- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- eA-1023-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03352-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- E. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SP1-3684(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. paraiškos. Be to, pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. pateikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, kurioje deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. NMA 2018 m. birželio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui yra išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 1 745,81 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. Kaip grąžintinų lėšų susidarymo priežastį NMA nurodė tai, kad, remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis, pareiškėjo paramai gauti deklaruotas 4,67 ha kontrolinis žemės sklypas (toliau – ir KŽS) Nr. 220593-8958 pateko į KŽS bl9 (netinkami paramai plotai) ribas ir šis laukas buvo netinkamas tiesioginėms išmokoms gauti, nes buvo nedirbamas, neprižiūrimas. Pareiškėjas nesutiko, jog KŽS Nr. 220593-8958 buvo neprižiūrimas, apleistas ir nedirbamas. Šį sklypą paramai gauti pareiškėjas tvarkė ir deklaravo nuo 2015 metų ir šis sklypas visus šiuos metus buvo pripažįstamas tinkamu paramai gauti. Pareiškėjui teikiant paraišką paramai gauti 2017 metais, t. y. 2017 m. birželio 5 d., šis kontrolinis žemės sklypas taip pat nepateko į bl9 ribas ir buvo laikomas tinkamu paramai gauti. Nors ŽŪIKVC paaiškino, kad sklypui suteiktas GKODAS bl9 pagal 2017 metų ortofotografinę medžiagą, nes sklype matomi pradėję augti medžiai, krūmai ir kiti žemės ūkiui nenaudojami plotai, tačiau, pareiškėjo teigimu, tokia ŽŪIKVC pozicija prieštarauja faktinei situacijai – pareiškėjas lauką šienauja, laukas yra prižiūrėtas, yra be jokių medžių ar krūmų, ką patvirtino teismui teikiamos nuotraukos.
3. Pareiškėjas pabrėžė, jog teritorijos, į kurią patenka KŽS Nr. 220593-8958 ortofotografinės medžiagos fotografavimo darbai atlikti 2017 m. birželio 15 d. Remiantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiais geros agrarinės aplinkosauginės būklės reikalavimais, sklypas turėjo būti nušienautas ir sutvarkytas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., taigi nebuvo suprantama, kaip, remiantis 2017 m. birželio 15 d. ortofotografine medžiaga, buvo nustatyta, jog iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. sklypas nebuvo nušienautas / sutvarkytas. Apie tai, jog NMA pritaikė sankcijas, pareiškėjas sužinojo tik 2018 metais rugpjūčio mėnesį, kada buvo gauta NMA pateikta informacija apie mokėtinas sumas ir taikomas sankcijas, taigi 2018 m. nustačius KŽS Nr. 220593-8958 agrarinę būklę pagal ortofotografijas, atliktas 2017 m. birželio 15 d., pareiškėjui buvo užkirstas kelias prašyti atlikti patikrą vietoje ar kitaip įrodyti, jog agrarinė lauko būklė 2017 metais buvo tinkama paramai gauti.
4. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pagal ŽŪIKVC pateiktą ištrauką iš kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT nebuvo galima objektyviai nustatyti, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Fiksuojant šį lauką iki nušienavimo galėjo būti užfiksuota šlapynėse augančios išsistiebusios žolės masyvai, kurie vėliau pareiškėjo buvo nušienauti, kadangi netgi vizualiai matyti, jog nebuvo užfiksuoti sumedėję krūmai ar, juo labiau, medžiai, kadangi tos vietos, kur auga medžiai aiškiai skiriasi netgi vizualiai įvertinus ortofotografinę medžiagą. Vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofotografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nebuvo įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas. Pareiškėjas pabrėžė, jog priimant Sprendimą taikyti sankcijas, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, turėjo būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys nurodytų aplinkybių egzistavimą. Pareiškėjo nuomone, NMA nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad KŽS Nr. 220593-8958 agrarinė būklė 2017 metais buvo netinkama paramai gauti, o ŽŪIKVC 2017 m. birželio 15 d. atlikta ortofotografija, kuria remdamasis atsakovas po vienerių metų pritaikė sankcijas pareiškėjui, nebuvo objektyvus įrodymas konstatuoti, jog pareiškėjas deklaruoto lauko nenušienavo per nustatytus terminus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtent ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, o ŽŪIKVC perdavus patikslintus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis NMA turi teisę pareiškėjų paraiškas peržiūrėti pakartotinai. NMA paaiškino, kad, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis, nustatė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 220539-8958 esantis laukas Nr. 1 buvo netinkamas paramai gauti, t. y. pateko į bl9 plotą. Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, 2015 ir 2016 metų paraiškose deklaruotas kontroliniame žemės sklype Nr. 220539-8958 esantis laukas Nr. 1 nebuvo prižiūrimas ar pripažintas tinkamu paramai gauti, nes pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. pateikė NMA prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako paramos už 2015 metais paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 221594-2908 esantį lauką Nr. 1, nes nėra galimybės jo nušienauti. Analogišką prašymą pareiškėjas pateikė ir 2016 m. liepos 25 d., kuriuo atsisakė paramos už 2016 metais paraiškoje KŽS Nr. 221594-2908 esantį lauką Nr. 1. Taigi pareiškėjo teiginys, jog 2015 ir 2016 metų paraiškose deklaruotas laukas buvo prižiūrimas ar pripažintas netinkamu paramai gauti, buvo visiškai nepagrįstas.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ŽŪIKVC 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 1S-6395 aiškiai nurodyta, kad Valstybinės miškų tarnybos pateiktoje ortofotografinėje medžiagoje, kurioje užfiksuota KŽS Nr. 220539-8958 lauko Nr. 1 būklė, matyti pradėję augti medžiai, krūmai ir kiti žemės ūkiui nenaudojami plotai. Minėtame rašte nurodytas aplinkybes patvirtino kartu su šiuo raštu pateikta ištrauka iš kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT, kurioje aiškiai buvo matyti KŽS Nr. 220539-8958 lauko Nr. 1 būklė. Atsakovo nuomone, jis teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ŽŪIKVC perduotais duomenimis bei priėmė teisėtą Sprendimą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo E. T. skundą tenkino, panaikino NMA Sprendimą ir įpareigojo NMA pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 17-1011320138-A1-1) vertinti pakartotinai ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 515,17 eurų bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 17-1011320138-A1-1) (toliau – ir Paraiška), pagal kurią 2017 metais pareiškėjui buvo išmokėta bendra 17 451,77 Eur tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų suma. ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KZS_DR5LT duomenis, NMA pakartotinai peržiūrėjo pareiškėjo paraišką ir priėmė Sprendimą, kuriame nustatė mažesnį plotą, tinkamą paramai gauti, nei buvo nustatytas skiriant pareiškėjui 17 451,77 Eur paramą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia tik tą NMA Sprendimo dalį, kuria parama neskiriama už KŽS Nr. 221594-2908 esantį lauką Nr. 1, kuris, NMA sprendime įvardintas kaip netinkamas paramai plotas, nes patenka į KŽS, kurio GKODAS bl9, t. y. kontrolinis mišrusis žemės sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.).
10. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos 2015 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-897 (2017 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) (toliau – Taisyklės).
11. Teismas nurodė, kad NMA Paraiškos administravimo metu nustatė neteisingo deklaravimo atvejį, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame kontrolinio žemės sklypo bl1, apima ir paramai netinkamus bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi. Iš viso NMA nustatė 13 tokių kontrolinių žemės sklypų, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas vyko tik dėl kontroliniame žemės sklype Nr. 221594-2908 esančio lauko Nr. 1 pripažinimo nedirbamu / neprižiūrimu.
12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje NMA, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nusprendė kontroliniame žemės sklype Nr. 221594-2908 esančiam laukui Nr. 1 suteikti kodą bl9. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 1S-6395 „Dėl informacijos pateikimo“ ir atsakovo atsiliepime nurodoma, jog ginčo žemės sklype matyti pradėję augti medžiai, krūmai ir kiti žemės ūkiui nenaudojami plotai.
13. Teismas, su pareiškėjo pozicija, kad jis nesutinka, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 221594-2908 esantis laukas Nr. 1 buvo nedirbamas / neprižiūrėtas, sutiko, nes NMA neįrodė šių aplinkybių.
14. Teismas nustatė, kad NMA pripažindama ginčo žemės sklypą netinkamu rėmėsi ŽŪIKVC ortofotografine medžiaga, kurioje ginčo sklypą užfiksavo 2017 m. birželio 15 d. Pagal Taisyklių 8.1 papunktį, pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, t. y. pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (įskaitytinai). Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre įregistravusiems bičių šeimas, pievas privalu nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai). Taigi, teismas laikė, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ortofotografinė medžiaga, kurios užfiksavimo data yra 2017 m. birželio 15 d., neįrodė, jog pareiškėjas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nenušienavo ginčo žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 15 d. (1,5 mėnesio prieš termino pabaigą) daryta ortofotografinė medžiaga negalėjo įrodyti aplinkybių, kurios neegzistavo / egzistavo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad nušienauti ginčo žemės sklypą pareiškėjas turėjo iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėjas laiko gyvulių, tačiau byloje nepateikta jokių aplinkybę, kad pareiškėjas yra įregistravęs bičių šeimas, patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas turėjo pareigą pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (įskaitytinai). Atsakovo atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad pareiškėjas nušienauti ginčo žemės sklypą turėjo ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos.
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju surinkti duomenys, atsižvelgiant į aukščiau analizuotą bylos medžiagą bei faktines aplinkybes, nesudarė pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo. Todėl NMA Sprendimas teismo panaikintas ir NMA įpareigota pareiškėjo Paraišką vertinti pakartotinai ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
16. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti dokumentai patvirtino, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudarė: 50 Eur už 0,5 val. teisines konsultacijas, 50 Eur už 0,5 val. susipažinimą su situacija ir dokumentų analizę, 300 Eur už skundo parengimą ir 100 Eur už 1 val. pasiruošimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje. Teismas sumažino iki 92,67 Eur pareiškėjo prašomą priteisti 100 Eur sumą už 1 val. pasiruošimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma taip pat priteistina pareiškėjui. Teismas pareiškėjui iš atsakovo NMA iš viso priteisė 515,17 Eur (22,50 Eur + 50 Eur + 350 Eur + 92,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
III.
18. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat atsakovas prašo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą ir Valstybinę miškų tarnybą įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismas sprendimo teiginiu, jog ŽŪIKVC ortofotografinė medžiaga, kurios užfiksavimo data yra 2017 m. birželio 15 d., neįrodo, jog pareiškėjas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nenušienavo ginčo žemės sklypo, todėl nagrinėjamos bylos atveju surinkti duomenys, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus dėl ginčo lauko. NMA nuomone, paramai skirti netinkamo ploto bl9 nušienavimas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., niekaip negali paneigti Valstybinės miškų tarnybos ir ŽŪIKVC duomenų, nes Taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo šienauti paramai skirti netinkamus plotus. Atsakovas paaiškina, kad Taisyklių 4.32 papunktyje nustatyta, jog tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 7.11 papunktyje nurodyta, kad KŽS, kuriuose einamaisiais metais deklaruojami laukai, už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų paramos, iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d. turi būti sutvarkyti (jeigu būtina – atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbai, o darbų atliekos pašalintos iš lauko ir kt.) ir tinkami paramai. NMA akcentuoja, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, kurie turi būti sutvarkyti iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d.
20. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog kartu su pareiškėjo skundu pateiktame ŽŪIKVC 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 1S-6395 „Dėl informacijos pateikimo“ yra aiškiai nurodyta, kad Valstybinės miškų tarnybos pateiktoje ortofotografinėje medžiagoje, kurioje užfiksuota KŽS Nr. 220539-8958 lauko Nr. 1 būklė, matyti pradėję augti medžiai, krūmai ir kiti žemės ūkiui nenaudojami plotai. Minėtame rašte nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su šiuo raštu pateikta Ištraukos iš kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT (toliau – ir Ištrauka) kopija, kurioje aiškiai matyti KŽS Nr. 220539-8958 lauko Nr. 1 būklė.
21. Atsakovo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą išimtinai vadovavosi pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, kad KŽS Nr. 220539-8958 laukas Nr. 1 buvo nušienautas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., ir kartu su 2018 m. rugsėjo 6 d. ŽŪIKVC raštu pateikta Ištraukos kopija, tačiau nepagrįstai netenkino NMA prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Valstybinę miškų tarnybą ir ŽŪIKVC, kurie teismui būtų pateikę originalią (spalvotą) Ištrauką bei pateikę išsamius paaiškinimus dėl KŽS Nr. 220539-8958 lauke Nr. 1 nustatytos būklės ir pripažinimo šį lauką netinkamu paramai skirti. Atsakovas mano, kad teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ŽŪIKVC perduotais duomenimis bei priėmė Sprendimą.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo NMA apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas nurodo, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pagal ortofotografinę medžiagą ginčo žemės sklypą užfiksavo prieš šienavimo darbų pradžią, t. y. 2017 m. birželio 15 d. ir tik pagal šią medžiagą, atgaline data, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, jog ginčo žemės sklypas ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. (šienavimo darbų pabaigoje) buvo tapačios būklės, pareiškėjui pritaikė sankciją, kuri yra neteisėta, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir negali būti panaikintas.
24. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl NMA apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netenkino NMA prašymo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Valstybinę miškų tarnybą ir ŽŪIKVC, kurie VAAT būtų pateikę originalią (spalvotą) ištrauką bei pateikę išsamius paaiškinimus dėl KŽS Nr. 220539-8958 lauke Nr. 1 nustatytos būklės ir pripažinimo šį lauką netinkamu paramai skirti, nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, 2018 m. gruodžio 3 d. paskirtame teismo posėdyje, NMA atstovė nurodė neturinti jokių papildomų prašymų. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, NMA turėjo visas galimybes į bylą pateikti bet kokius, NMA poziciją pagrindžiančius įrodymus tiek iš Valstybinės miškų tarnybos, tiek iš ŽŪIKVC, jei manė esant reikalinga tokius duomenis pateikti, tačiau savalaikiai į bylą papildomų duomenų neteikė bei prašymų neišreiškė, todėl apeliaciniu skundu pakartotinai prašydama į bylą įtraukti Valstybinę miškų tarnybą ir ŽŪIKVC tik nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. SP1-3684(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 17-1011320138-A1-1) vertinti pakartotinai, pagrįstumas ir teisėtumas.
26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ortofotografinė medžiaga, kurios užfiksavimo data yra 2017 m. birželio 15 d., neįrodė, jog pareiškėjas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nenušienavo ginčo žemės sklypo. Teismas laikė, kad pareiškėjas turėjo pareigą pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (įskaitytinai). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju surinkti duomenys nesudarė pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo. Todėl NMA Sprendimas teismo panaikintas ir NMA įpareigota pareiškėjo Paraišką vertinti pakartotinai ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
27. Atsakovas nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teigė, kad paramai skirti netinkamo ploto bl9 nušienavimas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., niekaip negali paneigti Valstybinės miškų tarnybos ir ŽŪIKVC duomenų, nes Taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo šienauti paramai skirti netinkamus plotus. Atsakovas, remdamasis Taisyklių 7.11 papunkčio nuostata akcentuoja, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, kurie turi būti sutvarkyti iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d.
28. Pirmiausiai, teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Valstybinę miškų tarnybą ir ŽŪIKVC, pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme į bylos nagrinėjimą negali būti įtraukiami nauji proceso dalyviai. Tretieji suinteresuoti asmenys yra tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, jie turi proceso šalies teises (ABTĮ 46 str. 2 d., 49 str., 52 str.), tarp jų ir teisę pateikti savo paaiškinimus ir prieštaravimus, teikti įrodymus, apskųsti teismo sprendimą. Šių proceso dalyvių įtraukimas į bylos nagrinėjimą tik apeliacinės instancijos teisme reikštų jų procesinių teisių apribojimą iš esmės, todėl netenkinamas atsakovo prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Valstybinę miškų tarnybą ir ŽŪIKVC. Atsakovo argumentai, kad šie asmenys teismui galėtų pateikti originalią (spalvotą) Ištrauką bei pateiktų išsamius paaiškinimus dėl KŽS Nr. 220539-8958 lauke Nr. 1 nustatytos būklės ir pripažinimo šį lauką netinkamu paramai skirti, nėra pagrindas Valstybinę miškų tarnybą ir ŽŪIKVC įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, taip pat pateikta ir minėtos Ištraukos kopija, ginčui išnagrinėti bei pateikti išsamūs proceso šalių paaiškinimai. Be to, atsakovas nenurodė argumentų, kurie pagrįstų, kad skundžiamas teismo sprendimas turėtų įtakos subjektų, prašomų įtraukti trečiaisiais asmenimis, teisėms ir pareigoms.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir MVŪP taisyklės) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48).
31. Taisyklės nustato tiesioginės paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką ir paraiškų administravimo tvarką. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, o šio punkto papunkčiuose detalizuojama, kad pievas (kodai GPŽ, DGP) nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (įskaitytinai). Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre įregistravusiems bičių šeimas, pievas, privalu nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai) (Taisyklių 8.2 p.). Vadovaujantis Taisyklių 4.19 punktu, neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos MPŪV taisyklių 3.2.9 punkte. Pagal Taisyklių 4.21 punktą pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais, o Taisyklių 4.32 punkte nurodyta, jog tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (b. l. 17–22), pagal kurią 2017 metais pareiškėjui buvo išmokėta bendra 17 451,77 Eur tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų suma.
33. Taisyklių 84 punkte nurodyta, kad pareiškėjus patikrai vietoje ar nuotolinei patikrai atrenka Agentūra atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu. Prireikus gali būti skiriamos užsakomosios patikros. Agentūra neatlieka patikrų vietoje tuose KŽS ar jų dalyse, kurie patenka į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių žemėlapių teritoriją, taip pat ŽŪIKVC atliktų KŽS tikslinimo darbų vietose. Pagal Taisyklių 87 punktą, visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN). Už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos.
34. ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KZS_DR5LT duomenis, Agentūra pakartotinai peržiūrėjo pareiškėjo paraišką ir priėmė Sprendimą, kuriame nustatė, kad pagal Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 15 705,96 Eur išmokų suma, t. y. 1 745,81 Eur mažiau. Agentūra Paraiškos administravimo metu nustatė neteisingo deklaravimo atvejį, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame kontrolinio žemės sklypo bl1, apima ir paramai netinkamus bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi.
35. Pareiškėjas skundžia NMA Sprendimo dalį, kuria parama neskiriama už KŽS Nr. 221594-2908 esantį lauką Nr. 1, kuris, Sprendime įvardintas kaip netinkamas paramai plotas, nes patenka į KŽS, kurio GKODAS bl9, t. y. kontrolinis mišrusis žemės sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). NMA priimtame Sprendime įvertino tai, kad minėtas laukas yra netinkamas paramai plotas.
36. Taisyklių 7.11 punkte nurodyta, kad KŽS, kuriuose einamaisiais metais deklaruojami laukai, už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų paramos, iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d. turi būti sutvarkyti (jeigu būtina – atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbai, o darbų atliekos pašalintos iš lauko ir kt.) ir tinkami paramai. Tiesiogines išmokas galima gauti tik už reikalavimus, atitinkančius naudmenų plotus.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad parama pareiškėjui galėjo būti mokama tik už deklaruotus ir Paraiškoje nurodytus, einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ŽŪIKVC ortofotografinė medžiaga, kurios užfiksavimo data yra 2017 m. birželio 15 d., neįrodo, jog pareiškėjas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nenušienavo ginčo žemės sklypo, todėl nagrinėjamos bylos atveju surinkti duomenys, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus dėl ginčo lauko. Teisėjų kolegija, nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi pagal išdėstytas Taisyklių nuostatas, turėjo būti vertinamas ne ginčo lauko nušienavimo faktas, bet įvertinama ar minėtas laukas atitiko paramos teikimo reikalavimus atitinkantį plotą ir už jį galėjo būti mokama parama.
39. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 1S-6395 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 14–15) nurodyta, kad Valstybinės miškų tarnybos pateiktoje ortofotografinėje medžiagoje, kurioje užfiksuota KŽS Nr. 220539-8958 lauko Nr. 1 būklė, matyti pradėję augti medžiai, krūmai ir kiti žemės ūkiui nenaudojami plotai. Minėtame rašte nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su šiuo raštu pateikta Ištraukos iš kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT kopija, kurioje matyti KŽS Nr. 220539-8958 lauko Nr. 1 būklė. Agentūra pripažindama ginčo žemės sklypą netinkamu rėmėsi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ortofotografine medžiaga (b. l. 16). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ortofografinėje medžiagoje ginčo sklypą užfiksavo 2017 m. birželio 15 d.
40. Kaip jau minėta, Taisyklės reglamentuoja, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, kurie turi būti sutvarkyti iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūrai gavus iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, kurie buvo nustatyti 2017 m. birželio 15 d., ir įvertinus, jog KŽS Nr. 220539-8958 esantis laukas Nr. 1 yra netinkamas paramai gauti, t. y. patenka į bl9 plotą, parama už šį lauką negalėjo būti mokama. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriame įvertino tai, kad ginčo laukas yra netinkamas paramai plotas, turėjęs įtakos skolos susidarymui.
41. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-35/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra Sprendime konkrečiai ir aiškiai susiejo faktines aplinkybes su taikomomis teisės normomis ir pagrindė nustatytus pažeidimus, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
42. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris, tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - pareiškėjo skundą atmesti (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, 137 straipsniu ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo E. T. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.