Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-22 · Administracinė byla Nr. A-182-602/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
A-182-602/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03061-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-182-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03061-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 21R-567 (AG-513/03-2021) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) atmetė pareiškėjo M. J. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. SPl-1112 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros Sprendimas) panaikinimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Komisijos ir Agentūros Sprendimus.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas paaiškino, kad visą laiką, kol ūkininkauja, kruopščiai ir atidžiai deklaruoja pasėlius, atidžiai ir skrupulingai žymi ribas, todėl skaudu gauti iš „piršto laužtus kaltinimus“. Pareiškėjo dirbamos žemės naudmenos buvo vienašališkai, jam nedalyvaujant, pažymėtos neteisingais kodais, kurie jo dirbamoje žemėje netinkami. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad atsakovas iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) gavo klaidingus duomenis apie jo Kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančius pasėlius. Šiuose laukuose yra tik paprasta, daugiametė pieva, kasmet šienaujama ir ganoma žirgų, todėl pareiškėjas kelis kartus prašė atsakovo atsiųsti savo specialistą ir įvertinti pasėlių būklę tikrovėje, tačiau Agentūra vengė tai atlikti, interpretuodama įvairius teisės aktus, kad tai neprivaloma ir pan. Pareiškėjui nuostabą kėlė ir atsakovo nuoseklus spaudimas mokėti baudą praėjus vos 2 savaitėms nuo baudos paskyrimo, nors mokėjimo terminas buvo 2 mėnesiai. Spaudimas baigėsi, kai nutarimą apskundė.

3. Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 987) 3.1.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 722 ) 3.1 papunkčiu, ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Šiuo atveju ŽŪIKVC atnaujino ortofotografinių žemėlapių teritoriją ir nustatė, kad pareiškėjo 2020 m. paraiškoje nurodytuose KŽS yra paramai skirti netinkamų (b13, bl6, bl9) plotų; Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 78.7 papunktyje nustatyta tvarka perdavė Agentūrai atnaujintus einamųjų metų KŽS_DR5LT duomenis.

5. Pažymėjo, kad ŽŪIKVC duomenys yra tikslūs ir nekeliantys abejonių, o pareiškėjas Komisijai nepateikė įrodymų, paneigiančių ŽŪIKVC duomenis ar patvirtinančių, jog pareiškėjo 2020 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose nebuvo paramai skirti netinkamų (bl3, bl6, bl9) plotų. Agentūra 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-5837 kreipėsi į ŽŪIKVC, prašydama pateikti papildomą informaciją dėl pareiškėjo laukuose nustatytų paramai skirti netinkamų plotų. Agentūra 2021 m. liepos 30 d. gavo ŽŪIKVC 2021 m. liepos 29 d. raštą Nr. 1S-4802, kuriame paaiškinta, kodėl dalis pareiškėjo 2020 m. paraiškoje deklaruotų laukų ar jų dalys neatitinka paramos skyrimo reikalavimų, t. y. jiems priskirti kodai bl3, bl6, b19. Taip pat kartu su šiuo raštu ŽŪIKVC pateikė Agentūrai nuotraukas, kuriose užfiksuota faktinė pareiškėjo laukų būklė.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014 konstatavo, jog ortofotografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą, nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. LVAT kitoje administracinėje byloje Nr. eA-1023-525/2020 tenkino Agentūros apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad „Taisyklės reglamentuoja, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, kurie turi būti sutvarkyti iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d.“ Teismo vertinimu, Agentūra, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus KŽS duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, kurie buvo nustatyti 2017 m. birželio 15 d., ir įvertinusi, jog KŽS esantis laukas Nr. 1 yra netinkamas paramai gauti, t. y. patenka į bl9 plotą, parama už šį lauką negalėjo būti mokama. Todėl Agentūra pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriame įvertino, kad ginčo laukas yra netinkamas paramai plotas, turėjęs įtakos skolos susidarymui.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:

8.1. pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 20-1011973945-1 (toliau – ir Paraiška).

8.2. ŽŪIKVC pagal Nutarimo Nr. 987 ir Nutarimo Nr. 722 nuostatas yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, todėl šiuo atveju ŽŪIKVC atnaujino ortofotografinių žemėlapių teritoriją ir nustatė, kad pareiškėjo Paraiškoje nurodytuose KŽS yra paramai skirti netinkamų b13, bl6 ir bl9 plotų bei Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. ŽŪIKVC nustatė, kad pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas plotas KŽS b16 yra užstatytos teritorijos, todėl lygus 0 ir negali būti tinkamas paramai gauti; KŽS bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai), plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal Kaimo plėtros programos (toliau – ir KPP) priemones; KŽS bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.), plotas lygus 0. Apie šiuos neatitikimus ŽŪIKVC, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 78.7 punktu, perdavė Agentūrai atnaujintus einamųjų metų KŽS duomenis.

8.3. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktą Paraišką, Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, susidarė 783,64 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai, nes netinkamai deklaravo paramai gauti Paraiškoje bl3, bl6 ir bl9 nurodytus plotus, apie šį sprendimą Agentūra 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-5837 informavo ŽŪIKVC.

8.4. ŽŪIKVC 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 1S-4802 informavo Agentūrą, kad pareiškėjui deklaruojant pasėlius buvo rodomas tuo metu turimas naujausias ortofotografmis žemėlapis (2017 m.) ir pagal jį atnaujintas KŽS_DR5LT.

8.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu atmetė skundą dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo, argumentuodama, kad pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktas ortofotografinės (satelitines) nuotraukas, ŽŪIKVC pateiktą informaciją buvo nustatyti pareiškėjo Paraiškoje deklaruotų netinkamai paramai bl3 ir bl9 plotai.

9. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. išankstinių KŽS ribų pasikeitimų modulyje aprašė KŽS ribų pasikeitimus, todėl ŽŪIKVC darbuotojai 2021 m. sausio 11 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad KŽS ribų pasikeitimai nepasitvirtino ir dalis pareiškėjo 2020 m. deklaruotų laukų pateko į paramai netinkamus plotus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-607 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT atnaujinimo techninių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 2.20 punktu, pastatais, statiniais, kitais objektais, įskaitant rekreacinės infrastruktūros, užstatyti žemės plotai su susijusiomis teritorijomis priskiriami prie užstatytų žemės plotų (bl6) ir jų paramai tinkamas plotas lygus 0. Vadovaujantis Aprašu ir laikantis visų nurodytų terminų, pagal anksčiau minėtą medžiagą, 2021 m. sausio 29 d. buvo atnaujinti KŽS, į kuriuos pateko 2020 m. pareiškėjo deklaruoti laukai.

10. Pagal Taisyklių 3.19, 3.21 punktų nuostatas neteisingas deklaravimas, t. y. didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas, todėl pagrindinė išmoka išmokama iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Taisyklių 66.9 punkte nustatyta, kad ŽŪIKVC patikslina KŽS_DR5LT pagal išankstinių KŽS ribų aprašymų modulyje aprašytus pakeitimus iki kitų metų balandžio 1 d. Todėl ŽŪIKVC, tikslindamas išankstinių KŽS aprašymų metu aprašytus pasikeitimus, vadovaudamasis einamųjų metų ortofotografme medžiaga ir Taisyklių 78.7 punkto nuostatomis, atnaujina ir perduoda Agentūrai kontrolinių žemės sklypų erdvinius duomenų rinkinius pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-607 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT atnaujinimo techninių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatytą tvarką.

11. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklių 80 punkto nuostatomis, elektroniniu būdu įbraižė deklaruojamų laukų ribas, už kuriuos prašė paramos, taip pat įbraižė visus valdomus naudmenų plotus, už kuriuos nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN). Už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bllb, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos. Todėl parama pareiškėjui gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus. Tuo tarpu, nustačius neteisingą deklaravimą pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, taikomos sankcijos pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 nuostatas (Taisyklių 86 p.).

12. Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotą, nes pagal Taisyklių 80 punktą „<...> už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos“, o Taisyklių 8 priedo 1.2.4 punkte nustatyta, kad „kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). Šio KŽS remiamas plotas lygus 0, <...>“, ir 1.2.5 punkte nustatyta, kad „kontrolinis mišrusis žemės sklypas bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). KŽS remiamas plotas lygus 0 <...>“. Taisyklių 7 priedo 1.2.3 punkte įtvirtinta bl6 sąvoka – kontrolinis užstatytos teritorijos žemės sklypas ne mieste.

13. Todėl Agentūra, įvertinusi ŽŪIKVC pateiktą informaciją, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui susidarė bendra 783,64 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, nes, teikdamas Paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti Agentūrai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog pareiškėjas yra susipažinęs su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtinęs, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir tokiu atveju įsipareigojęs neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Agentūrai. Todėl pareiškėjas privalo grąžinti minėtą sumą vadovaudamasis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 ,,Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 punktais, kuriuose nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą / gavo didesnę, nei priklauso.

14. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl kruopštaus ir atidaus pasėlių deklaravimo, nes nepateikė jokių tai patvirtinančių pagrįstų įrodymų, o Agentūra, įvertinusi ŽŪIKVC pateiktą informaciją, surinkusi kitus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo Paraiškoje nustatyti netinkami paramai bl3 ir bl9 plotuose, nes KŽS bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai), o KŽS bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). LVAT yra pažymėjęs, jog Taisyklės reglamentuoja, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, kurie turi būti sutvarkyti iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d. (žr. LVAT 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1023-525/2020).

15. Teismo vertinimu, Agentūrai gavus iš ŽŪIKVC patikslintus KŽS duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis ir įvertinus, kad KŽS bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai), plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones; KŽS bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.), plotas lygus 0, todėl parama už šį lauką negalėjo būti mokama. Todėl tiek Agentūra, tiek Komisija pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus, kuriuose įvertino, kad ginčo laukai yra netinkami paramai plotai, turėję įtakos skolos susidarymui.

16. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl ŽŪIKVC pateiktos netikslios informacijos, nes LVAT savo byloje yra pažymėjęs, kad ortofotografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą ir nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodomais argumentais.

17. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, nusprendė, kad ginčijami sprendimai dėl susidariusios 783,64 Eur dydžio grąžintinos lėšų sumos Agentūrai už netinkamai Paraiškoje deklaruotus plotus atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateiktas vaizdo įrašas nepaneigia skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, padarė išvadą, kad tiek Komisija, tiek Agentūra pilnai ištyrė pareiškėjo skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo sprendimus, o pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas teigia, kad NMA Sprendimas neatitinka tikrovės, nes 2020 m. birželio 10 d. pateikė paraišką Nr. 20-1011973945-A1-1, kurioje nurodytas 20,93 ha naudmenų plotas. Pareiškėjo prašymu, 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta komisija ir 2021 m. gruodžio 21 d. atlikta patikra, kurios metu komisijos nariai pastebėjo, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,94 ha daugiametė pieva – DGP, kurią pati NMA leido deklaruoti 2021 m. pasėlių deklaracijoje, tuo pripažindama jos buvimą, todėl ir bausti už jį neteisinga. Nustatyti 0,18 ha bl3 ir 0,02 ha bl6 ploto pažeidimai sudaro tik 16,8 proc. viso deklaruoto lauko, o tai neatitinka pirmosios instancijos teismo sprendimo 13 punkto, kuriame teigiama, jog sklypo didžiąją dalį turi užimti miško žemė – bl3 ir užstatytos teritorijos – bl6.

22. Teigia, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukų Paraiškoje nėra, jį NMA įterpė tam, kad sukurtų pažeidimų apimčiai hiperbolizuoti. Vadinasi, NMA paskaičiuota 783,64 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma yra neteisinga, kaip ir neteisingi pirmosios instancijos teismo sprendimo 14 ir 18 punktai.

Atsiliepimas

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog pagal ŽŪIKVC pateiktą informaciją NMA, buvo pareiškėjo Paraiškoje nustatyti netinkami paramai bl3 ir bl9 plotai. Komisija pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. skunde nurodė, kad prižiūri savo laukus tinkamai ir laikosi teisės aktų reikalavimų, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti NMA turima informacija, kuria buvo vadovautasi priimant sprendimą.

25. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. D8-2747 „Dėl pasėlių būklės įvertinimo“ (toliau – Administracijos raštas) nesudaro pagrindo naikinti NMA 2021 m. gegužės 20 d. skolos sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes šiame rašte konstatuotos aplinkybės aktualios pareiškėjo 2021 m. laukų būklei. Teigia, kad būtent ŽŪIKVC, o ne Kretingos rajono savivaldybės administracija yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, t. y. būtent ŽŪIKVC sprendžia, ar pareiškėjų deklaruoti plotai yra tinkami paramai gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir išnagrinėti kilusį ginčą neaptartu apeliaciniame skunde aspektu dėl teisės būti išklausytam principo taikymo. Pažymėtina, kad byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas pripažįstamas pagrindu panaikinti teismo sprendimą, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pateikė Paraišką. ŽŪIKVC atnaujino ortofotografinių žemėlapių teritoriją ir nustatė, jog pareiškėjo Paraiškoje nurodytuose KŽS yra paramai skirti netinkamų b13, bl6 ir bl9 plotų. Nustatyta, kad pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas plotas KŽS b16 yra užstatytos teritorijos, todėl lygus 0 ir negali būti tinkamas paramai gauti; KŽS bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai), plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones; KŽS bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.), plotas lygus 0. Apie šiuos neatitikimus ŽŪIKVC, vadovaudamasis Taisyklių 78.7 punktu, perdavė Agentūrai atnaujintus einamųjų metų KŽS duomenis. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktą Paraišką, Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, susidarė 783,64 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai, nes netinkamai deklaravo paramai gauti Paraiškoje bl3, bl6 ir bl9 nurodytus plotus. Agentūra 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-5837 ,,Dėl informacijos apie nustatytus netinkamus paramai plotus pateikimo“ kreipėsi į ŽŪIKVC. Tuomet ŽŪIKVC 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 1S-4802 informavo Agentūrą, kad pareiškėjui deklaruojant pasėlius buvo rodomas tuo metu turimas naujausias ortofotografmis žemėlapis (2017 m.) ir pagal jį atnaujintas KŽS_DR5LT. 2021 m. sausio 11 d. ŽŪIKVC darbuotojai atliko patikrą vietoje.

29. Pareiškėjas Komisijai ir pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jo dirbamos žemės naudmenos buvo vienašališkai, pareiškėjui nedalyvaujant, pažymėtos neteisingais kodais. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad ŽŪIKVC gavo klaidingus duomenis apie KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) sklypuose esančius pasėlius.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų ir yra sudėtinė pagarbos teisei į gynybą, bendrojo Sąjungos teisės principo, dalis (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo S. M., C-166/13, EU:C:2014:2336, 45 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindiniu? teisiu? chartijos 47 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria, vykdant administracinę procedūrą, bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta (žr. ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 86-87 p.; 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C-166/13, EU:C:2014: 2336, 46 p.). Šia teise asmeniui, be kita ko, suteikiama galimybė ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.). Ši teisė turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad ji priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.).

31. Pažymėtina, kad Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktą Paraišką ir padarė išvadą, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė bendra 783,64 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis matyti, kad po Sprendimo priėmimo Agentūra 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. BR6-5837 kreipėsi į ŽŪIKVC dėl informacijos apie nustatytus netinkamus paramai plotus pateikimo ir ŽŪIKVC 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. BR6-5837 paaiškino, jog 2021 m. sausio 11 d. ŽŪIKVC darbuotojai atliko patikrą vietoje. Nagrinėjamu atveju Komisija ir pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, ar pareiškėjas žinojo, kad jo atžvilgiu bus priimtas sprendimas dėl paramos grąžinimo, jog bus tikrinami ir keičiami duomenys dėl jo pateiktos paraiškos vertinimo, jog bus atliekama patikra vietoje. Nagrinėjamu atveju Komisija ir pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, ar pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus prieš priimant pareiškėjo atžvilgiu nepalankų administracinį sprendimą, nes būtent teisės būti išklausytam principas reikalauja, kad asmuo, prieš priimant jo atžvilgiu nepalankų sprendimą, turėtų galimybę pasisakyti dėl aplinkybių, kurios bus vertinamos priimant administracinį sprendimą. Taigi, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Sprendimas priimtas nepažeidžiant asmens teisės būti išklausytam principo ir vertinti šiuo aspektu sprendimo teisėtumą.

32. Akcentuotina ir tai, kad teismas turėtų įvertinti sprendimo atitikimą taip pat ir išsamumo principui, kuriuo remiantis viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Atsakovo procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad papildomi dokumentai buvo reikalaujami po sprendimo priėmimo, tačiau nepaaiškinama, kodėl visi reikšmingi dokumentai sprendimo priėmimui nebuvo išreikalauti ir įvertinti iki sprendimo priėmimo.

33. Teisėjų kolegija taip pat papildomai pažymi, kad Sprendime nurodyta, jog grąžintinų lėšų suma susidarė dėl papildomai nustatyto paraiškoje deklaruoto netinkamo paramai bl3, bl6, bl9 ploto, kuris identifikuotas ŽŪIKVC atnaujinus KŽS duomenų bazę, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, įvertinus pareiškėjo Paraiškos turinį, matyti, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukų Paraiškoje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų išsiaiškinti, ar Sprendime pagrįstai nustatyti pažeidimai, susiję su KŽS Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

35. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

36. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan