Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei D. R., kaltinamajam M. G., nukentėjusiesiems S. R., J. V., nukentėjusiųjų atstovams advokatams G. K. ir J. Š., civilinės atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atstovui advokatui Ž. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: Lietuvos Respublikoje paskutinį kartą 2008 m., 2017 m. kovo 17 d. Prancūzijoje (Tribunal Correctionnel de Rodez) dėl neteisėtos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

2019 m. sausio 26 d. apie 17:40 val., kelyje Kretinga - Skuodas, Darbėnų pl., ties namu (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,37 promilės etilo alkoholio, vairuodamas automobilį BMW 330 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas - esant šlapiai, sniegu padengtai kelio dangai, važiuodamas apie 130 km/h greičiu, viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį 90 km/h, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu iš automobilio BMW 330 D iškrito ir žuvo keleiviai: M. V. ir J. T.. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų KET 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui <...>.), 18 punkto, (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. <...>) ir 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

M. G. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 26 d. su draugais parsivarė mašiną iš Kretingos ir Darbėnuose sutiko M. su J. Nuvažiavo pas draugą S., ten J. su M. baliavojo jau kelias dienas, buvo grįžę kiti draugai. Prisėdo su jais išgerti ir jis, išgėrė 100-200 gramų degtinės. Iš ryto buvo išgėręs vaistų, pastoviai geria „Tramadolį“. Sumaišė alkoholį su „Tramadoliu“ ir apsvaigo. M. kažkas paskambino ir jis paprašė nuvežti į Kretingą. J. buvo daugiau apsvaigęs, o M. tik išgėręs. Į Kretingą nuvažiavo gerai, bet ne per daug atsimena kaip jie važiavo. Kretingoje J. dar nupirko „plečkelę“, t. y. 200 g degtinės ir sidro, mašinoje dar šiek tiek išgėrė. Kretingoje privažiavo mašina ir jie nusipirko narkotinių medžiagų. Ten nepanaudojo, sakė važiuojam į Darbėnus. Neprisimena kaip iš Kretingos išvažiavo, tik prisimena kalniuką ir, kad jį pradėjo nešti į šoną ir trenkėsi į medį. Ar trenkėsi į medį neatsimena, tik atsimena, kad jo mašiną užnešė ir viskas. Paskui atsibudo, kai jį judino, kaip suprato, namo šeimininkas. Ar buvo slidu ir kokiu greičiu važiavo neatsimena, neatsimena ar sustojo prie STOP ženklo, kaip pravažiavo žiedą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiavo 130 km/h greičiu, nes jam sakė, kad viršijo greitį, kad spidometras buvo sustojęs ties 150 km/h, iš to padarė išvadą, kad važiavo maždaug 130 km/ h greičiu. Suprato, kad negali vairuoti automobilio ir gailisi, niekada nesėsdavo už vairo girtas. Pats jis važiavo prisisegęs saugos diržą, visą laiką prisisega, ar buvo prisisegę M. su J. nematė. Atsimena tik vieną momentą, kad per kalniuką mašina pradėjo šonais slysti ir šviesa kaip dienos metu. Tada atsimena kaip jį žadino, kaip policininkas klausė, kas vairavo, atsakė, kad vairavo jis. Turtinę žalą – laidotuvių ir paminklo išlaidas atlyginti sutinka, o dėl neturtinės žalos tai ginčytinas klausimas. Kažkiek neturtinės žalos atlyginti galėtų, bet ne prašomas sumas, nes neturi iš ko. Gauna 120 Eur per mėnesį – invalidumą. Jo darbingumas yra 50 proc., nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Automobilis buvo pirktas iš socialinio. Po įvykio iš automobilio liko tik metalo laužas. Labai gailisi, kad sėdo už vairo, bandė atsiprašyti žuvusiųjų mamų, bet jos su juo nekalbėjo. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, patvirtino, kad sutinka pradžioje atlyginti turtinę žalą, o vėliau norėtų susitarti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės M. G. skyrimo

Kaltinamajam pripažinus kaltę, atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, padarytos nusikalstamos veikos sunkius padarinius, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam penkerių metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 18 d. (2 t. b. l. 60-61).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas M. G. padarė eismo įvykį, įvykio metu buvo draustas draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas (toliau- draudimo bendrovė, civilinis atsakovas) (2 t. b. l. 88-89). Nukentėjusieji S. R., J. V., D. G. ir A. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. V., pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės.

Nukentėjusioji S. R. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės 3616,86 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos ( 1 t. b. l.101-103, 3 t. b. l. 2). Nukentėjusioji J. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės 5673,41 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos, 1000 Eur atstovavimo išlaidų ( 2 t. b. l. 191-194). Nukentėjusysis D. G. prašė priteisti 25 000 Eur, A. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. V., – 15 000 Eur neturtinės žalos ( 2 t. b. l. 191-194; 3 t. b. l. 5-8).

Dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų

Nagrinėjamu atveju už padarytą žalą materialiai atsakingais asmenimis pripažintini kaltinamasis M. G. ir draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, nes kaltinamojo kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, nes transporto priemonė, kurią vairavo žalą sukėlęs kaltinamasis buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žala atlyginama draudimo sutarties pagrindu.

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Civilinis atsakovas draudimo bendrovė savo rašytiniuose paaiškinimuose ir draudimo bendrovės atstovas teisiamojo posėdžio metu su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutiko. Nurodė, jog draudimo bendrovės civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina, kad teismo nuosprendžiu būtų nustatyta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ir tik tada atsiras ir draudimo bendrovės civilinė atsakomybė. Tačiau net ir nustačius draudimo bendrovės civilinę atsakomybę nesutiko su prašomomis priteisti žalomis, nes žala atsirado dėl didelio pačių žuvusiųjų neatsargumo, t. y. jie nebuvo prisisegę saugos diržų, be to abu buvo neblaivūs. Draudimo bendrovės manymu žuvusiųjų elgesys – sutikimas važiuoti neblaivaus asmens valdoma transporto priemone, patiems esant neblaiviems turi būti vertinamas kaip didelis neatsargumas, todėl civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo turėtų būti atmesti. Jei teismas nuspręstų tam tikra dalimi ieškinius tenkinti, turėtų būti tenkinama tik ta ieškinių dalis, kuri pagrįsta tinkamais įrodymais, o dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad žuvusieji J. T. ir M. V. patys būdami neblaivūs savanoriškai sutiko važiuoti su neblaiviu asmeniu, su kuriuo kartu vartojo alkoholį, važiavo neprisisegę saugos diržais ir eismo įvykio metu, automobiliui atsitrenkus į medį, abu iškrito iš automobilio ir žuvo. Teismas sutinka, jog toks žuvusiųjų elgesys vertintinas kaip neatsargus ir į jį atsižvelgtina nustatant atlygintinos žalos dydį, tačiau nesutinka su tuo, kad būtent didelis žuvusiųjų neatsargumas lėmė eismo įvykio kilimą ir atsiradusias pasekmes, todėl pagrindo visiškai atmesti civilinius ieškinius, nėra.

Nukentėjusioji S. R. prašė priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės 3616,86 Eur turtinės žalos, kuri susideda iš: 838,80 Eur išlaidų už laidojimo paslaugas pagal UAB „Vilties malda“ sąskaitą, 203,06 Eur išlaidų maistui, naudotam šarvojimo salėje, 600,00 Eur už gedulingus pietus, 200,00 Eur laidotuvių procesijos giedoriams ir dūdoriams, 100,00 Eur už duobkasių paslaugas, 100,00 Eur už klebono paslaugas, 150,00 Eur už virtuvės šeimininkių paslaugas per šarvojimo ir gedulingus pietus, 1425,00 Eur už paminklą. Į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys išlaidas už laidojimo paslaugas ir paminklo pastatymą, iš viso 2263,80 Eur (1 t. b. l. 104-105, 3 t. b. l. 2-4). Įrodymų, patvirtinančių išlaidas maistui šarvojimo salėje, gedulingiems pietums, giedoriams ir dūdoriams, duobkasiams, auką klebonui byloje nėra.

Nukentėjusioji J. V. prašė priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės 5673,41 Eur turtinės žalos, kuri susideda iš: 100 Eur mokesčio bažnyčiai už mišias, 170 Eur šarvojimo salės papuošimui, 1262,60 Eur už ritualines paslaugas, 270 Eur muzikantams -giedoriams, 78,20 Eur išlaidų kurui, 58,61 Eur išlaidų kavai ir arbatai bei užkandžiams laidojimo namuose, 150 Eur už įvykio metu sugadintus žuvusiojo drabužius, 3584,00 Eur už paminklą ir jo pastatymo darbus. Į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys išlaidas už ritualines paslaugas, muzikantų paslaugas, kurą, maisto produktus ir paminklą, iš viso 5253,41 Eur (2 t. b. l. 195-200). Įrodymų, patvirtinančių mokestį bažnyčiai, šarvojimo salės papuošimo išlaidas ir žuvusiojo drabužių vertę byloje nėra.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (LAT nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Taigi tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos (LAT nutartis Nr. 2A-512-178/2015).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios S. R. civilinio ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog nors ne visos laidojimo išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios nurodytos išlaidos gedulingiems pietums, giedoriams ir dūdoriams, duobkasiams, klebonui neabejotinai buvo patirtos, atitinka vidutinę tokių paslaugų kainą, yra protingos, todėl turi būti atlygintos. Įrodymų, patvirtinančių išlaidas maistui šarvojimo salėje byloje nėra, o nurodytos 203,06 Eur išlaidos teismo vertinimu yra per didelės, todėl šios išlaidos mažintinos iki 100 Eur. Byloje taip pat nėra įrodymų apie išlaidas virtuvės šeimininkėms šarvojimo ir gedulingų pietų metu, todėl atsižvelgiant į tai, kad už gedulingus pietus jau yra prašoma priteisti 600 Eur, šios išlaidos papildomai nebepriteistinos. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios S. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintintas iš dalies, priteisiant jai iš civilinės atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 3363,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog išlaidos už ritualines paslaugas, muzikantus, kurą, maisto produktus yra protingos, pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos nukentėjusiajai. Pagrįstomis ir protingomis laikytinos ir išlaidos bažnyčioje, kurios nors ir nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neabejotinai buvo patirtos, todėl priteistinos nukentėjusiajai. Civiliniame ieškinyje nurodytos 170 Eur išlaidos šarvojimo salės papuošimui nėra pagrįstos jokiais įrodymais, be to 150 Eur suma už gėles, 8 Eur suma už žvakes yra įtrauktos į sąskaitą už ritualines paslaugas, todėl šios išlaidos papildomai nebepriteistinos. Nukentėjusiosios prašoma priteisti žuvusiojo sugadintų drabužių vertė nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl taip pat nepriteistina. Sprendžiant dėl nukentėjusiosios patirtų kapavietės sutvarkymo išlaidų, teismas atsižvelgia į teismų praktikoje už kapavietės sutvarkymą priteisiamas sumas, į nukentėjusiosios S. R. pateiktus įrodymus apie išlaidas kapavietei sutvarkyti, ir sprendžia, jog J. V. prašomos priteisti kapavietės sutvarkymo išlaidos daugiau nei du kartus viršija įprastą tokių paslaugų kainą, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi mažintinos iki 1600 Eur. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios J. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš civilinės atsakovės Seesam insurance AS Lietuvos filialas 3369,41 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji J. V. taip pat prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1000 Eur ( 2 t. b. l. 201; 3 t. b. l. 34). Atsižvelgiant į atstovo atliktus procesinius veiksmus, civilinių ieškinių surašymą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios J. V. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus), tačiau kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys: žuvusiųjų mamos S. R. ir J. V., bei J. V. gyvenimo draugas, kartu su ja auginęs M. V., D. G. ir M. V. mažametis brolis A. G..

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad netikėtai ir tragiškai žuvus jauno amžiaus sūnums nukentėjusiosios S. R. ir J. V. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, dėl netikėtos sūnų netekties buvo pažeisti jų lūkesčiai, kuriuos jos siejo su savo vaikų ateitimi. Nors byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovių sveikatos pablogėjimą, depresiją ar panašiai, priimtini nukentėjusiųjų paaiškinimai apie išgyventą netektį, nerimą, sutrikusį miegą ir kitus dvasinius išgyvenimus. Priimtini ir nukentėjusiojo D. G. civiliniame ieškinyje ir jo atstovo teisiamajame posėdyje nurodyti paaiškinimai apie jo patirtus išgyvenimus žuvus jo gyvenimo draugės sūnui M. V., kurį jis augino nuo 13 metų amžiaus ir laikė savo sūnumi. Teismo vertinimu mažametis A. G. dėl savo amžiaus galimai dar nesuvokė, kad mirtis yra negrįžtama, tačiau jo tėvų patirti didžiuliai išgyvenimai negalėjo neatsiliepti ir jo vidinei būsenai, dėl to ir jis patyrė dvasinę skriaudą. Kadangi J. V. sūnus M. V. buvo auginamas jos ir D. G. šeimoje, gyveno kartu su jais bei A. G., juos siejo nuolatinis, artimas ir glaudus ryšys, jie visi, kaip mirusio M. V. šeimos nariai, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatant nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamojo M. G. nusikalstamos veikos pasekmes (žuvo du žmonės), į žalą padariusio M. G. neatsargią kaltę, jo turtinę padėtį (yra iš dalies darbingas, šiuo metu niekur nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, vienintelės jo pajamos gaunama 136,55 Eur neįgalumo pašalpa), taip pat į pačių žuvusiųjų neatsargius veiksmus, savanoriškai sėdant važiuoti su neblaiviu asmeniu, neprisisegant saugos diržų, kurie netiesiogiai prisidėjo prie jų žūties.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš civilinės atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, sutinkamai su įstatymo nustatytomis draudimo bendrovės atsakomybės ribomis, proporcingai patirtiems išgyvenimams S. R. ir J. V. priteistina po 1750 Eur, D. G. ir A. G. po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo Marijaus G. S. R. ir J. G. priteistina po 12 000 Eur, D. G. ir A. G. po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini.

M. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas – M. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilio BMW 330 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinė ir priekinė dalys, saugomos automobilių saugojimo aikštelėje Gamyklos g. 31, Gargžduose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos M. G.;

mobilaus ryšio telefonas Nokia X2, saugomas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai S. R.;

mobilaus ryšio telefonas Honor, saugomas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje, atsižvelgiant į nukentėjusiosios J. V. prašymą (1 t. b. l. 148) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

M. G. drabužiai ir avalynė, saugomi Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam;

iš automobilio BMW 330 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimti mėginiai, saugomi Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina M. G.;

2 CD laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 18 d.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Paimtą dokumentą – M. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

priteisti nukentėjusiajai S. R. iš civilinės atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 3363,80 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 80 ct) turtinės ir 1750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajai J. V. iš civilinės atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 3369,41 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 41 ct) turtinės ir 1750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajai S. R. iš M. G. 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajai J. V. iš M. G. 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajam D. G. iš civilinės atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajam A. G. iš civilinės atsakovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajam D. G. iš M. G. 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajam A. G. iš M. G. 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilio BMW 330 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę ir priekinę dalis, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Gamyklos g. 31, Gargžduose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. G.;

mobilaus ryšio telefoną Nokia X2, saugomą Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai S. R.;

mobilaus ryšio telefoną Honor, saugomą Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

M. G. drabužius ir avalynę, saugomus Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. G.;

iš automobilio BMW 330 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus mėginius, saugomus Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. G.;

2 CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.