Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-453-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-05Panevėžio apygardos teismas
  2. T-833-946/2020Nutartis · 2020-05-27Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-29Kauno apygardos teismas
  4. T-1645-548/2020Nutartis · 2020-10-14Kauno apylinkės teismas
  5. T-213-548/2021Nutartis · 2021-03-01Kauno apylinkės teismas
  6. T-1128-946/2021Nutartis · 2021-07-14Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-12Kauno apygardos teismas
  8. T-1251-1001/2022Nutartis · 2022-11-03Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
1S-453-485/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00017-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Kęstutis Dargužis, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-453-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00017-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. gynėjo advokato A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 91-64 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. P. nuteistas:

1.1. 2019 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams 20 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 20 dienų.

1.3. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, subendrinta laisvės atėmimo 6 metams bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams bei 4 MGL dydžio, tai yra 150 Eur, bauda.

1.4. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 d. – areštu 65 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams bei 4 MGL dydžio bauda.

1.5. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - areštas 20 parų.

1.6. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 4 MGL (150 Eur) dydžio bauda.

1.7. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu 81 parai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – areštas 54 paroms.

1.8. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams bei 4 MGL dydžio bauda.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 4 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. balandžio 16 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 9 mėnesiai 18 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 91-64 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį komisijos nutarimą.

4. Nuteistojo gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 91-64 taikyti L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodoma, kad vertinant L. P. elgesį iki jo patekimo į pataisos įstaigą, galima teigti, kad jo daromos nusikalstamos veikos buvo susijusios su priklausomybe vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, jo nusikaltimų pavojingumas nebuvo toks didelis, o realia laisvės atėmimo bausme jis buvo nuteistas iš esmės tik po nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje padarymo 2018 metų pradžioje. Savo kaltės nuteistasis iš esmės neneigė, todėl jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Tik pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę L. P. suprato neigiamas savo elgesio pasekmes ir daromą žalą visuomenei, kuri yra susijusi su priklausomybe nuo svaiginančių medžiagų vartojimo, todėl pats savanoriškai ėmėsi aktyvių veiksmų keisti save ir savo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jis dalyvavo būrio ir pataisos įstaigos visuomeniniame gyvenime, teisinio socialinio švietimo užsiėmimuose, lankė AA susirinkimus, įgijo želdinių tvarkytojo specialybę ir šiuo metu mokosi suvirintojo profesijos. Be to, jis nuo 2018 metų dirba pataisos įstaigos būrio valytoju, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, šešis kartus paskatintas, nestebima jo kriminalinį elgesį palaikančių, diskriminacinių nuostatų, tai yra per dvejų metų bausmės atlikimo laikotarpį jis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Be to, jis turi planų išėjęs iš pataisos įstaigos įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo laikotarpiu bus galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą.

4.2. Pasak gynėjo, skundžiama nutartimi šie nurodyti Komisijos argumentai dėl L. P. lygtinio paleidimo nepaneigti, o pats procesinis sprendimas yra formalus, priimtas neįsigilinant į nuteistojo asmenybę, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pastarojo įvykdytų nusikalstamų veikų priežastis. Pirmosios instancijos teismo nutartyje formuojama pozicija, kad nuteistajam negalima švelninti bausmės atlikimo sąlygų vien dėl jo teistumų, į kuriuos buvo atsižvelgta jam skiriant bausmes, nepagrįsta. Joje nepasisakyta, kokias dar sąlygas turi atitikti nuteistasis, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis L. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir yra pateikęs prašymą jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, L. P. nustatoma žema – 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors ji nuo pirmojo vertinimo sumažėjo nuo 56 balų, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (8 balai), o rizika vis dar išlieka artima vidutinei, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai jam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju L. P. nuteistas už dviejų sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir šaunamuoju ginklu. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, įvertinęs tai kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ne tik apkaltinamuoju nuosprendžiu (ar teismo baudžiamuoju įsakymu) skiriant asmeniui bausmę, bet ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, pobūdis sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

10. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, kadangi skirdamas šią bausmę pagal kelis subendrintus nuosprendžius teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

11. Socialinio tyrimo išvadoje bei išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis nebuvo baustas drausmine tvarka, priešingai, buvo šešis kartus paskatintas, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, nuo 2018 m. rugpjūčio dirba ir jo motyvacija darbui buvo didelė nuo bausmės atlikimo pradžios. Be to, jis nuo 2020 m. kovo 24 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę. Kaip teisingai nurodoma skunde, tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis kryptingai stengiasi koreguoti savo elgesį, jį derindamas su visuomenėje priimtomis normomis bei elgesio reikalavimais, tačiau vis tik, vien šių aplinkybių nepakanka lygtiniam paleidimui taikyti.

12. Motyvuojant šią išvadą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam atlikus daugiau kaip du metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jam vis dar išlieka ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai riziką nusikalsti didinantys veiksniai, kurie jo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu gali būti sumažinami. Nors ankstesni teisės pažeidimai neabejotinai sudaro statinius veiksnius (25 balai), tačiau riziką nusikalsti vis dar didina nuteistojo pasirenkamas gyvenimo stilius ir draugai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nusikalstamas veikas yra linkęs vykdyti spontaniškai, neapgalvodamas pasekmių. Jo paties teigimu, anksčiau jis priimdavo sprendimus impulsyviai. Nors tiek aptariamoje srityje, tiek nuteistojo mąstyme bei elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, dėl kurių atitinkamai mažėja ir dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, tačiau sprendžiant iš socialinio tyrimo išvados turinio, šie pokyčiai vis dar nėra pakankami. Nuteistasis iki šiol tik iš dalies geba įvardyti naujus įgyvendinamus problemų sprendimo būdus, o neigiamas nusikalstamų veikų pasekmes yra linkęs vertinti tik iš savo perspektyvos (patekimas į pataisos namus, atsiskyrimas nuo šeimos narių). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jo įvykdyto svetimo turto pasisavinimo atžvilgiu nuteistojo požiūris dviprasmiškas, jis teigia, kad jam paskirta bausmė per griežta. Paties nuteistojo teigimu, jam iki šiol pavyksta numatyti ne visas savo elgesio pasekmes bei identifikuoti ne visas problemas. Iš aptariamų aplinkybių darytina išvada, jog L. P., nors ir dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jo pažanga įsisąmoninant galimas rizikas pakartotiniam nusikalstamumui šioje srityje dar nėra pakankama.

13. Pažymėtina ir tai, kad tiek dalis nusikaltimų, dėl kurių padarymo nuteistasis atlieka bausmę šiuo metu, tiek ir dalis ankstesnių jo įvykdytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų sietinos, be kita ko, ir su finansinės naudos siekimu. Nors lėšų tvarkymas ir pajamos nėra priskiriamos prie nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms kasdienėms išlaidoms, neturi galimybės mokėti reikiamų alimentų dukrai. Taigi, nei paties nuteistojo nurodoma iki bausmės atlikimo vykdyta darbinė veikla, nei darbas pataisos įstaigoje negali būti laikomi esminiu faktoriumi, eliminuojančiu nuteistojo riziką nusikalsti ateityje. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis turi galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo metu, tačiau, kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl bendrovės, kurioje ketina įsidarbinti, nenuoseklios. 2020 m. balandžio 3 d. parengtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis ketina grįžti dirbti į buvusią darbovietę – į automobilių remontą, taip pat pateikė pažymą apie įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu skunde nurodoma, jog nuteistasis ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikiama 2020 m. vasario 20 d. šios bendrovės pažyma. Pažymėtina, kad iš viešai internete apie juridinius asmenis pateikiamų duomenų matyti, jog pastaroji bendrovė įregistruota 2019 m. gegužės 6 d., reg. adresas – (duomenys neskelbtini), tiksli jos veiklos rūšis nenurodoma. Tuo tarpu nuteistasis teigia, kad galimo lygtinio paleidimo atveju jis ketina gyventi motinos namuose (duomenys neskelbtini), kur jam turėtų būti taikoma intensyvi priežiūra. Įvertinus aptartas aplinkybes, negalima spręsti, jog nuteistasis jam taikius probaciją su intensyvia priežiūra, jis iš tikrųjų įsidarbins skunde nurodomoje bendrovėje.

14. Nepakankamai nuosekliai nuteistojo pozicija išreiškiama ir pateikiant duomenis apie ryšius su draugais bei piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Vienu atveju tvirtindamas, kad draugai nedarė įtakos nusikalstamai veikai, tuo pačiu nurodo supratęs neigiamą draugų įtaką nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodo, kad jis, būdamas laisvėje, jokių narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartojo, priklausomybių neturi. Vis tik, smurtinių nusikalstamų veikų įvykdymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje lankė AA (Anoniminių alkoholikų) užsiėmimus, tačiau skunde dėstant nuteistojo nusikalstamo elgesio paskatas, jos siejamos su priklausomybe vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks dėstomų aplinkybių nenuoseklumas sudaro pagrindą abejoti nuteistojo nuoširdumu ir nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą jo pažangą pataisos proceso metu.

15. Taigi, nepaisant to, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo pakankamai reikšmingai sumažėjo, tačiau, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vis dar egzistuoja sričių, kuriose nuteistojo pažanga negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

16. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių aplinkybių lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Minėta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Įvertinus aptartas aplinkybes, pagrindo spręsti, jog jo pažanga jau šiuo metu yra pakankama, nėra, ką patvirtina ir OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius. Aptartos aplinkybės, kurios vis dar nesuponuoja manymo, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, vertintinos kritiškai ir sudaro pagrindą manyti, jog jis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo L. P. gynėjo advokato A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika