Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-429-841/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
2-429-841/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-07335-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
M. G.
Atsakovas
Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje
Civilinė byla Nr. 2-429-841/2013,Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07335-2012-5,Procesinio sprendimo kategorija: 73.; 73.2.5.5.; 113.1;116.1., (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovui M. G., ieškovo atstovei advokatei D. B., atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS, Lietuvos filialą atstovui G. V., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS, Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. G. ieškiniu prašė: įvykį, įvykusį 2012-06-07 kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu atsitrenkus į kelio dangą buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti draudžiamuoju įvykiu dėl visų po įvykio nustatytų automobilio sugadinimų; priteisti ieškovui iš atsakovo 9640,46 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo M. G. išlaidas 1000,00 Lt už nepriklausomo vertintojo paslaugas pripažinti bylinėjimosi išlaidomis; priteisti ieškovui iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad jo automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, 2012-06-07 jam važiuojant neasfaltuotu keliu (duomenys neskelbtini), automobilis prasilenkiant įvažiavo į duobę, dugnas atsitrenkė į kelio dangą ir ten buvusius akmenis. Pavažiavus kelis kilometrus, pasikeitė variklio garsas, todėl sustojo. Pažiūrėjęs po automobiliu pamatė tekantį tepalą. Pranešė draudimo įmonei, išsikvietė techninės pagalbos automobilį, pranešė apie įvykį policijai. Servise paaiškėjo, kad sugadintas automobilio variklis. Kreipėsi į draudimo bendrovę, ten sužinojo, kad dalyje dėl variklio sugadinimo įvykis nedraudiminis, o dėl kitų sugadinimų paskaičiavo 4400 Lt žalą. Kadangi netenkino atlygintos žalos dydis kreipėsi į advokatą ir ekspertą.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė F. M. buvo drausta savanorišku draudimu. 2012-06-07 autoįvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta, draudimo įmonė pripažino įvykį. Po to kai buvo gauta nepriklausomo eksperto išvada, draudimo bendrovė padvigubino išmoką, tačiau atsisakė sumokėti už variklio sugadinimą, motyvuodama tuo, kad variklis sugedo dėl nepakankamo tepalo kiekio. Ekspertas nustatė priežastinį ryšį tarp įvykio ir automobilio sugadinimo, todėl ekspertui sumokėtus 1000 Lt prašo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš atsakovo, nes ši eksperto išvada yra kreipimosi į teismą pagrindas.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė jog automobilio variklis sugedo dėl nepakankamos alyvos cirkuliacijos variklio bloke, todėl bendrovė variklio gedimą pripažino nedraudiminiu, nes tai buvo numatyta šalių sudarytoje draudimo sutartyje. Šiuo atveju pramušus karterį, tekėjo alyva, o variklio gedimą lėmė tolimesnis automobilio eksploatavimas. Ieškovas turėdamas 18 metų vairuotojo stažą, turėjo pastebėti, kad po smūgio toliau važiuoti nėra saugu, tačiau to nepadarė. Ekspertus užsakė ieškovas, veikdamas savo rizika, todėl atsakovas neturi pareigos apmokėti už jų paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2011-06-22 ieškovas M. G. pas atsakovą Seesam Insurance AS, Lietuvos Filiale, 366 dienoms t.y. nuo 2011-06-23 iki 2012-06-23 apdraudė automobilį F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių savanoriškuoju draudimu (7-9 b.l.). 2012-06-07 ieškovui važiuojant keliu Gruzdžiai- Joniškis, automobiliu prasilenkiant su traktoriumi, jis atsitrenkė į kelio dangą ir ten buvusius akmenis. Kiek pavažiavus, pasikeitė variklio garsas, dėl ko sustojo ir išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad iš variklio bėga tepalas, išsikvietė techninę pagalbą, automobilis buvo transportuotas į servisą. Atsakovui atlyginus tik dalį žalos t.y. variklio gedimą pripažinus nedraudiminiu įvykiu, ieškovas užsakė ekspertizę dėl automobilio F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo iki apgadinimo, išlaidų kaštų dėl autoįvykio nustatymo ir automobiliui padarytos žalos nustatymo (44 b.l.). Iš pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad iki apgadinimo automobilio rinkos vertė buvo 31500 Lt, po apgadinimo jo likutinė vertė 13200 Lt, t.y. automobiliui dėl apgadinimo padaryta 18300 Lt žala, bei padaryta išvada, kad jo atstatymas ekonominiu požiūriu yra netikslingas (15-47 b.l.). Atsakovas, susipažinęs su vertinimo ataskaita, padidino draudimo išmoką iki 8359,54 Lt (8659,54 Lt – 300 Lt franšizė), tačiau už variklio ir jo papildomos įrangos remontą atsisakė sumokėti 9640,46 Lt, motyvuodamas Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.3 p., kuriame numatyta, kad draudikas neatlygina žalos varikliui ir jo papildomai įrangai dėl nepakankamos tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacijos (10 b.l.).

CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Pagal LR Draudimo įstatymo 102 straipsnį, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas remiasi draudėjo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertų, tarp jų ir nepriklausomų, išvadomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas atsisako ieškovui išmokėti 9640,46 Lt draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios materialiosios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga– draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą – atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį – turi lemti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010).

Atsakovas nurodė, jog transporto priemonės F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio gedimas atsirado dėl nepakankamos variklio alyvos cirkuliacijos, kurią sąlygojo techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimas po eismo įvykio, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis kliudė kelio dangą ir ten buvusius akmenis, o ne kaip tiesioginė 2012-06-07 eismo įvykio pasekmė, todėl vadovaudamasis Draudimo taisyklių 8.1.3 punktu, variklio gedimą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 006 (galiojančių nuo 2010-05-17) 8.1.3. punktas numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis jei žala varikliui, jo papildomai įrangai padaroma dėl nepakankamos tepalo cirkuliacijos (60 b.l.). Atsakovas nurodo, kad variklio gedimo buvo galima išvengti, jei ieškovas po kontakto su kelio danga toliau būtų automobiliu nevažiavęs, po smūgio būtų iš karto išjungęs variklį ir transportavęs jį į autoservisą gedimų nustatymui. Atsakovo teigimu, ieškovas, kaip asmuo turintis 18 metų vairuotojo stažą, turėjo įvertinti smūgio stiprumą ir galimas jo pasekmes automobiliui, turėjo sustabdyti automobilį, o ne tęsti kelionę. Be to, atsakovas remdamasis UAB Inchape Motors pažyma (79 b.l.) nurodo, kad ieškovo automobilio prietaisų skydelyje turėjo užsidegti indikacinė tepalo slėgio lemputė, kai ėmė kristi tepalo slėgis variklyje, bei turėjo atsirasti užrašas apie nepakankamą tepalo kiekį.

Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko jam prasilenkiant su didelių gabaritų traktoriumi, tad dėl didelio triukšmo jam buvo sunku įvertinti smūgio garsą ir stiprumą. Be to, ieškovas tuo keliu važinėja nuolat, kelias be dangos, duobėtas. Ieškovo teigimu, nei iš karto po smūgio, nei vėliau, kai pajuto pasikeitusį variklio darbą, po ko iš karto sustojo, prietaisų skydelyje tepalo lemputė užsidegusi nebuvo. Ieškovas, remdamasis savo 18 metų vairuotojo patirtimi, nurodė jog trinktelėjimas į automobilio dugną nebuvo kažkoks ypatingas, dėl kurio jis būtų pajutęs būtinybę sustoti iš karto po jo.

Draudimo paskirtis yra apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Pagal Transporto priemonių savanoriško draudimo (KASKO) sutarties kompensacinę paskirtį, draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į ta turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę draudiminio įvykio.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovo automobilio F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žala varikliui ir jo papildomai įrangai atsirado ne dėl netinkamos automobilio eksploatacijos, nepakankamos priežiūros, o dėl to, kad įvykio metu, kartu su kitais sugadinimais, buvo pažeistas variklio karteris, iš kurio toliau važiuojant ištekėjo tepalas, kas sąlygojo variklio gedimą. Atsakovo nurodyti argumentai jog ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas, t.y. tai, kad po smūgio jis privalėjo sustoti, bet nesustojo, bei tai, kad prietaisų skydelyje turėjo atsirasti įspėjamasis ženklas ar užrašas apie tepalo stygių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad draudėjas padarė draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, kas leistų draudikui variklio ir jo papildomos įrangos sugadinimą pripažinti nedraudiminiu įvykiu ir atsisakyti vykdyti prievolę pagal sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo ekspertas netyrė, ar autoįvykio metu apie tepalo slėgį signalizuojantis daviklis iš viso veikė, ar galimai buvo sugadintas įvykio metu, taip pat nebuvo aiškinamasi, ar po smūgio karteris nebuvo sulankstytas taip, kad tam tikroje vietoje, iš kurios eina signalas į daviklį, tepalo buvo pakankamai ir daviklis nesignalizavo apie tepalo trūkumą. Taip pat nebuvo atliekamas tyrimas, galintis patvirtinti ar paneigti aplinkybę, kad esant tam tikram variklio bloko nesandarumui, kurį laiką dar galėjo būti variklyje palaikomas minimalus reikiamas tepalo slėgis ir indikacinė tepalo slėgio lemputė galėjo nedegti, net ir esant veikiančiam davikliui. Teismo nuomone, šioje situacijoje ieškovas buvo pakankamai rūpestingas t.y. pajutęs pasikeitusį variklio garsą jis sustabdė automobilį, o pamatęs iš variklio bėgantį tepalą, automobilio daugiau neeksploatavo, iškvietė techninės pagalbos automobilį, kuris transportavo automobilį į autoservisą. Taigi teismas daro išvadą, kad ieškovo automobilio variklio ir jo papildomos įrangos sugadinimą sąlygojo 2012-06-07 eismo įvykis, kurio metu buvo prakirstas karteris, dėl ko iš variklio ištekėjo tepalas, o ne netinkama automobilio eksploatacija bei nepakankama priežiūra, todėl eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju ir dėl variklio bei jo papildomos įrangos, o iš atsakovo ieškovui priteistina 9640,46 Lt draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tai šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovo reikalavimas pripažinti jo išlaidas 1000,00 Lt už nepriklausomo vertintojo paslaugas bylinėjimosi išlaidomis, tenkintinas. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jei jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Būtinumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje. Teismas sprendžia, kad ieškovo sumokėtos 1000 Lt išlaidos už nepriklausomo vertintojo paslaugas (92 b.l.) buvo būtinos, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tik po nepriklausomo vertintojo pateikto įvertinimo buvo perskaičiuota bei padvigubinta draudimo išmoka už automobilio sugadinimą, nepriklausomo vertintojo pateiktos išvados pagrindu, atsakovui geruoju nesutikus atlyginti visos įvykio metu patirtos žalos, ieškovas suformulavo reikalavimus byloje, todėl šios išlaidos pripažintinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, teismas laiko, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 4 p. nustato, kad priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Remiantis minėtomis rekomendacijomis, atsižvelgus į tai, kad byla vidutinio sudėtingumo, kompleksiškų ir specialių žinių poreikis taip pat vidutinis, susipažinus su prašyme dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo pateiktu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismas sprendžia, kad atstovo paslaugų kainos šioje byloje pagal pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas neviršija vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina visa suma, kurią ieškovas sumokėjo atstovui- 2420,00 Lt. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistina 433,00 Lt žyminio mokesčio (6 b. l.). Viso iš atsakovo ieškovui priteistina 3853,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 18,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įvykį, įvykusį 2012-06-07 kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu atsitrenkus į kelio dangą buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas WF0EXXGBBE7L02760, pripažinti draudžiamuoju įvykiu dėl visų po įvykio nustatytų automobilio sugadinimų.

Priteisti ieškovui M. G., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo Seesam Insurance AS, kodas 10055752, buveinės adresas Vambola 6, Talinas, Estijos Respublika, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kodas 302677744, buveinės adresas Ulonų g.2, Vilnius, a.s.(duomenys neskelbtini), 9640,46 Lt (devynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt litų 46 centų) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 9640,46 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-12-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. G. iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 3853,00 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 18,00 Lt (aštuoniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė