Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-487-544/2021

teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00845-2020-8

2021 m. spalio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-844/2021 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo B. G. priešieškinį ieškovei D. G. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. G. prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu B. G., sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įregistravimo skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine nuosavybe, palikti santuokinę pavardę, atsakovo vardu registruotas transporto priemones pripažinti jo asmenine nuosavybe ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Ieškovės D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos atsakovo naudai priteista 9 800 Eur kompensacija už šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą ir ieškovei natūra priteisiamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies, 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neteisingai įvertino įrodymus. Apeliantė taip pat tvirtina, kad 2015 m. sausio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties įrašas apie tai, jog ji ginčo butą perka su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kaip ir įrašas viešajame registre dėl buto priklausymo abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi šie įrašai nepaneigia apeliantės aiškiai išreikštos valios įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, sutartis buvo sudaryta atsakovui net nedalyvaujant ir jam su tokiais įrašais nesutinkant.

24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar šalių santuokoje įgytas butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, ar bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir, jei tai bendroji jungtinė nuosavybė, kokio dydžio piniginė kompensacija turi būti priteista iš ieškovės atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę šalių santuokoje įgyto turto dalį.

25. Bylos duomenys rodo, kad ieškovės motina 2010 m. liepos 15 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai ieškovei žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė motinos dovanotą turtą pardavė fiziniam asmeniui už 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kurie į ieškovės sąskaitą buvo pervesti 2014 m. gruodžio 11 d. Todėl pagal savo prigimtį šie pinigai buvo asmeninės atsakovės lėšos. Ieškovės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2015 m. sausio 1 d. jos sąskaitoje iš viso buvo 12 757,05 Eur, t. y. be 7 240,50 Eur asmeninių lėšų, buvo dar 5 516,55 Eur. 2015 m. sausio 13 d. ieškovė ir buto pardavėjas fizinis asmuo sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 8 400 Eur ir sutarties 2.2 punkte nurodė, kad butą ji perka su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė buto pardavėjui 2015 m. sausio 13 d. iš savo sąskaitos „Swedbank“, AB sumokėjo 7 863 Eur. Kadangi, kaip minėta, buto kaina buvo 8 400 Eur, 7 250,50 Eur buvo asmeninės ieškovės lėšos, vadinasi, 1 160 Eur buto pardavėjui buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, nes dėl šių lėšų priklausymo ieškovei asmeninės nuosavybės teise įrodymų nepateikta. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1 punkte nurodyta, kad šalys butą įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina ir abi šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2020 m. lapkričio 9 d. ginčo buto rinkos vertė buvo 19 600 Eur.

26. Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnyje 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymu nenustatyta prezumpcija, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

27. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės teiginiams, kad notarų patvirtintose pirkimo – pardavimo sutartyse jos išreikštą valią reikia vertinti ne pagal sutarčių sąlygų turinį, o taip, kaip skunde jas aiškina apeliantė, nes notarai sutartis parengė savo nuožiūra, nepaklausė jos nuomonės dėl sutarčių turinio, o pats atsakovas sudarant 2015 m. sausio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį nedalyvavo. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nes ji nebuvo nuginčyta ir jos turinys nepaneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad sudarant 2015 m. sausio 13 d. ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas nedalyvavo, kaip tik leidžia manyti, kad apeliantė laisva valia ir be jokios atsakovo įtakos galėjo nustatyti bet kokias imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančias sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygą apie tai, kad ji turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise. Šios sutarties 2.2 punkte yra nurodyta ne tik atsakovo vardas ir pavardė, bet ir gimimo data, o tokių duomenų be ieškovės suteiktos informacijos notaras į sutartį įtraukti nebūtų galėjęs.

28. Įvertinus nutarties 25 – 27 punktuose nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei teismui nustačius, kad ieškovė savo asmenines lėšas – 7 240,50 Eur, kuriuos gavo pardavusi motinos jai dovanotą turtą ir kurie pagal savo prigimtį buvo asmeninės jos lėšos, laisva valia vėliau panaudojo buto įsigijimui, spręstina, kad tos lėšos pačios ieškovės valia tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Buto įsigijimo metu ieškovė aiškiai neišreiškė valios turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, priešingai – turto pirkimo - pardavimo sutartyje pati nurodė, kad turtas įsigyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurio rinkos vertė pagal 2020 m. lapkričio 9 d. turto vertinimo duomenis buvo 19 600 Eur. Priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino visus šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingus įrodymus ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

29. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje civilinėje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), ir todėl nepagrįstai pripažino, jog atsakovas turi teisę į 9 800 Eur kompensaciją (19 600 Eur / 2).

30. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymas sutuoktiniui, kuris panaudojo savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimui, numato teisę gauti kompensaciją iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.

31. Kaip jau išdėstyta nutarties 25 punkte, ieškovė tik dalį pinigų (7 240,50 Eur) nuo 8 400 Eur buto kainos buto pardavėjui sumokėjo asmeninėmis lėšomis, kurias gavo už parduotą motinos jai dovanotą turtą. Duomenų, kad ir likę 1 160 Eur buto pardavėjui buvo sumokėti asmeninėmis ieškovės lėšomis, byloje nepateikta. Šalims dar gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį ieškovės banko sąskaitoje 2015 m. sausio 1 d. buvo 12 757,05 Eur piniginių lėšų. Šalys bei liudytojai parodė, jog butui buvo reikalingas remontas ir kad nuo buto įgijimo jame šalys gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė ir atsakovas abu savo bendromis šeimos lėšomis ir darbu prisidėjo prie buto remonto, jį išlaikė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovas su sūnumi ir šiuo metu gyvena šiame bute. Jame gyvendamas jis įsistiklino balkoną, pakeitė įėjimo į butą duris, moka už komunalines paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios faktinės aplinkybės leidžia tikėtinai manyti, jog abi šalys investavo į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

32. Pažymėtina, jog nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleisti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Byloje nėra įrodymų apie tikslias buto pagerinimui išleistas sumas, tačiau paprastai sutuoktiniams gyvenant santuokoje, kuriant bendrą ūkį ir gerinant šeimos gyvenamąją vietą, pajamos ir išlaidos laikomos bendromis (jei šalys nesusitaria kitaip), nesudaromi specialūs susitarimai dėl tam skiriamų lėšų dalies, nėra kaupiami įrodymai apie patirtas išlaidas, nes yra vertinama, jog viskas, kas sukuriama, yra sukuriama bendram šeimos labui.

33. Kaip jau nurodyta nutarties 26 punkte, pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 29-33 punktuose nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vertina, kad, nustatant sutuoktiniams tenkančias ginčo buto dalis ir atitinkami atsakovui iš ieškovės priteisiamos kompensacijos dydį už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, yra pagrindas taikyti CK 3.117 straipsnio 2 dalies, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įvertinusi šios konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes, reikšminga aplinkybe, dėl kurios yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad byloje yra įrodyta, jog ženklią asmeninių lėšų sumą ieškovė perdavė bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn nekilnojamojo turto įgijimui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš kitos pusės, ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo sumokėta ne visa buto kaina, atsakovas prisidėjo prie buto remonto, išlaikymo ir jo pritaikymo bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Pastebėtina, kad 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog siūlė atsakovui 5 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią minėto buto dalį, tačiau atsakovas su tokio dydžio pinigų suma nesutiko. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas iš ieškovės turi teisę gauti kompensaciją už jai natūra priteisiamą atsakovui priklausančią ¼ santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto buto dalį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo keičiama ir atsakovui iš ieškovės priteisiama 4 900 Eur piniginė kompensacija.

35. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas už priešieškinį nesumokėjo įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio, todėl teismas be pagrindo netaikė CPK 135 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnį, 143 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nenustatė termino trūkumams pašalinti. Iš pateikto byloje kvito matyti, kad atsakovas sumokėjo 412 Eur žyminio mokesčio, ir tai yra tiek, kiek jo reikėjo sumokėti pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 punkto reikalavimus už savarankišką neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (su išvestiniais reikalavimais) (100 Eur) ir savarankišką reikalavimą po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovui nuosavybę į 10 400 Eur vertės santuokoje įgyto turto dalį (312 Eur, 10 400×3%). Atsakovas neprašė jam priteisti viso buto natūra ar jo vertės pinigais, todėl neturėjo mokėti žyminio mokesčio nuo visos buto rinkos vertės.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 359 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 470 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 1 829 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 412 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 1012 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (apie 75 procentus), iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 371,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį patenkinus iš dalies (apie 50 procentų) iš ieškovės atsakovui priteisiama 506 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje buvo 11,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, valstybei nebepriteisiamos, nes, jas proporcingai paskirsčius, jų dydis neviršija galimos priteisti minimalios sumos.

39. Ieškovė už apeliacinį skundą, pateiktą elektroniniu būdu, sumokėjo 309 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad, byloje nustačius, jog buto rinkos vertė yra 19 600 Eur, ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, žyminį mokestį turėjo skaičiuoti ne nuo savo pradiniame ieškinyje nurodytos buto kainos, bet nuo byloje teismo nustatytos realios buto rinkos vertės. Kadangi apeliaciniu skundu ginčijama turtinio reikalavimo dalis yra 9 800 Eur, apeliantė skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, ji už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 221 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys). Kadangi ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 309 Eur žyminio mokesčio, jai gražinama be pagrindo sumokėta žyminio mokesčio dalis - 88 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Atsakovas turėjo 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Minėtas išlaidas patvirtina laiku pateikti mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (50 procentų), ieškovei iš atsakovo priteisiama 111 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 89 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl atsakovo B. G. naudai iš ieškovės D. G. priteistos kompensacijos dydžio už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalims ir valstybei ir jas išdėstyti taip:

„Atsakovui B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4 900,00 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už didesnę ieškovei priteisiamą santuokoje įgyto turto (buto) dalį“.

„Priteisti iš atsakovo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 371,75 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 506,00 Eur (penkis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai“.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 per „Swedbank“, AB. Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.