Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė I. P., B. O., antstolis Saulius Mulevičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Remiantis antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. sudarytais paveldimo turto apyrašais (kartu su 2008 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. liepos 2 d. paveldimo turto apyrašų papildymais) įpėdiniams (skolininkams) Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. 2476), kuriuo pastarieji – E. P., A. P. ir I. P., paveldėjo materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Taigi mirusio skolininko (J. P.) įpėdinė – skolininkė I. P. (ir kiti paveldėtojai) palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, o pastarojo pagrindu Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. 2476) į paveldėtą materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato - gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

9. Palikimą asmenys turi teisę priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), tačiau pats turtas yra paveldimas pagal įstatymą ar pagal testamentą, paveldėjimo bylą vedančiam notarui įpėdiniams išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą (ar testamentą) liudijimą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis ). Tik notaro išduotas toks procesinis dokumentas yra įpėdinio nuosavybės teises į paveldėtą turtą patvirtinantis dokumentas, kuriame ir nurodoma, koks turtas, kokiu pagrindu buvo paveldėtas. Teismas sutiko su antstoliu, kad šiuo atveju antstolis jokių paveldimo turto apyrašų nesudarinėjo, o kvestionuoti kitų antstolių sudarytų procesinių dokumentų ar nustatinėti palikimą priėmusių asmenų galimą nesąžiningumą, neturi teisės bei pagrindo. Tokie klausimai yra sprendžiami teisme.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad skolininkai kaip įpėdiniai turi turto – yra paveldėję turtinę teisę (1/2 dalį išpirkti 2.2 ha. žemės plotą iš valstybės), į kurį galimas išieškojimo nukreipimas. Remiantis CK 5.53 straipsnio 1 dalimi įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pirmiau minėta, kad po pradinio skolininko J. P. mirties įpėdiniai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir paveldėjo jį pagal Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. 2476). Iš liudijimo turinio matyti, kad skolininkė I. P. paveldėjo tik dalį nekilnojamojo turto. Šis turtas buvo realizuotas 2009 m. birželio 16 d., ką patvirtiną į bylą pateiktas antstolio Vitalio Milevičiaus surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas (vykdomoji byla Nr. 0013/08/00183). Duomenų, kad skolininko įpėdiniai papildomai būtų paveldėję kitą materialųjį turtą vykdomojoje byloje nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11.2. Tiek antstolis, tiek teismas neatsižvelgė į VAVA 2009-11-18 įsakymą Nr. 2.3-17914-141„ Dėl VAVA 2008 -03-19 įsakymo Nr. 2.3-3407-(41) dalinio pakeitimo“, kurio pagrindu atsirado turtinė teisė pirkti valstybinės žemės sklypo dalį. Siekiant įgyvendinti šias turtines teises NŽT Vilniaus raj. skyriaus vedėjo 2016-03-16 buvo priimtas įsakymas Nr. 48FPĮ-464-(14.48.123) „Dėl žemės sklypo formavimo (kadastrinis Nr. 4120/0100:1143) formavimo ir projektavimo rengimo“. Skolininkai šia teise sąmoningai nepasinaudojo.

14.1. Antstoliui buvo pateiktas piniginio pobūdžio išieškojimo vykdomasis dokumentas, skolą (likusios skolos dalį) išieškant iš vienos skolininkės I. P. naudai.

14.3. CK 5.53 str. 1 d. numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese nenustatyta kitų duomenų apie įpėdinių papildomai paveldėtą kitą materialųjį turtą (iš kurio galimas skolos išieškojimas), vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkės pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą nebuvo teisinio pagrindo, todėl vykdomasis dokumentas grąžintas jį padavusiam asmeniui (CK 5.53 str. 1 d., CPK 631 str.).

14.4. Skunde minima aplinkybė apie paveldėtą turtinę teisę - ½ dalį teisės išpirkti 2,2 ha ploto žemės sklypą iš valstybės - neparemta jokiais teisiniais argumentais bei prieštarauja vykdomosios bylos medžiagai. Prie skundo pateikiami 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko ir 2016-03-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įsakymai nėra paveldėjimo santykius tarp įpėdinių patvirtinantys ar juos reglamentuojantys dokumentai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instacijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas.

15. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

16. Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/01207 buvo vykdomas išieškojimas pagal antstoliui pateiktą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro 2006 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-13890 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. P. (mirusio skolininko įpėdinės, pradinis skolininkas J. P., miręs (duomenys neskelbtini)) išieškotojos B. O. (pradinis išieškotojas R. T.) naudai. Minėtas vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui ir buvo vykdomas antstolio Vitalio Milevičiaus kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0013/08/00183), kuri užbaigta 2018 m. liepos 10 d. Nustatyta, kad pradinis išieškotojas R. T. reikalavimo teisę pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą 2011 m. rugsėjo 30 d. perleido S. V., kuris 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pakeistas išieškotoju vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0013/08/00183). S. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimo teisę pagal vykdomąjį dokumentą 2013 m. lapkričio 15 d. paveldėjo sesuo J. T.. J. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimo teisę pagal vykdomąjį dokumentą 2021 m. vasario 14 d. paveldėjo B. O., kuri 2022 m. gegužės 9 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi reikalavimo teises pagal vykdomąjį dokumentą perleido pareiškėjui V. M..

18. Vykdymo procese antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. liepos 18 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-24-170-12101 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodytame patvarkyme konstatuota, kad mirusio skolininko J. P. įpėdinė (skolininkė) I. P. (ir kiti paveldėtojai) palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, o pastarojo pagrindu 2008 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. 2476) į paveldėtą materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo realizuotas vykdymo procese 2009 m. birželio 16 d. antstolio Vitalio Milevičiaus surašyto turto perdavimo išieškotojui akto (vykdomoji byla Nr. 0013/08/00183) pagrindu. Vykdymo procese nenustatyta kitų duomenų apie įpėdinių papildomai paveldėtą kitą materialųjį turtą, iš kurio galimas skolos išieškojimas, o priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliantas nesutinka su antstolio patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Nurodė, kad antstolis bei pirmosios instancijos teismas konstatavę, kad skolininkai palikimą yra priėmę pagal turto apyrašą, neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad antstolė A. Puodžiukienė yra atlikusi 2008 m. gegužės 15 d. paveldimo turto apyrašo papildymą, kurio 2 punkte konstatuota skolininkų teisė iš valstybės pirkti 2,20 ha (duomenys neskelbtini) suformuotus žemės sklypus Nr. 7331-2. Apelianto vertinimu, skolininkė turi pagal turto apyrašą įgyto turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Todėl antstolis, nutraukdamas vykdomąją bylą ir nenukreipdamas išieškojimo į skolininkės turtą - teisę iš valstybės pirkti žemę, netinkamai taikė vykdymo veiksmus reglamentuojančias teisės normas.

20. Laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes dėl skolininkų kaip įpėdinių prisiimtų įsipareigojimų apimties.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkai palikimą yra priėmę pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą vadovaujantis 2008 metais galiojusia CK 5.50 straipsnio 2 dalies normos redakcija. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto akcentuojamą aplinkybę, kad skolininkai palikimą yra priėmę ne tik pagal 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. sudarytus paveldimo turto apyrašus, bet ir pagal 2008 m. gegužės 15 d. atliktą apyrašų papildymą, pagal kurį į apyrašą įtrauktas įpėdinių paveldimas turtas, t. y. turtinė teisė – teisė išpirkti 1/2 dalį 2,2 ha žemės ploto iš valstybės.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. sudarytais paveldimo turto apyrašais (kartu su 2008 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. liepos 2 d. paveldimo turto apyrašų papildymais) įpėdiniams (skolininkams) Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. 2476), kuriuo pastarieji – E. P., A. P. ir I. P., paveldėjo materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

23. Kai įpėdinis palikimą priima pagal apyrašą, jis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Antstolio sudarytas ir antstolio bei įpėdinio pasirašytas paveldimo turto apyrašas yra pagrindas notarui išduoti įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas šiuo atveju atlieka palikimo priėmimo būdo išviešinimo funkciją bei leidžia šį faktą panaudoti prieš palikėjo kreditorius pateikiant jiems paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas taip pat leidžia įgyvendinti visa apimtimi paveldėtojo teises į paveldėtą turtą - įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Tais atvejais, kai išdavus paveldėjimo teisės liudijimą paaiškėja, kad palikėjas turėjo turto, į kurį paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, įpėdinių prašymu notaras gali išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

24. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad mirusio skolininko paveldėtojai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytus 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. turto apyrašus su 2008 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. liepos 2 d. papildymais, o pastarųjų pagrindu notaras 2008 m. liepos 22 d. yra išdavęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. 2476) į paveldėtą materialųjį turtą: 1926/12822 dalis pastato - gyvenamojo namo. Byloje nėra duomenų apie papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

25. Apelianto byloje pateikti Vilniaus apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM administraciniai aktai, kuriais jis remiasi ir atskirajame skunde, nėra paveldėjimo santykius tarp įpėdinių patvirtinantys ar juos reglamentuojantys dokumentai. Šiuo atveju antstolis pagrįstai vadovavosi notaro 2008 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išviešinusiu paveldėtojų pagal turto apyrašus priimtą turtą. Antstoliui nustačius, kad palikėjų turtas, nurodytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, yra realizuotas kitame vykdymo procese, jis pagrįstai priėmė ginčijamą 2024 m. liepos 18 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, nenustatęs antstolio veiksmų neteisėtumo. Teismas ypatingąja teisena nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų teisėtumo neturėjo pagrindo vertinti paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, aplinkybių, lėmusių, kad į paveldėjimo teisės liudijimą neįtraukta 2008 m. gegužės 15 d. apyrašo papildyme nurodyta turtas - skolininkų teisė iš valstybės pirkti žemės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

28. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio vykdymo veiksmus, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo.