- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-2606-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40217-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- M. E.
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens M. E. apeliacinį skundą dėl 2014-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui M. E. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad V. K. nėra ieškovo tėvas, o ieškovo tėvas yra A. E.; pripažinti įrašą apie tėvą ieškovo gimimo liudijime negaliojančiu.
Nurodė, kad 2013-10-22, mirus A. E., iš savo motinos I. Z. sužinojo, kad ne V. K., o A. E. yra biologinis jo tėvas. Atsakovas V. K. visiškai nesirūpino ieškovu, neteikė jam išlaikymo, nedalyvavo jo auklėjime, ieškovas jo nepažįsta, nėra nei karto matęs.
Atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo M. E. - A. E. brolis su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad jo brolis artimai bendravo su ieškovo motina I. Z. (K.), nuo pat ieškovo gimimo A. E. palaikė šeimyninius santykius tiek su ieškovo motina I. Z., tiek su pačiu ieškovu. Jie dažnai lankydavosi A. E. bute, pastarasis teikė jiems materialinę paramą, vadino ieškovą savo sūnumi, tačiau A. E. susirgus sunkia psichikos liga, nuo 1989 metų ieškovas atsisakė su juo bendrauti. Ieškovui seniai buvo žinoma kas yra biologinis jo tėvas, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo į teismą jis nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: nustatyti, kad V. K. nėra J. K. tėvas, o J. K. nėra V. K. sūnus; nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. E., miręs 2013-10-21, yra J. K. tėvas, o J. K. yra A. E., mirusio 2013-10-21, sūnus.
Teismas nustatė turintį juridinę reikšmę faktą tikslu J. K. asmeninėms bei turtinėms teisėms ir pareigoms įgyvendinti.
Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimai, pareikšti viename ieškinyje tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl tėvystės nustatymo užtikrina proceso ekonomiškumą ir koncentraciją (CPK 7 str. 1 d.), todėl trečiojo asmens atstovo argumentai, kad pradžioje būtina nuginčyti tėvystę ir tik po nagrinėti tėvystės nustatymo klausimą yra nepagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.3K-3-9/2007; 3K-3-304/2010).
Teismas konstatavo, kad atsakovas V. K. visiškai pripažįstatą faktą, jog nėra biologinis J. K. tėvas ir byloje nėra faktų, kurie sudarytų pagrindą tuo abejoti. 1980-11-27 santuoka tarp V. K. ir I. K. (Z.) buvo nutraukta. Pagal tuo metu galiojusio SŠK 186 str. ieškovo gimimo liudijime tėvu įrašytas buvęs motinos sutuoktinis V. K.. Apklausta liudytoja ieškovo motina I. Z. patvirtino, kad V. K. nėra jos sūnaus Juliaus tėvas. Atsakovas, nors įrašytas ieškovo tėvu, su ieškovu niekada nebendravo, jokių ryšių nepalaikė, tarp jų nesusiklostė tėviški santykiai. Teismas darė išvadą, kad V. K. tėvystės nuginčijimas J. K. atžvilgiu ir formalaus gimimo įrašo apie tėvą panaikinimas nesugriaus šalių tarpusavio ryšio kaip tėvo ir sūnaus, nes atsakovas nuo pat gimimo nedalyvavo ieškovo gyvenime.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. E. teigė, kad tiek ieškovui, tiek jo motinai „ dar užpraeitą dešimtmetį buvo žinoma, kad atsakovas nėra tikrasis ieškovo tėvas“, ieškovas aiškino, kad iki A. E. mirties jis nežinojęs, kad V. K. nėra jo tėvas, būdamas mažamečiu galbūt kartu su motina lankėsi A. E. bute, tačiau to neprisimena, taip pat neprisimena, kad būtų vadinęs A. E. „tėvu“. Motina I. Z. 2013-10-22, kai paskambino T. M. ir pranešė apie A. E. mirtį, labai verkė ir atskleidė jam tiesą, kad velionis buvęs jo tėvas. Šias aplinkybes patvirtino apklaustos liudytojos T. M. ir I. Z.. Dėl to teismas konstatavo, kad iki 2013-10-22 ieškovas neturėjo jokių abejonių, kad asmuo gimimo įraše įrašytas tėvu nėra jo tikrasis tėvas, ši data laikoma ieškinio senaties termino pradžia, todėl įstatymo nustatyto senaties termino tėvystei nuginčyti ieškovas nepraleido.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad A. E. tėvystės patvirtinti moksliniais įrodymais galimybės nebuvo, kadangi nėra išlikusių velionio A. E. kraujo pavyzdžių. Spėjamo tėvo artimas giminaitis brolis M. E. DNR ekspertizės atsisakė, dėl to ekspertizės atlikimas negalimas.
Teismas nustatė, kad byloje pakanka įrodymų nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. E., miręs 2013-10-21, yra J. K., gimusio 1981-07-10, tėvas. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu SŠK 56 straipsniu. Teismas atsižvelgia, kad trečiasis asmuo ir liudytojos patvirtino, kad A. E. pripažino tėvystę ieškovo atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodė, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės ieškovo ir atsakovo giminystės ryšiui paneigti ar patvirtinti. Dėl to nėra įrodymo neabejotinai patvirtinančio, kad atsakovas nėra ieškovo tėvas, todėl nėra pagrindo nustatyti tėvystę.
Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo momento, kai ieškovas sužinojo, jog atsakovas nėra jo tėvas. Kadangi šis faktas buvo žinomas dar užpraeitą dešimtmetį, todėl ieškovas praleido ieškinio senatį. Bet kuris asmuo, žinodamas apie jo gimimo liudijime esantį įrašą apie tėvą, kurio niekada nematęs, neabejotinai pasidomėtų apie tikrąją padėtį. Sunkiai tikėtina, kad ieškovas niekada neklausė savo motinos apie tikrąjį tėvą. Į A. E. laidotuves atvykus ieškovui ir jo motinai, jie prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo, ėmė klausinėti apie palikimą. Dėl to ieškovo tikslas šioje byloje yra priimti A. E. palikimą.
Pagal teismų praktiką trečiojo asmens atsisakymas atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu. Ieškovas savo reikalavimus grindė tik subjektyviais įrodymais. Trečiasis asmuo nenurodė, kad mirusysis A. E. savo tevystę pripažino. Teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
Ieškovas neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, nenurodė kuriam tikslui reikia nustatyti faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba negalima prarastų dokumentų atkurti. Dėl to trečiasis asmuo negalėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Ieškovas nenurodė dėl ko prašo nustatyti tėvystę, todėl tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių.
Kadangi 2014-03-10 teismo nutartimi patvirtintas mirusiojo A. E. asmeninis testamentas, kuriuo konkretus turtas atitenka trečiajam asmeniui, todėl trečiasis asmuo šioje byloje neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir iš ieškovo trečiajam asmeniui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pirmos instancijos teismas dėl to nepasisakė.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismas tinkamai taikė CK 3.148 str. Tėvystė gali būti nustatyta ne tik moksliniais tyrimais, bet ir kitomis įstatyme nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą – liudytojų parodymus, atsakovo paaiškinimus bei paties trečiojo asmens paaiškinimus.
Ieškovas apie tikrąjį tėvą sužinojo tada, kai motina pranešė apie pastarojo mirtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, dėl ieškinio senaties termino taikymo bei CPK 447 str. taikymo.
LR CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neprieštarauja tarpusavyje, yra nuoseklūs. Atsakovo pripažinimą, jog jis nėra ieškovo tėvas, kad jis niekada nepalaikė jokių ryšių su vaiku, vienareikšmiai patvirtina liudytojų parodymai, tame tarpe ieškovo motinos parodymai, taip pat ieškovo paaiškinimai bei paties apelianto atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės (b.l. 21). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra faktų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, kad atsakovas nėra ieškovo tėvas. Tokių faktinių aplinkybių nenurodė ir apeliantas, deklaratyviai reiškiantis abejones apie faktą, kad atsakovas nėra ieškovo tėvas, todėl teismas pagrįstai šiuo konkrečiu atveju tenkino reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo neskiriant ekspertizės. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.148 str. numatytos įrodinėjimo taisyklės taikytinos sprendžiant dėl tėvystės nustatymo. Tuo tarpu nagrinėjant reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, teismas konstatavo, jog nebuvo galimybės patikrinti A. E. tėvystės moksliniais įrodymais nebuvo galimybės, o trečiasis asmuo – spėjamo tėvo artimas giminaitis M. E. - DNR ekspertizės atsisakė. Apeliantas šių aplinkybių neginčija, taip pat nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių, kad šioje situacijoje, nesant galimybės skirti ekspertizę tėvystei patvirtinti, teismas neteisingai vertino kitus byloje esančius įrodymus. Dėl to apelianto argumentai dėl ekspertizės neatlikimo bei atsakovo, kuris pateikė atsiliepimą į ieškinį bei neskundžia teismo sprendimo, nedalyvavimo teismo posėdyje, laikytini formaliais bei neįrodo, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles bei, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė nepagrįstas išvadas.
LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šios bylos reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai akcentuoja žmogaus teisę žinoti, kas yra jo tėvai. Teisiniai santykiai, susiję su tėvystės nustatymu, yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami prioritetiškai.
Apelianto teiginys, kad ieškovas praleido ieškinio senatį grindžiamas prielaidomis, tuo labiau, kad apeliantas nenurodė kada konkrečiai ieškovas sužinojo apie subjektinės teisės pažeidimą. Tuo tarpu ieškovo paaiškinimus, jog jis iki 2013-10-22 nežinojo, kad asmuo gimimo įraše įrašytas tėvu nėra jo tikrasis tėvas, pagrindžia liudytojų T. M. ir I. Z. parodymai. Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
Apeliantas nepagrįstai teigė, kad ieškovo pareikštas procesinio dokumento neaiškumas apribojo apelianto teisę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Iš apelianto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad jis aiškiai suprato kuo siekia ieškovas (b.l. 21), taip pat trečiasis asmuo nenurodė, kad ieškinio dalykas ar pagrindas suformuluotas netinkamai. Vien tai, kad ieškinyje nėra parašyta, kad ieškovas prašo nustatyti juridinį faktą, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas neaiškiai suformulavo ieškinio elementus. Be to, iš ieškinio turinio ir pareikštų reikalavimų esmės aiškiai matyti, kad ieškovas siekia nustatyti savo kilmę bei pakeisti duomenis, įrašytus gimimo įraše, todėl akivaizdu, kad priimtas teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes. Taigi, apelianto nurodyti ieškinio netikslumai laikytini neesminiais, neturintys įtakos teisingam bylos išsprendimui.
Apelianto procesinis elgesys (nesutikimas su ieškiniu, apeliacinio skundo pateikimas) paneigia apelianto teiginį, jos jis neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl, atmestus ieškinį bei apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti iš ieškovo apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Kadangi 2014-07-01 teismo nutartimi apeliantui buvo atidėtas 238 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, todėl, atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš apelianto valstybės naudai.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jam iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog buvo patirtos tokios išlaidos, ieškovas nepateikė, todėl prašymas atmestinas (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
2014-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto M. E. 238 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.