- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-463-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00676-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Milda Skersienė (pirm.)
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- K. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, kas mėnesį mokant po 250 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 5 280 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui išlaikymą, kas mėnesį mokant po 215 Eur, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į atsakovo asmeninę banko sąskaitą ne vėliau nei iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; priteisti iš ieškovės 1 505 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn.; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su sūnumi; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė atsakovui G. M. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, jog už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 45 Eur (1 505 x 0,03) žyminis mokestis, o priešieškinį pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, – 34 Eur (1505 x 0,03 x 0,75) žyminis mokestis. Už neturtinį reikalavimą mokėtinas 118 Eur žyminis mokestis, o priešieškinį pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, – 88 Eur žyminis mokestis.
3.2. Atsakovas priešieškinyje prašo patenkinti du materialiuosius neturtinius reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku nustatymo) ir vieną turtinį reikalavimą (dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo); nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir už reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas yra atleistas pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 5 dalį, taigi atsakovas, pateikdamas priešieškinį, turėjo sumokėti 210 Eur žyminį mokestį: 88 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 88 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir 34 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
3.3. Atsakovas sumokėjo 122 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas nustatė atsakovui terminą pašalinti priešieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokestį dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovas nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje, o už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas. Išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo. Atsakovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu ir, patenkinus šį reikalavimą, nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvensiančia mama tvarką. Taigi atsakovas pareiškė pagrindinį (savarankišką) reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo yra išvestinis (nesavarankiškas) reikalavimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo to, ar bus patenkintas pagrindinis reikalavimas.
3.2. Atsakovas pažymi, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, nes pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami, taigi atsakovo per klaidą už šį reikalavimą sumokėta žyminio mokesčio dalis jam grąžintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atsakovas nesutinka su tuo, jog reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo turi būti atskirai apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes, atsakovo nuomone, tai yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; taip pat nurodo, jog reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, nes ieškovai pagal įstatymą yra atleisti nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo.
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų ieškinio atsisakymo pagrindų, priešieškinio pateikimo atveju patikrina, ar yra CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai (CPK 143 straipsnio 4 dalis), taip pat patikrina, ar teismui pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus įstatymo nustatytus reikalavimus.
8. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
9. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje, o už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo ir turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo patenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, ir tokio reikalavimo patenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017, 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013).
11. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika, nesutinka su atsakovo pozicija, jog reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, pareiškus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, neturėtų būti atskirai apmokėtas žyminiu mokesčiu. Nors šie reikalavimai yra neatsiejamai susiję ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų privalu išspręsti vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu klausimą, tačiau tai, kad toks klausimas turi būti išspręstas, nepaneigia jo kaip savarankiško reikalavimo esmės. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo turi savo aiškų savarankišką materialinį turinį, sąlygotą asmeninės tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, nagrinėjant tokį reikalavimą reikia nustatyti naujas tokiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, reikalavimo patenkinimas sukelia savarankiškas teisines pasekmes. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog toks reikalavimas kaip savarankiškas materialus neturtinis reikalavimas turi būti atskirai apmokėtas žyminiu mokesčiu.
12. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovai pagal įstatymą yra atleisti nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, taigi ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši norma taikytina ir reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – toks reikalavimas iš esmės vertintinas kaip reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009. Šioje nutartyje nurodyta, jog už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo kasatorė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Toliau nutarties tekste aiškinama, jog žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles. Taigi nutartyje išaiškinta, kaip apskaičiuoti žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau pažymėta, jog ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo.
13. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas už priešieškinį sumokėjo 122 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, jog nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo atsakovas, pateikęs priešieškinį, yra atleistas įstatymo pagrindu, o už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo mokėtina kaip už du savarankiškus neturtinius reikalavimus – iš viso 176 Eur, atsakovui išlieka pareiga primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, patikslinant, jog ji sudaro 54 Eur.
14. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista, patikslinant, jog trūkstama sumokėti žyminio mokesčio dalis sudaro 54 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, jog trūkstama sumokėti žyminio mokesčio dalis sudaro 54 Eur.