Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 straipsnis);

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 75 straipsnis);

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose; subendrinus bausmę su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (BK 75 straipsnis);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose; subendrinus bausmę su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (BK 75 straipsnis);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant: be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; tęsti darbą ir gydymą nuo alkoholizmo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi S. D. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant šią nutartį dienos; 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo palikta galioti 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; S. D. paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. D. 2016 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 18.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš neužrakinto automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie statomo namo, adresu Barsukynės g. 11, Vilniuje, pagrobė automobilio salone buvusią vyrišką rankinę - 40 Eur vertės, priklausančią V. K., kurioje buvo piniginė – 20 Eur vertės bei 130 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. 190 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. D. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino, parodė, kad tiksliai datos neprisimena, galėjo būti kaltinime nurodytą rugsėjo 7 d., diena, pietų metas, atvyko į objektą į Naująjį Antakalnį, tiksliai adreso neprisimena, nes nukentėjusysis jam buvo skolingas pinigų, prieš tai jis prašė atiduoti, nukentėjusysis jam buvo davęs 40 Eur ir pasakė, kad grąžins likusius pinigus, kai pabaigs objektą, tačiau jis nei paskambino, nei parašė. Dėl to atvažiavo su draugu pas nukentėjusįjį į objektą ir paprašė, kad duotų jam bent 10 Eur. Nukentėjusysis pinigų nedavė, sakė, kad neturi pinigų, kad ateitų kitą dieną į objektą, pabaigs jį ir tada grąžins pinigus. Tada jis įlindo į atrakintą, galinės durys buvo atvirai atidarytos, be signalizacijos, nukentėjusiojo automobilį, atrodo „Renault“ „busą“, stovėjusį prie objekto, paėmė rankinę, kurioje buvo piniginė, dokumentai: teisės, pasas, kortelių, gal 120 Eur popieriniais ir gal apie 20 Eur metalinėmis monetomis. Po to ėjo link namų, link Dvarčionių, išėmė pinigus, juos pasiėmė, o rankinę, piniginę išmetė netoli prie Dvarčionių keramikos. Po to, su policijos pareigūnais, kurie su juo susisiekė, nuvažiavo ten ir rado piniginę, atidavė dokumentus. Sutinka, kad su ta rankinės verte gali būti kaltinime nurodyta suma. Taip pasielgė, nes žmogus nenorėjo geruoju atiduoti pinigų, padarė „zapadlo“. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nukentėjusysis jam skolingas. Savo elgesį vertina blogai, neteisingai pasielgė, taip nereikėjo elgtis. Nurodė, kad tuo buvau išgėręs, jei būtų buvęs blaivas, taip nebūtų daręs.

Ikiteisminio tyrimo metu S. D. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes (b. l. 50-51; 55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad į statomą objektą adresu Barsukynės g. 11, Vilniuje, 2016 m. rugsėjo 7 d., apie 8.00 val., kartu su kitu darbininku P. jis atvyko jo automobiliu „Renualt Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti; automobilį paliko nerakintą. Apie 13.30 val. dar buvo nuėjęs iki automobilio, kur gulėjo jo tašė ir paėmęs vizitinę kortelę skambino savo reikalais, po ko vėl visus daiktus įdėjo į savo tašę, o tašę padėjo ant lentynos, viršuje, už vairuotojo sėdynės. Netrukus į objektą atėjo išgėręs S. su savo draugu, kuris jam nepažįstamas. Siūlė P. alaus. Sakė, kad pasirinks obuolių ir išeis. Apie 18.00 val., baigęs darbus, pamatė, kad nėra automobilyje jo visos tašės su daiktais. Iš karto apie įvykį pranešė policijai. Tą dieną objekte jokių žmonių daugiau nebuvo (b. l. 14). Papildomai apklaustas jis parodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 18.00 val. iš jam priklausančio nerakinto automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie statomo namo, adr. Barsukynės g. 11, Vilniuje, buvo pavogta vyriška, odinė, rudos spalvos rankinė, kurios vertė – 40 Eur. Rankinėje buvo tokios pačios spalvos, odinė piniginė, kurios vertė - 20 Eur. Piniginėje buvo 120 Eur popieriniais banknotais: 5 kupiūros po 20 Eur, 1 viena kupiūra 10 Eur ir dvi kupiūros po 5 Eur. Taip pat buvo 10 Eur monetomis. Viso 130 Eur grynųjų pinigų. Piniginėje taip pat buvo jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), kurio keitimas jam kainavo 15 Eur, taip pat buvo jo vardu išduota negaliojanti asmens tapatybės kortelė, kuri materialinės žalos nesudaro, AB „DnB“ banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią po vagystės jis užblokavo. Šios kortelės išdavimas jam kainavo 10 Eur. Piniginėje buvo dar prekybos centrų „Senukai“, „Norfa“ nuolaidų kortelės, vaistinės „Euro vaistinė“ nuolaidų kortelė, kurios yra bevertės ir dėl jų vagystės jam materialinė žala nepadaryta. Taip pat kartu su rankine buvo pavogti jo automobilio „Renualt Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai – registracijos liudijimas ir dvi techninės apžiūros rezultatų kortelės. Šie dokumentai materialinės vertės neturi, todėl dėl jų vagystės turtinė žala jam nepadaryta. Bendrai šios vagystės metu iš jo buvo pavogta turto už 190 Eur ir dokumentai, kurių išdavimas jam kainavo 25 Eur, taigi bendrai dėl šios vagystės patyrė 215 Eur turtinę žalą. S. prieš vagystę keletą dienų dirbo statomame name, adr. Barsukynės g. 11, Vilniuje, jis matė, kur jis laiko savo rankinę, žinojo, kad jo automobilis paliekamas prie statomo objekto nerakinamas (b. l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. A. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. nuo 8.00 val. kartu su V. K. dirbo statomame objekte, adresu Barsukynės g. 11, Vilnius. Tą dieną objekte dirbo tik dviese, nes kitas darbininkas – S., kuris beveik nedirbdavo, tą dieną su jais vėl nedirbo. Po pietų į objektą atėjo S., jis buvo neblaivus. S. dar siūlė jam išgerti alaus ir parūkyti. Atsakė, kad negers ir nerūkys. Su V. tęsė darbus. S. su draugu dar šiek tiek pabuvo, bet pamatę, kad jie pastoliais lipa aukštyn, išėjo. Neužilgo S. draugas grįžo prie obels ir neilgai ten pastovėjo. Pastovėjęs išėjo, o jie dirbo toliau. Baigus darbus, apie 18.00 val., V. pastebėjo, kad iš automobilio pavogta jo tašė su daiktais. Jokių kitų žmonių objekte nebuvo (b. l. ).

2016 m. rugsėjo 7 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas pareiškimas iš V. K., kuris parodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. 11-12 val. dirbo prie statomo namo Vilniuje, Barsukynės g. 11, iš neužrakinto mokroautobuso „Renault master“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta jo rankinė su dokumentais ir pinigais (b. l. 7-9). Prie protokolo pridėta fotolentelė Nr. 1, kurioje matomas sidabrinės spalvos mirkoautobusas „Renault master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis statybvietėje Vilniuje, Barsukynės g. 11. (b. l. 11).

Iš ROIK ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. 18.01 val. gautas iškvietimas į Barsukynės g. 11, Vilnius, jog įvykdyta vagystė iš neužrakinto pranešėjo automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp 11-12 val., stovėjusio prie statomo objekto, dingo vyriška rankinė, kurioje buvo pasas, vairuotojo pažymėjimas 120 Eur; vagyste įtariamas kolega S., kuris buvo girtas, po jo apsilankymo pasigedo rankinės (b. l. 12).

Nukentėjusysis V. K. 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškė 195 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. vagystės metu jam padaryta 195 Eur turtinė žala, buvo pagrobta turto bendrai 215 Eur vertės, tačiau pagrobta piniginė – 20 Eur vertės jam grąžinta, todėl reiškiamas civilinis ieškinys 195 Eur sumai, kurią prašoma priteisti iš S. D. (b. l. 18).

2016 m. rugsėjo 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota įtariamojo S. D. duotų parodymų patikrinimas vietoje: Barsukynės g., Vilniuje, kur įtariamasis nurodė namą, prie kurio sustoti, vietą, kur stovėjo neužrakintas mokroautobusas, priklausantis V. K., iš kurio paėmė rankinę su pinigine, grynaisias pinigais, dokumentais; vietą, kur išmetė nereikalingus V. K. daiktus: rankinę, piginę, dokumentus, plastikines korteles; nurodytoje vietoje paimti daiktai: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DnB“ banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), LR VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro „Norfa“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro „Senukai“ pirkėjo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vaistinės „Euro vaistinė“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), piniginė (b. l. 57-62).

2016 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti įtariamojo S. D. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu rasti daiktai: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DnB“ banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), LR VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro „Norfa“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro „Senukai“ pirkėjo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vaistinės „Euro vaistinė“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), piniginė (b. l. 27-39).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2016 m. rugsėjo 15 d. protokolu, nukentėjusysis V. K. iš jam parodytų trijų rudos spalvos odinių piniginių, atpažino piniginę Nr. 1, kaip priklausančią jam (b. l. 21-24).

2016 m. rugsėjo 15 d. pakvitavimu nukentėjusiajam V. K. grąžinti VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centrų „Norfa“, „Senukai“, vaistinės „Euro vaistinė“ nuolaidų kortelės, rudos spalvos piniginė (b. l. 40).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 20 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamasis bei jo gynėjas tam neprieštaravo, teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-2494-1038/2016 išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).

Taip pat kadangi S. D. teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo aplinkybių, prokuroras ir gynėjas sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

BK 178 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už slaptą svetimo turto pagrobimą, jei pagrobto ar pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL, nes pagal BK 190 straipsnio 1 dalį XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Kaltinamasis S. D., apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad kaltę visiškai, paaiškino, kad, kaltinime nurodytą dieną, apie pietus, atvyko į objektą Naujajame Antakalnyje, gatvės tiksliai neprisimena, nes iš nukentėjusiojo V. K. norėjo atgauti skolą, prašė duoti jam pinigų, tačiau šis nedavė, tada jis nuėjo į prie statomo namo stovėjusį atidarytomis galinėmis durimis neužrakintą nukentėjusiojo mikroautobusą ir paėmė iš jo ten buvusią rankinę, tada ėjo link namų, esančių Dvarčionyse, iš rankinėje buvusios piniginės paėmė pinigus: apie 120 Eur popierinėmis kupiūromis ir gal apie 20 Eur metalinėmis, o rankinę, pinginę, joje buvusius dokumentus ir korteles išmetė prie Dvarčionių keramikos į krūmus. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pirmiau detaliai nurodyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo V. K., liudytojo P. A., parodymai, taip pat V. K. pareiškimo, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūros, kitų daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokolų duomenys. Šie bylos duomenys teisiamojo posėdžio metu ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, byloje esančių duomenų, kurie vienas kitą papildo, teismo pripažintų įrodymais, visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. D. 2016 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 18.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš neužrakinto automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie statomo namo, adresu Barsukynės g. 11, Vilniuje, pagrobė automobilio salone buvusią vyrišką rankinę - 40 Eur vertės, priklausančią V. K., kurioje buvo piniginė – 20 Eur vertės bei 130 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. 190 Eur turtinę žalą. Įvertinus paties kaltinamojo parodymus, kad jis specialiai nuėjo į nukentėjusiojo automobilį, norėdamas, kaip pats nurodė padaryti jam „zapadlo“, t. y. pagrobti nukentėjusiojo daiktus, o būtent pinigus, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. D., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgia į S. D. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, į S. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikaltimą padarė dėl to, kad buvo apsvaigęs, jei būtų buvęs blaivas, taip nebūtų daręs, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, pareiškime nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad S. D. nusikaltimo padarymo dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio; į kaltinamojo asmenybę: teistas 5 kartus, šį nusikaltimą padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, po to, kai 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo palikta galioti 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 88-103), nedirbantis (b. l. 105-107), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 108). Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kad bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), konstatuoja, kad S. D. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, nes tik tokia bausmės rūšis, teismo vertinimu, gali apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti jį, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais, priimtais dėl S. D., bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas net penkis kartus, realios bausmės jis iki šiol nėra atlikęs, tačiau teismų nustatytų įsipareigojimų jis nesilaikė, buvo ne vieną kartą dėl to įspėtas, ir, kaip jau minėta, 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo palikta galioti 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo panaikintas bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimas S. D.. Net ir po tokio teismo sprendimo priėmimo S. D. padarė naują nusikaltimą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam S. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos (pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu (šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtąją, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme) bausmės – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo – neatlikta dalimi (įskaičius laikinojo sulaikymo laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį – 2 paros; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį – 1 para; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendį – 1 para), prie jos pridedant dalį nagrinėjamoje byloje paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir S. D. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams; bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kaltinamajam S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 63-64).

Civiliniu ieškovu pripažintas nukentėjusysis V. K. 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškė 195 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. vagystės metu jam padaryta 195 Eur turtinė žala, buvo pagrobta turto bendrai 215 Eur vertės, tačiau pagrobta piniginė – 20 Eur vertės jam grąžinta, todėl reiškiamas civilinis ieškinys 195 Eur sumai, kurią prašoma priteisti iš S. D. (b. l. 18); kurią sudaro 40 Eur – rankinė, 130 Eur – grynieji pinigai, 25 Eur išlaidos, susijusios su naujų dokumentų išdavimu (vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė). Teismo posėdžio metu V. K. civilinį ieškinį palaikė. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo S. D. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvertinus vyrišką rankinę, paimtus grynuosius pinigus, žala buvo kaip nurodyta kaltinime apie 190 Eur, taip pat tai, kad bylos duomenimis rankinė V. K. nebuvo grąžinta (pakvitavimas b. l. 40), V. K. LR vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas į VĮ „Regitra“ (b. l. 44 ), V. K. AB „DnB“ banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsta į AB „DnB“ banką. (b. l. 45 ), t .y. jis iš tiesų patyrė išlaidų, susijusių su naujų šių dokumentų gaminimu, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti (BPK 109 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje pakanka duomenų nustatyti kaltinamosios veiksmais padarytos žalos dydį, nurodytą civiliniame ieškinyje. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui V. K. priteistina 195 Eur, nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo S. D. valstybės naudai 52,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta (su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, kuriuo atitinkamai subendrinta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, o šiuo su 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 2 metų 6 mėnesių bausme, prie S. D. neatliktos šios bausmės dalies (įskaičius laikinojo sulaikymo laikus, įskaitytus pagal visus pirmiau minėtus nuosprendžius) pridedant dalį nagrinėjamoje byloje paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir S. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. D. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš S. D. nukentėjusiojo V. K. naudai 195 (vieną šimtą devyniasdešimt penkis) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.