Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-833-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-05Panevėžio apygardos teismas
  2. T-833-946/2020Nutartis · 2020-05-27Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-29Kauno apygardos teismas
  4. T-1645-548/2020Nutartis · 2020-10-14Kauno apylinkės teismas
  5. T-213-548/2021Nutartis · 2021-03-01Kauno apylinkės teismas
  6. T-1128-946/2021Nutartis · 2021-07-14Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-12Kauno apygardos teismas
  8. T-1251-1001/2022Nutartis · 2022-11-03Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
T-833-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00017-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
L. P.
Byla Nr. T-833-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00017-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2020 m. gegužės 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam L. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. priimtu nutarimu Nr. 91-64 nutarta taikyti nuteistajam L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 9 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 39 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant „OASys“ metodika, kito 17 balų emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei nuostatų dalyse. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis pataisos įstaigoje nėra baustas, dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, lankosi pas psichologes, dirba, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, stebima pažanga taisymosi procese ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina patvirtinti.

L. P. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. 6 mėn. 20 d. laisvės atėmimo.

Teistas:

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, skirta 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skirta bausme, paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 4 MGL dydžio (150 euro) dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 2 d. 65 paroms arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skirta bausme, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 4 MGL dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 20 parų arešto.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, skirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo ir 4 MGL (150 Eur) dydžio bauda;

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį 81 para arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 54 paros arešto.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bei 4 MGL dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 5 m. 20 d. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 9 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 16 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis L. P. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, L. P. nustatoma žema – 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis L. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pabrėžtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą L. P., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį L. P. nusikalstamumą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei darbą pataisos įstaigoje paskatintas, yra perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, dalyvauja organizuojamuose būrio ir įstaigos renginiuose, lankosi psichologų organizuojamuose konsultacijose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, vis dar išskiriami L. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėtas teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis mini, kad jaučia kaltę, jog teko palikti šeimos narius vienus, negali sumokėti dukrai reikalingo išlaikymo; suvokia, kad vagystė, tarpininkavimas narkotikų perdavimo procese sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik jį liečiančias pasekmes (patekimą į pataisos namus, atsiskyrimą nuo šeimos narių), bendrai nuteistasis jaučiasi, kad paskirta bausmė jam per griežta, o tai rodo nuteistojo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika, t. y. nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims; nuteistajam ne visuomet pavyksta sėkmingai identifikuoti problemas, numatyti pasekmes; taip pat išryškėja dviprasmiškumas svetimo turto pasisavinimo atžvilgiu nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo 17 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro dinaminiai (galintys kisti) balai, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama L. P. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis L. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 91-64 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 91-64 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis