Taip V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. M. bute vartojo alkoholį su ja, jos sūnumi D. B., savo dukra V. S. Išgėrę 0,5 l talpos alkoholinio gėrimo butelį, jos sūnus ir jo dukra nuėjo į kambarį, o jis liko su V. M. žiūrėti televizoriaus. Po kurio laiko atbėgo jo dukra ir jam pasakė, kad D. B. ją mušė. Dėl to nuėjo į jo kambarį, tačiau D. B. jam pasakė, kad šis nelystų, nes tai yra jų reikalas ir jie patys išsiaiškins. Jam į tai atsakė, kad jo dukros nemuš, nes ji ir taip su kraujosruvomis. D. B. atsistojo, paėmė jį už krūtinės, sudavė į dešinės pusės veidą ir stūmė į koridorių. Stūmimo metu pagriebė peiliuką. Koridoriuje nustumtas turbūt sudavė kumščiu atgal D. B. į veidą, bet turbūt turėdamas peiliuką jam įbrėžė. Po šių veiksmų D. B. jį apkabino už kaklo ir pradėjo guldyti ant žemės. Jis (V. Š.) tada D. B. peiliuku sudavė į krūtinę, dėl ko šis jį paleido ir atsitraukė, ėmė kraujuoti. Dėl to paliko peilį ir padėjo stabdyti kraujavimą. Šioje situacijoje gynėsi, nes buvo užpultas. D. B. yra jaunesnis, aukštesnis, todėl galėjo jį sumušti. Kitos išeities neturėjo. Prieš tai D. B. yra jį mušęs, reikėjo lūpą siūti. Jeigu jis būtų paleistas, tai nieko nebūtų padaręs. Sutinka, kad padarė sužalojimus D. B. ant skruosto ir krūtinės, dėl to labai gailisi. Dėl šio įvykio policiją iškvietę V. M. Atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino, kad dūrė peiliuku, nesakė, kad jį puolė D. B., nes galimai buvo šoko būsenoje. Teismas pagarsinęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 4–6), jis pareiškė, kad protokole užfiksuoti parodymai yra teisingi, paėmė peilį, kai jį stūmė, ir dūrė juo D. B. tuo metu, kai jis spaudė jam kaklą ir lenkė prie žemės, nes kitos išeities neturėjo, žinojo, kad ji sumuš arba pasmaugs. Nenorėjo jo sužaloti, nesitaikė, kur durti. D. B. jį išstūmė iš virtuvės į koridorių ir ten jie susimušė. Nebuvo taip, kad jis jį pakvietė, jis pats nuėjo į jo kambarį, kai dukra pasakė, kad ją muša. Gal neturėdamas kitos išeities sudavė vieną smūgį D. B., kai šis ji apkabino. Pradėjus stumdytis jam sudavė. Teismas pagarsinęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo apklausos protokolą (2 t., b. l. 11), jis pareiškė, kad užrašyti parodymai yra teisingi. Labai gailisi, kad dūrė, gal nereikėjo to daryti, bet nebuvo laiko tam apgalvoti.

Įtariamasis V. Š. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad prieš savaitę laiko D. B., kuris yra aukštas, jaunas ir stipresnis vyras jį sumušė: nuvertė ant grindų, sėdo ant jo ir sudavinėjo kumščiais, po ko ant veido buvo kraujoruvų, skilo lūpa, kurią vėliau klinikoje susiuvo. Iki šiol liko kraujosruvų. Dėl viso to pretenzijų nepareiškė, policijos pareigūnams nurodė, jog pats nukrito ir susimušė. 2025 m. vasario 10 d., apie 15 val., vartojo 0,5 l talpos degtinės butelį su dukra V. S., D. B. ir jos motina V. M. jos bute, jos kambaryje. Išgėrę butelį vaikai nuėjo į savo kambarį, o jis liko su V. M. jos kambaryje žiūrėti televizoriaus. Girdėjo, kaip jo dukra su D. B. kažką ginčijosi. Nežino, kodėl jie susipyko ir pykosi, nes tarp jų visų, kai buvo viename kambaryje ir vartojo degtinę, to nebuvo. Po kiek laiko pas jį į V. M. kambarį atbėgo dukra ir pasakė: „tėti, jis mane muša“. Ant jos naujų kraujosruvų nepamatė, kraujo nebuvo. Dukrai einant iš paskos nuėjo į D. B. kambarį, kuriame pamatė jį sėdinti ant lovos. Paklausęs jo, kas atsitiko, D. B. atsakė: „nieko, mes patys išsiaiškinsime“. Prisimena, kad jis tada atsistojo nuo lovos ir jį pastūmė. Dėl pastūmimo nenukrito. Apsižodžiavę pradėjo stumdytis, bet vienas kitam nesismūgiavo. Dukra bandė juos atskirti. D. B. šaukė, kad jis išeitų, kad jie patys išsiaiškins. Besistumdant jis pamatė virtuvėje ant stalo virtuvinį nedidelį juodos spalvos rankeną peilį. Nežino, kodėl jį paėmė, viskas buvo spontaniškai daroma. Žinojo, kad prieš D. B. nelaimės. Toliau besistumdant nelabai gali pasakyti, tačiau gal norėjo jam suduoti į veidą, bet rankoje laikė peilį ir šiuo dūrė. D. B. jį puolė, sudavė kumščiais į krūtinę, veidą, abu vienas kitą stvėrė. Pats stumdymas truko 5 minutes. Jis D. B. peiliu dūrė į krūtinę. Suprato, kad taip gali jį sužaloti. Peilį ištraukė iš kūno ir lygtais padėjo atgal ant stalo, nebuvo nuėjęs su juo pas V. M. Po dūrimo D. B. sėdo ant grindų. Visą įvykį matė jam už nugaros buvusi dukrą. Jam tiek jis, tiek dukra pradėjo spausti žaizdą, kad ši nekraujuotų. Nežino, kas iškvietė policiją, gal V. M. Laukė greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojų atvykimo tol, kol D. B. buvo sąmoningas. Atvykę greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai išvežė D. B. į ligoninę, o jis su dukra išėjo namo. Jo niekas neklausė, kas atsitiko bute ir kas sužalojo D. B. Su policijos pareigūnais nebendravo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai paėmė iš jo drabužius. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko, D. B. atsiprašė, o šis jam atleido ir pasakė, kad viskas gerai.

Nukentėjusysis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie visi keturi vartojo alkoholį motinos buto kambaryje. Su V. Š. išgėrė daug alkoholio, buvo labai neblaivus. Tarp visų negražiai pavadinimo V. S. Vėliau jis ją pakvietė ir kartu nuėjo į savo kambarį turbūt tam, kad norėjo aiškintis santykius. Ten su V. S. apsipyko. V. Š. pradėjo jam priekaištauti dėl dukros apvardžiavimo. Dėl to jam pasiūlė nueiti į kitą kambarį išsiakinti. Kažką prisimena, kad savo kambaryje jie apsistumdė, gal ir mušėsi, vienas kitą pradėjo griebti. Nelabai prisimena, bet turbūt pirmas puolė V. Š., o jis gynėsi. Jį spaudė, gal jį griebė už atlapų, gal apkabino, pagrinde jį laikė, tačiau galėjo ir už kaklo paimti, ir trenkti jam per veidą. V. Š. bandė nuo jo atsistumti, o jis jo nepaleido. Netoli jų buvo stalas, ant kurio gulėjo peilis. Gal V. Š. jo griebėsi, nes jį tuo metu laikė. Eigoje V. Š. sudavė peiliu jam į žandą, paskui į plautį, krūtinę. Dėl to pajautė skausmą ir jį paleido, abu išsiskyrė. Buvo paguldytas į ligoninę, jam buvo sužalotas veidas ir perdurtas plautis. Nemano, kad V. Š. būtų galėjęs be peilio kitaip apsiginti, nes prieš jį jautėsi stipresnis, būtų jį nugalėjęs ir sumušęs. Prieš tai abu mušėsi, jis yra V. Š. sumušęs. Nebūtų nieko atsitikę jei būtų nevartoję alkoholio. Jis (D. B.) nešliaužiojo, nes jei būtų taip daręs, tai nebūtų kažkas įvykę. Dėl įvykio nemano, kad V. S. atsimena jo aplinkybes. Teismas pagarsinęs teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 99–100), jis pareiškė, kad taip ir buvo, tačiau netiesa tai, kad jis grįžo iš kiemo. Sugalvojo šią versiją tam, kad V. Š. nereiktų į kalėjimą. Viską pasakė policijos pareigūnams, išskyrus tai, kad jautėsi blogai. Taip apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną protokolą pasirašė. Po įvykio bendravo su V. Š., kuris jo atsiprašė.

