Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. sav., registruota Užimtumo tarnyboje, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2024-12-30, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, t. y., vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

Apklausta kaltinamąja I. Ž. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis buvo 2024-12-30, vakare, apie 19.30 val. Tuomet buvo supykusi ant vyresniojo sūnaus, jų santykiai įtempti, dėl sūnaus elgesio anksčiau buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, jam buvo uždrausta artintis prie jos. Tuo metu buvo nevalgiusi, išgėrusi 0,5 l brendžio butelį ir važiavo nusivylusi, pikta ant savo vaiko, strese. Važiavo automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai. Stirbių kaime ji kliudė autobuso, kuris atvažiavo iš priekio, kampą. Žmonės nenukentėjo. Po to, kai kliudė autobusą, liko stovėti vietoje. Policijos pareigūnai atvyko po autoįvykio. Patikrinus alkotesteriu, jai pirmu pūtimu nustatė 2,36 promiles, po 15 min. dar kartą pūtė. Labai blogai vertina savo elgesį, negali pasakyti, kodėl važiavo, tiesiog buvo pikta ant savo vaiko. Prieš įvykį ji dirbo apsaugoje, darbas būdavo iki 20 val. vakaro, o nuo namų iki Vėžaičių yra 9 km., iki Gargždų – 15 km., autobusai važiuoja 3 kartus per dieną, bet vakare nėra nė vieno autobuso, todėl neteko darbo, kadangi nebeturi galimybės važinėti. Dabar registruosis Užimtumo tarnyboje. Pragyvenimui lėšų praktiškai neturi, pašalpos dar negauna. Dėl savo poelgio labai pergyvena, turėtos sveikatos problemos po šio įvykio dar labiau paaštrėjo, prasidėjo nemiga. Supranta savo poelgio neleistinumą ir jį vertina labai blogai, labai gailisi, kad taip įvyko.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. kaltę taip pat prisipažino visiškai (b. l. 65-68).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš 2024-12-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-12-30, apie 19:46 val., policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad netoli (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., įvyko eismo įvykis. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko eismo įvykio liudininkas E. R., kuris teigė, jog važiuodamas link (duomenys neskelbtini) k, Klaipėdos r. pusės pastebėjo prieš priešais važiuojamojoje kelio dalyje, stovintį sudaužytą automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo galimai neblaivi moteris. Taip pat E. R. pareigūnams nurodė, kad kiek toliau nuo sudaužytos transporto priemonės pastebėjo ties dešine kelio puse sustojusį autobusą, su įjungtu avariniu perspėjimo signalu. E. R. teigė, jog prie jo buvo atėjęs autobuso vairuotojas, kuris nurodė, kad į jo vairuojamą autobusą įpuolė, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą automobilis „Nissan Qashqai“. Įvykio vietoje pareigūnai patikrino I. Ž. neblaivumą ir pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antru tikrinimu buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Autobusu važiavę keleiviai nenukentėjo, kurie iki pareigūnams atvykstant buvo išvežti kitu autobusu. Autobuso vairuotojas tvirtino taip pat nenukentėjęs (b. l., 1-4).

Iš ROIK pranešimo Nr. 0124000805592 matyti, kad 2024-12-30, 19.41 val., E. R. pranešė, kad iki (duomenys neskelbtini) kaimo likus apie 2 kilometrus susidūrė du lengvieji automobiliai (b. l. 5-7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., Automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Automobilis apgadintas: sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės šviestuvas, priekinis kairės posūkis, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės vairuotojo pusės durelės, priekinis šoninis stiklas, galinės kairės pusės durelės, suveikusios oro pagalvės. Automobilio priekinėje salono dalyje, vairuotojo pusėje, yra stiklo šukes. Priekinėje salono dalyje, keleivio pusėje, ant kilimėlio neatidarytas alkoholinis kokteilį „Fizz“ 4,5 %, 0,5 l talpos, neatidarytas alkoholinio gėrimo – brendžio „Grand Cavalier“ 38%, 0,5 l talpos. Kiek toliau stovi autobusas „Mercedes - Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriam apgadinta priekinė kairė pusė (b. l., 12-31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai daryti policijos pareigūnų kūno kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip tamsiu paros metu, policijos pareigūnai atvyksta prie automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kad šio automobilio kairės pusės kėbulas (nuo priekio iki galinės dalies), yra sulankstytas. Prie sulankstyto automobilio kairiojo šono vaikšto moteris, žinoma kaip I. Ž.. Pareigūnai moters paklausia, kas atsitiko. Ji nerišliai kalba: „kaip reikės važiuoti į darbą, nu, va, nuvažiavo, nežinau, kaip man trenkė“. Pareigūnė pasiūlo I. Ž. pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Pirmu pūtimu jai nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Antru pūtimu nustatytas 2,31 promilės neblaivumas. I. Ž. prisipažįsta, kad nuo ryto pradėjo gerti brendį ir po truputį jį gėrė visą dieną. Ji žino, kad negalima vairuoti išgėrus alkoholio. Sutinka su alkotesterio parodymais (b. l. 34-36).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024-13-30, 20.09 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM - 0386, patikros sertifikato Nr. 22160726, I. Ž. nustatytas 2.36 promilių neblaivumas, 20.41 val. – nustatytas 2.31 promilių neblaivumas (b. l. 37).

Iš 2024-12-30 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad iš įvykio vietos automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 43). Vėliau automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei I. Ž.. Už automobilio nugabenimo ir saugojimo išlaidas, sumokėta (b. l. 83-91).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotas I. Ž. vardu (b. l. 41).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašų matyti, kad automobilio „Nissan Qashqai“, pagaminto 2008 m., kaina su PVM 3940 Eur (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamosios prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad

I. Ž. 2024-12-30, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi I. Ž. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

I. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi. kaltinamoji suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, pasižada daugiau nenusižengti, tai rodo, kad ji savo poelgį vertina neigiamai ir yra pasiryžusi pasitaisyti. Dėl padaryto nusikaltimo sunkių pasekmių nekilo, kaltinamoji iki nusikaltimo padarymo dirbo, šiuo metu yra bedarbė, turi finansinių įsipareigojimų, sveikatos problemų. Įvertinus I. Ž. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių, kaltinamosios finansinę būklę, darytina išvada, kad jai paskyrus baudą, ji neturės galimybių įvykdyti tokios bausmės ir gali patirti neproporcingų neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis išieškojimas. Todėl teismo įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, tai, kad I. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, anksčiau nebuvo teista, siekiant išlaikyti jos teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jai paskirtą arešto bausmę atidėti, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytas pareigas.

Bausmės atidėjimo panaikinimo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-12-30 20 val. 09 min., iki 2024-12-31, 11 val. 25 min. (viena para) (b. l. 55-59, 80-82).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

I. Ž. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivi, sukėlė eismo įvykį, todėl tokiu elgesiu kėlė itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkesnių pasekmių buvo išvengta. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajai yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamosios asmenybę, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, I. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, ilgesniam nei sankcijos minimumas, t. y., 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y., nuo 2024-12-31.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji jai inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti ji panaudojo jai priklausančią transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai turtą konfiskuoti yra netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamajai priklausantis automobilis „Nissan Qashqai“ po eismo įvykio yra gerokai apgadintas ir toks netinkamas naudoti pagal paskirtį. Įvertinus tai, kad patį suniokotą automobilį konfiskuoti yra netikslinga, iš I. Ž. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašų matyti, kad automobilio „Nissan Qashqai“, pagaminto 2008 m., kaina su PVM 3940 Eur. Tačiau teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio neliepiant kaltininkui jo sutaisyti. Taigi konfiskuojant daikto vertę, ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-654/2019). Be to, pagal teismų praktiką, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.).

Šioje byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė buvo po eismo įvykio, tačiau, akivaizdu, kad ji būtų žymiai mažesnė, nei tokio neapgadinto automobilio. Todėl atsižvelgiant į nustatyta neapgadinto automobilio rinkos vertę, nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, tai, jog baudžiamojo poveikio priemonėmis nėra siekiama vien tik nubausti asmenį (įgyvendinti represinę baudžiamosios teisės funkciją), teismas konstatuoja, kad automobilio vertės konfiskavimas pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis būtų neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios I. Ž. išieškotina dalis konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos vidutinės rinkos vertės su PVM suma – 1500 Eur.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. I. Ž. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena –nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

I. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Ž. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, I. Ž. paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti ją dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės atidėjimo panaikinimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-12-30, 20 val. 09 min., iki 2024-12-31, 11 val. 25 min. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024-12-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, I. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jos išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.