Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir H. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su nebaigta atlikti 11 (vienuolikos) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, H. J. paskirta 2023 m. liepos 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, ir H. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2023 m. liepos 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo H. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant H. J. bausmę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. H. J. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės H. J. skyrimo motyvai (ši nuosprendžio dalis glaustai aptarta šios nutarties 2 punkte), skirdamas apeliantui bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo motyvą, stadiją, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų santykį. Taigi, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamoje byloje aktualias BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jas įvertino tinkamai. Laikantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, bausmė taip pat buvo paskirta BK 284 straipsnio sankcijos ribose. Nepažeistos ir kitos bausmės skyrimą reglamentuojančios teisės normos.

10. Nors už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numatė galimybę skirti ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnes alternatyvias bausmes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Tai konstatuojant visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas H. J. nėra pirmasis. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas Lietuvoje buvo teistas dar šešis kartus. Iš duomenų apie ankstesnius H. J. teistumus matyti, jog nuteistajam yra būdingas būtent smurtinių nusikaltimų darymo modelis, kadangi keturiais iš šešių praeityje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio atitinkamą (1 ar 2) dalį. Dar vienu nuosprendžiu H. J. buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką šioje byloje jam inkriminuotam nusikaltimui, t. y. už viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti vos sulaukęs 16 metų, jas darė sistemingai.

11. Paminėtina ir tai, jog apeliantui praeityje buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis taip pat ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nei švelnesnių už laisvės atėmimą bausmių skyrimas, nei realus terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas ar probacija, kurios metu H. J. buvo prižiūrimas bei privalėjo laikytis visų teismo ir įstatymo jam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas, ką neabejotinai patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės – būdamas ne kartą teistas, taip pat baustas ir administracine tvarka, ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, jis ir vėl nusikalto praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs ankstesniu, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu už smurtinį nusikaltimą paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, tarp jų ir analogiško pobūdžio, o tai leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau išlieka pavojingas visuomenei, kadangi jis ir toliau ignoruoja visuomenės interesus, kėsinasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, o kartu ir viešąją tvarką. Todėl teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo daryti išvadą, kad H. J. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė šiuo atveju būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepaveikia apelianto taip, kad jis, išėjęs į laisvę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau, kaip matyti, šio tikslo nepasiekė ir švelnesnio pobūdžio bausmės ar probacija. Be to, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad tik laisvės atėmimu bent jau laikinai yra įmanoma apriboti galimybę nuteistajam ir toliau vykdyti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tuo apsaugant visuomenę, nubausti H. J. ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiojo sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau H. J. pasikėsino į vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių – kito žmogaus sveikatą. Be to, jis smurtavo prieš mažametį vaiką, t. y. vieną labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių. Nors nenustatyta, jog dėl nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta mažamečio sveikata, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu, ir ne tik į nugarą, kojas ir sėdmenis, bet ir pilvą, kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, dėl ko tokiais nuteistojo veiksmais galėjo būti sukeltos skaudžios pasekmės.

14. Įvertinusi nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, tai, kad veika buvo padaryta veikiant tyčine kaltės forma, kad nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ne tik aptarti duomenys apie jo teistumus ir padarytus administracinius nusižengimus, bet ir tai, kad jis, būdamas darbingo amžiaus ir neturėdamas sveikatos problemų, niekur nedirba ir net neieško darbo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje yra nustatyta daugiau, nei lengvinančių, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad H. J. įžūlus elgesys, kuris pasireiškė fizinės jėgos panaudojimu, buvo nukreiptas prieš mažametį, taip pat nepaisant jo asmenybę išimtinai neigiamai charakterizuojančių duomenų, didesnio atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių kiekio, nuteistajam buvo paskirta vos 1 mėnesiu ir 15 dienų ilgesnė laisvės atėmimo bausmė, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis.

15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog tai, kad veika buvo padaryta prieš mažametį asmenį, galėjo būti pripažinta H. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 dalis), tačiau tai skundžiamu nuosprendžiu nebuvo padaryta. Ši aplinkybė, kaip sunkinanti apelianto atsakomybę, nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat nepripažįsta, nes tokiu būdu, nesant prokuroro skundo, būtų pasunkinta H. J. teisinė padėtis, ką draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalis. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą.

16. Kadangi iš nuteistojo apeliacinio skundo motyvų negalima suprasti, ar jis nesutinka tik su pagal BK 284 straipsnį jam paskirta bausme, ar ir su galutine subendrinta bausme, toliau bus pasisakoma ir dėl bausmių bendrinimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu H. J. pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu apeliantui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

18. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

19. H. J. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2023 m. sausio 12 d., t. y. iki Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi būtent BK 63 straipsnio nuostatomis. Kadangi nusikalstama veika, už kurią apeliantas buvo nuteistas minėtu ankstesniu nuosprendžiu, nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties su nusikaltimu, už kurio padarymą jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, abu nusikaltimai pagal pavojingumą labai nesiskiria ir yra priskiriami tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai pagal BK 11 straipsnį, bausmės pagrįstai buvo subendrintos ne apėmimo, o sudėjimo būdu.

20. Bendrindamas H. J. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą ir paskyrė apeliantui galutinę bausmę – 1 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo. Nors apylinkės teismas, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pridedamos bausmės dalies, kaip ir sprendimo bausmes sudėti iš dalies, o ne visiškai, ir nemotyvavo, tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šios nutarties 9-15 punktuose aptartas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta švelnesnės bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, dalis – 5 mėnesiai laisvės atėmimo – nėra per griežta, neatitinkanti proporcingumo bei teisingumo principų.

21. Skunde nurodoma vienintelė aplinkybė, jog šiuo metu nuteistasis atlieka kitu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir nuobaudų už šios bausmės atlikimo vietos taisyklių pažeidimą ir vidaus reikalavimų nesilaikymą nėra gavęs, priešingų išvadų daryti neleidžia ir nesudaro pagrindo švelninti nei pagal BK 284 straipsnį H. J. paskirtos bausmės, nei bausmės, kuri jam buvo paskirta subendrinus už šią veiką paskirtą bausmę su bausme, jam paskirta ankstesniu teismo nuosprendžiu.

22. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti tik H. J. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje jau teistam šešis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimą, analogišką šioje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai, taip pat nusikalstamą veiką padariusiam praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo paleistas atlikus realią laisvės atėmimo bausmę, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu H. J. jau buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis nesilaikė probacijos sąlygų, dėl ko to paties teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistas pasiųstas atlikti jam paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

23. Atsižvelgdama į visą tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl H. J. apeliacinis skundas atmetamas.

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. APD-2023-16065 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį H. J., sudaro 106,68 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

26. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš H. J. klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir kitus aspektus: 1) byloje turimais duomenimis, nuteistasis šiuo metu nedirba, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas kurį laiką yra ribotos; 2) jis turi įsiskolinimų dėl nesumokėtų baudų administracinio nusižengimo bylose; 3) byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti proceso išlaidų išieškojimą. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už H. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš H. J. valstybės naudai 106,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. pažymą Nr. APD-2023-16065.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.