Nukentėjusysis D. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad pirmą kartą su V. Š. susimušė prieš daugiau nei vieną savaitę. Turi dėl to nuo jo kraujosruvų ant veido. 2025 m. vasario 10 d. įvykio nelabai prisimena. Motinos buto kambaryje sėdėjo keturiese. Neprisimena, dėl ko kilo konfliktas, buvo labai neblaivus, gal dėl to, jog įžeidė V. Š. Prisimena tai, kad buvo savo kambaryje, kuriame yra virtuvė. Peiliai guli ant stalo, jų buvo du, vienas su juoda, kitas šviesiai ruda rankena. Negali pasakyti, ar jis su V. Š. stumdėsi, smūgių vienas kitam lyg ir nesudavė. Neatmeta to, kad jis pastūmė V. Š., tačiau jam nesmūgiavo. Nematė nei kuriuo metu, nei iš kur V. Š. paėmė peilį. Prisimena, kaip pajautė peilį palei žandą. Kiek prisimena, tuo metu stovėjo. Po to pajuto dūrį į krūtinę. Tai padarė priešais jį stovėjęs V. Š., kuris po šio dūrio sustojo, daugiau nestumdė, nemušė. Peilio, kuriuo buvo sužalotas, nematė, tačiau mano, kad V. Š. galėjo spontaniškai stverti vieną iš jo kambaryje virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį. Be durtinio sužalojimo kairiajame žande, kairiajame petyje ir kairiajame šone, kitų sužalojimų nebuvo. Jam atrodo, kad tuo metu jo motinos V. M. ir V. S. nebuvo. Kadangi suprato, jog dėl konflikto taip pat yra kaltas, sugalvojo pasakyti ir pasakė atvykusiems policijos pareigūnams, kad buvo sužalotas nepažįstamo asmens lauke ir toks atėjo namo. Iki konflikto su V. Š. nemušė V. S., su ja nesipyko, o ant jos veido yra kraujosruva, nes turėjo konfliktą, kai gyveno (duomenys neskelbtini), ilgai gijo sužalojimas. V. Š. atleido. Dėl konflikto gal ir pats iš dalies kaltas. Pretenzijų neturi.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą V. Š. Teismas pagarsino teisiamojo posėdžio metu liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 167–169).

Liudytoja V. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. V. Š. yra jos tėvas. 2025 m. vasario 10 d. V. M. kambaryje ji, D. B. ir jo motina V. M. pradėjo vartoti alkoholį nuo ryto ir visą dieną. Suvartojo gal keturis butelius degtinės. D. B. ėmė bartis su savo motina. Barnio metu ji D. B. pasakė, kad jis patylėtų, nes mama yra mama, į ką jai atsakė necenzūriškai rusiškai ją pavadinęs ir, kad ši užsičiauptų. Jos tėvas sėdėjęs šalia atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Pati kalbėjo su D. B. motina, todėl nematė, ką jos tėvas daro. Tėvui grįžus iš virtuvės, išgirdo jį sakant: „tu nevadinsi mano dukros tokiais žodžiais, kokia ji tau <...>“. Jokio triukšmo, muštynių nebuvo. Iki tol jos D. B. nebuvo mušęs, tik ją necenzūriškai pavadino. D. B. atsistojo ir ją apkabino pasakydamas: „V., pas mane teka“. Tuomet pamatė, kad jo veidas ir krūtinės viršutinė kairės pusė sužalota. Kitų žmonių bute nebuvo, todėl suprato, kad tik tėvas galėjo sužaloti D. B. Tėvo paklausė, ką jis padarė, į ką jis atsakė: „tave <...> nevadins, tu mano vienintelė dukra“. Pas tėvą peilio nematė bei nematė, kaip jis juo D. B. papjovė, kur po to šį peilį padėjo. D. B. pakvietė ją kartu eiti į jo kambarį. Kambaryje bandė stabdyti jam kraujavimą, iškvietė greitąją medicinos pagalbos tarnybą. Su tarnybos darbuotojais atvyko ir policijos pareigūnai. Šiems pamelavo apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad D. B. atėjo nepažįstamo asmens sužalotas. Jai pats D. B. liepė taip pasakyti, ką ji taip pat pasakė, kai jai paskambino iš ligonines. Bevažiuodama į ligoninę kartu D. B. jo motina paskambino ir pasakė, kad peilį, kuris buvo kruvinas, atidavė policijai. Kraujosruva ant jos dešinės akies voko yra atsiradusi iš anksčiau, kai gyveno su D. B. (duomenys neskelbtini). Jis jai tada sudavė į veidą ir ši ilgai nesugyja. Tėvas buvo visas su kraujosruvomis, nes D. B. jį sumušė, kai šie abu 2025 m. sausio 25 d. atvyko į Vilnių. Nežino, dėl ko taip padarė, buvo barnis. Dėl to su tėvu buvo nuvažiavusi į ligoninę, kur jam susiuvo lūpą. Pareiškimo tėvas nerašė.

Liudytoja V. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną bute savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Jos kambaryje alkoholio nebuvo. Tuo tarpu, kitame jos vadinamame vaikų kambaryje su virtuve nežino, kas vyko, tačiau jame buvo sūnus D. B., V. Š. ir jo dukra V. S. Daugiau žmonių bute nebuvo. Jai bežiūrint televizorių, į jos kambarį atėjo V. Š. su kruvina ranka ir tylėjo. Jo paklausė, ką šis padarė, po ko pati nuėjo į kitą kambarį ir ten pamatė savo kruviną vaiką. Iškvietė policiją. Iki tol nieko negirdėjo, nežino, kas tarp jų įvyko, ar kaip, jis tai galėjo padaryti, mano, kad jie vartojo alkoholį, nes virtuvėje ant stalo buvo butelis. Jos vaikas ir V. Š. dukra jai nieko nepaaiškino, tylėjo. Dukra tik pasakė, kad jos tėvas yra negeras ir su juo nebendraus. Atvykus greitajai medicinos pagalbos tarnybai su policijos pareigūnais V. Š. prisipažino, ką padarė. Nieko negirdėjo, ką jis aiškino policijos pareigūnams, jį iš karto išvežė. Negirdėjo apie sužalojimą kitomis aplinkybėmis. Jos vaikas D. B. į butą atvažiavo „švarus“. Po to V. S. nieko neklausė, ji plovė kraują. Apie tai, kad D. B. užpuolė V. Š. pirmą kartą girdi apklausos metu. Jo dukra taip pasakytų, jei taip būtų buvę, net jei ir buvo užpultas, nesupranta, kam reikėjo imti peilį. V. S. nebuvo atbėgusi pasakyti, kad jos sūnus ja muša. V. Š. sako tai, ką sugalvoja. Teismui pagarsinus teisiamojo posėdžio metu liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 157–160), ji pareiškė, kad jos parodymai užfiksuoti neteisingai, taip nebuvo, pas ją jokio butelio nebuvo, ji susilaužiusi kairią, o ne dešinę, ranką. Tokių parodymų nedavė. Gulėjo ir žiūrėjo televizorių, po to atėjo V. Š. kruvinas. Jai davė skaityti užrašytus parodymus, kuriuos skaitė, tačiau nepasirašė. Neprisimena, ar pasirašė. Jos kambaryje nieko nebuvo, nežino, kodėl taip užfiksuota. Čia sūnaus parodymai. Teismas teisiamojo posėdžio metu primindamas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir teiraudamasis, ar ji jaučia spaudimą nuo sūnaus dėl duodamų parodymų, ji pareiškė, kad jos parodymai skiriasi, nes jai buvo pasakyta, kad nebandytų jam aiškinti, jo bijojo. Sūnus negalėjo nieko prašyti, tik pasakė jai: „mama nieko nesakyk“. Matė peilį kairėję rankoje, kurį policijos pareigūnai paėmė.

Liudytoja V. M. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. vasario 10 d., apie 19 val., jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kur ji gyvena, ji, jos sūnus D. B., V. Š. ir jo dukra V. S. sėdo prie sustatytų ir apdengtų kėdžių, kaip prie stalo. Jie be jos, trise ėmė vartoti degtinę „Kniaz“. Sūnus po apsvaigo išgėręs du stikliukus, dėl ko V. S. palydėjo jį iki jo kambario, kuriame yra įrengta virtuvė. Palydėjusi V. S. grįžo atgal ir dar išgėrė vieną stikliuką. Apie 21 val. V. S. išėjo rūkyti į bendro naudojimo virtuvę koridoriuje. Paskui ją ėjo ir sūnus, vos ne ant keturių. Grįžę nuėjo abu į sūnaus kambarį. Po kurio laiko, apie 21.40 val., į tą kambarį nuėjo ir V. Š. Buvo tylu. Pamatė, kaip į jos kambarį grįžta V. Š. Jis dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį su ašmenimis į viršų, ašmenis buvo pilnai raudonos spalvos dėmėse. Jai tai priminė kraują. Tai pamačiusi iš karto išsigando dėl savo sūnaus. Atėjęs V. Š. pasakė: „jam <...>, gali mane sodinti“. Nubėgusi į sūnaus kambarį pamatė, kad jam iš kairio šono liejosi kraujas. Tuo metu V. S. paprašė jos atnešti rankšluostį tam, kad uždėtų ant žaizdos. Ji nubėgo skambinti bendruoju pagalbos Nr. 112, tačiau dėl aptemimo akyse ir drebulio nepavyko, dėl ko V. S. stvėrė iš jos rankų telefoną ir pati paskambino. Tuo metu sūnus prašė jos pagalbos ir, kad ši nieko niekam nekalbėtų. To paties prašė ir V. S. Apie 22.05 val. atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jos sūnų išvežė į ligoninę, kur buvo paguldytas į reanimacijos skyrių.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis V. Š. sutiko patvirtinti savo duotus parodymus vietoje. Procesiniame veiksme dalyvauja ir advokatas gynėjas Aleksandras Palamarčukas (Aleksandr Palamarčuk). Tarnybiniu automobiliu nuvykta į įtariamojo nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Vietoje įtariamasis parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) bute. Bute įtariamasis parodo savo dukros V. S. ir D. B. kambarį, paaiškina, kad 2025 m. vasario 10 d. bute su juo buvo jo dukra, buto savininkė V. M. ir jos sūnus D. B. Apie 15 val. jie visi vartojo jo nupirktą 0,5 l talpos degtinės butelį. Išgėrę vienodai butelį degtines išsiskirstė. D. B. su jo dukra į savo kambarį, o jis liko su V. M. jos kambaryje žiūrėti televizoriaus. Girdėjo, kaip dukra su D. B. kažką ginčijasi. Po kurio laiko pas jį į kambarį atbėgo dukra ir pasakė, kad D. B. ją muša. Jis nuėjo į D. B. kambarį, kuriame jis sėdėjo ant lovos. Vietoje įtariamasis tai, kur sėdėjo D. B., parodo. Tęsdamas įtariamasis paaiškino, kad jis paklausė D. B., kas atsitiko, į ką jam atsakė, kad jie patys išsiaiškins. D. B. atsistojo ir įtariamąjį pastūmė. Pradėjo konfliktuoti, vienas kitą stvėrė ir stumdėsi. Įtariamasis manekeno pagalba parodė, kaip su D. B. buvo susikibę ir stumdėsi. Tęsdamas įtariamasis parodė, kad D. B. jam trenkė į akį. Policijos tyrėjui patikslinus, kodėl to nesakė apklausos metu, įtariamasis atsako, kad buvo suduotas smūgis, prie dešinės akies likęs guzas. Tęsdamas įtariamasis paaiškino, kad jie susimušė, jis D. B. trenkė kumščiu į krūtinę, o D. B. sudavė jam į dešinę akį. Vietoje įtariamasis parodo ant jam iš dešinės pusės esantį staliuką ir paaiškina, kad ant jo gulėjo peilis. Kai sudavė vienas kitam smūgius, jis nuo stalo paėmė peilį. Vietoje įtariamajam paduotas muliažinis guminis peilis. Įtariamasis parodo, kur ant stalo gulėjo peilis ir kaip jį jis paėmė. Tęsdamas įtariamasis paaiškino, kad D. B. matė, kaip ji paėmė peilį, išsigando ir rankomis paėmė jį už krūtinės, stūmė iš kambario į koridorių. Kai buvo tarpdurį, jis laikydamas peilį dešinėje rankoje geležte į priekį, iš viršaus į apačia geležte braukė D. B. per kairįjį žandą. Policijos tyrėjui patikslinus, ar įtariamasis dūrė, ar braukė per žandą, įtariamasis atsakė, kad perbraukė. Tęsdamas įtariamasis paaiškino, kad D. B. apkabino jį ranka už kaklo. Vietoje įtariamasis manekeno pagalba parodo, kaip jį D. B. dešine ranka apkabino per kaklą, buvo jam iš kairės pusės ir lenkė žemyn. Tęsdamas įtariamasis paaiškino, kad kai jį D. B. lenkė žemyn, jis dešinėje rankoje laikė peilį ir juo dūrė D. B. į krūtinę. Vietoje įtariamasis tai parodė. Tęsdamas įtariamasis paaiškino, kad peilį ištraukė iš kūno ir padėjo atgal ant stalo. D. B. susilenkė. Vietoje įtariamasis parodo, kad D. B. pasodino ant grindų prie įėjimo į butą durų, kurios buvo uždarytos. D. B. atsirėmė nugara į buto duris. Paklaustas tyrėjos įtariamasis atsakė, kad dūrė D. B. du kartus, į žandą ir krūtinę. Į petį jam nedūrė. Paklaustas tyrėjos atsakė, kad po to, kai jam D. B. sudavė smūgį į akį, jis nekraujavo ir nebuvo nukritęs.

Iš specialisto išvados Nr. G 553/2025(01) matyti, kad 2025 m. vasario 11 d. V. Š. apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žaste ir krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Melsvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva paprastai išlieka iki trijų parų po jų padarymo, o patinimo ir infiltracijos kraujosruvų projekcijoje nebuvimas leidžia manyti, kad jos padarytos prieš viena–tris paras iki apžiūros. Pagal esamus morfologinius požymius nustatyti kraujosruvų padarymo sekos negalima. Kraujosruvos tiek visumoje, tiek kiekviena atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytos kraujosruvos savęs žalojimui nebūdingos. Kraujosruvos veide ir krūtinėje galėjo atsirasti sudavus smūgius, kraujosruvos žaste būdingos suspaudimui pirštais. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis trauminiais poveikiais, iš jų kraujosruvos žaste – vienmomentiškai suspaudus žastą pirštais. Pagal nustatytus morfologinius kraujosruvų požymius atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti vienu, ar keliais įrankiais, negalima, išskyrus tai, kad kraujosruvos žaste būdingos suspaudimui pirštais.

Iš specialisto išvados Nr. G 815/2025 (01) matyti, kad remiantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir D. B. pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, jam nustatyti sužalojimai: kairiojo skruosto durtinė-pjautinė žaizda ir durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, pereinančia į kanalą, kuris atsiveria į krūtinplėvės ertmę ir kurio eigoje sužalotas plautis, tai komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, oro susikaupimu krūtinės ląstos ir kaklo poodyje. Sužalojimai padaryti dvejais trauminiais poveikiais duriančiu pjaunančiu daiktu ar duriančiais-pjaunančiais daiktais, galimai turėjusiu arba turėjusiais geležtę. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. vasario 10 d.). Skruosto durtinė-pjautinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra duomenų, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusiojo sveikta sutriko ilgiau dešimt dienų. Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda su plaučio sužalojimu vertinama sunkiu sveiktos sutrikdymu remiantis sveiktos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktu, dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo su plaučio pažeidimu (sužalojimu). Identifikuoti įrankį ar įrankių, kurio, kuriais buvo padaryti išvadoje nurodyti sužalojimai, negalima. Šie sužalojimai galėjo „atsirasti esant konkrečioms aplinkybėmis“: nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje, kai neuždengtos sužalotos vietos suduodant smūgius kitam asmeniui duriančiu pjaunančiu arba duriančiai pjaunančiais daiktais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems sužalotam asmeniui ginantis, smūgiuojant, kritimo, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu, ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus.

Iš specialisto išvados Nr. S 196/2025(01) matyti, kad ant V. Š. sportinių batelių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999999 proc. tikimybe. Ant peilio geležtės ir V. Š. marškinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999999 proc. tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos DNR profilio tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2025 m. vasario 10–11 d. buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus kambarį Nr. 1, su geltonos spalvos virtuviniu komplektu ir lova prie lango, ant grindinės dangos įvairiose vietose rastos neryškios raudonos spalvos dėmės. Kambaryje Nr. 2 užfiksuoti alkoholio vartojimo pėdsakai, rastas ir paimtas ant taburetės gulintis peilis su juodos spalvos rankena ir ant kurio ašmens iš abiejų pusių matomos raudonos spalvos dėmės. Vonios kambario dušo kabinoje rastas baltos spalvos indas su raudonos spalvos dėmėmis, šalia jo drabužiai su raudonos spalvos dėmėmis, ant dušo kabinos keramikinės dangos yra šviesiai raudonos spalvos skysčio mišinys. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Garso įraše, pavadinimu „2025_02_10_22-05-14_37067929969“, girdima, kaip pranešėja moteris, prisistačiusi V. M., Bendrojo pagalbos centro operatorei praneša apie tai, kaip jos sūnų bute, adresu (duomenys neskelbtini), papjovė su peiliu palei gerklę šalia jos stovintis giminaitis ir sūnus labai kraujuoja. Garso įraše, pavadinimu „2025_02_10_22-12-46_37067929969“, girdima, kaip iš pradžių fone moteris pasako vyrui rusiškai, kad šis apsirengtų, į ką jis atsiliepia pasakydamas, kad ji jau ir policiją, ir greitąją iškvietė. Toliau pranešėjai moteriai bendraujant su Bendrojo pagalbos centro operatore ir pranešant, kad greitoji dar neatvyko, o sūnus labai kraujuoja, girdimas fone vyro balsas, keiksmai ir vietomis nerišlus kalbėjimas. Moteris pranešėja pasako, kad vyras elgiasi neadekvačiai. Sujungus su greitosios medicinos pagalbos tarnybos operatore, moteris pranešėja nurodo operatorei, kad nieko tokio neįvyko, paprasčiausiai narkomanas užpuolė, kraujuoja iš žando, kraujavimą sustabdė. Fone taip pat girdima, kaip moteris pranešėja sako: „V., aš apie tave nieko nešneku, nebėk, lauk ir man padėk biški“, į ką vyras atsako: „Ir mane paims“.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai.

- Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „PSS-20250210-221543UTC+0200“, kuris trunka 30 min. Įrašui prasidėjus, pareigūnai atvyksta prie namo, surenka laiptinės įėjimo kodą, eina į (duomenys neskelbtini) butą. Buto durys atidarytos, matosi senyvo amžiaus moteris, kuri priėjus pareigūnams, užeina į butą ir stovi tarpdury kambario, kuris yra po dešinę pusę. Tiesiai yra kambarys, kuriame ant lovos sėdi vyras, prie jo yra greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, kurie teikia pagalbą. Kambaryje yra moteris. Užfiksuoti pokalbiai ir veiksmai:

Vyras: Narkomanai <...> kažkokie tai. Pareigūnas: Kus dabar tas žmogus? Moteris: nežino, pabėgo. Vyras: bandėm gaudyt jį, bandėm gaudyt jį, eik tu sau. Per veidą su peiliu bliamba. Pareigūnas: per gerklę nekliuvo, ne? Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja: biškutį irgi yra, bet nedaug. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai teikia pagalbą. Vyras: Narkota /narkomanas, –vert./ kažkoks, eik tu sau, išsigandau, aš pats išsigandau.

Toliau medikai teikia pagalbą. Nuėmus marškinėlius, matomas petys, medikė pasako, kad „petys irgi, daugybiniai“. Vyras: jo, dar su peiliu kalė. Moteris: jo, jam dūrė, jis atvažiavo. Vyras: man dūrė su peiliu, jo. Čia su peiliu dūrė. Moteris: mes laukėm jį namuose va šiandien, jis vienas buvo nuvažiavęs nu. Kaip jis nuėjo iki penkto aukšto, aš nesuprantu. Pareigūnas: daugiau niekur nedūrė? Vyras: dar dūrė va čia kažkur tai. Pareigūnas: į šoną? Vyras: jo, į šoną.

Medikė prašo palaukti, nes reikia sustabdyti kraują.

Pareigūnas: sakė su peiliu dūrė? Moteris: sako nežinau su kuo, bet lauke nu. Pareigūnas tikslinasi, ar lauke, moteris pasako, kad važiavo į Eišiškių plentą. Pareigūnai tikslinasi, ar įvyko lauke, ne bute, esantys dvi moterys pasako, kad lauke. Vyriškas balsas 2: o čia B. negalėjo padaryti tai? Moteris: vat nežinau. Pareigūnas: O kas tas B.? Moteris: B. Pareigūnas: B. Pagyvenusi moteris: iš kalėjimo išleistas .../toliau nerišlūs žodžiai/.

Ieškoma vyro dokumentų, moterys išeina į kitą kambarį, nes trukdo teikti pagalbą. Girdimas fone pagyvenusios moters balsas: „atstok“, „man reikia šito?“, „eik tu <...>“. Vyriškas balsas 2: D., D., ar tu atsimeni tas B. tau grasino? Vyras: jo, jo, jo aišku. Vyriškas balsas 2: Tai gal jis dūrė <...>? B. R.

Toliau girdimi balsai, tačiau nesuprantama ką kalba.

Pareigūnas: Manau namuose čia viskas įvyko, to peilio jau ieško. Pareigūnai paderina veiksmus. Ateina moteris paieškoti dokumento. Kalbasi apie R. B. Pareigūnai aiškinasi, kur B. gyvena, pasako, kad karietose prie stoties. Moteris ruošiasi važiuoti kartu su nukentėjusiuoju. Pagyvenusi moteris ieško savo dokumento, nueina į kitą kambarį, sėda ant lovos, kuri yra prie įėjimo į kambarį, durų. Paduoda savo dokumentą pareigūnui.

Pagyvenusi moteris: jis dabar jis taip nukraujavo, kad čia buvo klanai (parodo prie kito kambario, kuriame sėdi, durų). Pareigūnas: o jisai atėjo ir nieko daugiau nesakė? Pagyvenusi moteris: ne, jis atėjo išgėręs, va čia atsiklaupė, mes išgėrėm. Negaliu sakyt, teisybę pasakysiu į akis. Pareigūnas: išgėrėt. Pagyvenusi moteris: Išgėrėm ir jisai sako einam miegot ir kažkaip tai jisai metė, ar griuvo, ar jį pastūmė iš koridoriaus ėjo rūkyt. Pareigūnas: Bet dabar žiūrėkit, jus dabar čia gėrėt ir nepastebėjot, kad jisai supjaustytas buvo?

Kol pareigūnas užduoda klausimą, į kambarį užeina vyras Nr. 2. Vyras 2: galiu užeiti? Pareigūnas: galit, galit. Pareigūnas: Nepastebėjot, kad jis čia supjaustytas buvo? Vyras 2 sėdasi ant lovos šalia moters. Moteris žiūri į vyrą Nr. 2, ir sako: „jam... nesakysiu“. Moteris rankos rodomąjį pirštą laiko prie lūpų. Pareigūnas: Tai sakykit, jeigu mes klausiam šito dalyko. Pagyvenusi moteris: Ne. Pareigūnas kitam pareigūnui pasako, kad jei sėdėjo ir gėrė, į ką pagyvenusi moteris kelis kartus pasako „ne“. Pagyvenusi moteris: Buvo peilis pakištas. Pareigūnas: Kur? Pagyvenusi moteris: Nu buvo. Kitas pareigūnas pasikviečia, pasako, kad kai jį vesis, kad parodytų, kur viskas buvo. Pagyvenusi moteris ir vyras Nr. 2 liko kambaryje. Pagyvenusi moteris: nesakysiu, kameroj pas mane yra laikas, kai ateis laikas, aš jums parodysiu. Pareigūnas: Gerai. Pagyvenusi moteris: eik pats prisipažink. Pareigūnas: Ką prisipažinti? Pareigūnas grįžta į kambarį, kuriame sėdi pagyvenusi moteris ir vyras Nr. 2. Pareigūnas: Ką norit mums pasakyti, ko mes nežinom? Pagyvenusi moteris: Nieko. Pareigūnas: Tai ką žmogus turėtų prisipažinti? Vyras Nr. 2: aš sakau penkiasdešimt gramų įpilsi, ar ne? Pagyvenusi moteris: Įpilsiu. Moteris žiūri, ar yra alkoholio. Pagyvenusi moteris: Užeikit. Pareigūnas: tai jus man pasakykit, kur tas peilis buvo? Pagyvenusi moteris: Čia...ar virtuvėj? Va šitas? Pareigūnas kitam pareigūnui pasako, kad rado peilį. Pagyvenusi moteris: Nu va. Pareigūnas: Kas naudojosi peiliu? Pagyvenusi moteris staigiu judesiu rodomuoju pirštu parodo į vyrą Nr. 2 Pareigūnas: Kas naudojosi peiliu klausiu. Pagyvenusi moteris paspaudžia pečiais. Kitas pareigūnas prieina. Pareigūnas: Kas ėmė šį peilį? Pagyvenusi moteris: Nežinau. Jus imkit, tirkit. Pareigūnas vyrui Nr. 2 pasako parodyti savo rankas. Pareigūnas dar kartą pakartoja klausimą, kas ėmė peilį, tuomet pagyvenusi moteris ir vyras Nr. 2 žiūri vienas į kitą. Pareigūnas: Kodėl žiūrit vienas į kitą? Žiūrėkit į mane. Pagyvenusi moteris žiūri į pareigūną, o vyras toliau žiūri į moterį. Pagyvenusi moteris: Aš vaiko nepjaunu. Vyras Nr. 2: Aš savo vaiko irgi nepjaunu. Pareigūnas kartoja klausimą, kas ėmė šį peilį. Pagyvenusi moteris: Gal mes valgėm čia, gal. Pareigūnas: valgėt čionais, o peilis kruvinas čia guli. Vyras Nr. 2: Ką? Mano peilis? Pagyvenusi moteris: Mm. Nu. Moteris rankoje laiko stikliuką, pareigūnas prašo jį padėti. Vyras Nr. 2: išgertuvės, tavo peilis. Pagyvenusi moteris parodo rankas: „Duokit, nuimkit atspaudus“. Pareigūnas: Aš dabar gražiai jūsų klausiu. Pagyvenusi moteris: Gerai. Pareigūnas: Kas paėmė peilį? Pagyvenusi moteris: Lyg aš atsiminsiu dabar.

Pareigūnas toliau aiškinasi, kas buvo ir kas paėmė peilį. Moteris vengia atsakyti. Pareigūnas išeina į kitą kambarį, klausia D., kas paėmė peilį, tačiau jis sako, kad nebuvo. Vyras Nr. 2 neigia ėmęs peilį, pasako, kad ėmė šeimininkas. Pareigūnui paklausius, kas šeimininkai, pagyvenusi moteris pasako, kad ji. Pareigūnas toliau aiškinasi aplinkybes. Pareigūnas: Aš klausiu kas dūrė D.? Pagyvenusi moteris rodomuoju pirštu parodo į Vyrą Nr. 2 Pareigūnas: Jisai? Pagyvenusi moteris : Taip Pareigūnas: O ką jus darėt? Pagyvenusi moteris: Palaukite, duokit man susikaupti. Kas dūrė D.? Pagyvenusi moteris pažiūrį į vyrą, šis nuleidžia žvilgsnį. Vyras Nr. 2: Jisai atėjo toks. Pagyvenusi moteris: Kodėl jis kraujavo? Vyras Nr. 2: Jis atėjo toks. Moteris: Jisai iš stotelės va paskambino man. Aš buvau namuose, pas save namuose. Vyras Nr. 2 žiūri į pagyvenusią moterį: iš stotelės gi nu. Moteris: Aš atėjau gi nu, sako V. Pagyvenusi moteris: Jezus, čia buvo kraujų klanai. Pareigūnas: Gerai, aš klausiu, kas naudojosi peiliu. Vyras Nr. 2 pasisuka į pagyvenusią moterį: tu naudojaisi peiliu? Moteris: Aš atėjau. Vyras Nr. 2: Tu darei valgyt? Darei valgyt. Viskas, daugiau niekas.

Pareigūnas paprašo vyro pateikti savo dokumentą, išeina į koridorių. Pareigūnas vyro klausia, nuo ko pas jį kraujuoti batai. Prie vyro prieina moteris, stovi šalia. Vyras Nr. 2: Pas mane? Parodykit kur? Tai gal kai atėjo? Pagyvenusi moteris: V. tikrai nepalies jo, čia V. tėvas. Pareigūnas: Čia jūsų tėvas? Pagyvenusi moteris: Jam suvarė peilį. Pareigūnas: Kas suvarė peilį? Pagyvenusi moteris: V., ne tu? Vyras Nr. 2: Tu <...>. Vyras Nr. 2 ieško dokumento. Pareigūnas grįžta į kambarį, sako vyrui prisėsti. Pagyvenusi moteris: „Tu mane užsodinsi“ pasakei. Palaukite, neskubėkite. Daugiau pas mus nieko nebuvo. D. pradėjo kraujuoti. Pareigūnas: Kada jis pradėjo kraujuoti? Pagyvenusi moteris: Pažiūrėsiu kada aš jum kviečiau. Pareigūnas: Kai čionais D. sėdėjo su jumis gėrė, jis buvo kruvinas, ar nebuvo? Pagyvenusi moteris: Ne. Vyras Nr. 2: Ne Pagyvenusi moteris: Ne. Pareigūnas: Kai D. su jumis čia gėrė, jisai nuėjo į kambarį? Niekur nebuvo išėjęs? Pagyvenusi moteris: Čia va jisai sėdėjo. Vyras Nr. 2: Jau buvo kraujuotas. Pareigūnas: Jus ką tik prieš penkias sekundes pasakėt, kad jisai nebuvo kruvinas. Kai jus čia su juo gėrėt. Pagyvenusi moteris: Taip. Pareigūnas: Tai kada jis buvo kruvinas? Pagyvenusi moteris: Jis va čia voliojasi, aš sakau ir V. sako: „Einam sūnelį paguldysim“. Paguldėm mes jį ir staiga piktumas kažkoks tai buvo. Pareigūnas: Pas ką ? Pagyvenusi moteris: Mūsų bute nieko nebuvo. Pareigūnas: Tai jūs man galit normaliai pasakyti, kas čia buvo, ar ne? Pagyvenusi moteris žiūri į vyrą Nr. 2. Pareigūnas: Kodėl jūs žiūrit į jį? Vyras Nr. 2: Jis atėjo jau išgėręs. Pareigūnas: Tai gerai, dabar jūs man aiškinat, jisai sėdėjo su jumis čia gėrė ir jis nebuvo kraujuotas, taip? Vyras Nr. 2: Mes čia gėrėm. Pareigūnas: Jisai buvo kraujuotas, ar ne? Vyras Nr. 2: Paskui buvo išėjęs. Pareigūnas: Atsakykit į mano klausimą. Pagyvenusi moteris: Jis turėjo peilį rankoje ir tą peilį pervertė kažkas tai jam į gerklę. Pareigūnas: Tai kas pervertė jam į gerklę peilį? Pagyvenusi moteris: Nežinau. Vyras Nr. 2: Eik tu <...>. Pareigūnas: Ką jūs darėt tuo metu? V.? Vyras Nr. 2: Kada? Aš va moteris. Pagyvenusi moteris? O nuo ko D. pradėjo kraujuoti? Pareigūnas: Jūs man galit paaiškinti kaip tas peilis atsirado pas jus ant stalo? Vyras Nr. 2: Jis atėjo jau kraujuotas. Pareigūnas: Jūs sakėt, kad jisai čia nebuvo kraujuotas. Pagyvenusi moteris atsistoja pasako „jis nevažiuos“, nori eiti iš kambario, pareigūnas ją sulaiko, pasako, kad važiuos į gydymo įstaigą. Pagyvenusi moteris: Aš norėčiau kaip mama sužinoti. Pagyvenusi moteris išeina iš kambario: „Sūnyti“. Moteris sušuko: Vsio. /Vertimas iš rusų kalbos: /Viskas. Pareigūnas: kas paėmė peilį? Moteris: Papa, domoj. /Vertimas iš rusų kalbos: Tėti, namo./ Pagyvenusi moteris: „papa“ eis į policiją. /Vertimas iš rusų kalbos: Tėtis eis į policiją./ Moteris: Papa, domoj. /Vertimas iš rusų kalbos: Tėti, namo./ Vyras Nr. 2: Net, ja budu zdes. Počemu ja dolžen idti domoj? Papa, domoj. /Vertimas iš rusų kalbos: Ne, aš čia būsiu. Kodėl aš turi eiti namo? Tėti, namo.../ Pareigūnas: V., klausiu dabar jūsų, kai jisai atėjo čionais, jisai gėrė, jisai buvo kruvinas? Vyras Nr. 2: eee, jo. Pareigūnas: Kodėl sakėt nebuvo? Kodėl keičiat parodymus? Ką jūs prieš tai sakėt?Vyras Nr. 2: Aš nekeičiu parodymų. Atėjo, gėrė, jam bloga pasidarė.

- Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „PSS-20250210-224543UTC+0200“. Trunka 30 min. Tęsinys prieš tai buvusio vaizdo įrašo. Užfiksuoti pokalbiai ir veiksmai:

Moteris: Papa, ja tebe pozvoniu. Papa, domoj. /Vertimas iš rusų kalbos: Tėti, aš tau paskambinsiu./ Vyresnio amžiaus moteris ranka suduoda moteriai, kuri išeina su sužalotu vyru iš buto. Moteris: Čto ty menia pizdiš <...> /Vertimas iš rusų kalbos: Ko tu mane muši <...>?/ Pagyvenusi moteris: <...>. /Vertimas iš rusų kalbos: Kalė./Moteris: Poshla <...>. /Vertimas iš rusų kalbos: Eik <...>./ Pareigūnas: eikit į kambarį dabar. Pagyvenusi moteris: Čeloveka ubit. /Vertimas iš rusų kalbos: Žmogų nužudyti./ Vyras Nr. 2: Išveskit. Pagyvenusi moteris: Ir tave išvesiu. Jau išvedė sūnų. Vyras Nr. 2: Tai išvedė, prie ko čia aš. Pareigūnas: Tai dabar jūs man atsakykit dar kartą. Paskutinį kartą klausiu. Pagyvenusi moteris: Jis gi pasakė „aš nupjoviau ir per gerklę perpjausiu“ ne tu? Pagyvenusi moteris stovi priešais vyrą Nr. 2 ir rodo į jį. -“Tu man pasakei „pasodinsi mane“, aš pasakiau: „Aš nesodinsiu“. Vyras Nr. 2: O ne B.? A ne B.? Pareigūnas: B. buvo čionais? Čionais B. yra buvęs? Pagyvenusi moteris: Pas mane nebuvęs. Vyras Nr. 2: Pas vyrą pareiškimas.

Pareigūnas toliau klausinėja, kas paėmė peilį, pagyvenusi moteris sėdi ant lovos šalia vyro Nr. 2 ir į jį rodo pirštu. Vyras Nr. 2: Ką tu man rodai į mane? Pagyvenusi moteris: Nieko. Vaiką išvežė. Vyras Nr. 2: Nu, ko, o ne B. papjovė? Pagyvenusi moteris atsistoja „Aš tylėjau ilgai ir nuobodžiai. Jeigu vaikas išgyvens“. Moteris išeina iš kambario. Vyras Nr. 2: Tu dabar nori mane pasodinti? Pagyvenusi moteris: Nenoriu aš tavęs sodinti, <...> tu. Pareigūnas: Klausiu dar kartą, ėmėt peilį? Pagyvenusi moteris grįžta į kambarį. Vyras Nr. 2: Neėmiau. Pareigūnas: Kas paėmė peilį? Vyras Nr. 2: Nežinau. Pareigūnas: Buvo čionais? Pagyvenusi moteris: Buvo. Pareigūnas: Jisai paėmė peilį? Pagyvenusi moteris atsistoja priešais vyrą Nr. 2, padeda rankas sau ant liemens: „Išvežė policija peilį ir D.“. Sako išgyvens. <...>, jeigu mano vaikas neišgyvens, aš tave ant dvidešimt metų sodinsiu, <...>. Vyras Nr. 2: Tai tu jau mane sodini. Pareigūnas: V. dūrė su peiliu? Vyras Nr. 2: Nu sakyk, aš dūriau? Pagyvenusi moteris: Nuo ko jis kraujavo? Vyras Nr. 2: Tu tiesiai šviesiai sakyk. Pagyvenusi moteris: Nieko nebuvo pas mane bute. Vyras Nr. 2: Sakyk tiesiai šviesiai. Pareigūnas: Gerai, kaip buvo? Dūrė, ar nedūrė? Ir žiūrėkit dabar į mane. Žiūrėkit į mane, ne į V. Pagyvenusi moteris: Taip! Pareigūnas: Einam su manim. Pagyvenusi moteris: Ne, aš jo neleisiu. Kol kas, kol mano vaikas išgyvens. Pažiūrėsiu, kaip jam sąžinė sugrauš. Vyras Nr. 2: Tai mane taip ir taip paims. Tu mane jau pridavei, viskas. Pagyvenusi moteris: Aš pridaviau?! <...>, vežkit. Pareigūnas informuoja, jog moteris pasakė, kad vyras dūrė su peiliu. Vyras Nr. 2 pradeda rengtis. Pagyvenusi moteris: palaukit, aš irgi buvau išgėrusi, aš noriu atsiminti vieną detalę. V... Vyras Nr. 2: prašau madam. Pagyvenusi moteris: Čia „madam“ nėra. Lukiškėse nebūna „madam“. Mano vaiką išvežė, jeigu jis mirs, tu žinok mirsi. Pareigūnas: Matėt, kaip dūrė? Į mane žiūrėkit. Pagyvenusi moteris: Nemačiau. Pareigūnas: Tai kodėl sakot, kad jisai? Pagyvenusi moteris: Nu, nu nemačiau kaip nužudo, kaip viską. Pareigūnas: Aš klausiu. Pagyvenusi moteris: Nemačiau. Pareigūnas: nu žodžiu. Pagyvenusi moteris: Nemačiau, tik mačiau, kad kraujo klane gulėjo. Pareigūnas: Nieko, tuoj išsiaiškinsim. Vyras Nr. 2: Ačiū tau, brangioji. Pagyvenusi moteris: Ne, sėdėsi, nevažiuosi. Pareigūnas: Jeigu reiks, jis važiuos su mumis. Pagyvenusi moteris: Parašykit man, kad jis rytoj atvažiuos. Ir atvažiuos. Aš pasirašysiu. Kad rytoj. Pareigūnas: Jus negalit nieko pasirašinėti. Vyras Nr. 2: Ačiū, brangioji. Pareigūnas: Draudžiamų daiktų turit prie savęs? Vyras Nr. 2: Iš kur aš turiu. Pagyvenusi moteris: Jis gi iš zonos. Pareigūnas: Kas? Grįžęs? Teistas buvot prieš tai? Vyras Nr. 2: Telefonas. Pagyvenusi moteris: 15 metų. Vyras Nr. 2: Brangioji, telefonas.

Vyras Nr. 2 rengiasi, nueina į koridorių. Ištraukia piniginę, paduoda pagyvenusiai moteriai pinigus, pasako 130 eurų paduoti V., kad už butą sumokėtų. Moteris paima pinigus, pasako, kad gerai, ji paskaičiuos pinigus. Pareigūnas pasako 130, moteris patvirtina. Vyras Nr. 2: Kad V. užmokėtų už butą. Pagyvenusi moteris: Gerai, gerai. Viskas tvarkoj, aš pati sumokėsiu per banką. Va žiūrėkit, kad būtų aiškiai ir tvarkingai. Pareigūnas: Tai čia jūsų reikalas, kur jūs pasidėsit tuos pinigus, Pagyvenus moteris: Vsio. /Vertimas iš rusų kalbos: Viskas./ Pareigūnas: Einam.

Pareigūnas su vyru išeina iš buto. Pareigūnas kalbina vyrą, klausia, ar pykosi su D., šis neigia, peilio, sako, nenaudoja, ankščiau teistas už žmogžudystę. Lauke pasitinka moterį, kuri buvo prieš tai bute ir išėjo su nukentėjusiuoju. Moteris toliau sako, kad nukentėjęs atėjo kraujuotas. Patikrina vyro blaivumą. Moteris su kitu pareigūnu išvažiuoja į ligoninę pas nukentėjusįjį. Vyrą Nr. 2 pasodina į tarnybinį automobilį.

- Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „PSS-20250210-235949UTC+0200, kuris trunka 6.48 min. Prasidėjus vaizdo įrašui, matome ligoninės patalpas, ant lovos guli vyras perrišta galva. Vyras aiškina, kad turėjo rankinuką, jame telefonas ir piniginė, įtaria nori pavogti. Apsirengę juodais treningais, nusidėjėle, veido nematė, neįsidėmėjo, buvo su kapišonu, su žalsva striuke. Sportbačių nematė. 180 ūgio. Bomžai, tamsūs, nuvalkioti, nudėvėti treningai. Pasako, kad striukė keičia spalvą, mėlyna, žalsva. Nieko nesakė, norėjo nuplėšyti rankinuką, pasigavo. Vieną kartą į žandą, ir į šoną. Pareigūnai pasako: „Žinai tą pasaką melagis melavo? Tai va čia tu dabar“. Pareigūnai išeina iš palatos.

Iš Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 kvito matyti, kad 2025 m. vasario 11 d. 14.26 val. V. Š. buvo nustatytas 2,49 promilės neblaivumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 2195896 matyti, kad Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 yra tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2025 m. vasario 23 d.

Dėl veikos kvalifikavimo kaip nusikalstamos.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 5.6.9 papunktį sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai yra bent vienas iš šių požymių: kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės: krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su arba be vidaus organų pažeidimo; krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas turi būti nustatytas chirurginio žaizdos apdorojimo arba radiologinio tyrimo metu. Krūtinės ląstos sužalojimų atveju pasitaikanti poodinė emfizema negali būti laikoma kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo požymiu, jeigu nėra pneumotorakso arba (ir) hemotorakso.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė sužalojus, peiliu smogiant vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę, D. B., taip jam padarant durtinę-pjautinę kairiojo skruosto žaizdą ir durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, pereinančią į kanalą, kuris atsiveria į krūtinplėvės ertmę ir kurio eigoje sužalotas plautis, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, oro susikaupimu krūtinės ląstos ir kaklo poodyje, kai dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo D. B. buvo sunkiai suluošintas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad peiliu smogė D. B. vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinės ląstą. Be V. Š. parodymų, jo kaltę sunkiai sutrikdžius D. B. sveikatą įrodo atitinkami nukentėjusiojo D. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai; liudytojos V. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad V. Š. atėjęs iš D. B. kambario kruvinoje rankoje laikė kruviną peilį ir jog D. B., kuris prieš tai buvo nesužalotas, buvo kruvinas; policijos pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apie tai, jog V. Š. peiliu sužalojo D. B., V. M. pranešė atvykusiems policijos pareigūnams; V. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, pagrindžiantis, kad jis pademonstravo, kaip sužalojo D. B.; specialisto išvada, rodanti, kad ant V. Š. marškinėlių ir batų bei ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su D. B. DNR profiliu; specialisto išvada, kurioje nurodyti D. B. nustatyti sužalojimai, kurie dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su plaučio pažeidimu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. V. Š. smogimas peiliu D. B. vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę nulėmė D. B. nustatytas durtinę-pjautinę kairiojo skruosto žaizdą ir durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su plaučio pažeidimu. V. Š., būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo, suvokė ir numatė, kad peiliu smogdamas D. B. į veidą ir krūtinės ląstą gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir tokių padarinių norėjo – apie tai leidžia spręsti jų abipusių muštynių situacija, apie kurią plačiau pasisakoma toliau, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. sužalojo gindamasis nuo jo užpuolimo. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai tai paneigia.

BK 28 straipsnio pagrindu asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (1 dalis). Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (2 dalis). Pažymėtina, kad, nustačius specifinę abipusių muštynių situaciją, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Tokiu atveju abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais ir teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-976/2024 24 punktą).

Pradėti būtina nuo to, kad būtinosios ginties versiją kaltinamasis V. Š. pirmą kartą iškėlė bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš policijos pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po įvykio V. Š. apskritai neigė sužalojęs D. B., teigė, jog į butą D. B. atėjo jau sužalotas ir kad tai padaryti galėjo R. B. V. Š. bandymas nuslėpti savo veiksmus rodo jo suvokimą apie jų neteisėtumą. Tuo tarpu V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžia, kad vėliau ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę sunkiai sutrikdžius D. B. sveikatą pripažino visiškai. Pabrėžtina, V. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolų sugretinimas rodo, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog stvėrė, stumdė D. B., kumščiu sudavė jam į krūtinę, V. S. bandė juos išskirti, D. B. šaukė jam, kad išeitų iš kambario, tačiau jie toliau stumdėsi. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, tame tarpe jam suduotus du smūgius peiliu, V. Š. naudojo puolimo tikslu. Omenyje būtina turėti tai, kad V. Š. yra ne kartą teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl negalėjo nesuvokti tokių savo paaiškinimų ir parodymų reikšmės būtinosios ginties situacijos vertinimui. Toks V. Š. nenuoseklumas menkina jo pozicijos dėl būtinosios ginties patikimumą. Tas pats pasakytina apie atitinkamus nukentėjusiojo D. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Iš policijos pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po įvykio D. B., kaip ir V. Š., teigė, jog buvo sužalotas lauke nepažįstamo asmens. Tuo tarpu D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžia, kad vėliau ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė savo pirminės įvykio versijos, tačiau prisiminti konkrečių įvykio aplinkybių negalėjo, tai paaiškino buvusiu neblaivumu. Pabrėžtina, apie tai, kad V. Š. gynėsi nuo jo užpuolimo, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną D. B. nieko nenurodė. Dar daugiau, iš D. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad, viena vertus, apie V. Š. gynimąsi nuo jo užpuolimo D. B. labiau samprotavo, įvykio aplinkybių aiškiai nenurodė, paaiškindamas, jog jų neprisimena, kita vertus, kaip ir V. Š., parodė, kad jie griebė, stumdė vienas kitą. Negana to, D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašymą netraukti V. Š. baudžiamojon atsakomybėn, kurį pateikė teismui, jam prieš posėdį davė gynėjas. Omenyje būtina turėti tai, kad D. B. yra V. Š. dukros V. S. sugyventinis, taip pat, kaip D. B. nurodė, kartu su V. Š. atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl sunkiai sužaloto D. B. pozicija iš pradžių dėl buvimo užpultam nepažįstamo asmens, vėliau dėl V. Š. būtinosios ginties, prisiimant sau kaltę, vertintina kaip D. B. bandymas padėti V. Š. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kalbant apie liudytojų V. S. ir V. M. paaiškinimus ir parodymus, pažymėtina, kad, nežiūrint tam tikrų prieštaravimų juose, nei V. S., nei V. M. nenurodė apie tai, jog puolė tik D. B., o V. Š. tik gynėsi. Atvirkščiai, iš policijos pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po įvykio V. S., kaip ir V. Š. bei D. B., teigė, jog D. B. buvo sužalotas nepažįstamo asmens lauke, o V. M. aiškino, kad tai padarė V. Š. Tuo tarpu V. S. ir V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžia, kad vėliau ikiteisminio tyrimo metu jos pasakojo tik apie tai, kaip V. Š. sužalojo D. B. Čia svarbu, kad, remiantis V. Š. ir V. M. parodymais, įvykio metu V. S. buvo D. B. kambaryje, stovėjo V. Š. už nugaros, todėl turėjo viską matyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į V. M. parodymus apie tai, jog sužalojęs jos sūnų D. B. V. Š. pasakė jai, kad gali sodinti jį į kalėjimą, jam tai nesvarbu. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad sužalodamas D. B. V. Š. puolė, o ne gynėsi. Bylos nagrinėjimo teisme metu V. S. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš savo tėvą, o apklausiamai V. M. V. Š. aiškinimas apie gynimąsi nuo D. B. užpuolimo sukėlė nuostabą. Be to, duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ir teismui V. M. nurodė, kad D. B. prašė jos apie nagrinėjamą įvykį nieko nesakyti. Taip pat svarbu, kad, remiantis V. Š., D. B. ir V. S. parodymais, konfliktas tarp V. Š. ir D. B. kilo dėl to, jog D. B. įžeidė ir (ar) mušė V. Š. dukrą V. S., dėl to V. Š. nuėjo į D. B. kambarį aiškintis su juo, nereagavo į D. B. prašymą išeiti. Be to, V. Š., D. B. ir V. S. parodymai pagrindžia, kad anksčiau D. B. buvo sumušęs V. Š. Aptartų įrodymų kontekste tai, priešingai, negu bando pateikti gynyba, patvirtina V. Š. motyvą sužaloti D. B. Dar daugiau, tiek V. Š., D. B., V. S. ir V. M. parodymai, tiek ir policijos pareigūno kūno kameros įrašai bei jų apžiūros protokolas pagrindžia, kad įvykio metu V. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus (teismas nesiremia alkoholio kiekio matuoklio kvitu, nes policijos pareigūno kūno kameros įraše matoma, kaip po įvykio aiškinantis aplinkybes V. Š. vartoja degtinę, todėl tai galėjo iškreipti rodmenis). Tai neabejotinai turėjo įtakos V. Š. savitvardos sumažėjimui. Negana to, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuota, kaip V. M. sako V. Š., kad apie jį operatorei nieko nepranešė, prašė jo nebėgti, laukti, padėti, o V. Š. atsakė V. M., jog tokiu atveju jį, kaip galima suprasti, policijos pareigūnui sulaikys. Tai dar kartą patvirtina V. Š. suvokimą apie savo veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgdamas į visa tai, būtinosios ginties situacijos, t. y. kad puolė tik D. B., o V. Š. tik gynėsi, teismas nenustatė. Nepriklausomai nuo to, kas sudavė pirmą smūgį, kaip minėta, nustačius specifinę abipusių muštynių situaciją teisė į būtinąją gintį nekyla.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. V. Š. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis negu rūšinis, nes buvo panaudotas peilis, sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbiose vietose, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekiant aiškintis santykius su D. B., nusikalstama veika D. B. padaryta fizinė žala, o Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padaryta 781,23 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. V. Š. yra vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, praeityje kelis kartus teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tarp jų – už savo šeimos nario nužudymą, atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkerius metus kelis kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjo. Tai V. Š. asmenybę apibūdina visumoje neigiamai, rodo jo tam tikrą polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo. V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu V. Š. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, jog veiką padarė, kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), – be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytą jam būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 11 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis); atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką ir V. Š. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač pasikartojantį jo smurtinį nusikalstamą elgesį, V. Š. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą vienintelę, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 781,23 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl D. B. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo, ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Nustatyta, kad sunkiai D. B. sveikatą sutrikdė V. Š. Žalos dydis įrodytas pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Tai sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 410,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš V. Š. valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu imperatyviu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad V. Š. yra suimtas. Atsižvelgiant į tai, taip pat kad V. Š. iki suėmimo nedirbo, registruoto turto neturi, jam skirtina ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir iš V. Š. priteistinas žalos atlyginimas, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą neišieškoti iš V. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti V. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. vasario 11 d. iki šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo pradžios išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Š. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.

V. Š. pripažinti recidyvistu.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš V. Š. priteisti 781,23 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 781,23 Eur nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Neišieškoti iš V. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (laikomi voke prie 1 tomo bylos viršelio).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.