Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog Kalėjimas neveikė taip kaip privalėjo veikti. Dėl neteisėtų Kalėjimo veiksmų pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, orumo pažeminimą, psichologinį diskomfortą, buvo priverstas ilgą laiką kęsti drėgmę, nemalonų kvapą. Tokios kalinimo sąlygos prilygintinos žmogaus kankinimui, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Kalėjimo veiksmus ir priteisti patirtą neturtinę žalą.

Laikino sulaikymo patalpose yra galimybė jas vėdinti per langus, įrengtas bendras dirbtinis dieninis/naktinis apšvietimas, langų grotos įrengtos taip, jog netrukdytų natūraliam šviesos patekimui į patalpas, švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės, elektros instaliacija tvarkinga. Akcentuoja, kad teisės aktuose nuteistiesiems yra nustatyta pareiga patiems rūpintis švara ir tvarka gyvenamosiose patalpose. Nesuinteresuoti palaikyti švarą bei tvarką nuteistieji patys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog laikino sulaikymo patalpos buvo kritinės būklės. Minėtų patalpų sienos yra tvarkingos, išdažytos pastelinėmis spalvomis, grindys išklotos plytelėmis, tvarkingos, nedeformuotos, tačiau pasitaiko, jog patys nuteistieji jas piktybiškai niokoja. Patalpos yra periodiškai dažomos, atnaujinamos, remontuojamos pagal poreikį. Laikino sulaikymo patalpose esančios lovos yra tvarkingos, nudažytos, pritvirtintos prie grindų, gavus informaciją apie trūkumus, jie nedelsiant šalinami.

Laikino sulaikymo patalpoms priklausančioje dušo patalpoje, tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros neįrengtos, nes teisės aktai tokios prievolės laisvės atėmimo įstaigoms nenustato. Dušo kabinų įrengimas privalomas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Atliekant bausmę laikino sulaikymo patalpose nuteistiesiems buvo galimybė eiti į dušą po vieną. Taip pat pareiškėjas minėtose patalpose praleisdavo tik po kelias dienas. Dušo patalpose įrengta mechaninė ventiliacija, persirengimo kambaryje yra sieninė pakaba drabužiams pasikabinti bei suoliukas.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Skunde pareiškėjas tik abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo neigiamų pasekmių. Taip pat ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimo psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ir t.t. Kalėjimas laikosi pozicijos, jog skunde pateikti teiginiai apie patirtis neigiamus išgyvenimus laikytini pareiškėjo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas, pagal pareiškėjo skundą išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I1-8248-583 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01640-2023-2), 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 50 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2023 m. liepos 18 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pareiškėjui neturtinę žalą priteisė už pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą naudojantis dušu laikino sulaikymo patalpose laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. (kamera Nr. 3) ir nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (kamera Nr. 6). Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-32-815/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01640-2023-2) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT 2024 m. sausio 17 d. nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko visų įrodymų, būtinų nustatyti, kada pareiškėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas ginčo laikotarpiu, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I1-6568-811/2024 įpareigojo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą pateikti informaciją apie visus laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d. pareiškėjo izoliacijos laikotarpius Pravieniškių 1-ajame kalėjime, t. y. laikiną izoliaciją nuo kitų asmenų, laikiną izoliaciją nuo kitų nuteistųjų dėl tarpusavio konfliktų ir negalėjimo atlikti bausmės paskirtoje gyvenamojoje patalpoje; atvejus, kai pareiškėjas būdavo laikinai izoliuojamas, nustačius pareiškėjo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų arba paskyrus BVK 97 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą.

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. vasario 22 d. raštu pateikė informaciją, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d. laikinai izoliuojant į kamerų tipo patalpas buvo patalpintas: 1) nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. (2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 58-126, kadangi 2023 m. kovo 19 d. apie 14.00 val. 9-o būrio 2-oje gyv. patalpoje buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, izoliuotas kameroje Nr. 3); 2) nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 3 d. (nutarimas Nr. LZ-22-88, kadangi kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, izoliuotas kameroje Nr. 6); 3) nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. (nutarimas Nr. LZ-22-655, izoliuotas siekiant išvengti konfliktų būryje, elgėsi įžūliai, nevykdė pareigūnų nurodymų, izoliuotas kameroje Nr. 6); 4) nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. (nutarimas Nr. LZ-22-673, įžūlus elgesys, nurodymų nevykdymas, siekiant išvengti konflikto būryje, izoliuotas kameroje Nr. 6); 5) nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. (nutarimas Nr. LZ-22-686, įžūlus elgesys, nurodymų nevykdymas, siekiant išvengti konflikto, izoliuotas kameroje Nr. 6); 6) nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (nutarimas Nr. LZ-22-703, apie 14.00 val. kategoriškai atsisakė gyventi 10-ame būryje, izoliuotas kameroje Nr. 6).

Pareiškėjas 2024 m. kovo 4 d. raštu „Dėl papildomų įrodymų išsiuntimo“ nurodė, kad iš atsakovo teismui pateikto žurnalo išrašo bei pareiškėjo teismui pateikiamo administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad teismui buvo pateikti ne visi duomenys.

Lietuvos kalėjimų tarnyba, vykdydama 2024 m. balandžio 2 d. Regionų administracinio teismo nutartį, 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1S-2243 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų buvęs laikinai izoliuotas 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. spalio 3 d. Pareiškėjo asmens byloje nėra nutarimų dėl jo laikino izoliavimo nurodytomis datomis, taip pat nėra įrašų apie tokį izoliavimą specialiame žurnale.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą kildina tik išskirtinai iš laikotarpių kur jis buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 21 d. rašto Nr. 1S-1244 :Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 119-127) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2023 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų asmenų laikinai izoliuojant į kamerų tipo laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 21 d. (kamera Nr. 3), nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 3 d. (kamera Nr. 6), nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. (kamera Nr. 6), nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. (kamera Nr. 6), nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. (kamera Nr. 6) ir nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. (kamera Nr. 6).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikino sulaikymo patalpos yra kritinės būklės – dėmėtos bei trupančios sienos, netvarkinga elektros instaliacija, dėl nepakankamos oro ventiliacijos patalpoje nuolatos drėgna bei jaučiamas nemalonus kvapas, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nepakanka natūralaus apšvietimo. Lovos nebetinkamos naudotis, kadangi yra praradusios stabilumą, sulūžusios, paveiktos korozijos.

Higienos normoje nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (Higienos normos 12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx ((Higienos normos 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos 16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema ((Higienos normos 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių ((Higienos normos 39 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo taisyklės) nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai (Įrengimo taisyklių 11.5 punktas). Nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas (Įrengimo taisyklių 11.6 punktas). Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų patalpų sienose ir lubose (Įrengimo taisyklių 11.7 punktas).

Kalėjimo Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje Nr. LV-35485 „Apie nuteistojo E. L. laikymo sąlygas“ (b. l. 44-45) (toliau – ir Pažyma) teigiama, jog laikino sulaikymo patalpose sienos yra tvarkingos, išdažytos pastelinėmis spalvomis, grindys išklotos plytelėmis, tvarkingos bei nedeformuotos. Patalpose yra galimybė jas vėdinti per langus. Ant langų įrengtos grotos, kurios netrukdo į patalpas patekti natūraliam apšvietimui bei orui. Įrengtas bendras dirbtinis dieninis/naktinis apšvietimas, kurio apšvieta atitinka Higienos normos 14 punkto reikalavimus. Laikino sulaikymo patalpose esančios lovos tinkamos naudoti, nudažytos, pritvirtintos prie grindų, o elektros instaliacija tvarkinga.

Tarnyba atsiliepime akcentuoja, kad pasitaiko atvejų kai nuteistieji nesaugo ar piktybiškai gadina Kalėjimo turtą – sudaužo ar išsuka elektros lemputes, išlupinėja elektros laidus, gadina lovas, sienas, grindis. Sudaužytos ar išsuktos elektros lemputės yra nedelsiant pakeičiamos naujomis, o išlupinėti elektros laidai tvarkomi. Pačios patalpos yra periodiškai dažomos, remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus.

Tarnyba į bylą nepateikė laikino sulaikymo patalpų fotonuotraukų ar kitų įrodymų leidžiančių įvertinti laikino sulaikymo patalpų būklės. Tačiau pareiškėjas dėl laikino sulaikymo patalpose esančios drėgmės, tvyrančio nemalonaus kvapo, netinkamo natūralaus bei dirbtinio apšvietimo, netvarkingos lovos bei elektros instaliacijos, prastos sienų ir grindų būklės skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, bet jų nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada konkrečiai į kokį Kalėjimo pareigūną kreipėsi dėl patalpų ir joje esančio inventoriaus kritinės būklės, blogų higienos sąlygų, netinkamos oro ventiliacijos, apšvietimo ir t.t. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas Kalėjimo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų jų šalinimui, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvių pareiškėjo teiginių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019). Taip pat LVAT teisminėje praktikoje laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).

Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 46-48) patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis nuteistieji turi pareigą patys valyti savo gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, nemalonaus kvapo ar dėmėtų sienų. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Kalėjimas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pareiškėjas skunde neįrodė, kad Kalėjimas veikė netinkamai, jo argumentai dėl laikino izoliavimo patalpų kritinės būklės – netvarkingo inventoriaus, dėmėtų sienų, nepakankamos oro ventiliacijos, netinkamo dirbtinio bei natūralaus apšvietimo iš esmės grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybės, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą. Persirengimo kambariuose nebuvo įrengtos pakabos drabužiams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijos pareigos dušinėse įrengti pertvaras ar dušo kabinas. Vis dėlto LVAT savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).

Pažymoje teigiama, kad laikino sulaikymo patalpų dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nėra įrengtos, tačiau yra mechaninė ventiliacija, o dušinės persirengimo kambaryje įrengta sieninė pakaba drabužiams pasikabinti bei suoliukas.

Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiais, kurių metu būdavo kalinamas laikino sulaikymo patalpose, neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti dušu, todėl vadovaujantis anksčiau minėta LVAT teismine praktika yra pagrindas teigti, jog Kalėjimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Pareiškėjo skundo teiginiai, jog neturtinę žalą sukėlė persirengimo patalpos netinkamas įrengimas, atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgus į tai, kad nors Kalėjimas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nepakankamas pakabų skaičius ar nekokybiškas inventorius, be to, šį pažeidimą apibūdino apibendrintai ir deklaratyviai. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo persirengimo patalpoje atmetami kaip nepagrįsti.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje A-985-556/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, kai jis būdavo kalinamas laikino sulaikymo patalpose, buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Tačiau atsakovo į bylą pateikta Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 24 d. pažyma Nr. RV-22-7176 „Dėl nuteistojo E. L.“ (b. l. 42-43) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas į psichologus nesikreipė. Todėl teismas daro išvadą, kad, Kalėjimui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.

Pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei nepakanka teismo sprendimu pripažinti asmens teisės pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį, t. y. dvejus su puse metų, pareiškėjas laikinai izoliuotas buvo šešis kartus), į tai, kad į pareiškėjas laikino sulaikymo patalpas būdavo izoliuojamas dėl savo neteisėto ir/ar netinkamo elgesio bei taisyklių nepaisymo, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vertina, jog pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 200,00 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimo suma. Teismo nuomone minėta suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1653-789/2021). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal pareiškėjo skundą teisme byla iškelta priimant 2023 m. liepos 18 d. nutartį (b. l. 25-27). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 200,00 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2023 m. liepos 18 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (288697120), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 200 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2023 m. liepos 18 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą pareiškėjo skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.