Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui K. R., trečiasis asmuo ieškovės pusėje D. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį visiškai palaikė, nurodė, kad santykius su atsakovu slėpė ilgą laiką, nes atsakovas yra vedęs, pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas lankėsi pas ją namuose, šventė šventes. Nurodė liudytojus, kurie patvirtintų ieškovės ir atsakovo artimus ryšius. Prašė skirti DNR ekspertizę, o teismui ją paskirus – laukė atsakovo pranešimo kartu vykti, bet šis į ekspertizę nevyko.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškiniui prieštaravo, atsisakė vykti į paskirtą DNR ekspertizę, nes jam gėda prieš žmoną, tvirtino niekada neturėjęs lytinių santykių su ieškove. Pateiktose nuotraukose, fotografuotose pas ieškovę namuose, jie šventė šventes, bet tik tiek. Nuotraukoje, kur jis apsinuoginęs – apsiliejo gėrimu, kol drabužiai išdžius buvo prisidengęs antklode.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškinį prašė tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Ieškinys pareikštas praėjus (duomenys neskelbtini) metų po vaiko gynimo, tačiau atsižvelgiama į konstitucinę kiekvieno vaiko teisę žinoti savo tėvą bei tai, kad ieškovės paaiškinimas – atsakovas buvo vedęs, ir ji nenorėjusi ardyti jo santuokos, anksčiau nesikreipė į jį dėl tėvystės pripažinimo, laikomas pateisinamu. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato 1 metų senaties terminą tėvystės nuginčijimui (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), bet ne jos nustatymui.

Vaiko gimimo liudijimu įrodyta, kad vaiko D. M., gimusios (duomenys neskelbtini) mama yra ieškovė A. M., tėvas – nenurodytas.

Pagal CK 148 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (1 dalis). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (2 dalis). Teismo vertinimu, tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas įtvirtino principinę prioritetinę nuostatą dėl biologinės tėvystės nustatymo, kai yra ją patvirtinantys moksliniai įrodymai, ir tik tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o atsakovo atsisakymas ekspertizės teismo gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas.

Minėtą nurodomos materialinės teisės normos aiškinimą patvirtina teismų praktika. Formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų, patvirtinančių asmens tėvystę tėvystės nustatymo bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013 dėl tėvystės nustatymo, konstatavo, jog „Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011)“. Kasacinis teismas yra taip pat yra pažymėjęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013). 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-916/2020 dėl tėvystės nuginčijimo kasacinis teismas konstatavo, kad „tuo atveju, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Tačiau šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis)“.

Teismas išimtine tvarka, prieš skirdamas DNR ekspertizę išklausė trečiojo asmens D. M., liudytojo V. E. (ieškovės patėvio) ir peržiūrėjęs ieškovės pateiktas nuotraukas padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas dirbo viename darbe, bendravo po darbo, šventė šventes ieškovės namuose, todėl laikė esant pakankamo pagrindo DNR ekspertizės skyrimui.

Toliau nagrinėjant bylą, teismas, įvertinęs aukščiau nurodyto liudytojo, bei kitų liudytojų: V. R., D. N., D. Ž. ir A. R. bei paties atsakovo parodymus, sprendžia, kad atsakovas su ieškove buvo kolegos, gyveno viename ir tame pačiame mieste, tarp ieškovės ir atsakovo buvo ne tik darbiniai ryšiai, nes jie prasitęsdavo švenčiant asmenines šventes ieškovės namuose, atsakovas, pagal palaikomus artumo ryšius galėjo ir vienas pas ieškovę bet kada atvykti. Teismo nuomone, šių aplinkybių pakankančių spręsti dėl DNR ekspertizės skyrimo, pakanka ir kelti atsakovui įstatyme reglamentuoti įpareigojimą, sąlygą – atlikti specialųjį tyrimą.

Ieškovė nuo pat ieškinio pateikimo reikalavo DNR ekspertizės, o atsakovas – nuo pirmojo dokumento – atsiliepimo, pateikimo, kategoriškai jos atsisakė. Atsakovas niekaip rišliai nesugebėjo paaiškinti, dėl ko atsisako DNR ekspertizės, o jo argumentą dėl gėdos, paneigė paskutiniame posėdyje apklausta jo sutuoktinė A. R., kuri nurodė žinanti apie bylą, o sutuoktinio sutikimą ekspertizei ar jos atsisakymą vertina kaip jo paties pasirinkimą. Laikoma, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl ekspertizės atsisakymo, ir teismas, įvertinęs tai, kad šio tyrimo kaštų apmokėjimas būtų ieškovės pareiga, tai, kad šis tyrimas nėra skausmingas, sudėtingas, sukeliantis kitokių nepatogumų, laiko, kad atsakovo atsisakymas yra tyčinis vengimas bendradarbiauti civiliniame procese, taip pat siekimas užkirsti kelią teismui padėti nustatyti jau minėtą biologinę tiesą, ir negali būti pateisinamas ar ginamas. Teismas išnaudojo visas įmanomas priemones tiesai byloje nustatyti, ir atsakovo atsisakymas vykti į DNR ekspertizę negali būti lemiama aplinkybė padedanti jam išvengti konstitucinių, tėvo įsipareigojimų savo vaikui, teismas, įvertinęs šią jo poziciją nuo pat pradžių, taip pat jo atsisakymo argumentus, laiko, kad yra akivaizdi prielaida taikyti griežtą įstatymo imperatyvą, numatytą CK 3.148 straipsnio 2 dalyje – atsakovo atsisakymą vertinti kaip tėvystės įrodymą.

Tuo pačiu atsižvelgiant į jau minėtą mokslinio tyrimo, kaip įrodymo prioritetą, akcentuojama, kad tėvystė šiuo sprendimu nustatoma neatlikus šios įstatyme numatytos priemonės.

Nustačius tėvystę, trečiojo asmens D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, nes su atsakovu ji jokių ryšių nepalaiko, taip pat iš atsakovo priteistina reikalaujama 200 Eur suma dukros išlaikymui per mėnesį. Ji pagrįsta tuo, kad D. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi gimnazijos dieniniame skyriuje, yra visiškai išlaikoma ieškovės, reikalaujama suma yra protinga ir ne per didelė tokio amžiaus vaikui (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, ieškiniu kreipdamasi į teismą, buvo atleista nuo žyminio mokesčio už tėvystę (109 Eur) ir išlaikymo priteisimą (72 Eur) (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), be to jai buvo suteiktos – 233,33 Eur atstovavimo paslaugos, visiškai patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį visiškai.

Nustatyti, kad K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), yra D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas.

D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su mama A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo K. R. priteisti po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį jo dukros D. M. išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 181 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei (surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5630, juridinio asmens kodas 188659752).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.