Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-565-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
2A-565-372/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-07335-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
Seesam Insurance AS, Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje
Ieškovas
M. G.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-565-372/2013

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07335-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-429-841/2013 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) įvykį, įvykusį 2012-06-07 ( duomenys neskelbtini), kurio metu atsitrenkus į kelio dangą buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti draudžiamuoju įvykiu dėl visų po įvykio nustatytų automobilio sugadinimų; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 9640,46 Lt draudimo išmoką, 3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovo 1000,00 Lt išlaidas už nepriklausomo vertintojo paslaugas pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo automobilis buvo apdraustas kasko draudimu. 2012-06-07 ieškovui važiuojant neasfaltuotu keliu (duomenys neskelbtini), automobilis prasilenkiant įvažiavo į duobę, dugnas atsitrenkė į kelio dangą ir ten buvusius akmenis. Pavažiavus kelis kilometrus, pasikeitė variklio garsas, todėl sustojo. Pažiūrėjęs po automobiliu ieškovas pamatė tekantį tepalą. Pranešė draudimo įmonei, išsikvietė techninės pagalbos automobilį, pranešė apie įvykį policijai. Servise paaiškėjo, kad sugadintas automobilio variklis. Draudimo bendrovėje sužinojo, kad dalyje dėl variklio sugadinimo įvykis nedraudiminis, o dėl kitų sugadinimų draudimas paskaičiavo 4400 Lt žalą. Tik po nepriklausomo eksperto išvados, draudimo bendrovė padvigubino išmoką, tačiau atsisakė sumokėti už variklio sugadinimą, motyvuodama tuo, kad variklis sugedo dėl nepakankamo tepalo kiekio. Ekspertas nustatė priežastinį ryšį tarp įvykio ir automobilio sugadinimo, todėl ekspertui sumokėtus 1000 Lt prašė pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš atsakovo, nes ši eksperto išvada yra kreipimosi į teismą pagrindas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog automobilio variklis sugedo dėl nepakankamos alyvos cirkuliacijos variklio bloke, todėl bendrovė variklio gedimą pripažino nedraudiminiu, nes tai buvo numatyta šalių sudarytoje draudimo sutartyje. Šiuo atveju pramušus karterį, tekėjo alyva, o variklio gedimą lėmė tolimesnis automobilio eksploatavimas. Ieškovas turėdamas 18 metų vairuotojo stažą, turėjo pastebėti, kad po smūgio toliau važiuoti nėra saugu, tačiau to nepadarė. Ekspertus užsakė ieškovas, veikdamas savo rizika, todėl atsakovas neturi pareigos apmokėti už jų paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įvykį, įvykusį 2012-06-07 (duomenys neskelbtini), kurio metu atsitrenkus į kelio dangą buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pripažino draudžiamuoju įvykiu dėl visų po įvykio nustatytų automobilio sugadinimų. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 9640,46 Lt draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 9640,46 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-12-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą 3853,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą 18,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad 2011-06-22 ieškovas M. G. pas atsakovą Seesam Insurance AS, Lietuvos filiale, nuo 2011-06-23 iki 2012-06-23 apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių savanoriškuoju draudimu. 2012-06-07 ieškovui važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), automobiliu prasilenkiant su traktoriumi, jis atsitrenkė į kelio dangą ir ten buvusius akmenis. Iš variklio pradėjo bėgti tepalai, iškvietus techninę pagalbą, automobilis buvo transportuotas į servisą. Variklio gedimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Iš ieškovo užsakytos transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad iki apgadinimo automobilio rinkos vertė buvo 31500 Lt, po apgadinimo jo likutinė vertė 13200 Lt, t. y. automobiliui dėl apgadinimo padaryta 18300 Lt žala. Atsakovas už variklio ir jo papildomos įrangos remontą atsisakė sumokėti, motyvuodamas Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.3 p.

Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga– draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Iš byloje esančių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad žala ieškovo automobilio varikliui ir jo papildomai įrangai atsirado ne dėl netinkamos automobilio eksploatacijos, nepakankamos priežiūros, o dėl to, kad įvykio metu, kartu su kitais sugadinimais, buvo pažeistas variklio karteris, iš kurio toliau važiuojant ištekėjo tepalas, ir tai sąlygojo variklio gedimą. Atsakovo argumentus, jog ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas, t. y., kad po smūgio jis privalėjo sustoti, bet nesustojo, bei tai, kad prietaisų skydelyje turėjo atsirasti įspėjamasis ženklas ar užrašas apie tepalo stygių, laikė nepakankamu pagrindu pripažinti, jog draudėjas padarė draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, kas leistų draudikui variklio ir jo papildomos įrangos sugadinimą pripažinti nedraudiminiu įvykiu ir atsisakyti vykdyti prievolę pagal sutartį. Teismo nuomone, ieškovas buvo pakankamai rūpestingas t. y. pajutęs pasikeitusį variklio garsą jis sustabdė automobilį, o pamatęs iš variklio bėgantį tepalą, automobilio daugiau neeksploatavo, iškvietė techninės pagalbos automobilį, kuris transportavo automobilį į autoservisą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo automobilio variklio ir jo papildomos įrangos sugadinimą sąlygojo 2012-06-07 eismo įvykis, kurio metu buvo prakirstas karteris, dėl to iš variklio ištekėjo tepalas, o ne netinkama automobilio eksploatacija bei nepakankama priežiūra, todėl eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl variklio bei jo papildomos įrangos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovo sumokėtos 1000 Lt išlaidos už nepriklausomo vertintojo paslaugas buvo būtinos, nes tik po nepriklausomo vertintojo pateikto įvertinimo buvo perskaičiuota bei padvigubinta draudimo išmoka už automobilio sugadinimą, nepriklausomo vertintojo pateiktos išvados pagrindu, atsakovui geruoju nesutikus atlyginti visos įvykio metu patirtos žalos, ieškovas suformulavo reikalavimus byloje, todėl paminėtas išlaidas teismas pripažino susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-04-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, rėmėsi Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006, kurios yra neatskiriama ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 8.1.3 punktu „draudikas neatlygina žalos varikliui, jo papildomai įrangai, transmisijai, šaldymo įrangai dėl nepakankamos tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacijos“. Teismas, patenkinęs ieškinį, apelianto nuomone, sprendime nurodė klaidingus motyvus, dėl kurių atmetė Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, argumentus dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 3 p. draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų -nedraudžiamuosius įvykius. Jei įvykis patenka į Draudimo taisyklėse apibrėžtą nedraudžiamųjų įvykių kategoriją, draudikas neturi pareigos dėl tokio įvykio mokėti draudimo išmokos.Apeliantas šioje byloje yra pateikęs nenuginčytų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) variklis sugedo dėl nepakankamos tepalo cirkuliacijos, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į apelianto pateikiamus įrodymus bei netinkamai aiškindamas Draudimo taisyklių 8.1.3 p. pasisakė, kad apeliantas atsisakydamas mokėti draudimo išmoką turi vadovautis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. Toks teismo aiškinimas prieštarauja Draudimo taisyklių 8.1.3 punkto esmei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo išvados nuosekliai padarytos ne vien ieškovo ieškinio ir paaiškinimų pagrindu, bet įvertinus visus byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovo atstovo paaiškinimus. Atsakovo pateiktas kitoks nei teismo bylos aplinkybių ir įrodymų interpretavimas savaime nereiškia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. Teismas tinkamai taikė Draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi įvykio metu, nuo 2012-01-01 iki 2013-05-06) 96 str. 6 d., 7 d., įpareigojančią draudiką, atsisakantį mokėti draudimo išmoką, įrodyti, aplinkybes, atleidžiančias nuo šios prievolės pagal draudimo sutartį. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gedimą sąlygojo tai, jog 2012-06-07 atsitrenkus į kelio gruntą buvo prakirstas karteris, dėl to iš variklio ištekėjo tepalas, ir šį įvykį pripažintino draudžiamuoju.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog 2012-06-07 įvykis pripažintinas draudžiamuoju dėl visų jo metu nustatytų ieškovui M. G. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimų, tame tarpe ir variklio sugadinimo, ištekėjus variklio tepalui. Kaip matyti iš šalių sudaryto Automobilių savarankiškojo draudimo poliso Nr.(duomenys neskelbtini), šalys vadovavosi Kelių transporto priemonių savarankiškojo draudimo taisyklių Nr.006 nuostatomis (b.l.9). Šių taisyklių 8.1.3 punkte nustatyta, kad atsakovė nedraudžia įvykio, kuriuo padaroma žala varikliui, jo papildomai įrangai, trans­misijai, šaldymo įrangai dėl nepakankamos tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacijos (b.l.60). Nagrinėjamu atveju ieškovui priklausančio automobilio variklis ir jo papildoma įranga buvo apgadinti dėl nepakankamos tepalo cirkuliacijos. Kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudiminės apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad būtent draudikas pateikė ieškovui standartinį draudimo polisą, kuriame abejotina galimybė reikalauti įrašyti kitas jo sąlygas.

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga– draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įvykį draudiminiu, tačiau sprendžia, kad šiuo atveju draudikas iš dalies atleidžiamas nuo draudimo išmokos sumokėjimo dėl draudėjo didelio neatsargumo (CK 6.1014 straipsnio 2 dalis). Kolegija pažymi, jog didelio neatsargumo sampratos CK neapibrėžia. Kasacinėje praktikoje formuojama nuostata, kad aiškinant didelio neatsargumo sąvoką reikėtų pasiremti užsienio bei Lietuvos teismų praktika bei teisės doktrina. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Kaip matyti iš eksperto Transporto priemonės apžiūrėjimo akto Nr.778-M (b.l.18), autoįvykio metu buvo kiaurai įmuštas variklio karteris, sugadintas oro srauto siurblys su kolektoriumi (turbina), deformuotos variklio ir priekinės pakabos tvirtinimo skersė (traversa), mažoji jungiamoji skersė, deformuoti ir aplankstyti pagrindinis duslintuvas, vamzdis, dešinės ir kairės pusės rezonatoriai, aplaužyti priekinių ratų įdedami plastmasiniai purvasargiai ir variklio apačios plastmasinė apsauga (skydas), išbėgusi variklio alyva. Kiekvienas rūpestingas ir atidus vairuotojas tokioje situacijoje privalėtų sustoti ir apžiūrėti automobilį, prieš važiuodamas toliau. Jei ieškovas po įvykio būtų sustojęs, nebūtų atsiradę tokios pasekmės kaip variklio nepataisomas sugadinimas (užkalimas), kurį konstatavo auto ekspertas (19 b. l.). Atsakovė pateikė teismui UAB „Inchcape Motors“ pažymą, kurioje konstatuota, kad esant nepakankamam alyvos kiekiui variklio dugninėje, skydelyje užsidega indikacinė tepalo slėgio lemputė (raudona). Papildomai prietaisų skydelyje turi užsidegti užrašas apie nepakankamą variklio alyvos kiekį variklyje (79 b. l.). Ši bendrovė atstovauja automobilių „Ford“ gamintojus, todėl netikėti pažymoje nurodyta informacija kolegija neturi pagrindo. Jeigu prietaisų skydelyje tokios lemputės neužsidegė, galima daryti prielaidą, kad ieškovas eksploatavo techniškai netvarkingą automobilį, o tai reiškia, kad jis vairavo itin nerūpestingai ir neatidžiai. Tačiau kolegija pripažįsta, kad būtent draudiko pareiga yra nuginčyti tą faktą, kad prietaisų skydelyje esantys indikacinių lempučių duomenys galėjo pasikeisti nuo stuktelėjimo į kelio dangą, į kurią atsitrenkė automobilis. Antra, ekspertas nurodė, kad įdauža karteryje buvo nedidelė. Tokiu atveju tepalas galėjo bėgti tiek lėtai, kad ieškovas dar turėjo galimybę vairuoti automobilį, kol tepalas išbėgo ir tai parodė pasikeitęs garsas variklyje. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovo kaltė dėl autoįvykio metu padarytos žalos draustam automobiliui yra vertinama kaip neatsargumas, tačiau šiuo atveju tai dar nesudaro pagrindo draudiką iš viso atleisti nuo draudimo išmokos mokėjimo draudėjui. Kolegija daro išvadą, kad draudikas privalo išmokėti ieškovui 50 procentų mokėtinos draudimo išmokos, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas. Tenkinant ieškinį iš dalies, mažintina ir priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, nurodyta teismo sprendime.

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui iš dalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama ½ dalimi, t. y. iki 605,00 Lt. Iš ieškovo atsakovui priteistina analogiška pastarojo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 216, 50 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti. Ieškovui M. G. iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, priteistą draudimo išmoką sumažinti iki 4820,23 Lt, o bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1926,50 Lt. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškovui M. G. 605,00 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo M. G. atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 216,50 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė