Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-27 · Civilinė byla Nr. 2-913-600/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-27
Bylos Nr.
2-913-600/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
L. T.
Advokatai
Violeta Bazienė, Snaiguolė Mažeikienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. gruodžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,dalyvaujant ieškovei N. S. ir jos atstovei advokatei Violetai Bazienei,atsakovui L. T. ir jo atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei,vertėjai Anai Grečišnikovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui L. T. dėl įpareigojimo pašalinti parduoto buto trūkumus, kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti buto defektą – atjungti bute esančią skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę nuo namo (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemos, bei prijungti prie buto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 511,38 Eur kompensaciją; 3) priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 83-89).

1.1. Nurodo, kad šalys 2020 m. balandžio 3 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodyta sutartimi ieškovė iš atsakovo už 19 000 Eur nusipirko butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-20, 5-23, 5-75, 5-76-80.

1.2. Po buto įsigijimo paaiškėjo, kad bute esanti įrengta skalbimo mašina ir virtuvės kriauklė yra neteisėtai prijungta ir prie namo lietvamzdžių sistemos. Paaiškėjus šiai aplinkybei ieškovė negali naudotis nei skalbimo mašina, nei virtuvės kriaukle, nes buitinės nuotekos patenka ne į kanalizacijos sistemą, o tiesiai į gamtinę aplinką. Dėl nurodyto atsakovui ikiteismine tvarka atsisakius taikiai išspręsti nurodytą situaciją, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą atjungti neteisėtai pajungtą skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei renkantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvų pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. reikalaujant neatlygintinai pašalinti nupirkto daikto trūkumus. Pažymėjo, kad nupirktas daiktas turi būti galimas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Teisėtai bute įrengta nurodyta įranga ieškovė naudotis negali, o jos atjungimas ir teisėtas pajungimas sąlygoja papildomas išlaidas, kurias turi atlyginti pardavėjas arba atlikti tam reikalingus veiksmus. Už nurodytą buto trūkumą, kuris buvo buto perleidimo metu, yra atsakingas atsakovas (CK 6.327 straipsnio 3 dalis, 6.333 straipsnis).

1.3. Ieškovė nurodo, kad po buto perleidimo paaiškėjo, kad sutartimi ieškovei buvo perleistas objektas, kurio faktiškai nėra – nors sutartyje nurodyta, kad parduotas butas su rūsiu, tačiau paaiškėjo, kad butas neturi individualios rūsio patalpos. Dėl nurodyto ieškovė prašo priteisti 511,38 Eur kompensaciją, kuria būtų sumažinta parduoto buto kaina. Reikalavimą grindžia aplinkybe, kad butas buvo parduotas su rūsiu, o ne su bendra rūsio patalpa. Ieškinyje ieškovė pripažino, kad sutartyje rūsys nebuvo atskirai įkainotas, tačiau susiklostė situacija, kad ieškovė sumokėjo už daiktą (rūsį), kurio faktiškai nėra ir kurio ji neįsigijo. Po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise rūsio patalpos nepriklauso.

1.4. Nurodo, kad prašomą priteisti 511,38 Eur kompensaciją apskaičiavo palyginusi panašaus tipo objektų kainas (Lazdynuose rūsio kvadrato kaina 667,00 Eur, Pašilaičiuose – 640,00 Eur, Naujojoje Vilnioje – 445,00 Eur) ir gavo vidutinę rūsio kainą 584,00 Eur). Įvertinus ieškovės nupirkto buto vidurinę rinkos kainą ir 17 proc. fizinio nusidėvėjimo procentą, buvo gauta 484,72 Eur suma už 1 kv. m. (584,00-17 proc.). Kadangi 2,11 kv. m. ploto sandėliukas priklausė blokui (duomenys neskelbtini) (dviejų kambarių savininkams po ½ dalį), vadinasi ieškovei nupirktam butui turi priklausyti 1,055 kv. m. ploto sandėliukas, kurio kaina 511,38 Eur (1,055 x 484,72).

1.5. Reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad po buto įsigijimo paaiškėjo, kad parduotas butas yra su trūkumais, pilnai butu naudotis ieškovė negali, nes bute neteisėtai pajungta skalbimo mašina ir virtuvės kriauklė, dėl ko šia įranga ieškovė negali naudotis, nėra atskiro rūsio, kas sąlygojo ieškovės teisėtų lūkesčių sugriovimą, kasdienę didžiulę psichologinę (nervinę) įtampą, ieškovė pasijuto apgauta, dėl ko sutriko jos sveikata, reikėjo kreiptis į medikus – psichiatrus bei naudoti medikamentus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas prašo patikslintą ieškinį atmesti.

2.1. Nurodo, kad ieškovės teiginiai nepatvirtina fakto, kad jis apgavo ieškovę, t. y. pardavė daiktą su paslėptu trūkumu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčo butas ieškovei buvo parduotas be jokių trūkumų. Nesutinka su aplinkybe, kad jis bute pajungė skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemos. Ieškovės pateikti įrodymai, atsakovo nuomone, to nepatvirtina. Pažymi, kad ieškovei butas parduotas 2020 m. kovo 2 d., o pretenzijas atsakovui ieškovė pradėjo reikšti po sandorio sudarymo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams. Bendrijos aktas, kuriame užfiksuotas ieškovės minimas daikto trūkumus yra surašytas 2020 m. liepos 1 d., tačiau jame nėra nurodytas ir konstatuotas faktas, jog skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemos pajungė atsakovas. Minėtame akte yra tik užfiksuotas pats faktas, jog skalbimo mašinos ir virtuvės kriauklės nuotekų sistema yra prijungta prie namo esančio (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemos. Kas tai padarė ir tuo labiau, jog tai padarė atsakovas, duomenų nėra. Ieškovė bute gyveno daugiau kaip tris mėnesius, todėl atsakovo manymu, patys ieškovai galėjo įsirengti minėtų daiktų nutekėjimo sistemą į namo esančio (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemą. Ieškovė patvirtino, kad jos sugyventinis yra santechnikas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės sugyventinis su ieškove taip pat patvirtino aplinkybę, jog jis atsakovui buvo nurodęs, kad atliks bute santechnikos pakeitimus. Atsakovas mano, kad matomai kuomet ieškovės sugyventinis pradėjo atlikinėti santechnikos pakeitimus ir pamatęs, kad dušo įsirengimas gali kainuoti daug pinigų, sugalvojo apkaltinti atsakovą neva jis skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę pajungė prie namo esančio (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemos.

2.2. Atsakovas pažymi, kad ieškovei buvo nurodyta ir jai turėjo būti žinoma aplinkybė, jog butas yra bendruomeniniame name, todėl patogumai yra bendro naudojimo. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad suprato ir žinojo, jog perka butą, esantį bendrabutyje. Taip pat ieškovė yra nurodžiusi, kad gyveno bendrabutyje ir žino, kokios ten yra sąlygos. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo parduoti ieškovei butą su rūsiu, tačiau jokiose sudarytos ginčo sutarčių sąlygose nepažymėta, kad jis įsipareigojo ieškovei parduoti pilnai įrengtą butą su baldais, buitine technika ir pan. Atsakovas geranoriškai sutiko palikti visus ieškovei bute esančius daiktus tik todėl, kad pats neturėjo galimybės jų išsivežti. Ieškovė sutiko šiuos daiktus pasilikti, tame tarpe skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę.

2.3. Mano, kad tarp ginčo šalių sudarytos sutarties 6.5 punkte nurodytos sąlygos ieškovės teiginiai dėl negalėjimo naudoti skalbimo mašinos ir virtuvės kriauklės neatitinka tikrovės, nes jis sutartimi neįsipareigojo parduoti buto bendrabutyje su visais patogumais. Be to, iš bylos dokumentų yra matyti, kad parduotas butas turi bendrojo naudojimo patalpas, tame tarpe virtuvę, vonios patalpą, kuriose yra įrengti dušai, yra skalbimo mašinos, virtuvei reikalingos kriauklės.

Motyvuojamoji dalis

2.4. Iš pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad panašus butas, tame pačiame rajone be rūsio patalpos ir su bendrojo naudojimo patalpomis kainuoja apie 19900 Eur. Bendrabutiniai kambariai, kuriuose yra įrengti patogumai pačiame kambaryje, kainuoja žymiai brangiau, t. y. virš 30000 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei butas buvo parduotas pagal rinkos kainą atitinkančią kaip su neįrengta atskira nuotekų kanalizacija pačiame bute.

2.5. Atsakovas nesutinka, kad ieškovei nuosavybėn atsakovas perleido objektą, kurio faktiškai nėra, t. y. atsakovas pardavė ieškovei rūsį, kurio nėra. Tarp šalių sudarytoje sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad atsakovas ieškovei įsipareigojo parduoti butą su rūsiu, kuris yra bendrojo naudojimo patalpose. Ieškovei atsakovas ir pardavė aukščiau nurodytas patalpas. Pati ieškovė patvirtino, kad jai buvo sudarytos visos sąlygos apžiūrėti visas perkamas patalpas. Tai, kad ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių įsivaizdavo ar įsivaizduoja, kad įsigijo kažkokį atskirą objektą rūsį, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas ją apgavo. Mano, kad neįtikinami ieškovės argumentai, kad ji buvo priversta sudaryti sandorį, nes sudarytos sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad pačios šalys patvirtina, jog pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta abiejų laisva valia, nenaudojant spaudimo dėl kurio šalys butų priverstos sudaryti sandorį.

2.6. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

2.7. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors byloje pateiktos lokalinės sąmatos ir nurodo, jog bus atliekamas ginčo bute vandentiekio/ nuotekų sistemos darbai/ perkamos medžiagos, tačiau pati lokalinė sąmata parengta buto remontui, į ją įtraukiant tokius darbus/ medžiagas, kaip sieninių unitazų montavimas, dušo kabinos montavimas/ įrengimas, įvairių rūšių ir tipų maišytuvų montavimas, praustuvo kabinimas, lubų dažymas, durų montavimas, plytelių keitimas ir pan., kurie niekaip nėra susiję su ieškovės įrodinėjamais buto trūkumais.

2.8. Ieškovė įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą - butą, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovės nerūpestingas elgesys (buto apžiūrėjimas per labai trumpą laiką kaip teigia pati ieškovė, kitų patalpų neapžiūrėjimas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste.

2.9. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per du kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti buto defektą - bute esančią skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę demontuoti nuo namo (duomenys neskelbtini), lietvamzdžio sistemos bei pajungti prie buto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka – tenkinus tokį reikalavimą, ieškovė ne tik praturtėtų atsakovo sąskaita, bet ir būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (LR CK 1.5 straipsnis), nes sutartimi nebuvo susitarta, kad butas turi būti parduodamas su bute įrengta atskira nuotekų sistema, o ne bendro naudojimo; butas parduotas už 19000 Eur; panašūs butai be atskirų nuotekų įrengimo pačiame bute/ kambaryje, kainuoja panašiai; sąmata parengta 5264 Eur sumai, kas sąlygoja išvadą dėl buto pagerinimo. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju tokį sprendimą būtų įmanoma įvykdyti. Tą patvirtina aplinkybės, įrodančios, kad byloje nėra pateiktą jokių įrodymų, kad minėtame pastate yra galimybė pajungti atskirą nuotekų sistemą, nėra nurodyta šios procedūros tvarka, kokie dokumentai/ leidimai yra reikalingi siekiant įrengti atskirą nuotekų sistemą pačiame bute, kiek užtruktų tokio pobūdžio darbai, t. y. ar per du mėnesius tikrai įmanoma bus pravesti pačiame bute vandens nuotekų sistemą.

2.10. Atsakovas nesutinka atlyginti 511,38 Eur kompensacijos sumą, nes atsakovas pardavė tokias patalpas, kokias ir buvo įsipareigojęs parduoti pagal sutartį. Jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būtų traktuojami kaip ieškovės apgaudinėjimas, jis neatliko. Pažymėjo, kad ieškovės teiginys, jog ji neįsigijo rūsio patalų yra neteisingas, nes rūsio patalpos jai buvo parduotos ir jos yra bendrojo naudojimo patalpose. Atkreipė dėmesį į tai, kad rūsio kainos kompensacijai apskaičiuoti ieškovė pasirinko ne analogiškus ginčo situacijai objektus, t. y. bendrabučio tipo name, taip pat nutolusius nuo Naujosios Vilnios teritorijos.

2.11. Nesutinka atlyginti ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą, nes ieškovė įsigydama butą nesidomėjo, ar bute esanti skalbimo mašina ir virtuvės kriauklė veikia, pati ieškovė ieškiniu pripažįsta, jog pati susiformavo pagrįstą išvadą, kad minėtais daiktais galės naudotis, nes bute juos pamatė. Ieškovė rūsio patalpas yra įsigijusi. Todėl įvardintos aplinkybės negalėjo ir nesukėlė jokių ieškovei nepatogumų, juolab sveikatos sutrikimų. Nors ieškovė teigianti, kad turėjo dėl to kreiptis pagalbos į medicinos atstovus, vartojo vaistus, tačiau šioms aplinkybėms jokių įrodymų pagrįsti nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji kreipėsi į brokerę prašydama parduoti jos butą ir nupirkti du butus po vieną kambarį. Dėl ginčo buto pirkimo jaučiasi apgauta, nes paaiškėjo, kad rūsio nėra, kaimynas triukšmingas, o vanduo į kambarį atvestas neteisėtai. Jeigu brokerė nebūtų skubinusi, greičiausiai šio buto nebūtų pirkusi. Butas buvo apžiūrėtas tik vieną kartą, nes labai patiko dukrai. Perkant ieškovė būsimam būstui turėjo du reikalavimus – turi būti rūsys ir ramūs kaimynai.

3. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, nes jo pagrįstumą patvirtina ne tik bylos medžiaga, bet ir liudytojų parodymai.

4. Atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Butą aprodė jo brokerė, ieškovė galėjo būstą apžiūrėti tiek, kiek jai buvo reikalinga. Bute yra kriauklė, iki jos yra atvestas vanduo, tačiau ji nėra prijungta prie kanalizacijos tinklo, o skalbimo mašina nepajungta. Ji buvo naudojama kaip spintelė ką nors ant jos padėti. Bute buvo atliktas remontas – nudažytos lubos, sienos, pakeista grindų danga, įrengta virtuvės zona, pastatyta kriauklė. Rūsio patalpos pagal dokumentus yra, kur yra rūsio patalpos jis nežino, nes juo nesinaudojo.

5. Atsakovo atstovė palaikė atsakovo paaiškinimus ir jais vadovaujantis prašė ieškinį atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei bute stovėjo skalbimo mašina ar buvo įrengta kriauklė, nereiškia, kad jomis galima naudotis, o nuosavybės teisė į rūsio patalpas yra registruota Nekilnojamojo turto registre.

6. Liudytoja apklausta U. T. paaiškino, kad dirba brokere, ieškovę pažįsta, nes ją rekomendavo buvusi klientė, prieš porą metų pardavė ieškovės butą. Pagal sudarytą tarpininkavimo sutartį brokerė pažadėjo surasti 2 butus. Buvo ieškoma bendrabučio tipo arba vieno kambario, svarbu, kad būtų tvarkingas būstas, dėl ploto reikalavimų nebuvo. Buvo žiūrimos patalpos (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). gatvėje. (duomenys neskelbtini)gatvėje patalpos atrodė tvarkingos. Pirmą kartą butą aprodė brokerė V.. Pagal dokumentus buvo ir rūsys, tačiau jo neapžiūrėjo. Aplinkybių, ar buvo prašoma apžiūrėti rūsio ar kitas patalpas, nepamena. Butas su pirkėja buvo apžiūrėtas vieną kartą prieš perkant ir tai buvo prieš įvedant karantiną. Apžiūros metu kaimyno nebuvo, todėl spręsti apie kaimynus nebuvo galimybės. Butą pardavinėjo brokerė V.. Ieškovė kaip pirkėja neklausė, ar rūsys yra atskiras. Butas buvo parduotas karantino metu.

7. Liudytoja apklausta V. J. paaiškino, kad dirba brokere. Pardavinėjo atsakovo butą su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) Butą pirmą kartą apžiūrėjo su brokere U., kuri pirkėjai skolino pinigų rezervavimo sutarčiai sudaryti. Detalių nepamena.

8. Liudytoju apklaustas namo, kuriame yra ginčo butas, bendrijos pirmininkas B. Š. paaiškino, kad name yra bendros rūsio patalpos, kuriomis gali naudotis tie, kurie nuosavybės teise turi rūsio patalpas.

9. Liudytoja apklausta H. Š. paaiškino, kad ji yra namo adresu (duomenys neskelbtini), komendantė nuo 1999 metų ir gyvena tame pačiame name. Apie pardavinėjamą butą ji žinojo, nes atsakovas atėjo pas pažymos, kad nėra skolų už paslaugas. Po 2020 m. vasario mėnesio dėl rūsio atėjo aiškintis ieškovė. Jai žinoma, kad buvęs savininkas (atsakovas) norėjo pajungti bute kanalizaciją ir ji jam paaiškino, kad to padaryti negalima. Kiek jai žinoma, kaimynai iš (duomenys neskelbtini) kambario jam sutikimo pajungti vandenį nedavė, nes tada būtų reikėję griauti nešančią sieną. Taip pat paaiškino, kad kambarių bloke, kuriame yra ir ieškovės kambarys, gyveno ir A. G., dėl kurio triukšmingo elgesio teko kviesti policiją labai daug kartų, jis gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o tam tikrą laiką nuomojosi kambarį (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš atsakovo. Laisvų rūsių bendrabutyje nėra, rūsio patalpų atsakovas negalėjo pats nusipirkti, todėl negalėjo ir parduoti ieškovei. Jai ši aplinkybė kaip komendantei yra gerai žinoma, be to, rūsio patalpos, kurios yra pažymėtos kadastriniuose dokumentuose, natūroje yra padalintos (atskirtos) pertvaromis į mažas patalpas ir taip žmonės yra rūsio patalpas išsidalinę, o bloko, kuriame yra kambariai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liko be rūsio patalpų, nes ankstesnė naudotoja D. N. atsisakė nuo sandėliuko (2,11 kv. m.). Aplinkybę, kad ginčo bute iki jo pardavimo ieškovei buvo gyvenama, patvirtina socialinių išmokų pažymos dėl kompensacijų būsto šildymui ir karštam vandeniui skaičiavimo.

10. Liudytoja apklausta atsakovo dukra I. T. paaiškino, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, iš viso - apie vieną mėnesį. Kai gyveno, (duomenys neskelbtini) kambario kaimyno nebuvo, namo administratoriaus nepažįsta. Butas sutvarkytas, padarytas remontas (žino, kad tėvas dėjo laminatą, tvarkė lubas, dažė sienas), vanduo buvo atvestas į kriauklę, o kanalizacijos nebuvo, skalbimo mašina nebuvo pajungta.

11. Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje (nuo 2018 metų vasaros (apie 11 mėnesių), o (duomenys neskelbtini) kambaryje gyveno nuo 2019 metų lapkričio iki 2022 m. balandžio 6 d. pas savo sugyventinę, tačiau dėl ieškovės nuolatinių pretenzijų nebegyvena.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

13.1. 2020 m. vasario 27 d. ieškovė, naudodamasi nekilnojamojo turto agentūros Capital paslaugomis, sudarė Rezervacijos sutartį, kuria susitarė pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 19500 Eur kainą (t. 1, b. l. 11);

13.2. Butą (su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-20, 5-23 (1/2 iš 4,08 kv. m., t. y. 2,04 kv. m.), 5-75 (8/100 iš 13,21 kv. m., t. y. 1,06 kv. m.), nuo 5-76 iki 5-80 (3/100 iš 71,91 kv. m., t. y. 2,16 kv. m.), viso 5,26 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė iš atsakovo nupirko už 19000 Eur 2022 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 7-10);

13.3. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo 2.1. punkte nurodyta, kad ieškovės vardu yra registruotas butas/patalpa – butas, skiltyje „Aprašymas/pastabos“ nurodyta - su rūsiu; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-20, 5-23 (1/2 iš 4,08 kv. m., t. y. 2,04 kv. m.), 5-75 (8/100 iš 13,21 kv. m., t. y. 1,06 kv. m.), nuo 5-76 iki 5-80 (3/100 iš 71,91 kv. m., t. y. 2,16 kv. m.), viso 5,26 kv. m (t. 1, b. l. 35);

13.4. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), 542-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (toliau – DGNSB) pirmininkas B. Š. 2021 m. spalio 27 d. išduotoje pažymoje dėl informacijos suteikimo, adresuoto ieškovei, nurodė, kad dar 1995 metais bendrabučio administracija pastato rūsyje esančias vietas padalino blokų savininkams sandėliukams įsirengti, o 1995 m. rugsėjo 5 d. bendrabučio administracijai adresuotame (duomenys neskelbtini) atstovė D. N. atsisakė nuo sandėliuko (2,11 kv. m.) (t. 1, b. l. 97);

13.5. 2020 m. liepos 1 d. 524-osios DNSB akte nurodyta, kad bendrijos pirmininkas B. Š., dalyvaujant sudarytai komisijai iš bendrijos valdybos narės V. D., H. Š. ir J. O., apžiūrėjo butą-kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė faktą, kad kambaryje esanti kriauklė ir skalbimo mašina yra pajungtos prie namo (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemos, atlikta fotofiksacija (t. 1, b. l. 19-21);

13.6. Teismui 2021 m. spalio 7 d. adresuotame pranešime 542-osios DGNSB pirmininkas nurodė, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendrabučio tipo name adresu (duomenys neskelbtini); butas yra su bendro naudojimo patalpomis – kambario plotas 16,62 kv. m., prieškambario – 1,31 kv. m.; patalpos, pažymėtos indeksais 5-20 ir 5-23 (bendras plotas 4,08 kv. m.) yra bendro su butu Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriukas ir tualetas, iš kurių butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 2,04 kv.m. ploto; patalpa indeksu 5-75 yra virtuvė, kurios 1,06 kv.m. priklauso kambariui Nr. (duomenys neskelbtini); patalpose nuo 5-76 iki 5-79 yra bendro naudojimo dušo kambariai, koridorius 5-80, iš jų butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 2,16 kv.m.; viso bendro naudojimo ploto kambariui Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 5,26 kv.m. (t. 1, b. l. 67). Pažymoje nurodyta, kad bendrijos administracija neturi duomenų, kad statybos (rekonstrukcijos) leidimas buvusiam buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui būtų buvęs išduotas, rekonstrukcija kambaryje atlikta neinformavus bendrijos administracijos, taip pat be pastato bendraturčių sutikimo.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia tris reikalavimus - prašo įpareigoti atsakovą pašalinti parduoto daikto trūkumus, sumažinti parduoto daikto kainą priteisiant kompensaciją ir priteisti neturtinę žalą.

Dėl parduoto daikto kainos sumažinimo priteisiant 511,38 Eur dydžio kompensaciją

14. Reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovė grindžia aplinkybe, kad ji nupirko butą su rūsiu, tačiau po pirkimo-pardavimo sutarties paaiškėjo, kad butas atskiro rūsio neturi, todėl tai reiškia, kad ji buvo suklaidinta ir nupirko daiktą ne tokį, kokio tikėjosi, todėl prašo priteisti nuostolius dėl neįgyto rūsio.

15. Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

16. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

17. CK nenustato specialių pardavimo sąlygų ne naujai pastatytiems pastatams ar juose esantiems butams, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir tokio daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, tačiau turi būti atsižvelgta ir į parduodamo daikto ypatumus, turinčius įtakos tokio daikto kokybei. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

18. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022, 37 punktas).

19. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl parduoto daikto trūkumų, yra pažymėjęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022, 38 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad ieškovei buvo žinoma, kad ji perka butą (kambarį) su bendro naudojimo patalpomis bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, kas nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre pažymoje (LR CPK 177 straipsnio 3 dalis, 178, 186 straipsniai). Byloje kilo ginčas, ar ieškovei buvo parduotas butas (kambarys) su rūsio ar be rūsio patalpomis.

21. Išklausius šalių ir liudytojų paaiškinimų bei ištyrus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas ieškovei pardavė butą/patalpą (kambarį) su bendro naudojimo patalpomis, tačiau be rūsio patalpų (LR CPK 185 straipsnis). Tokią teismo išvadą patvirtina tai, kad Nekilnojamojo turto registro pažymoje, 2.1. punkte, skiltyje „Aprašymas/pastabos“ yra nurodyta butas/patalpa su rūsiu, tačiau rūsio patalpos ar jų dalis nėra identifikuota – nenurodytas rūsio indekso numeris, nenurodytas plotas, kai tuo tarpu bendro naudojimo patalpos yra detalizuotos – kurios patalpos ir yra išskirtos konkrečių patalpų dalys ir nurodyta jų kvadratūra (pavyzdžiui, patalpos, pažymėtos 5-20, 5-23 (1/2 iš 4,08 kv. m., t. y. 2,04 kv. m.), 5-75 (8/100 iš 13,21 kv. m., t. y. 1,06 kv. m.), nuo 5-76 iki 5-80 (3/100 iš 71,91 kv. m., t. y. 2,16 kv. m.), viso 5,26 kv. m (t. 1, b. l. 35). Nustatytą aplinkybę analizuojant kartu su namo bendrijos pirmininko 2021 m. spalio 27 d. raštu, kuriame nurodyta, kad po 1995 m. rugsėjo 5 d. buvusios bloko Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos pareiškimo, kuriuo atsisakyta nuo rūsio (2.11 kv. m.) (t. 1, b. l. 97), bei liudytoja apklaustos namo administratorės (komendantės) H. Š. paaiškinimais teismo posėdyje, darytina labiau pagrįsta išvada, kad butas/patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kurią iš atsakovo nusipirko ieškovė, neturi jam priskirto rūsio patalpų dalies, ką netiesiogiai patvirtina Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenys, nes nors yra žyma, kad butas/patalpa su rūsiu, tačiau rūsio patalpos neturi jokių identifikuojančių požymių (nei ploto, nei indekso). Todėl nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad NTR yra nepatikslinti duomenys apie ginčo butą/patalpą, atsižvelgiant ne tik į bendrijos pirmininko raštą dėl ankstesnio valdytojo valios blokui (duomenys neskelbtini) priskirto sandėliuko atžvilgiu, bet ir liudytojos H. Š. duotus paaiškinimus, kad bendrabučio tipo name nebėra laisvų rūsio patalpų, t. y. kad visos rūsio patalpos yra pa(si)dalintos. Nustatytos aplinkybės vertinamos vadovaujantis LR CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, ir sąlygoja išvadą, kad atsakovas nepateikė į bylą šias aplinkybės paneigiančių įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Tai sąlygoja išvadą, kad jis pardavė ieškovei butą/patalpą be rūsio patalpų dalies, nes 2016 m. gegužės 27 d. pirkdamas ginčo butą/patalpą (t. 1, b. l. 7, Sutarties 2.2. punktas), jis ginčo patalpą įsigijo taip pat be rūsio patalpų (atsižvelgiant į paties atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis nežino, kur yra rūsys). Nepaisant to, tai neeliminuoja atsakovo atsakomybės suteikiant visą reikiamą ir teisingą informaciją apie parduodamą objektą pardavėjai (šiuo atveju neturi reikšmės, ar butą/patalpą jis pardavinėjo pats, ar naudodamasis brokerių paslaugomis).

22. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji siekė įsigyti butą/patalpą su atskiru rūsiu vertinama kritiškai, kaip pasirinkta bylos vedimo taktika, nes nustatyta, kad ieškovė suprato ir jai buvo žinoma, kad ji perka butą/patalpą su bendro naudojimo patalpomis bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, todėl ir rūsio patalpos priklauso bendrojo naudojimo patalpoms, ką iš esmės patvirtina ir į bylą pateikti rūsio planai, kuriuose nurodyti didelės kvadratūros rūsio plotai, pavyzdžiui, rūsio indeksu R₂-1 plotas 39,27, rūsio indeksu R₂-2 plotas 79,84 ir t.t. (t. 1, b. l. 33). Tai sąlygoja išvadą, kad gyvenamąsias patalpas šiame bendrabučio tipo name turintys savininkai gali valdyti rūsio patalpas bendrosios dalinės nuosavybės teise, susitarus dėl naudojimosi tvarkos. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo butui /patalpai Nr. (duomenys neskelbtini) rūsio patalpos nepriklauso.

23. Apskaičiuojant dėl parduoto daikto trūkumo priteisiant kompensaciją (nuostolius) teismas sutinka su atsakovo nurodyta pastaba, kad ieškovė kompensacijai apskaičiuoti naudojo nekilnojamojo turto skelbimuose parduodamas izoliuotas (atskiras) rūsio patalpas. Ginčo byloje rūsio patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ieškovei galėjo priklausyti 1,055 kv. m. ploto rūsio patalpų. Kita vertus, kaip šiuo atveju turėtų būti apskaičiuojama 1,055 kv. m. rūsio dalies kaina atsakovas taip pat nenurodė. Todėl teismas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų teisingumo bei atsižvelgęs į tai, kad kitokių įrodymų į bylą nėra pateikta, įvertinęs tai, kad ieškovės skaičiuojama rūsio patalpų dalies kaina iš esmės sudarytų beveik ½ gyvenamojo ploto rinkos kainą pardavimo metu, sprendžia, kad ieškovės nurodyta 511,38 Eur kompensacijos suma mažintina per pus ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 255,69 Eur piniginė kompensacija (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl įpareigojimo pašalinti parduoto daikto trūkumus

24. Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti buto defektą – atjungti bute esančią skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę nuo namo (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių sistemos, bei prijungti prie buto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos. Nurodytas reikalavimas taip pat grindžiamas parduoto daikto trūkumu, šiuo atveju renkantis kitą pirkėjo teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo bute/patalpoje (kambaryje) jos pirkimo-pardavimo metu buvo įrengta kriauklė ir stovėjo skalbimo mašina. Nors tarp šalių kilo ginčas dėl kriauklės ir skalbimo mašinos (ne)pajungimo į lietvamzdžių sistemą, atsakovas neginčijo aplinkybės, kad namo bendrijos pirmininko padarytose nuotraukose yra užfiksuotas jo parduotas kambarys, kad jame yra kriauklė ir yra skalbimo mašina (LR CPK 187 straipsnis). Bendrijos pirmininko darytose nuotraukose užfiksuota, kad tiek kriauklė, tiek skalbimo mašina yra pajungtos į nuotraukoje matomą pravestą vamzdį (t. 1, b. l. 17, 18). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie ieškovės pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes faktinės aplinkybės turi būti konstatuojamos CPK 635 straipsnio tvarka, jas fiksuojant antstoliui. Kita vertus, atsakovas šiuose nuotraukose fiksuotos informacijos neginčijo.

27. Teismas, vertindamas tiek į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tiek pačios ieškovės paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei buvo žinoma, kad ji, pirkdama butą/patalpą su bendro naudojimo patalpomis, iš esmės perka kambarį bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name su bendro naudojimo patalpomis. Tai reiškia, kad kambarys yra gyvenamoji patalpa, kurioje nėra atvestas vanduo ir kanalizacija, nes kriauklė ir tualeto patalpos yra bendro naudojimo patalpose, ką patvirtina NTR duomenys ir į bylą pateikti bendrijos pirmininko planai, kuriuose nurodytos bendrų, kambariui Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtų, patalpų indeksai (t. 1, b. l. 20-21). Tiek apžiūros metu, tiek pirkimo sandorio sudarymo metu ieškovei buvo pateikti parduodamo būsto (kambario) dokumentai, ir ieškovė, turėdama galimybę susipažinti su dokumentais, turėjo pareigą pasidomėti dėl kambario rekonstrukcijos darbų (į gyvenamąją patalpą atvedant vandenį ir įrengiant nuotekas) įregistravimo NTR. To tinkamai nepadarius ieškovei taip pat tenka atsakomybė prisiimti tokio neatidaus elgesio pasekmes (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

28. Be to, ieškovė, reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovą pajungti skalbimo mašiną ir virtuvės kriauklę prie buto (duomenys neskelbtini), vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, nepateikė įrodymų, kad toks reikalavimas iš viso gali būti įgyvendintas arba kad toks reikalavimas gali būti įgyvendintas adekvačiomis išlaidomis (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Minėta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė, pasirinkdama savo teisių gynimo būdą reikalaujant šalinti trūkumus, nepateikė įrodymų, nei kad trūkumus įmanoma pašalinti, nei kad trūkumų šalinimo kaštai yra protingo dydžio parduoto daikto kainos atžvilgiu (LR CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė aplinkybių dėl ieškovės suklaidinimo dėl kambaryje įrengtos kriauklės ir pajungtos skalbimo mašinos kambario rekonstrukcijos darbus atlikus nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos (bendraturčių sutikimo negauta, namo bendrija neinformuota, pajungimas atliktas į lietvamzdžių sistemą, o ne į namo nuotekų sistemą, NTR pakeitimai neatlikti). Todėl tai sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovės kaip pirkėjos teisės nustatytų aplinkybių pagrindu galėtų būti ginamos, tačiau ne ieškovės pasirinktu teisių gynimo būdu, t. y. taikant reikalavimą dėl trūkumų šalinimo. Teismo vertinimu tikslinga būtų svarstyti kitus CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytus pirkėjo teisių gynimo būdus, galimai tokius, kaip pirkimo kainos sumažinimo ir pan. Todėl ieškovės reikalavimas pagal suformuluotą jo dalyką ir nurodytą pagrindą nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu negali būti tenkinamas.

30. Teismo atskirai neaptarti šalių pateikti įrodymai ar argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimą grįsdama aplinkybėmis, kad įsigydama butą/patalpą pagal pirkimo sutartį ji turėjo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, kad nuosavybėn įgis tinkamą turtą, kuriuo galės naudotis be jokių trikdžių. Todėl paaiškėjus, kad parduotas butas su trūkumais, jai tai pradėjo kelti kasdienę didžiulę psichologinę įtampą, ji jautėsi apgauta, nuolat jautė nepatogumus dėl to, kad negalėjo naudotis kriaukle, skalbimo mašina, taip pat paaiškėjo kitas trūkumas, t. y. butas neturi rūsio, dėl ko ji patirtus išgyvenimus vertina 500 Eur suma.

32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Nagrinėjamu atveju teismas nurodytas ieškovės aplinkybes vertina kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – ieškovei buvo žinoma, kad ji perka butą/patalpą su bendro naudojimo patalpomis bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, statytame 1984 metais, ieškovei turėjo būti žinoma aplinkybė, kad panašiais metais statytuose bendrabučiuose pačiuose gyvenamuosiuose kambariuose nebuvo projektuotas vandens ir nuotekų įrengimas, nes tai buvo įrengta bendro naudojimo patalpose, todėl ieškovė turėjo būti atidesnė tiek apžiūrint perkamą objektą natūroje, tiek ir susipažįstant su buto/patalpos registracijos dokumentais (NTR išrašu, planais ir pan.). Ieškovės teisės dėl parduoto buto trūkumų pardavus jį be rūsio patalpų buvo išspręstas tenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies priteisiant kompensaciją ir taip sumažinant buto/patalpos kainą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad negalėjimas naudotis kriaukle ar skalbimo mašina, kurios buvo pajungtos gyvenamajame kambaryje, nesąlygoja išvados, kad kambario negalima naudoti pagal jo paskirtį, nes kambarys yra bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, dėl ko darytina išvada, kad kambarys gali būti naudojamas pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį. Įrodymai apie tai, kad ji buvo apgauta dėl ramių kaimynų, vertinami kritiškai, nes viena vertus, pasitikėjimas pardavėju turi būti kritiškas ir ribotas, kita vertus, pardavėjas negali būti atsakingas už kaimynystėje gyvenančių nuomininkų, kurie gali keistis, elgesį. Įrodymai apie ieškovės sveikatą, t. y. 2021 m. lapkričio 5 d. išrašas iš medicinos dokumentų, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. birželio 8 d. buvo konsultuota (duomenys neskelbtini), buvo skirtas (duomenys neskelbtini), nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, vertintinas kaip selektyviai pateiktas įrodymas, dėl ko negalima tinkamai konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytos neturtinės žalos dydžio ir atsakovo padarytų veiksmų. Todėl, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad nenustatytos sąlygos neturtinei žalai atlyginti (nenustatytos civilinei atsakomybei kilti visos keturios sąlygos) (CPK 12, 178, 179 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

35. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimis, palūkanas priteisiant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 d. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje, teismo vertinimu, nurodytos taisyklės taikymas neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo. Kaip matyti iš trijų ieškovės reikalavimų teismas tenkino tik vieną reikalavimą ir jį tenkino iš dalies, kitus du reikalavimus atmetė, tačiau teismas pripažino, kad ieškovės teisės buvo pažeistos. Todėl, teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga šioje byloje šalims nepriteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų vienai kitos atžvilgiu (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis), išskyrus 20 Eur žyminio mokesčio sumą už iš esmės tenkintą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.

37. Ieškovei 2021 m. lapkričio 3 d. patikslintus ieškinio reikalavimus ir turtinį reikalavimą dėl 3850 Eur kompensacijos priteisimo sumažinus iki 511,38 Eur, ieškovei grąžinti 96 Eur žyminio mokesčio permoką (t. 1, b. l. 32, CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, liudytojams, sudaro 39,60 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (LR CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 255,69 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2021 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 39,60 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 96 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 28 d. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Renata Kasimovienė