Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-336-925/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-09-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-256-716/2017Nutartis · 2017-02-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-271-1034/2017Nutartis · 2017-03-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-336-925/2017Nutartis · 2017-05-10Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-14Kauno apygardos teismas
  6. T-722-1058/2017Nutartis · 2017-06-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. T-1015-271/2017Nutartis · 2017-09-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  8. T-985-1011/2017Nutartis · 2017-10-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  9. T-1246-908/2017Nutartis · 2017-12-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  10. T-485-1033/2018Nutartis · 2018-05-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  11. T-685-893/2018Nutartis · 2018-06-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  12. T-760-1011/2018Nutartis · 2018-07-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  13. T-883-506/2018Nutartis · 2018-08-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  14. T-2338-946/2018Nutartis · 2018-11-22Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
T-336-925/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42564-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Nuteistasis
S. D.
Kategorijos
Byla Nr. T-336-925/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42564-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. gegužės 10 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam S. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. balandžio 24 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-90 nutarta taikyti nuteistajam S. D., gimusiam (duomenys neskelbinti), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 5 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. balandžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 47 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. laisvės atėmimo.

Teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 5 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. balandžio 20 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. D. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (47 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo nusikaltimo analizė paviršutiniška, teigia, kad kaltas alkoholis; retai, tačiau praranda savitvardą; mano, kad neturi jokių problemų, nors vartojo alkoholį nesaikingai; spręsdamas savo problemas kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, taipogi, spręsdamas konfliktus, naudojo smurtą; kalbant apie ateities tikslus, išlieka labiau abstraktus, nei konkretus; apskirtai remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, ankščiau ne kartą teistas, jam ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis nesilaikė teismo jam skirtų įpareigojimų, dėl ko jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir tai rodo, kad nusikaltimas nėra atsitiktinis, kad išvadų, taikius laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą S. D. nedarė, t. y. nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis – smurtavimas. Taip pat išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: teisės pažeidimų modelis; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (asmuo į priežiūrą ir apribojimus reaguoja minimaliomis pastangomis).

Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. D. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama, konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam S. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 91-90 taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 91-90 taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė