Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus energija dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. juridinio asmens darbuotojui. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio gyventojų turto draudimo liudijimo matyti, kad ieškovas su Draudėju laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2025-01-01 yra sudaręs gyventojų draudimo sutartį, pagal kurią bendrai 200 000 litų sumai buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7). Naudos gavėju šiame liudijime nurodytas AB Citadelė bankas. Tačiau iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad AB Citadele bankas 2015 m. balandžio 23 d. atsisako reikalavimo drausti butą (duomenys neskelbtini), kadangi bankas 2015-02-11 atsisakė turto įkeitimo pagal hipotekos lakštą (e.b.l. 11). Draudėjas 2015-02-19 ieškovui pranešimu apie žalą Nr. 59551-0301_2-001 informavo, kad 2015 m. vasario 17 d. įvyko užpildymas iš viršuje esančių patalpų (e.b.l. 5). 2015 m. vasario 20 d. surašytame defektiniame akte nurodyti dėl 2015 m. vasario 19 d. įvykusio įvykio atsiradę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimai (sugadinimai) svetainės lubose, lango angokraštyje, sienose ir miegamojo lubose , sienose. Akte prie įvykio aplinkybių nurodyta, kad „< ... > Buvo nustatyta, kad 19 bute buvo keičiami karšto vandens skaitikliai, ko pasekoje po keitimo, vanduo pradėjo varvėti pro movą.“ (e.b.l. 6). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Balthas“ apskaičiavo atliktų darbų dėl 2015-02-17 įvykio atsiradusių pažeidimų vertę ir pateikė draudėjui apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą bendrai 1 126,86 Eur sumai (e.b.l. 12, 14). Nustatyta, kad ieškovas 2015-04-27 pranešė draudėjui apie draudimo išmokos apskaičiavimą – 1 126,86 Eur, neišmokamoji suma – 86,89 Eur (e.b.l. 8). Ieškovas 2015-04-28 sumokėjo draudėjui 1039,71 Eur (e.b.l. 9). Taip pat ieškovas pateikė 2015-02-19 surašytą UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktą, kuriame nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo perplombuotas karšto vandens skaitiklis (e.b.l. 15). Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs nuostolius ieškovui, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).

Teismų praktikoje pažymima, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ? ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Šiuo atveju atsakovas, atlikdamas karšto vandens skaitiklio perplombavimo darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugių darbų atlikimo metodų ir nepatikrino konstrukcijų sandarumo, ko pasekoje vanduo pardėjo tekėti pro movą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek buvo būtina siekiant nepadaryti žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog įvykis, dėl kurio buvo padaryti sugadinimai Draudėjo butui (duomenys neskelbtini), įvyko dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl saugių darbų atlikimo metodų nepasirinkimo ir konstrukcijų sandarumo nepatikrinimo. Atsakovas neteisėtais veiksmais nukentėjusiam asmeniui, t. y. Draudėjui padarė turtinę žalą, kurios dydį 973,16 Eur (taikant 6,40 proc. nusidėvėjimą) ) pagrindžia aukščiau nurodyti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovo sukeltas įvykis buvo tiesioginė žalos butui (duomenys neskelbtini), padarymo priežastis, todėl konstatuotinas atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pridurtina, kad atsakovo atsakomybės neeliminuoja faktas, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovo darbuotojas, kadangi vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistinas 973,16 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 973,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22,00 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, į. k. 10017013, veikiančiam per per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus energija, į.k. 111760831, 973,16 Eur (devyni šimtai septyniasdešimt trys eurai 16 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 973,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.