Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. K..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė prašė teismo pripažinti ilgalaikę žemės nuomos sutartį, sudarytą 2003-09-12 tarp E. K. ir UAB „Goldengrass“, kuria UAB „Goldengrass“ nuo 2004-01-01 iki 2014-01-01 yra išsinuomojusi 22 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuomininkei UAB „Goldengrass“ ir naujajai sklypo savininkei, po E. K. mirties pagal šią sutartį perėmusiai nuomotojo teises ir pareigas nuomos sutartį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, ir įpareigoti šią instituciją per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo atitinkamai pakeistą sutartį pasirašyti. Nurodė, kad ieškovė dešimčiai metų iš E. K. išsinuomojo 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, registracijos įrašas galiojo nuo 2003-12-29. Ieškovė tinkamai vykdė sutartį, žemės sklypo savininkui mokėjo nuomos mokestį, žemės sklypu naudojosi ir tebesinaudoja pagal paskirtį, sklype nuolat atnaujina kultūrinių augalų – liucernos, vėliau – eraičinsvidrės žolyną. 2007-11-20 mirus žemės sklypo savininkui ir nuomotojui E. K., 2008-07-25 ieškovė iš trečiojo asmens H. K. atstovo advokato A. Butauto gavo raštą Nr. 64, juo informuota, kad trečiasis asmuo tariamai paveldėjo minimą žemės sklypą ir kad nuomos sutartis tarp E. K. ir ieškovės nutraukiama, pasikeitus žemės sklypo savininkui, ir dėl to, kad nuomos sutartyje nenumatyta, kad nuomos sutartis galioja naujam savininkui. Pagal CK 6.559 str., kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešajame registre. Esant tokioms aplinkybėms, žemės nuomos sutartis, pasikeitus žemės savininkui, negali būti vienašališkai nutraukta. 2008-10-24 trečiasis asmuo, nebūdamas sklypo savininku, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas išregistruoti ieškovės ir E. K. sudarytą nuomos sutartį. Ieškovės įsitikinimu, VĮ Registrų centro darbuotojai neteisėtai ir nepagrįstai patenkino 2008-10-27 trečiojo asmens prašymą. Vėliau ieškovės prašymu įrašas atkurtas, tačiau galutinai teismai nusprendė, jog įrašas atkurtas neteisėtai, todėl šiuo metu sutartis nėra įregistruota. Šiuo metu žemės sklypo savininkė yra valstybė, žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius. Atsakovė nuosavybės ir valstybinės žemės patikėjimo teises į žemės sklypą įregistravo 2010 metų viduryje, ieškovei nežinomos tokios atsakovės delsimo priežastys. Ieškovės manymu, žemės nuomos sutartis tebegalioja, nes nuomotojo mirties dieną ir po jo mirties sutartis buvo įregistruota viešame registre. Ieškovė prašo teismo pripažinti žemės nuomos sutartį galiojančia, jos šalimis – ieškovę ir atsakovę (t. 1, b. l. 2–5).

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-09-14 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2003-09-12 UAB „Goldengrass“ ir E. K. sudarė 22 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį, kuri galioja nuo 2004 m. iki 2014 m. 2007-11-20 nuomotojas E. K. mirė, jo įpėdiniu tapo sūnus H. K., kuriam 2008-04-09 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. H. K. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, todėl žemę nuosavybėn gali įgyti pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinį įstatymą. Užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusias Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos. H. K. žemės sklypo nuosavybėn neįgijo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad jis įgijo teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldimus žemės sklypus (CK 5.75 str.). CK 6.559 str. numato, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Teismas nustatė, kad nagrinėjama situacija atitinka minėto įstatymo nuostatas ir padarė išvadą, kad nuomos sutartis galioja naujajai savininkei – valstybei. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo nuomos sutartis nutraukta, pakeista ar panaikinta. Dėl to ginčo nėra. Ieškovės atstovas įrodinėja vienintelę aplinkybę – kad šiuo metu sutartis neįregistruota viešame registre, todėl valstybė negali perimti nuomotojos teisių ir pareigų. Teismas konstatavo, kad valstybė žemės sklypo savininke tapo mirus buvusiam savininkui iš paveldėjimo teisinių santykių. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl nuo šio momento valstybė tapo naująja savininke (CK 5.3 str. 1 d.) (t. 1, b. l. 195–196).

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-09-14 sprendimo motyvuojamąją dalį, ieškinį atmesti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, arba panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Konstitucijos ir Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstituciniu įstatymu, sprendime padarė klaidingas išvadas, kad po žemės sklypo buvusio savininko E. K. mirties nauja žemės sklypo savininke tapo valstybė, t. y. iš paveldėjimo teisinių santykių. Minėtas konstitucinis įstatymas nenumato atvejų, kai valstybė paveldi žemės sklypus, bet numato sąlygas ir tvarką užsienio subjektams įsigyjant žemės sklypus Lietuvos Respublikoje. Palikimo atsiradimo laikas yra palikėjo mirties momentas, nuo to momento valstybė tapo naująja savininke. E. K. mirties dieną nuomos sutartis buvo registruota viešame registre, nuomos sutartis galioja ir valstybei. Byloje nėra įrodymų, jog valstybė paveldėjo E. K. žemės sklypą. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo valstybė neturi, valstybės vardu žemės sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas ne paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, bet Klaipėdos apskrities viršininko 2010-04-09 įsakymo Nr. 4-1798-(1.3) pagrindu. Palikimą priėmė E. K. sūnus H. K., ir jis yra vienintelis paveldėtojas.

Atsakovė vykdo žemės sklypo pardavimo procedūrą vadovaudamasi CK 5.75 str. ir Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių nuostatomis. Šios specialios teisės normos nenumato, kad valstybei vykdant žemės sklypo pardavimo procedūrą ji būtų perėmusi palikėjo teises ir pareigas. CK 5.75 str. numato, kad žemę paveldi įpėdinis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sklypas įregistruotas valstybės vardu Klaipėdos apskrities viršininko 2010-04-09 įsakymo Nr. 4-1798-(1.3) pagrindu, įsakymas priimtas būtent minėtų teisės normų pagrindu. Ginčo žemės sklypo viešame registre nėra duomenų apie galiojančią nuomos sutartį nuo 2008-10-27, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių valstybei. Įregistruojant sklypą valstybės vardu duomenų viešame registre apie nuomos sutartį nebuvo, todėl sutartis valstybei negali galioti (t. 2, b. l. 6–8).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Goldengrass“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė skundžia iš esmės jai palankų teismo sprendimą, kuriuo teismas ieškovės ieškinį visiškai atmetė. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jos padėtis nepasikeistų, kadangi bet kokiu atveju ieškinys būtų atmestas. Nors skundžiamu sprendimu teismas ieškovės ieškinį atmetė, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje išaiškino, jog ieškinys, kuriuo ji prašė ilgalaikę žemės sklypo nuomos sutartį pripažinti galiojančia, atmestas tik dėl priežasties, jog sutartis naujajai savininkei – Lietuvos Respublikai, ir taip galioja vadovaujantis įstatymu. Tokią išvadą teismas sprendime aiškiai ir išsamiai motyvavo, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą naujajai savininkei – valstybei iš senojo savininko E. K. perėjo jo mirties momentu, nes šiuo momentu E. K. nuosavybės teisę prarado; E. K. paveldėtoju buvęs jo sūnus H. K. paveldėjo ne žemės sklypą, bet tik teisę į pinigų sumą, gautą pardavus šį sklypą. Teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pritaikė specialiąją teisės normą – CK 5.75 str. Ieškovė neneigia, jog atsakovės nuosavybės teisė į žemės sklypą viešame registre įregistruota tik 2010 m. viduryje, praėjus daugiau nei pustrečių metų nuo žemės sklypo savininko E. K. mirties, ieškovei tokio atsakovės delsimo priežastys nežinomos. Vienintelė žemės sklypo savininkė nuo pat E. K. mirties momento yra valstybė. Atsakovės akcentuojamame 2010-04-09 Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme nenurodyta, kad būtent jo pagrindu žemės sklypo nuosavybės teisė iš senojo savininko perėjo naujajam – valstybei, kadangi ji anksčiau perėjo pagal įstatymą. Šiuo atveju nuomos sutartis neįregistruota viešame registre, tačiau šalims tebegalioja, ją šalys naudoja ne prieš trečiuosius asmenis, bet viena prieš kitą. Nuomos sutartis viešame registre E. K. mirties metu buvo įregistruota. Atsakovė nenuginčijo viešų ir nepaneigtų registro duomenų, kad yra sklypo savininkė (t. 2, b. l. 25–28).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje ginčas kilo dėl 2003-09-12 tarp nuomotojo E. K., mirusio 2007-11-20, ir nuomininkės UAB „Goldengrass“ sudarytos 22 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), terminuotos nuomos sutarties galiojimo UAB „Goldengrass“ ir naujajai sklypo savininkei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis išvadomis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, kurios ieškinys buvo atmestas, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

Byloje nustatyta, kad 2007-11-20 mirus E. K. jo sūnus H. K., kuris yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, tapo įpėdiniu ir jam 2008-04-09 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (t. 1, b. l. 39–40). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki 2014-04-30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pagal šį įstatymą H. K. ginčo žemės sklypo savo nuosavybėn neįgijo.

CK 5.75 straipsnis numato, kai žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Tokia žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione, gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas. Tokiais atvejais žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 patvirtinta Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 2 punkte numatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu CK nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį. Taisyklių 3 punktas nustato, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą užsienio subjektai negali nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, tačiau gali ją paveldėti bendraisiais įstatyme nustatytais pagrindais.

2008-04-09 H. K. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nustatyta, kad tarp kitų objektų H. K. paveldimą turtą sudaro ir teisė į pinigų sumą, gautą pardavus paveldimus žemės sklypus, tarp jų – 20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39–40). Bylos duomenimis 2010-04-09 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1798-(1.3) pavesta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui parduoti ne Lietuvos Respublikos piliečio H. K. paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57–58). Šio įsakymo pagrindu 2010-05-12 Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypo nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikai (t. 1, b. l. 15).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublika nėra mirusiojo E. K. įpėdinė, jai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į E. K. priklausiusį žemės sklypą. Nors Lietuvos valstybei ginčo žemės sklypas iš esmės atiteko po jo buvusio savininko E. K. mirties, tačiau Lietuvos valstybė negali būti laikoma šio sklypo paveldėtoja, kadangi mirus žemės sklypo savininkui nuosavybės teisė į žemės sklypą turėjo pereiti jo įpėdiniui, šiuo atveju H. K., ir tik jam neturint teisės įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą ir įgyjant teisę į piniginę kompensaciją CK 5.75 straipsnio pagrindu, perėjo Lietuvos Respublikai. Sistemiškai vertinant paminėtose nuostatose apibrėžtą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad Lietuvos Respublikai įstatymo suteikiama teisė tik įgyvendinti paveldėtojo teisę į kompensaciją už paveldimą nekilnojamąjį turtą, kurio įgyti nuosavybės teise jis neturi, t. y. valstybė, įstodama į susiklosčiusį išimtinį paveldėjimo teisinį santykį, pradeda vykdyti tokio įpėdinio paveldėtą žemės sklypo pardavimo procedūrą. Šiuo atveju, esant mirusiojo įpėdiniui pagal įstatymą, CK 5.2 straipsnio 3 dalies nuostata netaikytina. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas motyvas, kad Lietuvos valstybė ginčo žemės sklypo savininke tapo iš paveldėjimo teisinių santykių. Šis skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas pašalintinas iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad 2003-09-12 tarp E. K. ir UAB „Goldengrass“ sudarytos terminuotos nuomos sutarties sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš ją, kaip trečiąjį asmenį, kadangi šiuo atveju dėl ginčo žemės sklypo viešame registre nėra duomenų apie galiojančią nuomos sutartį nuo 2008-10-27, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių valstybei. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo teiginiu. Nustatyta, kad 2003-09-12 Lietuvos Respublika nebuvo žemės sklypo nuomos sutarties šalis. CK 6.559 straipsnis numato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 6.547 straipsnio 2 dalis taip pat reglamentuoja, kad šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad H. K. – E. K. įpėdinis pagal įstatymą, 2008-07-22 pranešimu informavo ieškovę UAB „Goldengrass“ apie 2003-09-12 sudarytos privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą, pasikeitus žemės sklypo savininkui ir sutartyje nesant numatytai sąlygai, kad nuomos sutarties prievolė pereina naujajam savininkui (t. 1, b. l. 38). Iš bylos duomenų matyti, kad 2003-09-12 sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis šiuo pagrindu 2008-10-24 asmens prašymu buvo išregistruota iš viešo registro. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ginčijo 2008-07-22 vienašališką žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pareiškimą. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-17 nutartimi pakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-03-15 sprendimas ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas įpareigotas atkurti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2008-10-27 sprendimą išregistruoti juridinį faktą apie 2003-12-12 tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko E. K. ir UAB „Goldengrass“ sudarytą žemės nuomos sutartį (t. 1, b. l. 41–46). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad viešame registre įrašas apie sudarytą nuomos sutartį galiojo nuo 2003-12-29 iki 2008-10-27 (t. 1, b. l. 16). Nuosavybės teisė į H. K. paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai įregistruota 2010-04-09 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1798-(1.3), kuriuo pavesta minėtą sklypą parduoti.

Nustačiusi, kad įregistruojant žemės sklypą valstybės vardu duomenų viešame registre apie ginčo žemės sklypo nuomos sutartį nebuvo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės neatitiko CK 6.559 straipsnio nuostatų, dėl to ginčo žemės sklypo nuomos sutartis atsakovei, kaip trečiajam asmeniui nuomos sutarties šalių atžvilgiu, nesukelia teisių ir pareigų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę apeliacine tvarka skųsti ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimą (baigiamąjį aktą), prašydamas panaikinti (pakeisti) jo rezoliucinę dalį, bet gali paduoti apeliacinį skundą, reikalaujant pakeisti sprendime išdėstytus motyvus, nekeičiant rezoliucinės dalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2370/2011). Tokia procesinė galimybė grindžiama ne tik tuo, kad teismas turi pareigą tinkamai motyvuoti procesinius sprendimus, bet ir tuo, jog teismo įsiteisėjusiame sprendime nustatytos aplinkybės įgyja kitokią teisinę reikšmę – jos tampa prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti ir nebegalima ginčyti kitose bylose (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Dėl šių priežasčių kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui teisiškai reikšminga, jog teismo motyvai būtų ne tik pakankami, bet ir pagrįsti, teismo atliktas teisinis kvalifikavimas būtų grindžiamas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog H. K. pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalėjo įgyti ginčo žemės sklypo nuosavybėn, tačiau sprendime padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė Lietuvos Respublika ginčo žemės sklypo savininke tapo iš paveldėjimo teisinių santykių ir kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis galioja naujajai savininkei – valstybei ––CK 6.559 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi nepagrįstais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą sprendimą (baigiamąjį aktą) – ieškinį atmesti.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas – skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pakeistina, pašalinant nurodytas nepagrįstas išvadas, papildant sprendimą šioje nutartyje nurodytais papildomais motyvais, jog ieškinys atmetamas tais pagrindais, kad atsakovė ginčo žemės sklypo savininke tapo ne iš paveldėjimo teisinių santykių, bet įstatymo pagrindu (CK 5.75 straipsnis) ir kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės neatitinka CK 6.559 straipsnio nuostatų, dėl to ginčo žemės sklypo nuomos sutartis atsakovei, kaip trečiajam asmeniui, nuomos sutarties šalims nesukelia teisių ir pareigų, nekeičiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.