- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2-28752-727/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- UAB ,,LTG Link“
dalyvaujant ieškovui S. Ž., jo atstovui Vilniaus dirbančiųjų profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ atstovui, šios sąjungos pirmininkui S. F.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei UAB ,,LTG Link“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės - atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Ž. (toliau – ir darbuotojas), atstovaujamas Vilniaus dirbančiųjų profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininko S. F., 2025 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, komisija), prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB ,,LTG Link“ (toliau – ir darbdavys) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 54 str. 1 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) neteisėtu, grąžinti jį į darbą, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, negrąžinus – išieškoti ir priklausančią kompensaciją, atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią jis įvertina 5 000 Eur suma.
2025 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. DGKS-3618 darbo byloje Nr. APS-102-9918/2025 (sprendimas pasirašytas 2025 m. gegužės 19 d.) komisija prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
S. Ž., atstovaujamas to paties atstovo (toliau – ir ieškovas), nesutikdamas su DGK sprendimu kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB ,,LTG Link“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė), kuriuo prašo pripažinti, kad jo atleidimas iš darbo minėtu pagrindu yra neteisėtas, grąžinti jį į darbą, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o nusprendus negrąžinti – išieškoti ir DK 218 str. 4 d. numatytą kompensaciją, išieškoti 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti dėl atleidimo neteisėtumo ir taikyto psichologinio spaudimo iš atsakovės darbuotojų pusės.
Ieškovas nurodė, kad dirbo pas atsakovę nuo 2006 m. birželio 22 d., jo darbo sutartis 2025 m. kovo 19 d. buvo nutraukta šalių sutarimu. Nors jis pasirašė susitarimą nutraukti darbo sutartį, vienok tokios valios neturėjo, jis buvo atsakovės suklaidintas ir pasirašė susitarimą atsakovės psichologinio smurto išdavoje.
Ieškovas nurodė, kad 2025 m. sausio pabaigoje/vasario pradžioje ieškovas pajuto savo tiesioginio vadovo I. J. grubesnį bendravimą, aukštesnį toną, kabinėjimąsi prie įvairių smulkmenų. Jį ieškovas pažįsta jau 19 metų, todėl puikiai žino ir išmano jo bendravimo manieras. 2025 m. sausio mėnesio viduryje Kaune prasidėjo grįžračio mokymai mašinistams. Tai buvo labai sunkus periodas, kadangi Kauno mašinistai pasižymi savo išsišokimais, nenoru mokytis ir kitais nemaloniais dalykais, kas reikalauja labai daug kantrybės ir sugadintų nervų dirbant su jais, ir tai yra tikru iššūkiu. Mokymai buvo padalinti į dvi grupes, dalį jų turėjo vesti ieškovas. Grįžračio mokymai vyko skirtingais laikais ir skirtingomis sąlygomis. Sutapdavo abiejų mašinistų mokymų laikai, prasidėjo ligos. Ieškovas nežinojo kaip elgtis, klausė patarimo savo vadovo, o I. J. atsakydavo ,,daryk kaip nori“. Iš jo pusės nebuvo jokio konstruktyvaus bendravimo, pagalbos, į telefono skambučius jis neatsiliepdavo, o vėliau priekaištaudavo, kodėl iš viso jam skambinama. Ieškovas nenorėjo imtis atsakomybės dėl užsitęsusio mokymų laiko, tai nebuvo jo kaltė, nors vadovas sakė priešingai. Tuo pačiu metu jį pradėjo pulti ne tik vadovas, bet ir kiti vadovaujantys asmenys, kuriems jis iškėlė klausimą dėl I. J. elgesio ir priekabiavimo, ieškovas sulaukė tik daugiau priekaištų ir kaltinimų dėl dalykų, kurių nepadarė, jį pradėjo pulti, kažkokią neteisingą informaciją skleisti, ją perdavė ir kitam darbdaviui - ,,Ekskomisarų biurui“, kur jis dirbo, dėl neva jo pamainos metu padidėjusių kuro sąnaudų, priekaištavo dėl ieškovo papildomų veiklų – jo pomėgio muzikai ir koncertų, galop kažkuriuo metu jam buvo pasakyta, jog ,,reikės atsisveikinti“. Ieškovą pradėjo pulti ir kaltinti, jog jis prastai dirba. Apie situaciją buvo informuota aukštesnio lygio vadovė V. G., kuri liepė apie situaciją pranešti pasitikėjimo linijai. Jis tą ir padarė, buvo atliktas tyrimas, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Keletą kartų su V. G. kalbėjosi per „Teams“ apie vadovo elgesį, apie darbus, bet jautė, kad viskas dirbtina ir nenuoširdu. Ieškovas neapsikentęs kažkuriuo metu parašė raštą profesinės sąjungos, kurios nariu dirbdamas pas atsakovę buvo, pirmininkui V. L., išdėstė jam smulkiai esamą situaciją, paprašė atstovauti, nes suprato, kad nieko gero nebus, tačiau ir jis jį apkaltino. 2025 m. kovo 14 d. buvo sušauktas susirinkimas ir kiekviena šalis išdėstė savo pozicijas. V. G. susirinkime melavo apie faktą, jog turėjo ieškovui priekaištų dėl papildomų jo veiklų. Vadovas pareiškė, kad niekada nežemina darbuotojų, o darbuotojo atstovas V. L. labiau palaikė darbdavio pozicijas. Po susirinkimo praėjus kelioms valandoms paskambino vadovas apsitarti kitos savaitės darbus. Tonas visiškai pasikeitęs – ramus. Ieškovas pagalvojo, kad susirinkimas davė rezultatą, bet praėjus pusvalandžiui gavo A. M. žinutę, kad pirmadienį yra kviečiamas pokalbiui. Savaitgalį ieškovas dirbo ,,Ekskomisarų biure“. Vidurnaktį gavo žinutę, kad bus tikrinamas. Žinojo, kad jį seka, klausė ,,Ekskomisarų biuro“ vadovo, bet jis atsisakė dalintis tokia informacija, vienok informavo, kad jei tokia padėtis tęsis ir toliau, reikės imtis kažkokių veiksmų, o kol kas nenorėtų gadinti darbinius santykius su atsakove.
2025 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini), ofise, ieškovas susitiko su A. M.. Į susitikimą taip pat atėjo I. R. ir D. R.. Pokalbio pradžioje ieškovas visų prašė, kad leistų pokalbį įrašyti, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Pokalbį pradėjo D. R. pareikšdamas, kad UAB ,,LTG Link“ nemato bendradarbiavimo su ieškovu galimybių, nes įmonės ir jo interesai nesutampa, taip pat įteikė pasirašyti dokumentą, kuriame buvo įrašyta darbo sutarties nutraukimo data 2025 m. kovo 19 d. bei darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Nutraukimo sąlygose buvo nurodyta išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 4 mėn. išeitinę išmoką. A. M. akcentavo, kad toks darbdavio apsisprendimas priimtas dėl to, kad per ilgai užtruko grįžračio mokymai. Apie tokius reiškinius kaip mašinistų ligos, riedmenų ir grįžračio gedimai jie net nesiklausė. Kaltino ieškovą, kad reikėjo pranešti vadovui, bet juk vadovai I. J. ir V. G. viską žinojo. Deja ieškovui nepavyko įtikinti A. M.. Kažkuriuo momentu D. R. iš kuprinės ištraukė dar vieną dokumento lapą, kuriame buvo parašyta, kad buvo nustatyta, jog grįžračio mokymai buvo baigti gerokai ankščiau. Viso dokumento iki galo ieškovas neskaitė, nes suprato, kad jo nuomonė niekam nebus įdomi. Ieškovas bandė aiškinti, kad reikėtų laiko pagalvoti, bet jį spaudė pasirašyti kuo greičiau neišeinant iš pasitarimo patalpos. Ieškovas buvo pasimetęs ir jausdamasis, kad yra prispaustas į kampą ir neturi kitos išeities, nors buvo mintis paskambinti advokatui, su skaudančia širdimi uždėjo savo parašą, kad išeina iš darbo abipusiu susitarimu su 4 mėn. išeitine išmoka. Ieškovo teigimu, dokumentą jis pasirašė, nes atsakovės darbuotojų psichologinis poveikis buvo stipresnis.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė nenorėjęs išeiti iš darbo, kuris jam patiko ir kurį jis nepriekaištingai dirbo 19 metų. Ieškovas visada stengėsi reprezentuoti darbdavį tik iš geros pusės, visus darbus stengėsi dirbti su pasitenkinimu ir atsakingai, dirbti geležinkeliuose buvo ieškovo vaikystės svajonė. Apie tai ieškovas ne kartą pasakojęs spaudoje, TV laidose ir viso to pasėkoje buvo įkvėpėju daugeliui kitų žmonių, pasirinkusių darbą LTG įmonių grupėse, jis ne kartą buvo skatintas ir apdovanotas. Tik po kurio laiko suprato, kad galėjo nesutikti su siūlomom sąlygom ir nepasirašyti susitarimo. Teigė jį pasirašęs psichologinio smurto poveikyje. Mano, kad dėl to jam buvo padaryta ir neturtinė žala. Atsakovė pasiūlymo priežastimi nurodė ieškovo ir įmonės interesų nesutapimą. Ieškovo manymu, tokie atleidimo iš darbo metodai bei aplinkybės (naudojant psichologinį smurtą, persekiojant bei siūlant išeiti "geranoriškai") sumažina ieškovo savivertę. Jo išdirbtas laikas įmonėje, patirtis, žinios, asmeninis indėlis ir neigiamas to įvertinimas bei toks atleidimo iš darbo pagrindas ir aplinkybės akivaizdžiai sukėlė ieškovui emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti, nurodydama, kad susitarimo nutraukti darbo sutartį pateikimo momentas ieškovui nebuvo netikėtas, nes jis buvo informuotas apie būsimo susitikimo formatą ir žinojo, kad galimas darbo santykių nutraukimo klausimas tebebus toliau aptariamas susitikimo momentu. Jokio psichologinio spaudimo atsakovė nedarė. Priešingai, paaiškino situaciją ir pasiūlė darbuotojui palankesnį ir mažiau skausmingą būdą darbo santykiams nutraukti. Atsakovės nebetenkino suprastėjusi ieškovo darbo kokybė, jo priekaištai darbdaviui, rodomas nepasitenkinimas, neesminiai pasiteisinimai darbdaviui mėginant aiškintis situaciją. Atsakovė kraštutiniais atvejais taiko atleidimą pagal kitus DK straipsnius, nes neturi jokio noro esmingai skriausti darbuotojus, visada mėgina taikyti palankesnį darbo santykių nutraukimo būdą, kas nepažeidžia darbuotojo teisių. Svarstydama galimą ieškovo atleidimą, atsakovė jam nurodė jo darbo pažeidimus ir pasakė, kad nenori imtis kardinalių priemonių, pradėti galimą tyrimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, pasiūlė nutraukti darbo santykius šalių sutarimu. Ieškovas neprieštaravo. Atsakovė įteikė jam paruoštą susitarimo tekstą su trim išeitinėm, pasiūlė laiko pagalvoti. Darbuotojas pasakė, kad jam užteks kelių minučių ir paprašė išeiti, prieš tai pasidarė teksto nuotrauką telefonu. Grįžęs pasakė, jog jį tenkintų penkios išeitinės, daugiau jokių klausimų nekėlė, dėl nieko priekaištų / pretenzijų nereiškė. Atsakovė pasiūlė keturias išeitines, ieškovas sutiko. Atsakovės darbuotojas D. R. pakoregavo susitarimo dalį dėl išeitinės dydžio, įteikė ieškovui, jis pasirašė ir išėjo. Atsakovė mano ir nurodė, kad jokių pažeidimų atleidžiant ieškovą nurodytu pagrindu ji nepadarė, jo teisių nepažeidė, susitarimą ieškovas pasirašė gera valia, niekieno nespaudžiamas.
2025 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. R. (teismo posėdžio laikas 00.04.22 – 00.43.59 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad dirba pas atsakovę Žmonių ir kultūros partnere, jos funkcijos susiję su darbu su vadovais, komandomis, pokyčių organizavimu ir pristatymų, komandų kaitos kuravimu. Ji yra bendravusi su ieškovu, jo tiesioginė vadovė V. G. paprašė pakalbėti, nes paskutiniu metu jos netenkino ieškovo darbo kokybė, buvo nusiskundimų jo darbu, neatliktomis funkcijomis ar vėlavimu jas atlikti. Ieškovas teisinosi tuo, kad jam per sunku dirbti. Ji paklausiusi gal tuomet nebedirbti kartu. Organizavo kovo 14 d. susitikimą, buvo ieškovas, jo atstovas profesinės sąjungos pirmininkas V. L., D. R., V. G., A. M.. Buvo diskusija dėl ieškovo darbo, jis kaip ir neneigė jam mestų kaltinimų dėl blogo pareigų atlikimo, kalbėjo apie psichologinį smurtą, jam buvo paaiškinta, kad vadovo priekaištai ar pastabos nėra psichologinis skurtas, bet ieškovas nebuvo linkęs girdėti jų argumentų, buvo iškeltas klausimas dėl skyrybų. Atsakydama į klausimus, liudytoja teigė, jog ji nėra tiesioginė ieškovo darbo vadovė, bet tiesioginiai jo vadovai – J. ir G. – kalbėjo apie jo nepadarytus darbus, instruktavimų neatlikimą, juos teko užbaigti kitiems instruktoriams (M. B. užbaigdavo, viską spėjo, nors ir savų darbų turėjo), o tai negalėjo būti toleruojama. Tai vyko jau metus laiko, reikėjo kažko imtis, nes siekis turėti grįžtamąjį ryšį buvo nulinis. Kovo 17 d. susitikimas vyko ofise, (duomenys neskelbtini) salėje. Prasidėjo kažkur 10 val., o baigėsi apie 11 val. Susitikimą pradėjo M., kalbėjo apie ieškovo pareigų neatlikimą, rezultatų nebuvimą. Jam buvo pateiktas dokumentas, kur fiksuoti pažeidimai, jis nieko neginčijo, sutiko. Tuomet buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį taikiai, šalių sutarimu. Ieškovas sutiko, sakė viską suprantąs. Padarė telefonu siūlymo teksto nuotrauką ir paprašė laiko apgalvoti, sakė reikia apie dešimt minučių. Tuoj grįžo. Pasakė, kad nori didesnės išeitinės – tekste buvo įrašyta 3 dydžio, norėjo 5, dėl kitų susitarimo sąlygų nieko nesakė. T. R. pasiūlė 4 išeitines, ieškovas sutiko. Per keletą minučių buvo pakoreguotas dokumentas, S. jį pasirašė. Jokio spaudimo nebuvo, visi kalbėjo ramiai, konstruktyviai. Jokių priekaištų S. nereiškė. Atsakydama į klausimus, liudytoja teigė, kad dėl susitikimų salės lokacijos matosi koridorius, S. išėjęs koridoriuje nebuvo, jo nesimatė, todėl mano, kad buvo išėjęs į lauką.
2025 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M. (teismo posėdžio laikas 00.46.34 – 01.24.10 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad dirba pas atsakovę efektyvumo ir kokybės valdymo vadove. 2024 m. gruodžio mėn. pabaigoje ieškovo tiesioginis viršininkas J., ir jo – G. informavo, kad ieškovas neatlieka darbų, išsisukinėja nuo jam pavestų užduočių. Buvo mėginta kalbėtis, ieškoti grįžtamąjį ryšį, nesisekė, ieškovas kaltino kitus, teisinosi įvairiais dalykais, kratėsi atsakomybės. Nusiskundimų buvo gauta ir iš jo komandos. Buvo suorganizuotas susitikimas, pirmas vyko kovo 14 d., vyko apie valandą laiko, dalyvavo ir ieškovo atstovas V. L.. Buvo aptariama situacija dėl ieškovo neatliktų darbų, jis kėlė mobingo problemą, nors darbų neatlikimo fakto neginčijo, vėl kaltino kitus. Kovo 17 d., pirmadienį vyko antras susitikimas, buvo tęsiama pradėta diskusija, ieškovas negalėjo nežinoti apie šio susitikimo formatą, ji jam pati buvo nurodžiusi el. laiške. Jam buvo išsakyti priekaištai dėl darbo, jis kaip ir sutiko su jais, jokio netikėtumo jam nebuvo. Tuomet pasiūlėm nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, paaiškinom, kad tai finansiškai naudingiau ir mažiau skausminga darbuotojui. Ieškovas sutiko. R. parodė paruoštą susitarimo tekstą, juo buvo siūlomos 3 išeitinės, bet ieškovas perskaitė, nusifotografavo tekstą ir paprašė laiko pagalvoti, sakė reikia kelių minučių, tada išėjo, o grįžęs pasakė, jog nori 5 išeitinių, atsakovė sutiko išmokėti 4, pasakė ieškovui, jis sutiko, pakoreguotą susitarimą pasirašė nieko neverčiamas. Susitikimo formatas buvo dalykiškas, konstruktyvus, laiko didesniems apmąstymams ieškovas neprašė, dėl kitų sąlygų nieko nesakė, jam viskas tiko, emocine būkle nesiskundė.
2025 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. J. (teismo posėdžio laikas 01.26.42 – 01.43.57 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad ieškovą pažįsta, buvo jo vadovu nuo 2008 metų iki 2025 m. birželio, santykiai darbiniai, nesipyko, asmeniškai nesibičiuliavo. Liudytojas teigė, jog paskutiniu metu atsirado nusiskundimų ieškovo darbų, nusiskundimai esminiai ir nevienkartiniai. Jis sakė ieškovui priekaištus dėl darbo, ieškovas nereagavo. Jo darbo baras yra svarbus. Mašinistai turi būti instruktuojami ir apmokomi sistemingai. Ieškovas praleisdavo mokymus, jų nepravesdavo, išsisukinėjo nuo užduočių atlikimo, strigo darbai, daugiau dirbti (dirbti už ieškovą) teko kitiems (liudytojo žinioje yra 6 instruktoriai). Ieškovas vengė atsakomybės, atsikalbinėjo, visiškai negalėjo priimti savarankiškų sprendimų, stokojo atsakomybės. Šis klausimas buvo iškeltas vadovams. Ieškovui buvo siūlomos kitos pareigybės, jis nesutiko. Pradėjo kaltinti visus mobingu, parašė skundą ant liudytojo. Tačiau tyrimas nepasitvirtino. Kovo 13 d. vyko susitikimas, buvo paliestas ir mobingo klausimas, diskusijos metu ieškovas prisipažino visko nedaręs tinkamai, nes negebėjo, nežinojo, nesusitvarkė. Kovo 17 d. susitikime liudytojas teigė nedalyvavęs.
2025 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. L. (teismo posėdžio laikas 01.46.26 – 02.06.50 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad yra pas atsakovę veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas. Nuo 2021 metų ieškovas buvo nariu, dabar nebėra, nes nebedirba, todėl ir nariu būti negali. Ieškovą pažįsta tik iš skambučių. Jam nuolat kildavo kažkokie klausimai, teikdavo pagalbą jam telefonu ištisą parą, ,,tet a tet“ nėra bendravę. Skųsdavosi mobingu, vadovų elgesiu. Liudytojas teigė organizavęs kovo mėn. susitikimą per Teams platformą ir jame dalyvavo. B. J. ir ieškovas. Ieškovas buvo nenuoseklus – tai gyrė J., tai peikė, sakė, kad jis jį mobinguoja. Liudytojas teigė esąs 40 metų geležinkeliuose, visokių darbinių santykių kildavo. Teigė, jog jo nuomone, trūko elementaraus komunikavimo tarp J. ir ieškovo. Dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo kalbama ir nieko nežino. Nepamena, ar ieškovas skambino jam kovo 17 d., bet kada būna aptarimai dėl išėjimo bendru sutarimu, liudytojas visada pataria savo darbuotopjams prašyti kaip galima daugiau išeitinių. Liudytojas patvirtino, kad ieškovas jam skambino po dviejų savaičių po darbo sutarties nutraukimo, pasakė, kad nori grįžti ir paklausė, ar ginsiu jį, priežasčių nenurodė. Liudytojas atsakė, kad negins, nes jau nebėra nariu. Liudytojas teigė, jog atleisti bendru sutarimu su išeitine yra humaniška ir teigiamai vertina tokį atsakovės veiksmą, tai ji praktikuoja, nieko blogo tame jis nemato. Atsakydamas į paties ieškovo klausimus, liudytojas teigė, jog pagal visą žinomą situaciją ieškovas darbų neatlikdavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Ginčas iš esmės kyla dėl tai reglamentuojančio DK 54 str. nuostatų aiškinimo ir taikymo.
Pagal DK 54 str. 1 d. darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); sutikimą su pateiktu pasiūlymu kita darbo sutarties šalis taip pat išreiškia raštu (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis). Darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima išpildžius minėto DK normatyvo sąlygas ir tik tuomet, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia.
Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 str. nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą esminę reikšmę turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu.
Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai. Būtina patikrinti ir ar pasiruošimo nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo sutarties nutraukimo procedūros atliktos nuosekliai laikantis minėto DK 54 str. įtvirtinto reglamentavimo, o būtent tai, ar darbdavys raštu pateikė darbuotojui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ar įteikė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, ar darbuotojas raštu patvirtino šių dokumentų gavimą ir atskiru dokumentu – rašytiniu sutikimu – išreiškė savo valią pranešdamas apie sutikimą nutraukti darbo sutartį pasiūlyme nurodytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-290/2005; 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2012 ir kt.).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įstatymo formuluotė, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, reiškia, kad viena iš darbo sutarties šalių gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą šalių sutarimu, pateikdama raštu pasiūlymą, o ne tai, kad ji turi galimybę pasirinkti, pateikti tokį pasiūlymą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007). Taigi pasiūlymo nutraukti darbo sutartį DK 54 str. pagrindu pateikimo aplinkybė yra besąlyginė vada darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti.
Sprendžiant teisme ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat tai, kad atleidimas realizuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 d. yra išleidęs apžvalgą Nr. AC-55-1 dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą (toliau – Apžvalga) (Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644), kurioje pasisakė, kad kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu, ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai.
DK 24 str. reglamentuoja, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d. ginčo šalys sudarė darbo sutartį Nr. 2230 (toliau – Darbo sutartis), kuria ieškovas buvo priimtas dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ elektrinio traukino II kategorijos konduktoriaus pareigose. Vėliau Darbo sutartis ne kartą buvo keista dėl organizacinių, darbo užmokesčio, profesinių pokyčių. Galutiniu Darbo sutarties variantu ieškovas ėjo atsakovės Efektyvumo ir kokybės valdymo veiklos kompetencijų valdymo instruktoriaus pareigas. 2025 m. vasario 4 d. per pranešimų apie pažeidimus kanalą – pas atsakovę veikiančią Skaidrumo liniją – buvo gautas ieškovo pranešimas dėl galimo psichologinio smurto jo atžvilgiu. 2025 m. kovo 28 d. pateikta tyrimo dėl galimo psichologinio smurto išvada, kuri rodo, kad atlikus tyrimą ieškovo nurodyti faktai nepasitvirtino.
Bylos medžiaga rodo, kad darbdavys turėjo priekaištų darbuotojo darbu jam netinkamai instruktuojant kitus darbuotojus (mašinistus), pravedant jų mokymus, ko pats darbuotojas iš esmės ir neginčijo. Byloje esantis 2025 m. vasario-kovo mėn. el. susirašinėjimas (tiek ginčo šalių, tiek ir adresuotas pas atsakovę veikiančios profesinės sąjungos pirmininkui) rodo, kad buvo iškeltas ieškovo darbo tinkamumo perspektyvoje klausimas ir galimas to aptarimas ateityje, laiškų turinys byloja, kad pats ieškovas negalėjo to nežinoti ir negalėjo nesuprasti, nes paskutiniame savo laiške, rašytame A. M. pats užklausė, ar būsimo inicijuoto susitikimo 2025 m. kovo 17 d. metu šis klausimas bus svarstomas.
2025 m. kovo 17 d. vykusio susitikimo metu ieškovui buvo pateiktas siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant 3 vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) išeitinę kompensaciją. Galutiniu variantu buvo rastas bendras sprendimas nutraukti Darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant ieškovui 4 VDU dydžio išeitinę kompensaciją. Ieškovui pateiktas bendrai suderintas siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu išmokant jam 4 VDU išeitinę kompensaciją, kurį ieškovas pasirašė, su juo sudaryta Darbo sutartis 2025 m. kovo 19 d. buvo nutraukta DK 54 str. 1 d. pagrindu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad iniciatyvos teisė nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu išėjo iš atsakovės. Ji įtikinamas ir nuosekliai paaiškino tokios teisės išreiškimo priežastį, o būtent tai, kad jos netenkino darbuotojo darbas.
Byloje liudytojais apklausti asmenys (net gi ir profesinės sąjungos, kurios nariu buvo ieškovas darbo pas atsakovę metu, atstovas) vienodai aiškino 2025 m. kovo 17 d. įvykius, kuomet ieškovui buvo pristatytos jo tolimesnio darbo galimybės atsakovės įmonėje, įvardintos priežastys dėl darbdavio apsisprendimo jų nebetęsti, ir buvo įteiktas atsakovės paruoštas susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo. Teismui nekyla abejonių dėl vienodai liudytojų ir atsakovės atstovo D. R., dalyvavusio minėtos dienos susitikime, teiktų paaiškinimų ir vardintų aplinkybių, kad darbuotojas buvo išėjęs ir konsultavosi telefonu, po grįžęs paprašė darbdavio didesnės išeitinės išmokos – 5 VDU, o pastarasis sutiko mokėti 4 VDU ir su tokiu jo siūlymu darbuotojas sutiko, po ko buvo pasirašytas iš esmės darbuotojo vėliau DG ir teismui užginčytas susitarimas.
DK 54 str. nuostata, lemianti darbo santykių pabaigą, akivaizdžiai paremta dviejų etapų taikymu – pasiūlymo pateikimu, sudarant sąlygas kitai pusei jį apsvarstyti, ir susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymu. Darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo turi būti išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalių sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Konstatavus šalių suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu.
Įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali būti nutraukta šalių susitarimu, t. y. įstatyme šalių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu nėra ribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių šalys tam, kad, sudarydamos tokį susitarimą, suderintų savo interesus ir išreikštų jame tikrąją savo valią, be to, išvengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. DK 54 straipsnio 2, 3, 4 dalyse įtvirtintų formalumų tikslas – įrodyti, jog šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo buvo suderinta, t. y. kad ji buvo išreikšta ir buvo derinama, o ne primesta vienos šalies kitai, taip pat kad tokia tvarka pasinaudota tinkamai.
Teismas sutinka su atsakovės išsakytais teiginiais, kad darbuotojui buvo sudaryta galimybė svarstyti pasinaudoti ar ne išreikštu siūlymu nutraukti darbo santykius, jį aptarti ir įvertinti ramioje aplinkoje, darbuotojo valios išraiškos nebuvo prašoma tą pačią dieną. Tačiau pats darbuotojas patvirtino, kad daugiau laiko nei jis prašė jam nereikia. Ieškovas, apklaustas posėdžio metu, savo neesminiais teiginiais ir nenuosekliais paaiškinimais šių aplinkybių nepaneigė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pasirašydamas susitarimą ieškovas negalėjo suklysti ir negalėjo neįvertinti visų siūlomų aplinkybių, nes, akivaizdu, išreiškė iniciatyvą gauti didesnę išeitinę išmoką, o darbdavys priėmė tokį jo pasiūlymą kažkiek jį pakoregavęs, t. y. tarp šalių vyko derybos, darbuotojas siekė jam naudingesnio ir palankesnio darbo sutarties nutraukimo finansinio rezultato, o tai rodo, kad jis nebuvo pasimetęs, gebėjo tiek mąstyti, tiek išreikšti ir įrodinėti savo poziciją bei ginti savo teises.
Akivaizdu, kad jei ieškovui nereikėjo daugiau nei pats prašė laiko pasiūlymui apsvarstyti, jam nebuvo poreikio ir reikalo priimti kitą sprendimą, jį tenkino darbo sutarties nutraukimo pasekmės, jos jam buvo palankios, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad darbuotojas buvo apgautas ar patyrė psichologinį smurtą iš atsakovės pusės. Ieškovas savo valia nesinaudojo įstatymo leidžiamu 5 dienų terminu siūlymą apsvarstyti, neprašė skirti daugiau laiko ar atidėti klausimo sprendimą vėlesniam laikui ir priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną. DK 54 str. įvardintas 5 dienų terminas nėra besąlygiškas imperatyvas darbuotojo apsisprendimui jeigu toks apsisprendimas ir darbuotojo valia išreikšti nesinaudojant tokia galimybe. DK 54 str. numato greitą ir operatyvų darbo sutarties nutraukimo būdą netaikant DK numatytų darbo sutarties nutraukimo ribojimų, todėl, šalims sutarus ir nei vienai iš jų neprieštaraujant, darbo sutartis gali būti nutraukta ir tą pačią dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2019; minėta Apžvalga).
Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad darbo sutartis šalių susitarimu nutraukiama, nurodant konkrečia to datą ir konkrečias pasekmes. Todėl pasirašytas susitarimas vertintinas kaip atitinkantis sandoriui keliamus reikalavimus, tame tarpe ir pagal darbuotojo valios išraiškos prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Norint šią prezumpciją nuginčyti, turi būti pateikiami įrodymai, kad susitarimas ar atskiros jo sąlygos neatitiko tikrosios vienos iš susitarimo šalių valios, tačiau šio darbuotojas, teismo manymu, neįrodė (CPK 178 str.).
Dėl šio konstatuotina, kad darbuotojos valia buvo išreikšta, buvo derinama ir buvo suderinta, nėra pagrindo teigti, kad ji buvo primesta kitos darbo santykio šalies psichologinio spaudimo išdavoje.
Šio konkretaus individualaus darbo ginčo faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pasinaudojo įstatymo numatyta teise nutraukti darbo santykius su darbuotoju pažeisdama įstatymu jai deleguotą pareigą ir esminį DK reikalavimą, leidžiantį darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Šalių derybos dėl darbo sutarties nutraukimo DK 54 str. numatytu pagrindu vyko, darbuotojas užėmė aktyvią poziciją, kėlė sąlygas derėjosi, jam buvo sudaryta tokia galimybė ir daugiau laiko tam jis neprašė. Darbuotojas galėjo apsvarstyti laisvai pasirinktomis sąlygomis jam pateiktą darbdavio pasiūlymą, jo valia nutraukti darbo santykius nagrinėjamu atveju buvo išreikšta aiškiai jam priimtinu būdu.
Atsakovė pasiūlydama ieškovui nutraukti darbo sutartį abiejų šalių bendru sutarimu nedarė psichologinio ar ekonominio pobūdžio spaudimo, ieškovo valia pasirašyti sutikimą nutraukti darbo sutartį abiejų šalių bendru sutarimu nebuvo nulemta atsakovės neleistinomis priemonėmis, sudarytas susitarimas atitiko tikrąją šalių valią, ir nustatytų ginčo aplinkybių kontekste yra labiau palankus darbuotojui nei galimybė būti atleistam už šiurkštų darbo pareigų padarymą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo DK 54 str. pagrindu, nepažeidė šioje normoje įtvirtintos darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarkos, DK 24 str. įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti savo kaip stipresnės darbo teisinių santykių šalies – darbdavio teisėmis, priešingai esamoje situacijoje mėgino išsaugoti tam tikras darbuotojo teises, nepažeidė pareigos gerbti darbuotojo interesus, bendro gyvenimo taisykles, moralės principus, veikti sąžiningai darbuotojo atžvilgiu, dėl ko nebuvo pažeista ir ieškovo teisė laisvai išreikšti savo tikrąją valią dėl darbo santykių nutraukimo ir priimti sprendimą jį apgalvojus, nes tokios sąlygos darbuotojui pagal jo pageidavimą buvo sudarytos. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 54 str. neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus šio esminio darbuotojo reikalavimo, nėra teisinių prieaidų ir sąlygų tenkinti išvestinius darbuotojo reikalavimus, todėl jie atmestini.
Procesiniai klausimai.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Sutinkamai su DK 231 str. 7 d., teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Atlygintinų procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų byloje nesusidarė. Taip pat nėra duomenų apie ginčo šalių patirtas atstovavimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2025 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. DGKS-3618 darbo byloje Nr. APS-102-9918/2025 (sprendimas pasirašytas 2025 m. gegužės 19 d.) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.