Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023 m. vasario 19 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais M. D. nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2023 m. vasario 19 d., apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name, antrame aukšte tarp jos ir jos tėvo E. J. kilo žodinis konfliktas dėl skyrybų. Ji pranešė E., kad mama nori su juo skirtis. E., vengdamas tos temos, išėjo iš kambario į kitus kambarius. Kadangi E. jau ne pirmą kartą vengė šio pokalbio, kai jis grįžo atgal į savo kambarį ir bandė užsidaryti duris, ji ėjo jam iš paskos ir tuo momentu buvo tarpduryje. E., paėmęs už durų rankenos, bandė duris uždaryti, taip jai smūgiuodamas į dešinę ranką. Kiek kartų jis jai sudavė, ji pasakyti tiksliai negali. E. nesigavo jos patraukti nuo durų, todėl jis, sukryžiavęs abi rankas, ją bandė išstumti, stumdamas ją į krūtinę. Tada įsiterpė jos sesuo S. J., kuri puolė jos ginti ir bandė nuimti E. rankas nuo jos. E., uždarinėdamas duris, sudavė jomis jai du kartus į kairiąją ranką. Tokiais veiksmais E. joms sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1 b. l. 40–43).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. D. parodė, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu. E. J. yra jos tėvas. Mamos su tėvu santykiai daugelį metų labai prasti. 2023 m. vasario 18 d. su mama telefonu tarėsi, kad atvyks pakalbėtu su tėvu dėl skyrybų. Taip pat bandė skambinti ir tėvui, tačiau jis nesutikdavo kalbėti taikiai, keldavo balsą ir visada mesdavo ragelį. 2023 m. vasario 19 d., apie 14 val., atvyko pas mamą, taip pat namuose buvo sesuo. Kurį laiką jos visos trise sėdėjo virtuvėje ir tarėsi kaip čia pas jį nueiti, nes visos bijojo jo agresijos. Apie 16 val. visos trise nuėjo į tėvo kambarį, kuris yra namo antrame aukšte. Ji pradėjo pati pirmoji kalbėti, kad jos trumpam, niekas nenori pyktis, nori trumpai kalbėti apie skyrybas, kada eis pas teisininkus, kokios turto dalies norėtų, o jis tada pasakė, kad blogai jaučiasi ir pakalbės po dviejų savaičių. Žinojo, kad jis dieną prieš bei tą pačią dieną kvietė greitąją pagalbą, tačiau greitoji pagalba konstatavo, kad jam nieko nėra, jo sveikatos būklė yra normali. Jam pradėjus lakstyti iš kambario į kambarį jos ėjo iš paskos ir sakė, kad reikia skyrybų ir niekas nenori laukti tų dviejų savaičių, kai neva jis pasijus geriau. Tada jis labai supyko ant jų, visą laikė kėlė balsą, kalbėjo ne apie esmę, o apie praeities įvykius, o vėliau iškvietė policiją, nurodydamas, kad atvažiavo jo vyresnioji dukra ir jos visos trys prieš jį psichologiškai smurtauja. Ji sekė jam iš paskos ir jam tas nepatiko. Visą tai sukėlė jam agresiją ir jai būnant tarpduryje jis sugriebė durų rankeną ir ėmė daug kartų, nemažiau kaip 5, traukti tas duris. Durys kiekvieną kartą trankėsi jai į dešinę ranką, ji jautė fizinį skausmą. Tėvas visą tai matė, jie buvo arti. Kaip ji suprato, jis tomis durimis norėjo ją išstumti iš kambario. Ji durų nelaikė ir netraukė. Jam nepavyko, nes ji vis tiek nenorėjo judėti ir jis, sukryžiavęs savo rankas tarp kaklo ir krūtinės, pradėjo ją stumti lauk iš tarpdurio, nuo šių veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Tada sesuo, matydama, kad jis liečia savo rankomis jos kūną, bandė jį nustumti t. y., paėmusi jo rankas, traukė jas nuo jos ir seseriai pavyko jo rankas atitraukti. Ji tada pasišalino iš tarpdurio ir tada tėvas vėl griebė už rankenos ir pradėjo trankyti durimis seserį, jos kairę ranką. Kiek kartų jai sudavė negali pasakyti, nes mama pradėjo isteriškai verkti ir ji suskubo prie jos. Tačiau manytų, kad sudavė daugiau negu vieną kartą. Tada sesuo pasitraukė ir visos nuėjo į apačią, į virtuvę ir su juo toliau nebandė kalbėtis, laukė policijos pareigūnų, nes žinojo, kad pareigūnai iškviesti. Ji durų nelietė, jokių aktyvių veiksmų nedarė, kiek pamena šio konflikto metu niekas nebuvo nukritęs. Ji tikrai nebuvo, sesuo irgi ne. Mama iš vis fizinio kontakto neturėjo, o tėvo jos iš viso pirštu nelietė. Tėvas yra apie mėnesį po klubo sąnario operacijos. Tėvas visada spekuliuoja savo sveikata, nes gyvena su donoriniu inkstu. Sužalojimų žymių neliko, pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips, dėl civilinio ieškinio pasisakys vėliau. Tėvas ne pirmą kartą naudoja fizinį smurtą prieš ją, panašių situacijų buvo net kelios, tačiau policija niekada nebuvo kviesta. Įvykio metu ji kalbėjo ramiu tonu, ant tėvo nerėkė, jos jo net prašė nešaukti, nes keliant balsą bendro susitarimo nepavyks pasiekti (el. b. t. 1, b. l. 150–153).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji S. J. parodė, kad E. J. yra jos tėvas. Mamos ir tėvo santykiai prasti, jau kuris laikas mama nori su tėvu išsiskirti, tačiau tėvas vis vengia šio pokalbio. Su seserimi iš anksto susitarė, kad susitiks vasario 19 d. ir kartu pakalbės su tėvu. Tėvas apie šį laukiantį pokalbį taip pat žinojo, todėl mano, kad specialiai, norėdamas jo išvengti, pokalbio dienos metu, iki atvykstant seseriai, išsikvietė greitąją, kuri atvykusi nieko blogo nenustatė, todėl nusprendė, kad pokalbis turi įvykti. Sesuo atvyko apie 15 val. ir pas tėvą į kambarį nuėjo kažkur apie 16.30 val. Nuėjo visos trys, t. y mama, ji ir sesuo. Užėjus pas tėvą į kambarį, pokalbį pradėjo sesuo, kuri nešaukdama, nerėkdama pasakė, kad reikia skyrybų ir reikia nustatyti sąlygas. Tėvas atsistojo, pradėjo sakyti, kad jis dabar neturi sveikatos, jos nelystų prie jo ir išėjo į kitą kambarį. Jos ėjo jam iš paskos sakydamos, kad nereikia vengti, reikia kalbėti. Jis taip lakstė po kelis kambarius ir kuo toliau, tuo labiau agresyvėjo, negražiai kalbėjo. Visa tai vyko namo antrame aukšte. Tada tėvas nusileido į virtuvę ir ji viena nuėjo jam iš paskos. Bandė su tėvu viena kalbėtis, kad jis nerėktų, tačiau jis jos neklausė ir toliau rėkė, su argumentu, kad neturi sveikatos kalbėti. Vėl užlipo į antrą aukštą bei nuėjo į savo kambarį, kuriame buvo pirmiausiai. Tada jos visos trys nuėjo iš paskos. Tėvas užėjo į savo kambarį, sesuo stovėjo tarpduryje, ji jai iš kairės, o mama iš galo. Kambario durys veriasi į išorę. Tėvas, paėmęs durų rankeną, duris traukė į save norėdamas uždaryti, o sesuo su ranka laikė duris. Tada tėvas pradėjo stipriau, naudojant didesnę jėgą, bandyti uždaryti duris ir tada durimis trenkė seseriai į dešinės rankos pusę. Kelis kartus trenkė negali pasakyti, tačiau buvo nemažiau trys kartai. Tada sesuo, kad išvengtų tolesnio trankymo durimis, norėjo užeiti į kambario vidų ir tėvas sukryžiavo savo rankas ir pradėjo stumti seserį lauk iš kambario. Stūmė seserį ties pečių linija. Pamačius, kad tėvo rankos ant sesers, puolė tarp jų, buvo atsisukusi veidu į seserį ir nugara į tėvą ir tėvo rankas nuo sesers nustūmė. Tada jis vėl pagriebė už durų rankenos ir nemažiau vieną kartą durimis sudavė jai į kairę ranką. Jautė fizinį skausmą. Tėvas darė duris, norėdamas užsidaryti kambaryje, tačiau jis puikiai matė ją tarpduryje, tačiau vis tiek tyčia duris darė ir jomis jai sudavė. Žymių neliko, pas teismo medikus nesikreipė. Tada ji atsitraukė ir visos nuėjo į pirmą aukštą. Girdėjo kaip tėvas kvietė policiją, kad jos prieš jį naudoja moralinį smurtą, minėjo, kad stambi dukra nori jį sužaloti. Visą tai matė mama. Įvykio metu niekas nukritęs nebuvo, prieš tėvą jėga nebuvo naudojama. Sesuo durų netraukė, jas tik laikė. Civilinio ieškinio nereikš. Tėvas prieš ją pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą, tačiau moralinis smurtas tęsiasi kuris laikas. Nori pridurti, kad nesaugiai jaučiasi prieš tėvą kartu su juo gyvendama, nes jis labai kerštingas žmogus (el. b. t. 1, b. l. 139–114).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja H. J. parodė, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su vyru E. ir jaunesniąja dukra S.. Su vyru santykiai prasti, nori skirtis, tačiau nepavyksta net apie tai pakalbėti. Dukra M. pasakė, kad jai reikia skirtis ir pasiūlė savo pagalbą, kad ji pakalbės su vyru. 2023 m. vasario 19 d. atvažiavo M., S. buvo namuose. Kadangi vyras žinojo, kad atvažiuos vaikai specialiai sau išsikvietė greitąją, taip pat kvietė dieną prieš. Pirmoji greitoji jį labai išbarė, kodėl kviečia be reikalo. Jos visos kartu užlipo į antrą namo aukštą ir M. su S. norėjo pakalbėti su tėvu. Ji nieko nesakė, nieko nedarė, net nėjo arti, nes žinojo, kad ji gali jį erzinti. M. pradėjo pokalbį, užėjusi į jo kambarį pasakė, kad nori gražiai pakalbėti apie skyrybas, tada jis puolė žodžiais. M. vis tiek nurodė, kad reikia pakalbėti, o jis sakė po dviejų savaičių. Buvo klausiama kodėl po dviejų savaičių. Vyras buvo kambaryje, o M. stovėjo tarp durų, vyras tas duris darė ir jomis sudavė M., kiek kartų nežino, nemeluos. Tada pamatė, kaip jis pradėjo savo rankomis spausti M. krūtinę, o S. išsigando ir pradėjo isteriškai verkti ir ginti M.. Matė, kad S. priėjo prie M., tačiau ką S. darė nematė. Buvo dideliame šoke, vyko chaosas ir matė, kad jis durimis sutrenkė ir S., kaip paaiškinti negali, nes nenori sumeluoti. Žino, kad ir S. nukentėjo. Tada ir ji pradėjo isteriškai verkti, kad negana to, kad jis iš jos tyčiojasi, tai dar ir prieš vaikus smurtauja, nurodė, kad neleis. Jai rodos prieš smurtą, tačiau gali klysti jis iškvietė policiją ir nurodė, kad jo atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas, atvažiavo stambi dukra. Vyras yra ligotas ir jos tą žino, visa šeima pergyvena, tačiau jis manipuliuoja ir spekuliuoja savo sveikata. Vyras be abejo turėjo fizinių jėgų paimti ir durimis sutrenki dukroms rankas. M. jokių aktyvių veiksmų neatliko. Durų netraukė, nelaikė. Durys buvo atidarytos ir ji stovėjo tarpduryje, nes norėjo įeiti į kambarį pasišnekėti, o jis neleido ir pats paėmęs už durų rankenos bandė jas uždaryti ir taip sudavė. Sudavė tikrai ne vieną kartą. Niekas ant žemės nukritęs nebuvo. M. nešaukė, kalbėjo su juo gražiai, ramiai. Po to jos visos nuėjo į apačią, nes žinojo, kad atvažiuos policija. Vyras nėra smurtautojas, susistumdymų būdavo (el.. b. t. 1, b. l. 158–161).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. kovo 3 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad gautas nukentėjusiosios M. D. prašymas, kuriame nurodoma, jog įtariamasis E. J. savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir pasižada, kad jo tokia nusikalstama veika ateityje nepasikartos. Nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido (el. b. t. 1, b. l. 199).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. kovo 3 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad gautas nukentėjusiosios S. J. prašymas, kuriame nurodoma, kad įtariamasis E. J. savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir pasižada, kad jo tokia nusikalstama veika ateityje nepasikartos. Nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido (el. b. t. 2, b. l. 4–7).

2023 m. vasario 22 d., perklausus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. vasario 19 d., 16.43 val., paskambinęs vyriškis, prisistatęs E. J., nurodė norintis išsikviesti policiją, nes patiria moralinį smurtą. Jis yra silpnos sveikatos, o dukros ir žmona reikalauja skyrybų. Naudojamas psichologinis smurtas, fizinio smurto nėra. Vyresnė dukra, stambi, stipri, jis po operacijos, bando užsidaryti, o ji traukia duris, jis vos nepargriuvo (el. b. t. 1, b. l. 165–168).

2023 m. kovo 4 d., peržiūrėjus mobiliosiomis policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad atvykusius pareigūnus lauke pasitinka S. J., namo prieangyje E. J.. Vienas pareigūnas nueina į kambarį bendrauti su kita įvykio šalimi, o du pareigūnai lieka su E. J.. Jis pasakoja, kad buvo iškvietęs greitąją medicinos pagalbą dėl didelio spaudimo, kuris buvo dėl streso. Nurodė, kad pasakė dukroms, kad kalbės, kai sustiprės. Norėjo pasišalinti, neidamas į kitą kambarį, bet dukra jam neleido, jos visos trys sekiojo iš paskos. Į klausimą kokių turi pretenzijų, nurodo, kad moralinis smurtas tęsiasi jau du mėnesius. Šis smurtas pasireškia tokiais žodžiais „kad net ausys sukasi“. Pareigūnas pasiteirauja jo, kaip buvo su durimis. E. J. nurodo, kad jis uždarinėjo duris į vidų, o vyresnė dukra jas patraukė. E. J. teigia nieko nenorintys tik, kad duotų ramybę. Atėjęs kitas pareigūnas, bendravęs su kita konflikto puse, nurodo, kad moteris pasakoja, jog E. J. nuolat būna agresyvus, stumdosi (el. b. t. 2, b. l. 15–17).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06358-23 įtariamajam E. J. susitaikius su nukentėjusiomis M. D. ir S. J. (el. b. t. 2, b. l. 28–35).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės

Vidos Bracevičienės 2024 m. kovo 5 d. nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06358-23, nes po šios nusikalstamos veikos padarymo įtariamasis E. J. per vienerius metus padarė naują nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo medžiagoje 01-1-34254-23 (el. b. t. 3, b. l. 70–78).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. parodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Šią vasarą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsikraustė nauji kaimynai. Pirmą kartą didžiulė problema kilo jau 2023 m. rugpjūčio 5 d., kada jis pats namuose nebuvo, bet jo dukra S. jam sakė, kad pas kaimynus (duomenys neskelbtini) g. vyko vakarėlis, muzika grojo be galo garsiai ir jie kvietė policiją, kad kaimynus nuramintų. Tačiau kaip suprato triukšmaujančių kaimynų niekas nenuramino. Neapsikentusi triukšmo dukra, vėlyvu metu nuėjo pas kaimynus kalbėtis, jų atsakymas buvo: „Mes turim gimtadienį“. Dėl to muzika ir garsas nebuvo nutildyti. 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo net keli kvietimai policijai dėl keliamo triukšmo. 2023 m. rugpjūčio 18 d. pas kaimynus taip pat vyko vakarėlis, muzika vėl buvo paleista garsiai, nors jau buvo vėlu. Jie dar tylėjo ir nieko nedarė, policijos tą savaitgalį nekvietė. Kada vakarėlis baigėsi nežino, nes užmigo. 2023 m. rugpjūčio 26 d. pas juos buvo palikti maži anūkai t. y. 8, 7 ,5 metų. Pas kaimynus buvo daug žmonių, vėl buvo vakarėlis ir buvo labai garsiai leidžiama muzika. Anūkams jau buvo laikas miegoti, jie buvo jau užmigę, tačiau nuo keliamo triukšmo pas kaimynus atsibudo. Su žmona jie negalėjo su tuo susitaikyti, kad nuolat pas kaimynus triukšmaujama, jie naujakuriai ir jų kvartale nepriimtas toks triukšmas. Jie kaimynystėje net buvo sutarę, kad žolių šienavimus daro ne savaitgaliais tam, kad nebūtų keliamas triukšmas. Tada 2023 m. rugpjūčio 26 d. jis su sutuoktine jau neapsikentę, nuvyko prie jų namo vartų ir bandė rėkti, kad reikia nutildyti muziką, tačiau jaunimo buvo daug, o į jų priekaištus niekas nereagavo. Policijai paskambino, tačiau jų nesulaukė atvykstant. Bandė per tvorą prisišaukti kažką iš pas kaimynus esančių triukšmadarių ir su jais pasikalbėti, kad taip elgtis nedera. Triukšmas maišė ir jam, ir jo šeimai. Tyčios sugadinti kaimynų tvorą neturėjo, bet jei sugadino tai sutiko draudimui žalą apmokėti. Buvo pikta, nes apie tai buvo kalbėta su (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo savininkais. O jie buvo ir pas juos atvykę 2023 m. rugpjūčio 27 d. aiškintis ir jų pozicija buvo, kad jie savo teritorijoje daro, ką nori, reikalavo atlyginti žalą už sugadintą tvorą (el. b. t. 2, 139–145).

2024 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėjo, kad yra neįgalus ir turi 20 procentu darbingumo. Dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi. Sutinka baigti bylą baudžiamuoju teismo įsakymu (el. b. t. 3, 172–174, 200).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji H. J. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 23 valandą, tikslaus laiko neatsimena ji su vyru E. ėjo miegoti, bet nepavyko, nes kaimynai leido labai garsiai muziką. Neapsikentę garsios muzikos, jie su E. išvažiavo pas kaimynus paprašyti pritildyti muziką. Nuvažiavus pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini), bandė pasikviesti ką nors, laukė, kad kas nors išeis. Bandant pasikviesti kaimynus, ji paėmė už tvoros vartelių rankenos ir ją keletą kartų patraukė į savo pusę. Vėliau nepavykus nieko prisikviesti, E. padėjus, ji užlipo ant tvoros, bet užsikabino ir nukrito. Tiksliai dabar visų detalių neatsimena, bet su E. tamsios paros metu nematė, kad sugadino tvorą. Tik po kažkurio laiko sužinojo, kad sugadino kaimynų tvorą. Kaimynams padarytą žalą atlygino, kaimynės atsiprašė, ji jai atleido. Prašė leisti su J. K. susitaikyti (el. b. t. 3, b. l. 186–189).

2023 m. rugpjūčio 27 d. J. K. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. tarp 22–23 val. jai paskambino išsigandęs sūnus ir pranešė, kad kažkokie nepažįstami ir nematyti asmenys braunasi į jų kiemo teritoriją, laužo tvorą, šaukia vartodami necenzūrinius žodžius, grasina primušti. Tai tęsiasi maždaug 7–15 min. Dėl patirto streso negali tiksliai pasakyti kiek. Jiems išvykus sūnus atidarė vartelius ir suspėjo užfiksuoti automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo labai stipriai išgąsdintas sūnus ir sukėlė didžiulį stresą visai jų šeimai. Apžiūrėjusi ji rado sulaužytą tvoros segmentą, apgadintus įėjimo vartelius ir rėmą (el. b. t. 2, b. l. 42–51).

2023 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. K. parodė, kad ji su šeima nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena privačiame name, kurio visa teritorija aptverta tvora. 2024 m. rugpjūčio 26 d. ji kartu su vyru išvyko iš namų. Namuose liko pilnametis sūnus E. K.. Jie išvyko į Vilniaus miestą. Apie 22–23 val., tiksliai minučių pasakyti negali jai paskambino sūnus ir pasakė, kad kažkokia moteris su vyru braunasi į kiemą. Ji liepė nieko neįsileisti. Į vidų svetimi žmonės nepateko. Namo su vyru ji grįžo kitą dieną. Grįžusi namo, išsiaiškino, kad prieš dieną buvo atvykęs kaimynas, kuris ir brovėsi į jų kiemą. Tą pačią dieną vyras nuvyko pas kaimyną ir bandė išsiaiškinti problemą, tačiau kaimynas pasakė, kad jis nieko nedarė ir nežino apie ką kalbama. Šalia jų gyvenantys kaimynai jau yra įsirengę vaizdo stebėjimo kameras, ((duomenys neskelbtini) namas), todėl ji paprašė įrašo. Jį gavę peržiūrėjo. Vyras vėl nuvyko pas tą kaimyną, tačiau jo namuose nerado. Namuose buvo tik dukra, kuriai jis viską papasakojo. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 27 d., tuo pačiu automobiliu (duomenys neskelbtini) pas juos į kiemą atvyko kaimynas su žmona. Jos vyras paaiškino kaimynui, kad viskas užfiksuota vaizdo įraše ir prašė sutvarkyti tvoros sugadinimus. Kaimynas paaiškino, kad jis nieko netvarkys, reiškė pretenzijas jų atžvilgiu dėl triukšmavimo. Vyko labiau ginčas, o ne problemos sprendimas, jokio susitarimo pasiekti nepavyko. Kaimynas nurodė, kad jo dukra dirba prokuratūroje ir jiems nieko nepavyks padaryti ir policija nepadės. Tuo viskas ir baigėsi, jie kreipėsi į policiją. Jų turtas draustas, draustas statybos draudimu, jis dar nepriduotas. Ar galioja trečiųjų asmenų padaryta žala, ji pasakyti šiuo metu negali. Padarytą žalą patikslins kada bus atliktas sugadinto turto vertinimas (el. b. t. 2, b. l. 67–70).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu liudytoja J. K. parodė, kad pareiškime ji ne visai tiksliai apibūdino situaciją. 2023 m. rugpjūčio 26 d. buvo sūnaus vakarėlis. Jos su sutuoktiniu nebuvo namuose. Jai tik apie 22 val. paskambino sūnus, kuris nurodė, kad kažkas beldžia į vartus. Ji jiems pati nurodė asmenų neįsileisti. Kodėl neliepė jam skambinti 112 negali pasakyti, tiesiog nepagalvojo. Bendrai dabar pagalvojusi ji supranta, kad visa ši situacija susidarė dėl vaikų vakarėlio namuose (duomenys neskelbtini), ir vaikų keliamo triukšmo. Matyt kaimynai atvažiavo vaikų raminti ir neįleisti į namų teritoriją sugadino tvorą. Patirta žala 336,50 eurų buvo padengta iš Swedbank‘o namų turto draudimo. Ji pakalbėjo su sūnumi E., kuriam jau 18 metų. Jis nurodė, kad įvykio metu nei jis, nei jo draugai neišsigando. Jie suprato, kad tai kaimynai, kuriems nepatiko jų garsi muzika. Jis nurodė, kad kaimynų, esančių už tvoros, jis atsiprašė ir pritildė muziką. Kaimynas su sutuoktine išvažiavo. Kodėl šiuo atveju kaimynai pasirinko tvoros sugadinimą ir tokį tiesioginį vaikų tramdymo būdą, ji negali pasakyti, nes jie galėjo tiesiog iškviesti policijos pareigūnus. Kaimynams išvykus, vakarėlis buvo pratęstas. Gal ji ir nebūtų rašiusi pareiškimo jeigu ne tas tvoros sugadinimas. Prie apklausos ji pridėjo draudimo kompensaciją, t. y. banko išrašą. Ji yra linkusi su kaimynais susitaikyti. 2023 m. rugsėjo 6 d., kai draudimo kompanija viską užfiksavo ir pervedė pinigus už padarytą žalą, jie savo jėgomis sutvarkė tvorą. Po įvykio 2023 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena tvorą ir rankeną sutvarkė jos vyras N. K.. Čekių už pirktas prekes (tvoros lakštus, ir durų rankeną) ji neišsaugojo. Pagal ankščiau pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad jos namų tvorą sugadino H. J. su E. J.. E. paėmęs akmenį du kartus trenkė į tvorą ir vieną kartą į vartelius. H. J. tampė vartelių durų rankeną ir taip ją sugadino ir bandė užlipti ant tvoros bei atidarius vartus vartojo necenzūrinius žodžius jos sūnaus atžvilgiu, tiksliai kokius dabar neatsimena. Su H. J. ji sutinka susitaikyti, kadangi padaryta žala jai atlyginta ir ji prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 3, b. l. 144–146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. K. parodė, kad jis nuolat gyvena su savo tėvais (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 26 d. jo mama ir tėtis išvyko į Vilniaus miestą, o jis liko vienas namuose. Tėvai išvyko, kad jam leistų pasibūti su draugais. Jis pasikvietė draugų ir namuose jie leido laiką. Jie buvo lauke. Kadangi vasaros sezonas, jie taip pat kieme turėjo išsinešę garso kolonėlę, kur leido muziką, garsiai jos tikrai neleido. Apie 22 val., būdami terasoje šoko, jų buvo gal iki 10 žmonių. Vienas draugas, kuris buvo su jais, priėjo prie jo ir pasakė, kad kažkas kitapus tvoros, kur eina bendro naudojimo kelias, kažką rėkauja ir laužo tvoros segmentą. Jis iškart nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Pro dureles pamatė, kad už vartelių rėkauja senyvo amžiaus vyras ir moteris, reikalaudami juos įleisti; šaukdami, kad jie iškvies policiją, kad rinks kažkokius parašus. Jis vartelių neatidarinėjo. Jis girdėjo kaip vyriškis kažkokiu kietu daiktu daužo vartelius, lanksto tvoros segmentus. Jis paskambino tėvams ir papasakojo. Tėvai liepė nieko į vidų neįleisti. Jis bandė pasiteirauti asmenų, kas jie tokie, tačiau jie nereagavo elgėsi neadekvačiai. Po kiek laiko jie apsiramino, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu jis persisvėrė per tvorą ir pamatė automobilio valstybinius numerius. Automobilis buvo baltas Peugeot. Sekančią dieną grįžus tėvams jis jiems viską papasakojo, atitinkamai tėvai toliau rūpinosi įvykiu. Anksčiau to vyro ir moters jis nebuvo matęs, jų nepažįsta (el. b. t. 2, b. l. 67–70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. J. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu, kada tėtis su mama nuvažiavo pas kaimynus, ji nedalyvavo. Ji liko namuose su mažaisiais jos sūnėnais ir dukterėčia. Vaikai jau miegojo, o tėvai buvo virtuvėje. Pas kaimynus vyko vakarėlis ir labai garsiai grojo muzika. Mama skambino 112 numeriu ir kvietė policijos pareigūnus. Ji tikslių detalių nežino, nes vaikams prabudus buvo su jais ir juos ramino, nes nuo triukšmo, kurį kėlė kaimynai, vaikai buvo išsigandę. Ji nematė kada tėtis su mama H. išvažiavo raminti kaimynų, todėl nieko pasakyti negali. Triukšmadariai kaimynai yra naujai atsikėlę į jų gyvenvietę ir triukšmingi vakarėliai vyko 2023 m. rugpjūčio 5 d., nes ji pati kvietė policiją. Policijos ekipažas taip ir neatvyko. Taip pat po to policiją dar kvietė jos draugas E. K., tačiau ir pagal jo kvietimus policija nepasirodė. Visas balius vakarėlio triukšmas vyko iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. 4 val. ryto, jokia prevencija nebuvo įvykdyta. 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo vakarėlis, bet jis buvo ramesnis, policija nebuvo kviečiama. 2023 m. rugpjūčio 26 d. buvo didelis triukšmas, garsiai buvo leidžiama muzika, buvo girdimi žmonių balsai, rėkavimai, todėl jie pagalvojo, kad vėl reiks kentėti iki ryto. Galimai dėl to tėvai ir vyko sutramdyti bei sudrausminti kaimynų. 2023 m. rugpjūčio 27 d. metu buvo atvykę kaimynai, jie prašė padengti tvoros sugadinimu padarytą žalą, o dėl keliamo triukšmo jie pasisakė, kad „jų teritorija ir jie daro ir elgiasi kaip jie nori“, elgėsi arogantiškai ir nepaisė jos argumentų, kad jų keliamas triukšmas, o kenčia visi. Jos tėtis turi neįgalumo pažymėjimą, yra blogos sveikatos, todėl reikalinga bendra ramybė ir režimas, mama taip pat turi sveikatos problemų, todėl kiekvieną savaitgalį keliamas triukšmas pas kaimynus ir nulėmė, kad jie nebesusivaldė ir patys norėjo padaryti tvarką, nes policijos pareigūnai neatvyksta laiku (el. b. t. 2, b. l. 172–177).

2023 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini), antras namas dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) namas. Gatvė padaryta naujai, kelias maišytas su skalda. Stebima, kad sklypas aptvertas skardine juodos spalvos tvora su skardiniais segmentais-žaliuzės principu. Stebima, kad nuo gatvės pusės įrengtas praėjimas su varteliais ir atskirai automatiniais vartais. Stebima, kad įėjimo durų rėmas apgadintas – apibraižyti paviršiniai dažai tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Taip pat aplankstytos dvi viršutinės atskirai montuojamos skardos dalys. Šalia esančio tvoros segmento, esančio su automatinių vartų konstrukcija, stebimi 2 vnt. apgadinimų – aplankstymų t. y. 2 vnt. atskirai montuojamų dalių. Taip pat stebima minimos konstrukcijos apdailinės juostos sulankstymai (el. b. t. 2, b. l. 71–73, 74–77).

2023 m. rugsėjo 7 d. apžiūrėjus J. K. pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, kad jo data – 2023 m. rugpjūčio 26 d., pradžia 22.12 val., šeštadienis. Įraše matosi kelio vaizdas ir dalis kieme vaizdo . Kieme matyti šokanti jaunimo kompanija, o 22.13 val. prie jų namo, prie tvoros sustoja automobilis Citroen, valstybiniai numeriai neįžiūrimi, iš keleivio pusės išlipa moteris, kuri pradeda belstis, stuksenti į tvorą, vėliau iš automobilio vairuotojo pusės išlipa ir vyras. Vyras yra aukštesnio ūgio, jis irgi prieina prie tvoros, laiko ją, bando atidaryti ar atlenkti, tuo metu moteris jam kažkuo pašviečia. Tuomet vyras 22.14 val. nuo grindų paima, tikėtina, akmenį ir juo 3 kartus trenkia į tvorą (el. b. t. 2, b. l. 104–106).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.