- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2-14957-541/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09527-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. G. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir administravimo mokesčio pritesimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės K. G. 190,69 Eur negrąžintos kredito dalies, 39,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 9,80 Eur mokėjimo(pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dienos (2019-01-30) ir iki kreipimosi į teismą dienos, viso už 49 dienas, 39,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,69 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 49,50 Eur administravimo mokesčio, 8,64 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos (negrąžinta vartojimo kredito dalis, pelno palūkanos iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir administravimo mokestis), nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys buvo priimtas 2019 m. balandžio 5 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei tinkamai remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. darbovietės administracijai. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. BnP Finance, UAB su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 200,00 Eur bendras kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2021 m. balandžio 11 d. (e. b. l. 6-17). Atsakovė įsipareigojo per 36 mėn. laikotarpį grąžinti kreditą mokant mėnesines įmokas bei kitas pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinas sumas, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo visų mėnesinių įmokų. Ieškovės teigimu, atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis su atsakove 2018 m. gruodžio 12 d. buvo nutraukta (e. b. l. 23).
Nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi BnP Finance, UAB perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą (e. b. l. 29-35). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuotas pranešimu (e. b. l. 19). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 190,69 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 39,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 9,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 10 sudarymo dienos (2019-01-30) iki kreipimosi į teismą dienos (už 49 dienas), bei 39,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,69 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 29 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo (visiško pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito grąžinimo).
Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Atsakovė prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis. Atsakovė būdama atidi, rūpestinga privalėjo prieš sudarymas sutartį įvertinti savo finansines galimybės, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Pasirašydamas vartojimo kredito sutartį atsakovė susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu palūkanų dydžiu.
Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, laikytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 39,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki reikalavimo prileidimo dienos 2018 m. liepos 31 d., 9,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 10 sudarymo dienos 2019 m. sausio 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. kovo 29 d., bei 39,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,69 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Ieškovė taip pat, prašo priteisti iš atsakovės 49,50 Eur administravimo mokesčio. Sutarties Bendrosiose sąlygose 1.18 punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento Bendrovei mokamas mokestis už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas Sutarties Specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra mokėtina administravimo mokesčio suma - 54,00 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad šalys buvo sutartyje sulygusios dėl konkretaus mokėtino administravimo mokesčio dydžio, todėl atsakovui ši prievolė buvo žinoma ir suprantama. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovės priteistina 49,50 Eur administravimo mokesčio.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalys pagal bendrosios sutarties sąlygų 6.2. punktą susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių (e. b. l. 11). Ieškovės skaičiavimu, atsakovė turi mokėti 8,64 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal skolos ir delspinigių skaičiavimo pažymą (e. b. l. 18). Atsakovė tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina ieškovės paskaičiuotų 8,64 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. kovo 21 d.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (297,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 25, 46) ir 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 24, 36), iš viso 136,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 190,69 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų 69 ct) negrąžinto kredito, 39,00 Eur (trisdešimt devynis eurus 00 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki reikalavimo prileidimo dienos 2018 m. liepos 31 d., 9,80 Eur (devynis eurus 80 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 10 sudarymo dienos 2019 m. sausio 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. kovo 29 d., bei 39,00 (trisdešimt devynis) proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,69 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) delspinigių, 49,50 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) administravimo mokesčio, 5 (penkis) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (297,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136,00 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.