Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės-Posaškovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldininku, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam. 2022 m. kovo 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. K., smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. jis 2024 m. kovo 15 d., apie 14.15 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. B. metu, panaudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu, t. y. dešine ranka tyčia sudavė vieną smūgį V. B. į galvos sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. K. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. kovo 15 d., apie 14 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) pas sugyventinę, jį pasikvietė į lauką V. B., kadangi jis gyvena tam pačiam name tik aukštu žemiau. Išėjus į lauką, tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis nesusitvardė ir trenkė V. V. tuo metu sėdėjo automobilyje, kuria ranka trenkė tiksliai neatsimena, bet galimai dešine ranka į galvos sritį. Mušantis pats to nepastebėjo, bet stovėdamas ant mašinos slenksčio, alkūne, trenkė į stiklą. Tada su V. jie pradėjo grumtis ir abudu nukrito ant žemės, tuo metu kažkas atėjo ir prašė, kad jie nesimuštų. Tada jis atsistojo ir išėjo namo pas jo sugyventinę. Jis nematė, kad stiklas įskilo, bet po poros dienų nuėjo atsiprašyti V. bei atlygino padarytą žalą. Jie su V. susitaikė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu sutinka (el. b. l. 129–132, 172–174).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. kovo 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotomis V. B. nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2024 m. kovo 15 d., apie 14.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jo pažįstamas E. K. dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, po ko pajuto fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. atėjo prie jo automobilio „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dešinės rankos kumščiu trenkė į automobilio priekinį langą, dėl ko šis įskilo, padarytą žalą automobiliui vertina 200 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir turto sugadinimo (el. b. l. 5–13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2024 m. kovo 15 d., apie 14.13 val., adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo prie garažo jo automobilyje „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rūkė, tuo metu automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo pažįstamas E. K. (daugiau duomenų nežino), atidarė automobilio duris ir nieko nepasakęs dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, jis pajuto fizinį skausmą, toliau jis uždarė duris ir dešinės rankos kumščiu trenkė į automobilio priekinį langą, dėl ko šis įskilo, padarytą žalą automobiliui vertina 200 eurų. Po to įsėdo į jo automobilį ir išvažiavo. Dėl ko jis taip pasielgė, nežino, bet jis akivaizdžiai buvo apsvaigęs, ko tiksliai pavartojęs jis nežino, galimai narkotinių medžiagų. Po to kai jis išvažiavo, V. B. nuėjo namo. Jam būnant namie, jam paskambino žmona A. B., kuri pasakė, kad kažkokie trys nepažįstami vyrai atvažiavo prie jų vasarnamio ir vienas iš tų vyrų pradėjo daužyti vasarnamio duris bei nustūmė medinius baldus. Po pokalbio su žmona, jis nuėjo link jų vasarnamio pasižiūrėti kas įvyko. Vasarnamio kieme yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksavo minėtus asmenis. Vasarnamiui žala nepadaryta. E. apie (duomenys neskelbtini) metai, mažo ūgio apie 160 cm, liekno kūno sudėjimo, nešiojo juodos spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos striukę (daugiau požymių nurodyti negali). Po to, kai E. jam trenkė į galvą, atsirado guzas bei paraudonavo. E. turi pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo ir automobilio sugadinimo. Turimą filmuotą vaizdo medžiagą pateiks savanoriškai tyrėjui. Šiuo metu yra stipriai neblaivus daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. B. parodė, kad 2024 m. kovo 15 d., apie 14.15 val., jai paskambino jos sūnus K. B., kuris pasakė, kad E. trenkė tėčiui V. į galvos sritį ir atsirado guzas. Bekalbant su sūnumi, pastebėjo telefone, kad gauna pranešimus, kuriuos siunčia kamera. Nutraukus pokalbį, su sūnumi K., įsijungė kameros programėlę ir pamatė, kad prie jų vasarnamio vaikšto trys vyrai. Iš matymo pažino, kad ten yra jos kaimynas A. S. (daugiau duomenų nežino), T. P. (daugiau duomenų nežino) ir E. K. (daugiau duomenų nežino). E. pradėjo koja spardyti vasarnamio duris, spyrė maždaug 3 kartus, nustūmė šalia esančius medinius baldus. Eidamas link jo automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro jų statomą pavėsinę, jis nulaužę vieną lentą ir pasišalino. E. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, jis čia atvyksta į svečius pas draugę V. B. (daugiau duomenų nežino). Apie 16 val. baigusi darbą, išvyko į namus. Grįžusi prie namų, nuėjo apžiūrėti vyrui priklausančio automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo skilusį priekinį langą. Pamačiusi vyrą ir jo sužalojimus, nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Mano, kad konfliktas tarp jos vyro V. ir E. galėjo kilti dėl E. dingusio telefono, kurį per išgertuves paliko pas juos vasarnamyje. Pastebėjusi per vaizdo kamerą jos kaimyną A. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jam paskambino. Jis jai paaiškino, kad E. prie vasarnamio ieškojo savo telefono. Turi filmuotą vaizdo įrašą, kurį pateiks tyrimo eigoje (el. b. l. 47–50).

2024 m. kovo 15 d. , apžiūrėjus automobilį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apžiūros objektas yra visureigis automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuris stovi prie garažo netoli daugiabučio namo. Apžiūrint automobilį išoriškai, matoma, kad yra įskilęs priekinis langas, automobilis yra visas purvinas, daugiau pažeidimų nenustatyta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Reikšmingų pėdsakų ar objektų nenustatyta, nieko nepaimta (el. b. l. 51–53).

2024 m. kovo 19 d., perklausus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. kovo 15 d., 16.27 val., paskambinusi moteris, prisistačiusi A. B., nurodė norinti išsikviesti policiją, nes pažįstamas vyras apgadino jų turtą – automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, bei sudavė alkūne jos vyrui. Nurodo, kad asmuo pasišalinęs iš įvykio vietos, jos vyrui medikai nereikalingi. Teigia, kad įvykį užfiksavo vaizdo kameros (el. b. l. 80–82).

2024 m. kovo 26 d., peržiūrėjus liudytojos A. B. pateiktus vaizdo kamerų įrašus, nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu ,,Namukas_20240315_142357.mp4“, kurio trukmė 53 sekundės, matoma, kad prie vasarnamio atėjo trys vyrai. Vienas iš jų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. K.. E. K. nuėjo prie vasarnamio durų, ką ten daro nesimato. Du vyrai prie vasarnamio sustojo ir laukia E. K.. E. K. grįžtant nuo vasarnamio durų, vienas vyras išėjo iš vaizdo kameros matomumo ribos, o kitas sustojo prie pirties su E. K. ir matome kaip išsitraukęs telefoną kažkam skambina. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu ,,Namukas_20240315_142509.mp4“ , kurio trukmė 13 sekundžių, matoma, kaip vienas vyras stovi prie pirties, o E. K. grįžta prie vasarnamio, nueina prie jo durų ir pasigirsta smūgių garsas (ne mažiau dviejų kartų). E. K. grįždamas nustumia lauko baldus, kurie stovi prie vasarnamio. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu ,,Namukas_20240315_142523.mp4“, kurio trukmė 19 sekundžių, matoma, kai E. K. su vyru išeina, bet E. K. praeidamas šalia pirties nulaužė nuo statomos konstrukcijos (pavėsinės) medinę lentą, kurią numetė prie vasarnamio, ir išėjo (el. b. l. 94–96).

2024 m. kovo 27 d., peržiūrėjus mobiliosiomis policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitinka moteris, kuri paaiškina, kad, dirbdama, per vaizdo kameras pamatė, jog jų vasarnamyje atvažiavę vyrai gadina jų turtą, tai telefonu jai pranešė ir jos vaikas. Nurodo, kad vienas iš vyrų trenkė jos vyrui, kaktoje guzas. Taip pat įdaužtas jų visureigio automobilio priekinis stiklas. Nurodo, kad vaizdo kameros užfiksavo, kaip minėti vyrai gadina jų turtą. Moteris teigia, kad su savo vyru nebendravo, nes jis šiuo metu neblaivus. Įvykio vietoje matomas lauke prie garažo pastatytas tamsios spalvos „Opel“ markės džipas, kurio priekinis stiklas atrodo pažeistas. Moteris parodo vaizdo kamerų įrašus. Moteris teigia įtariamąjį pažįstanti, gyvena to pačio namo antrame aukšte. Įvykio vietoje pasirodo vyras (nukentėjusysis), kurio kairė kaktos pusė sužalota. Vyras įvykį pasakoja nerišliai, greitoji medicinos pagalba vyrui nereikalinga, žalą dėl automobilio vertina 200 eurų. Pareigūnai pildo protokolą, tikslinamos įvykio aplinkybės. V. B. nustatomas 2,85 promilių neblaivumas. Moteris patikslina, kad iš trijų atvykusių vyrų jų turtą gadino ir smurtą naudojo tik vienas iš jų (el. b. l. 100–103).

2024 m. balandžio 16 d. apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad tai ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuris stovi prie garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, matomas priekinio lango įskilimas, kuris buvo pamatuotas. Nuo keleivio priekinių automobilio durelių atraminės dalies iki įskilimo priekiniame stikle, atstumas yra apie 32 cm (el. b. l.142–144).

2024 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. G 834/2024(01) nustatyta, kad V. B. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3–6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymų sveikatos sutrikdymu. V. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. kovo 15 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. V. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiuose padėtyse (el. b. l. 110–111).

2024 m. balandžio 17 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos, Vilniaus skyriaus specialistės Rasos Gaidienės pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad į jai užduotus klausimus – ar sužalojimai būdingi griuvimui bei ar nukentėjusysis V. B. pats galėjo susižaloti, atsakė, kad specialisto išvadoje Nr. G 834/2024(01) V. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose nėra būdingos griuvimui ir savęs žalojimui (el. b. l. 149).

2024 m. balandžio 26 d. nukentėjusysis V. B. el. paštu pranešė, kad E. K. atlygino jo automobiliui padarytą žalą ir sumokėjo pinigus grynais. Prašo pasižymėti, kad civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 151).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Be paties E. K. parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina nukentėjusiojo V. B. parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė E. K.; liudytojos A. B. parodymai, kuri matė, nukentėjusįjį iš karto po įvykio; liudytojos A. B. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose įvykio vietoje užfiksuotas E. K.; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ir specialistės paaiškinimai; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kaip A. B. kviečia policijos pareigūnus dėl jos vyro atžvilgiu panaudoto smurto. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad E. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė V. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Be paties E. K. parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, patvirtina kiti įrodymai: nuoseklūs nukentėjusiojo V. B. parodymai, kuriuose jis parodė apie įvykio aplinkybes; liudytojos A. B. parodymai, kur ji nurodė, kad per vaizdo kameras pamatė, kad atvykę vyriškiai gadina jų turtą; vaizdo įrašuose, kuriuos pateikė A. B. matosi į įvykio vietą atvykę vyrai, girdimi smūgių garsai; įvykio vietos apžiūros protokole, automobilio apžiūros protokole nustatytas automobilio apgadinimas; BPC garso įrašo duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusioji praneša apie apgadintą automobilį ir sumuštą V. B., nurodo automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad E. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino svetimą, V. B. priklausantį, nedidelės, 200 eurų, vertės turtą. Byloje nustatyta sugadinto turto vertė – 200 Eur, viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai (BK 190 straipsnio 1 dalis).

E. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 4, b. l. 31–35).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmes E. K., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei; jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus (el. b. l. 175–178), administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta (el. b. l. 186–188), dirbantis baldininku. Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą šių straipsnių sankcijose nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį − areštą. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. praeityje teistas, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, atlygino padarytą žalą, jam nustatytinas artimas vidutiniam BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šios bausmės rūšies dydis, atitinkamai paskiriant E. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, pagal 187 straipsnio 3 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra teisingos, todėl jų mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintinos iš dalies jas sudedant, paskiriant kaltinamajam E. K. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas, mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Byloje nustačius, kad kaltinamais yra gana jauno amžiaus, praeityje teistas, tačiau paskirtas bausmes atlikęs ir išregistruotas ir probuojamųjų asmenų sąrašo, nebuvo baustas arešto bausme, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo veiksmų, davė nuoseklius parodymus, atlygino padarytą žalą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, tad jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų. Kartu teismas paskiria kaltinamajam įstatyme nustatytus įpareigojimus, įpareigodamas E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Kartu teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei jis nesilaikys teismo paskirtų pareigų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas ir „Body“ vaizdo kameromis daryti garso ir vaizdo įrašai, trys A. B. pateikti vaizdo įrašai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti E. K. subendrintą bausmę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktais, E. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašą, „Body“ kameromis darytus garso ir vaizdo įrašus, tris A. B. pateiktus vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.