Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

civilinėje byloje pagal ieškovės S. O. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo , atsakovas A. A., institucija teikianti išvadą - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) gimė dukra G. O.. Dukrai gimus, atsakovas paklausė ar galėtų atvykti aplankyti dukters. Ji neprieštaravo. Atsakovas atvyko kartu su draugu, atvežė du krepšius sauskelnių, sakė, jog ji gerai pasielgė, kad nesikreipė į teismą. Ji bandė tartis su atsakovu, kad pripažintų tėvystę nesikreipiant į teismą, tačiau jis atsisakė, sakė, kad tegu daro ekspertizę. Nors ir atsakovas pats pageidavo ekspertizės tėvystei nustatyti, tačiau į ją nenuvyko. Dukros tėvystės nepatvirtino iki šiol, su dukra nebendrauja, neteikia išlaikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.146-3.148 str., 3.192,3.194 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 5,135,387 str. prašė teismo:

Nustatyti, kad atsakovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), yra G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) jo dukrai G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016 m. spalio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir įsiskolinimą-850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. spalio 21 d., pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei S. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo valstybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai . Jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir byloje taip pat pateikti rašytiniai atsakovo paaiškinimai, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Su ieškove atsakovas pradėjo artimiau bendrauti 2014 metais, bet ji turėjo ir daugiau artimų draugų. Apie gimusią S. O. dukrą sužinojo tik gavęs iš teismo .Atsakovas prašė teismo paskirti DNR ekspertizę G. O. ir A. A. giminystės ryšiui nustatyti ir gavus išvadą pareikštų galutinę nuomonę. Atsakovo atstovas jo atstovaujamajam nenuvykus į ekspertizę ir neturint pateisinamų nenuvykimo į ekspertizės įstaigą duomenų, prašė ieškinį atmesti. Be to nurodė, jog jeigu teismas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintų, iš atsakovo atsižvelgiantį į jo turtinę padėtį (socialiai remtinas), prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažinti iki 50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys tenkintinas .

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Iš pateikto G. O. gimimo liudijimo matyti, jog mergaitė gimė (duomenys neskelbtini), jos motina įrašyta S. O., o duomenys apie vaiko tėvą nėra nurodyti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi , ieškovės ir atsakovo prašymu buvo skirta DNR teismo medicininė ekspertizė siekiant nustatyti ar A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) yra biologinis nepilnamečio vaiko G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas. Minėta nutartimi tiek ieškovė kartu su dukra G. O., tiek ir atsakovas buvo įpareigoti nuvykti į nutartyje nurodytą ekspertinę įstaigą konkrečią datą- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. (o įvykus nenumatytoms aplinkybėms-ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). (įskaitytinai)) DNR ekspertizės atlikimui .

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos buvo gautas atsakymas, jog teismo nustatytu terminu ekspertizės atlikimui atvyko ieškovė su dukra G. O., tačiau atsakovas atlikti ekspertizės neatvyko.

Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo nebuvo gauta jokių įrodymų, kad į ekspertizės įstaigą jis nenuvyko dėl svarbių, pateisinamų priežasčių. Priešingai, atsakovas, net ir žinomas apie teismo posėdžio laiką ir vietą (teismo šaukimas jam įteiktas asmeniškai) neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių.

Byloje apklausta liudytoja G. O. nurodė, kad ji yra ieškovės dukra. Ji patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad su atsakovu jo motina pradėjo bendrauti 2014 metais .Jie kūrė bendrą ateitį, iš pradžių gyveno jos mamos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vėliau mama su jos broliu buvo persikrausčiusi į Rokiškį pas atsakovą, brolis buvo pradėjęs lankyti mokyklą Rokiškio mieste. Tiek jos mama, tiek ir atsakovas buvo išvykę į Norvegiją užsidirbti lėšų. Atsakovas daug buvo jos motinai pažadėjęs, kad padės tvarkytis namus. Jų bendras gyvenimas nepasisekė, nes atsakovas per daug piktnaudžiavo alkoholiu, todėl mama su jos broliu grįžo atgal gyventi į savo ankstesnę gyvenamąją vietą. Mama sužinojusi, kad laukiasi bendro vaiko apie tai informavo atsakovą, kuris kaip teigė, net apsidžiaugė, o vėliau gimus jos seseriai mamai nepadėjo jos išlaikyti, prižiūrėti.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Repšienė, pateikdama išvadą nurodė, kad vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, bendrauti su jais, tėvai turi vaikus išlaikyti. Ji pritarė ieškovės prašymui dėl tėvystės nustatymo atsižvelgdama į ieškovės paaiškinimus, liudytojos parodymus. Atsakovas manydamas, kad ne jis yra vaiko tėvas, turėjo atvykti į teismo posėdį, ekspertizės atlikimo įstaigą ar pateikti nenuvykimo į DNR ekspertizę pateisinančius įrodymus. Atsižvelgiant į vaiko interesus prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovas be pateisinamų priežasčių atsisakė ekspertizės, nors ir pats ją paskirti prašė, į ją nenuvyko, teismas tai vertina kaip tėvystės įrodymą kartu su kitais įrodymais, t.y. ieškovės paaiškinimu, liudytojos G. O. parodymais. Ieškovė su atsakovu gyveno kartu, kūrė bendrus planus, vedė bendrą ūkį, duomenų, kad ji būtų turėjusi kitų partnerių nebuvo pateikta, liudytoja patvirtino, kad atsakovui buvo žinoma, kad jo draugė laukiasi, jis apsidžiaugė. Be to vėliau kartu su draugu buvo atvykęs aplankyti mergaitės, tai paneigia jo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus teiginius, kad apie G. O. gimimą jis sužinojo tik iš teismo gavęs procesinius dokumentus.

Dėl išdėstyto, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), yra G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), dukra ( CK 3.148 str.).

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovės šeimos sudėtis yra sūnus G. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. O., gim. (duomenys neskelbtini).Ieškovės pajamos yra socialinė pašalpa, kuris sudaro 113,53 Eur, išmoka vaikui-43,70 Eur , šalpos našlaičių pensija-56 Eur. Nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. spalio mėnesio ieškovė buvo gavusi 76 Eur vienkartinę išmoką nėščiai moteriai,418 Eur vienkartinę išmoką vaikui ,57 Eur paramą mokinio reikmenims įsigyti ir penkis mėnesius po 57,40 Eur šildymo išlaidų kompensaciją. Ieškovės vardu yra registruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei 1,0000 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Atsakovas A. A. pagal Sodros duomenis Lietuvoje nedirba, 2017 m. vasario mėnesį gavo 81,60 Eur socialinę pašalpą. Atsakovo vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ; 2/13 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/5 ūkinio pastato ir šulinio, esančio (duomenys neskelbtini).Ieškovė teigė, kad atsakovas maždaug devynis mėnesius per metus vyksta į Norvegiją ir ten dirba , gauna pajamas. Kai ji kartu buvo nuvykusi, atsakovas per mėnesį gaudavo nuo 2000 Eur iki 2500 Eur, dirbdavo prie statybų, namų dažymo ir pan. Atsakovo atstovas tokių duomenų negalėjo patvirtinti, ar paneigti. Liudytoja G. O. taip pat tvirtino, kad atsakovas vyksta dirbti į Norvegiją, ten nuvykęs kartu buvo ir su motina.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė pritarė ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo dukrai priteisimo. Prašomas išlaikymo dydis užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą, prašoma suma nėra per didelė. Nurodė, jog lankėsi šeimoje, ieškovės dukra yra serganti, tenka dažnai vykti pas gydytojus dėl kvėpavimo sutrikimų, reiktų ir sanatorinio gydymo. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra objektyvūs, be to mamai auginant dukrą tenka didžioji dalis rūpesčių ,vaiko priežiūros.

Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo darbo Lietuvoje neturėjimas nėra pagrindu reikalaujamo išlaikymo nepriteisti, tuo labiau, kad atsakovas nepaneigė, jog jis negauna pajamų užsienio valstybėje (Norvegijoje), o tai, kad jam vieną mėnesį2017 m. vasarį buvo skirta 81,60 Eur dydžio socialinė pašalpa nereiškia, kad atsakovas negauna kitų pajamų ir šios pajamos yra vienintelės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, o neįvertinę savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, turi prisiimti atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir iš to kylančias pasekmes. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų , kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas , ar gauna lėšų pragyvenimui, kuo užsiima, kokių veiksmų ėmėsi savo turtinei padėčiai pagerinti, jokio suinteresuotumo byla neparodė, nors ir prašė skirti byloje ekspertizę, tačiau vėliau atlikti ekspertizės nevyko, byla nesidomėjo, įrodymų neteikė, kas rodo jo neatsakingumą ir negali būti pagrindu mažinti prašomą išlaikymo dydį.

Pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, be to, turint omeny tai, kad šalių dukrai yra vieneri metai, ji yra reikalaujanti ypatingos priežiūros, augant jos poreikiai tik didėja, o ieškovė viena rūpinasi dukters būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), ji išlaiko dar kitą nepilnametį sūnų G. O., gim. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įrodymų, kad turi kitų išlaikytinių ar nepilnamečių vaikų nepateikė, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės pateiktą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. spalio 22 d. iki G. O. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka , atsižvelgiant į infliaciją, laiko jį atitinkančiu mažametės poreikius, kuriuos išsamiai posėdžio metu nurodė ieškovė (CK 3.192 str., 3.208 str.). Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.2 d.1p.).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas , nes tiek ieškovė , tiek ir apklausta byloje liudytoja G. O. nurodė, kad dukrai gimus atsakovas išlaikymo neteikė, kitų įrodymų , jog yra teikęs vaikams išlaikymą, atsakovas nėra pateikęs. Pagal CK 3.200 str. išlaikymo išsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, priteistinas iš atsakovo 850 Eur įsiskolinimas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. spalio 21 d.

Priteisto išlaikymo G. O. tvarkymas uzufrukto teise pavestinas ieškovei S. O. ( CK 3.190 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. vasario 17 d. sprendimu Nr.2.4(NTP-2)-17-T-415-3570 atsakovui buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, jis atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovo žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos (ieškovei antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 2016-09-16 sprendimu) nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 269,270 , 293 str.4 p. teismas

nusprendžia:

ieškovės S. O. ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), yra G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), dukra .

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) jo dukrai G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016 m. spalio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei S. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. spalio 21 d.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam G. O. gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.