Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės A. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui D. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti jai asmeninėn nuosavybėn, remiantis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje naudojamais žymėjimais 11,45 kv. m. kambarį (55-2), 2,92 kv. m. balkoną, (55-3) ir 17,19 kv. m. kambarį (55-4), o atsakovo D. A. asmeninėn nuosavybėn priteisti 17,19 kv. m. kambarį (55-5). 12,64 kv. m. koridorių – virtuvę (55-1), 2,05 kv. m. vonią (55-6), 1,19 kv. m. tualetą (55-7) bei rūsį priteisti bendram naudojimuisi lygiomis dalimis. Nurodė, kad kartu su atsakovu yra trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir kiekvienam iš jų priklauso po ½ nurodyto turto dalis. Atsakovas bendru turtu nesirūpina, nemoka komunalinių mokesčių, atsiskaityti su ieškove nėra pajėgus, todėl yra būtina šį turtą pasidalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 4,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nustatė, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patalpa, pažymėta indeksu 55-2 yra 11,45 kv. m. kambarys, 55-4 yra 17,49 kv. m. kambarys, 55-5 yra 17,19 kv. m. kambarys, 55-3 yra 2,92 kv. m. balkonas, 55-1 yra 12,64 kv. m. koridorius –virtuvė, 55-6 yra 2,05 kv. m. vonia, 55-7 yra 1,19 kv. m. tualetas.Nurodė, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais).Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėjo, kad butas iš principo nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.Ieškovė neprašė suformuoti atskiro nuosavybės teisių objekto, o prašė tik priteisti jai ir atsakovui kambarius, balkoną ir t. t., todėl teismas laikė, jog toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ir suprantamas kaip reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Ieškovė, prašydama priteisti jai kambarius, nepateikė jokio projekto atitinkančio Statybos techninio reglamento reikalavimus, kuriame būtų nurodyta kaip ieškovė planuoja įgyvendinti buto padalijimą, nurodytas buto perplanavimas.Teismas nurodė, jog neturi galimybės nustatyti, kad toks padalijimo būdas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog dėl minėtų trūkumų yra negalimas buto atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovės prašomu būdu.Nurodė, kad norint suformuoti kelis atskirus butus yra reikalinga parengti buto rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vienas butas galėtų būti rekonstruojamas į kelis atskirus butus, atitinkančius Statybos techninio reglamento reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Tuo tarpu pagal ieškovės prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus galėtų būti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl naudojimosi buto tvarkos nustatymo, minėto klausimo nenagrinėjo.Teismas nurodė ieškovei, kad teikiamas atidalijimo variantas turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), taip pat laikomasi Statybos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo, atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas nenustatė faktinių ginčo aplinkybių, sprendimą surašė formaliai ir ginčo neišsprendė.Nesutinka su teismo išvada, jog atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalinga papildomai prašyti suformuoti atskirą nuosavybės teisės objektą. Kadangi tai nėra paremta įstatymu ar teismų praktika. Jokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai nenumato pareigos tipinio buto padalijimui parengti projekto ir kitokio panašaus dokumento, jeigu nesirengiama keisti esamų patalpų konfigūracijos. Pertvarkymų šiuo atveju niekas neketina daryti.Priešingai nei nurodo teismas, joks įstatymas neįpareigoja ieškovės prašyti teismo nustatyti naudojimosi tvarką. Teigia, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas nieko neduoda, nes neužtikrina atskiro turto išlaikymo išlaidų dengimo. Jai teks toliau mokėti už visas komunalines paslaugas nesitikint gauti kompensacijos iš bendraturčio. Teismo nurodyti ydingumai (projekto nebuvimas, kitokie neaiškumai), jeigu jie ir būtų buvę, galėjo būti pašalinti per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, paskyrus protingą terminą trūkumams pašalinti, o ne priimti nesuvokiamą sprendimą.Atidalijimas nereiškia, kad būtinai neturi likti bendrojo naudojimo patalpų, svarbu, kad daiktas neprarastų savo paskirties. Šios kategorijos bylose teismas privalo maksimaliai įtakoti proceso dalyvius pasirenkant jų interesus labiausiai atitinkantį atsidalijimo būdą. Teigia, kad ji sutinka su visais atsidalijimo būdais, tačiau atsakovas dėl asocialaus gyvenimo būdo teismo posėdžiuose nedalyvauja, ignoruoja pareigą išlaikyti butą, dėl to teismas turi išspręsti ginčą iš esmės, nedalyvaujant atsakovui ir tai nebus jo teisių pažeidimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. C. ir atsakovas D. A. nuosavybės teise valdo po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 61,71 kv. m., o gyvenamasis – 45,95 kv. m. (b. l. 6-13). Ieškovė teismo prašė atidalinti ją iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydama nuosavybės teise priteisti ne ½ jai priklausančio buto dalį, bet žymiai didesnę šio buto dalį.Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.Nagrinėjamojoje byloje šalių nuosavybės dalys yra aiškios, tiek ieškovei, tiek atsakovui nuosavybės teisės į butą priklauso lygiomis dalimi. Kolegijos vertinimu, ginčo buto atidalinimas natūra, taip, kad ieškovė ir atsakovas netrukdomai galėtų naudotis jiems priklausančiu turtu yra negalimas. Neįmanoma 3 kambarių butą padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kadangi jį padalinus pagal šalims tenkančias nuosavybės dalis nėra galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras patalpas nėra galimybių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovės reikalavimas, neprašant suformuoti atskiro nuosavybės objekto, negali būti tenkinamas.Teisėjų kolegijos nuomone, šalims priklausantis butas yra nedalus, todėl norint bendrą turtą atidalinti, turi būti vienam iš bendraturčių išmokama kompensacija, o kitam priteisiamas turtas natūra. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais.Iš apeliacinio skundo argumentų kolegija sprendžia, kad apeliantė siekia atidalijimo tik dėl to, kad jai vienai tenka pareiga mokėti mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas. Kaip minėta šalių nuosavybės dalys ginčo bute yra aiškios, t. y. lygios, todėl apeliantė turi teisę sudaryti sutartis su įmonėmis, teikiančiomis komunalines paslaugas tik savo daliai ir neprivalo mokėti šių mokesčių už kitą bendraturtį.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.