Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-502-348/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-05Panevėžio apygardos teismas
  2. T-833-946/2020Nutartis · 2020-05-27Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-29Kauno apygardos teismas
  4. T-1645-548/2020Nutartis · 2020-10-14Kauno apylinkės teismas
  5. T-213-548/2021Nutartis · 2021-03-01Kauno apylinkės teismas
  6. T-1128-946/2021Nutartis · 2021-07-14Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-12Kauno apygardos teismas
  8. T-1251-1001/2022Nutartis · 2022-11-03Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-12
Bylos Nr.
1S-502-348/2021
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00017-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-502-348/2021Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00017-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas ir atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 95-355 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. P. paskutinį kartą teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Ši bausmė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi subendrinta su 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 20 dienų. Bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 4 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. birželio 18 d.) – 1 metai 7 mėnesiai 17 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2021 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 95-355 nutarė taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, įvertinusi tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jo elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, pozityvų požiūrį, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei atsižvelgiant į kitas aplinkybes, kurios sudarė pagrindą Komisijai manyti, kad būdamas laisvėje L. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama 2021 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, kuriuo prokuroras prašė netaikyti L. P. lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos ir negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistasis L. P. skundžia apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo Komisijos nutarimo išvadose išvardytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurių pagrindu nuspręsta jam taikyti lygtinį paleidimą. Mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nepagrįstai buvo vertintas ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dalis, ankstesni teistumai. Teigia, jog supranta, kad praeityje yra padaręs daug teisės pažeidimų, yra baustas, bet tą įtakojo jo jaunas amžius, aplinka, susiformavusi nuostata likti nebaudžiamam, tačiau tai tik praeities klaidos, už kurias jis sumokėjo ir moka šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Komisijos nutarime, priešingai nei teigia prokuroras ir pirmosios instancijos teismas, nurodoma, jog dabar pas jį susiformavusios tik teigiamos, teisiškai pagrįstos nuostatos ir elgesys, ką patvirtina ir faktiniai duomenys. Nuteistojo teigimu, jei sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į pirmą poziciją nekeliamas jo elgesys, nuostatos per bausmės atlikimo laikotarpį, o žiūrima tik praeitis, tada BVK 157 straipsnio nuostatos bei faktinis bausmės dalies atlikimas yra bereikšmis. Taip atimama galimybė būti išleistam lygtiniai ir bausmę atlikti kitomis kontrolės sąlygomis.

4.2. Skunde nurodoma, kad nei teismas, nei prokuroras nepateikė faktinių argumentų iš bausmės atlikimo laikotarpio, kurie jį charakterizuotų neigiamai. Mano, kad priešingai nei teigia prokuratūra ir teismas, Komisija nurodo tik teigiamas jo elgesio nuostatas ir modelį, kas leido pagrįstai Komisijai spręsti apie taikytiną lygtinį paleidimą. To nepaneigia ir nutartyje pateikta aplinkybė, kad vieną kartą jis pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kadangi už pažeidimą drausminė nuobauda nebuvo skirta, kas rodo, jog pažeidimas nebuvo sunkus ir tik aptartos aplinkybės bei išsakytos rekomendacijos dėl jų nepasikartojimo. O gauti paskatinimai tolimesnės bausmės atlikimo laikotarpiu tik parodo jo nuostatas ir požiūrį į vidaus tvarką bei pareigūnų darbą ir reikalavimus.

4.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodydamas tam tikras Socialinio tyrimo išvadoje aprašytas aplinkybes, netinkamai pasirinko BVK 157 straipsnio aiškinimą, kadangi lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nereikia suprasti bei teigti, kad bausmė jau bus atlikta. O jei jis dar turi kažkokių mąstymo, elgesio nuostatų, požiūrio trūkumų, ar yra kitos aplinkybės, kurias nurodė teismas, kas kelia abejones dėl jo sugebėjimo laikytis įstatymų, tai tam ir skirtas lygtinio paleidimo institutas. Teigia, kad suvokia, jog lygtinai paleistas jis ir toliau liks prižiūrimas, kontroliuojamas tikslu sudaryti jam tik teigiamą elgesio laisvėje modelį ir jį nuolat koreguoti, kad visiškai ir pilnai suvoktų visuomeninės tvarkos, įstatymų laikymosi pranašumus, neigiamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir nekartotų klaidų.

4.4. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai ir jų dinamika pagrįstai kelia abejonių dėl jo elgesio korekcijos. Teigia, kad net ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, priemonių planą, pagal vertinimo metodiką riziką gali sumažinti tik keliais balais, o be to, įstatymas nebereikalauja, kad lygtiniam paleidimui būtų svarbūs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika balais, pakanka ir to, kad rizika yra žema.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo L. P. skundą. Prokuroras atsiliepime pritaria Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartyje išdėstytiems motyvams ir mano, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra pagrindo, todėl prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 36 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas laisvėje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius.

8. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo asmenybės ir išskirtinai teigiamo elgesio bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo. Kaip nurodo nuteistasis, bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausmine tvarka, 8 kartus skatintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis eilę kartų yra skatintas už aktyvų dalyvavimą pataisos programose, gerą darbą bei elgesį, tačiau tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, kadangi nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, tai, kad pataisos įstaigoje L. P. nebaustas drausmine tvarka visgi nepatvirtina, kad jo elgesys buvo nepriekaištingai, ką patvirtina ir aplinkybė, jog 2020 m. liepos 28 d. nuteistasis nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir dėl to buvo svarstomas drausmės komisijoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka ir su socialinio tyrimo išvadoje nurodomu riziką mažinančiu veiksniu – L. P. gebėjimu griežtose sąlygose laikytis režimo reikalavimų.

9. Kaip nurodoma ir skundžiamoje nutartyje – L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, įvertinta 36 balais, tačiau nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 25 balai, o likę 11 – dinaminiai, kuriuos ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali ir toliau mažinti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra nepakitęs nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikto vertinimo, kas vis tik įrodo, jog per metus laiko nuteistasis nepadarė absoliučiai jokios pažangos.

10. Teisėjų kolegija nepritaria Socialinio tyrimo išvadoje nurodytiems L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantiems veiksniams – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, visapusiškas artimųjų palaikymas, darbinė motyvacija, konkretūs planai dėl įsidarbinimo. Pažymėtina, kad nei tvirti šeiminiai ryšiai ir mažametis vaikas, nei darbo turėjimas, į kurį žada grįžti ir paleistas lygtinai, nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Priešingai, daromos nusikalstamos veikos vis sunkėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir dirbdamas L. P. darė nusikalstamas veikas, kuriomis buvo siekiama finansinės naudos. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis L. P. šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų, kurių padengęs tik nedidelę dalį, tad įvertintus tai, bei aplinkybę, kad net ir dirbdamas „N“ jis turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms kasdienėms išlaidoms, visa tai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būdamas laisvėje ir grįžęs į sau įprastą aplinką, L. P. laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

11. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad žvelgdamas atgal į situaciją, L. P. tik iš dalies geba įvardinti naujus įgyvendinamus problemos sprendimo būdus („neičiau“, „neimčiau metalo“); suvokia, kad vagystė, tarpininkavimas narkotikų perdavimo procese sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik jį liečiančias pasekmes (patekimą į pataisos namus, atsiskyrimą nuo šeimos narių), tačiau nevertina nusikalstamo elgesio neigiamo poveikio ir daromos žalos visuomenei plačiąja prasme. Pažymėta ir tai, kad nuteistajam ne visuomet pavyksta sėkmingai identifikuoti problemas, numatyti pasekmes, nuostatose išryškėja dviprasmiškumas svetimo turto pasisavinimo atžvilgiu; jaučiasi, kad paskirta bausmė jam buvo per griežta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Nuteistojo teigimu aplinkybės apie nusikalstamą veiką ir jos sunkumą, pavojingumą už kurią nuteistasis ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo sprendžiamos skiriant bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo bei likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, gerą ir sąžiningą darbą ir kitus aspektus. L. P. geras elgesys bausmės atlikimo metu jau ne kartą buvo teigiamai įvertintas, dėl ko nuo 2020 m. kovo 24 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. liepos 30 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taigi šiuo metu atlikdamas bausmę L. P. turi galimybę dirbti privačiose įmonėse, nebūti saugomas bei gali laisvai ir neizoliuotai judėti, neribotai naudotis asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu, laisvai disponuoti grynaisiais pinigais ir kt.. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo L. P. pažangos, pažymint, kad dar lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. O tai, kad priimti sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jų neteisėtumą ar priešingumą Lietuvos ir tarptautinės teisės normoms lemiantis veiksnys.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam L. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dėl ko motyvų išsamiai nekartoja. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

15. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo L. P. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika