Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-177-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
2S-177-520/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
R. A., R. A. Ž., N. S.
Atsakovas
R. B., J. Č.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-177-520/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3., 106.4., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A. Ž. ir N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams R. A. Ž. ir N. S. ieškinys dėl Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 susirinkimų ir jų metu priimtų sprendimų ir protokolų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. A. Ž., N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir panaikinti 676-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau ir IGNSB) 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 protokolus. Ieškinį ieškovai pareiškė atsakovams 676-ajai IGNSB, R. B., J. Č. (Č.). Nurodė, kad 1999-09-24 jie ir atsakovai R. B., J. Č. įsteigė 676-ąją IGNSB, buvo patvirtinti bendrijos įstatai, numatyta, kad individualių gyvenamųjų namų statyba bus vykdoma iš narių lėšų. Jie išstojo iš bendrijos 2002 m., tačiau 2009 m. nepažįstamas asmuo P. V. pateikė jiems ieškinį, iš kurio jie sužinojo, kad dar iki 676-osios IGNSB įsteigimo atsakovas R. B., visuomeniniais pagrindais atlikęs buhalterio pareigas, slapta nuo kitų bendrijos narių 1999-09-03 įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį 12 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, taip pat ėmė pinigus iš kitų asmenų, dėl ko R. B. buvo iškelta baudžiamoji byla. Tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2010-04-16 nutartį, jiems tapo žinoma, kad pažeidžiant visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, 2000-11-30 sprendimu bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas buvo papildytas nuostata „individualių gyvenamųjų namų statybą vykdyti iš narių lėšų ir gaunamų kreditų“, tačiau jie šiame susirinkime nedalyvavo, nebuvo kviečiami. Jiems taip pat nieko nebuvo žinoma apie 1999-11-19 676-osios IGNSB narių susirinkimą, kuriame bendrijos buhalteriu buvo paskirtas atsakovas R. B., pirmininku – J. Č., buhalteriui R. B. pavesta ieškoti kreditavimo šaltinių, 2000-02-11 susirinkimą, kuriame atsakovui R. B. buvo suteikti visi įgaliojimai atstovauti bendrijai, tartis ir gauti kreditus. Šie, jiems nežinomi, įstatymų reikalavimų neatitinkantys, niekiniai protokolai sukėlė jiems neigiamas pasekmes, nes buvo padaryta žala tiek jiems, tiek bendrijai, t. y. jiems yra reiškiami ieškiniai nepažįstamų asmenų, jų kotedžai nebuvo statomi, nors iš viso 676-oji IGNSB atliko statybos darbų už 509 604,91 Lt, bendrija gavo 1 195 680 Lt grynais pinigais, kuriuos priėmė atsakovas R. B., ir kt. 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 protokolai yra niekiniai, kadangi R. B. klastojimo būdu siekė slapta nuo kitų bendrijos narių pakeisti steigimo dokumentus, norėdamas atgaline data pasisavintus 1 195 680 Lt grynais pinigais paversti bendrijos panaudotomis lėšomis, narių susirinkimai sušaukti ir sprendimai priimti nesilaikant įstatuose numatytos tvarkos, jiems nedalyvaujant. Dėl to 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 protokolai prieštarauja bendrijos tikslams, pažeidžia jų teises ir interesus ir yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio, pareikšto atsakovams J. Č., R. B., 676-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai, trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys neatitinka įstatymo ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes nėra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, ieškovai atsakovu įtraukė ne tik bendriją, bet ir fizinius asmenis, teismui nėra aišku, kokie konkretūs reikalavimai yra reiškiami J. Č. (Č.), R. B.. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra aišku, kuo remiantis ieškovai nurodė, kad ieškinio kaina yra 414 Lt, todėl nurodė ieškovams pagrįsti, kodėl už ieškinį sumokėjo tokio pat dydžio, kokią nurodė ieškinio sumą, žyminį mokestį. Teismas nustatė, jog ieškinio ir priedų nuorašus patvirtino advokatė S. N., tačiau nėra pateikti įrodymai, suteikiantys advokatei teisę šioje byloje patvirtinti dokumentų nuorašus. Taip pat teismas išaiškino CPK 113 str., įpareigojo pateikti ieškinio ir jo priedus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Šalies argumentai

Ieškovai R. A. Ž., N. S. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 676-osios IGNSB susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai, t. y., kad „individualių gyv. namų statybą vykdyti iš narių lėšų ir gaunamų kreditų“, kad buhalteriui R. B. buvo pavesta ieškoti kreditavimo šaltinių ir kad 2000-02-11 bendrijos narių susirinkime R. B. buvo suteikti visi įgaliojimai atstovauti bendrijai, tartis ir gauti kreditus tolimesnei bendrijos narių statybai finansuoti, kurie užfiksuoti niekiniuose protokoluose, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento ir naikintini. Ieškinį atsakovai pareiškė atsakovams R. B., 676-ajai IGNSB, J. Č. (Č.), kuris yra bendrijos pirmininkas, nurodė trečiuoju asmeniu. Ieškovai pateikė atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate S. N., ieškinį su priedais visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nurodė, kaip apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio sumą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio, pareikšto atsakovams J. R. B., 676-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai, trečiajam asmeniui J. Č. (Č.), trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys neatitinka įstatymo ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes nėra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas nurodė, kad jei ieškovai teigia, jog atsakovas R. B. padarė žalą, ieškovai privalo teismui nurodyti neteisėtus R. B. veiksmus, patirtą žalą (dydį), kaltę, priežastinį ryšį, nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį, nes ginčas dėl žalos yra turtinis ginčas.

Šalies argumentai

Ieškovai R. A. Ž., N. S. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 676-osios IGNSB susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai, protokolai, kuriuose šie sprendimai yra užfiksuoti, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Ieškinį atsakovai pareiškė atsakovams R. B., 676-ajai IGNSB, trečiuoju asmeniu nurodė J. Č. (Č.). Nurodė, kad 1999-09-24 jie ir atsakovai R. B., J. Č. įsteigė 676-ąją IGNSB, buvo patvirtinti bendrijos įstatai, numatyta, kad individualių gyvenamųjų namų statyba bus vykdoma iš narių lėšų, atsakovas R. B. nuo bendrijos įsteigimo, nesudarius darbo ir materialinės atsakomybės sutarties, ėjo buhalterio pareigas, o J. Č. – pirmininko pareigas. Jie (ieškovai) išstojo iš bendrijos 2002 m., tačiau 2009 m. nepažįstamas asmuo P. V. pateikė jiems ir R. B. bei J. Č. (Č.) ieškinį, kaip solidariems skolininkams. Tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2010-04-16 nutartį, jiems tapo žinoma, kad pažeidžiant visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, jiems nedalyvaujant, 2000-11-30 sprendimu bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas visų steigėjų buvo papildytas nuostata „individualių gyvenamųjų namų statybą vykdyti iš narių lėšų ir gaunamų kreditų“, tačiau jie šiame susirinkime nedalyvavo, nebuvo kviečiami. Kadangi visuose ginčijamuose susirinkimuose jie nedalyvavo, nebuvo kviečiami, ar informuoti, nurodytų klausimų nesvarstė ir sprendimų nepriiminėjo, o ginčijami susirinkimo protokolai ir juose priimti sprendimai sukėlė pasekmes, jie ginčija ieškinyje nurodytus bendrijos sprendimus ir protokolus, nes tai yra būdas apsiginti nuo nepagrįstos solidarios atsakomybės. Nurodė, kad jie siekia panaikinti įstatymų reikalavimų ir įstatų neatitinkančius protokolus, apie kuriuos nieko nežinojo ir jų nepasirašė. Jiems taip pat nieko nebuvo žinoma apie 1999-11-19 676-osios IGNSB narių susirinkimą, kuriame bendrijos buhalteriu buvo paskirtas atsakovas R. B., pirmininku – J. Č., buhalteriui R. B. pavesta ieškoti kreditavimo šaltinių, 2000-02-11 susirinkimą, kuriame atsakovui R. B. buvo suteikti visi įgaliojimai atstovauti bendrijai, tartis ir gauti kreditus. Šie, jiems nežinomi, įstatymų reikalavimų neatitinkantys, niekiniai protokolai sukėlė jiems neigiamas pasekmes, nes buvo padaryta žala tiek jiems, tiek bendrijai, t. y. jiems yra reiškiami ieškiniai nepažįstamų asmenų, jų kotedžai nebuvo statomi, nors iš viso 676-oji IGNSB atliko statybos darbų už 509 604,91 Lt, bendrija gavo 1 195 680 Lt grynais pinigais, kuriuos priėmė atsakovas R. B. ir kt. 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 protokolai yra niekiniai, kadangi R. B. klastojimo būdu siekė slapta nuo kitų bendrijos narių pakeisti steigimo dokumentus, norėdamas atgaline data pasisavintus 1 195 680 Lt grynais pinigais paversti bendrijos panaudotomis lėšomis, narių susirinkimai sušaukti ir sprendimai nesilaikant įstatuose numatytos tvarkos, jiems nedalyvaujant. Dėl to 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 sprendimai, kurie yra užfiksuoti protokoluose, prieštarauja bendrijos tikslams, pažeidžia jų teises ir interesus, ir yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškovai per nustatytą terminą nepašalino nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. nenurodė atsakovui R. B. padarytos žalos dydžio, R. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau ir patikslintame ieškinyje teigia, jog R. B. veiksmai pažeidė teisėtus ieškovų interesus bei lūkesčius, nes ginčo protokolai ir kasos pajamų orderių kvitai buvo panaudoti ne įsteigtos statybos bendrijos tikslams, bet išvilioti pinigus iš nepažįstamų žmonių. Be to, ieškovai teigia, kad R. B. veiksmai sukėlė jiems teisines pasekmes, nes atsakovas R. B. sudarė nekilnojamojo turto sutartis ir priėmė pinigus iš nepažįstamų žmonių. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai, pareikšti 676-ajai IGNSB, yra neteismingi Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, bet pagal atsakovo buveinės vietą yra teismingi Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Ieškovai R. A. Ž., N. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu tuo pagrindu, kad jie nenurodė R. B. padarytos žalos dydžio, kaltų veiksmų, priežastinio ryšio, kad byla nėra teisminga šiam teismui ir yra teisminga pagal kito iš atsakovų buveinės vietą, nes jie nekėlė reikalavimų dėl žalos atlyginimo, ieškinio dalykas buvo ir yra kitoks, ieškinio pagrindą sudaro ne žalos atlyginimas, o atsakovų neteisėtai priimti protokolai ir sprendimai, kuriuos jie reikalauja panaikinti. Teismas nenurodė, kodėl jų reikalavimas panaikinti R. B. surašytus protokolus ir priimtus bendrijos sprendimus yra ydingas ar nepakankamas. Teismas negali už juos suformuluoti ieškinio reikalavimų, o jei teismas manė, kad patikslinto ieškinio dalykas yra neaiškus, tai turėjo nurodyti šio dalyko trūkumus. Dėl to teismo veiksmai pažeidžia jų teisę į įmanomai greičiausią procesą. Teismas, siekdamas išsiaiškinti visus neaiškumus, turėjo skirti parengiamąjį teismo posėdį, nes jie iš teismo nutarčių nesupranta, kodėl teismas reikalauja nurodyti žalos dydį, jei jie nekelia reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Jei teismas manė, kad ieškinys yra pareikštas ne pagal teismingumą, teismas turėjo apie tai pasisakyti gavęs ieškinį, o ne priėmęs keletą nutarčių nurodyti šį nepagrįstą motyvą dėl teismingumo. Be to, tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 33 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo R. A. Ž., N. S. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų R. A. Ž., N. S. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims dėl to, kad ieškovai per teismo nustatytą terminą nenurodė atsakovo R. B. padarytos žalos dydžio, neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo R. B. veiksmų ir atsiradusios žalos, kad ieškinys nėra teismingas šiam teismui, nes ieškovai nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, CPK 33 str. suteikia teisę ieškovams savo pasirinkimu pareikšti ieškinį pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją (buveinės) vietą.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai R. A. Ž., N. S. pradiniu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir panaikinti 676-osios IGNSB 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 protokolus, ieškinį pareiškė atsakovams 676-ajai IGNSB, R. B., J. Č. (Č.). Ieškovai šalindami pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus pateikė patikslintus ieškinius, kuriais buvo pašalinti pirmosios instancijos teismo 2010-05-13 nurodyti trūkumai (pateikta atstovavimo sutartis su advokate, ieškinio su priedais nuorašai visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, patikslinti reikalavimai, šalių procesinė padėtis) ir galutiniu ieškiniu prašė pripažinti, kad 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 676-osios IGNSB susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai, protokolai, kuriuose šie sprendimai yra užfiksuoti, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento, reikalavimus reiškė atsakovams 676-ajai IGNSB, R. B., J. Č. (Č.) nurodė trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas 2010-06-22 nutartimi ieškinį CPK 115 str. 3 d. pagrindu laikė nepaduotu, padarydamas išvadą, kad ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų, nes patikslintame ieškinyje netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai (dalykas) atsakovui R. B., t. y. nėra aišku, kokius reikalavimus ieškovai reiškia šiam atsakovui, nes ieškovai nenurodė atsakovo R. B. padarytos žalos dydžio, neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina pagrįsta, nes įvertinus ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą, nurodytus reikalavimus (dalyką), darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų. Atskirojo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti ir su jais sutiktina.

CPK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinys negali būti priimtas, nes netinkamai yra suformuluoti ieškinio reikalavimai atsakovui R. B. dėl šio atsakovo padarytos žalos, t. y. tai, kad ieškovai ieškinį grindžia aplinkybe dėl atsakovo R. B. veiksmais sukeltų neigiamų pasekmių, tačiau nereiškia jokio reikalavimo ir nenurodo pagrindų, susijusių su žalos atlyginimo priteisimu iš atsakovo R. B.. Tačiau įvertinus ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė šiuos ieškinio trūkumus, nes ieškovai nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. B., o prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento trijuose 676-osios IGNSB susirinkimuose priimtus sprendimus (protokolus), kaip priimtus pažeidžiant įstatuose, įstatymuose nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti, kad 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 676-osios IGNSB susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai, protokolai, kuriuose šie sprendimai yra užfiksuoti, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento, yra aiškūs ir konkretūs, nes ieškovai siekia, jog būtų pripažinta, kad šie sprendimai (protokolai) yra negaliojantys, nurodo faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių jiems iškilo būtinybė šiuo metu ginčyti šiuos sprendimus (protokolus), t. y. yra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, ginčo esmė. Ieškovai ieškinį pareiškė dviems atsakovams: 676-ajai IGNSB ir R. B., kadangi, kaip nurodo ieškovai, yra ginčijami 676-osios IGNSB susirinkimo metu priimti sprendimai (protokolai), R. B., kuris buvo bendrijos buhalteris, galimai suklastojo ginčijamus bendrijos susirinkimuose priimtus sprendimus (protokolus), fiktyviai į juos atgaline data įrašė įvairias nuostatas, sukėlusias didžiules neigiamas pasekmes bendrijai ir ieškovams, taip pat šiuos ginčijamus sprendimus (protokolus) pasirašė šis asmuo. Tik nagrinėjant bylą bus išsiaiškinta ir nustatyta, ar pagal ieškovų pareikštus reikalavimus yra atsakingi abu atsakovai, ar tik vienas iš jų, ieškinio priėmimo stadijoje tokios aplinkybės nesiaiškinamos ir nenustatomos, ar atsakovas R. B., kuris pasirašė ginčijamus sprendimus (protokolus) yra atsakingas. Dėl to šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinys laikytinas nepaduotu dėl to, kad nėra suformuluotas reikalavimas atsakovui R. B.. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei suformuluoti ieškinio dalyką. Tai reiškia, kad ieškovai, nors ir nurodo aplinkybes, jog atsakovo R. B. veiksmais, kurie buvo atlikti ginčijamų sprendimų (protokolų) pagrindu, buvo padaryta žala, neturi privalomos pareigos reikšti reikalavimų šiam konkrečiam atsakovui dėl žalos atlyginimo, nes ieškovai patys pasirenka, kokiu būdu jiems ginti savo pažeistas teises. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu pripažino aplinkybę, kad ieškovai nesuformulavo atsakovui R. B. reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir nenurodė šio atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje 3K-7-161/2009). Ieškovai nagrinėjamu atveju savo reikalavimus nukreipė dviems atsakovams: R. B. ir 676-ajai IGNSB. Kaip nurodyta aukščiau, šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės nustatyti, ar ieškovai pasirinko tinkamus atsakovus, tai galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad S. B. yra netinkamas atsakovas. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra pareikštas neteismingam teismui, t. y. dėl reikalavimų atsakovui 676-ajai IGNSB ieškovai turėtų kreiptis pagal 676-osios IGNSB buveinės vietą, nes CPK 33 str. 1 d. numato ieškovams teisę savo pasirinkimu kreiptis pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją (buveinės) vietą, o pagal atsakovo R. B. gyvenamąją vietą ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Klausimas dėl ieškinio priėmimo neišspręstinas iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-57/2010).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės 2010 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis