Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, R. K., A. K., K. K., A. K., Z. K., B. K., A. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kadangi turtas įgytas pareiškėjos tėvams gyvenant santuokoje, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos tėvas B. K. po sutuoktinės J. G. K. mirties liko gyventi jų kartu pasistatytuose pastatuose, pagal paskirtį naudojo namų valdos paskirties žemės sklypą, esantį prie pastatų, o taip pat ir kitus žemės sklypus, esančius kiek toliau nuo namų. B. K. mokėjo visus su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius už: elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą. Nuo J. G. K. mirties iki B. K. mirties praėjo kiek daugiau nei pusmetis. B. K. sveikatos būklė sparčiai blogėjo, tačiau jis rūpinosi visu po žmonos mirties likusiu turtu, valdė šį turtą kaip savo, neišskirdamas mirusios sutuoktinės dalies bendrojoje nuosavybėje. Nežiūrint to, kad B. K. valdė ir tvarkė po sutuoktinės J. G. K. mirties likusį turtą, dokumentų, patvirtinančių valdymo faktą pateikti nėra jokios galimybės, todėl priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir visiems mirusios J. G. K. ir mirusio B. K. įpėdiniams, nes tik teismui nustačius juridinę reikšmę turinį faktą, galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ne tik į tėvui priklausiusią turto dalį, bet ir į tą turto dalį, kuri priklausė J. G. K., kurią tėvas valdė, tačiau savalaikiai, t. y. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, neįformino palikimo priėmimo dokumentų notarų biure.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. T. yra J. G. k. ir B. K. dukra. Iš medicininių mirties liudijimų matyti, kad J. G. K. mirė (duomenys neskelbtini), B. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Gyventojų registro pažymą, J. G. K. ir B. K. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), jie turėjo vaikus: Z. K., V. K. (miręs (duomenys neskelbtini)), A. K., A. K., B. K., A. K. ir I. T.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad J. G. K. nebuvo sudariusi testamento, nėra duomenų, kad būtų pareiškimų dėl palikimo atsisakymo, nėra pareiškimų dėl palikimo priėmimo ne palikimo atsiradimo vietos notarų biure, taip pat neregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, J. G. K. registruotos nuosavybės teisės į: 0,15 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. vasario 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. 73/05-0103; pastatus: gyvenamąjį namą, kurio UN (duomenys neskelbtini), viralinę su rūsiu, kurios UN (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio UN (duomenys neskelbtini), kluoną, kurio UN (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio UN (duomenys neskelbtini), garažą, kurio UN (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 3 d. statinio priėmimo naudotis aktą Nr. 278; 0,12 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. lapkričio 18 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-10200; 0,40 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. lapkričio 18 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-10200; 0,34 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. lapkričio 18 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-10200. Turtas įgytas santuokos metu, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

16. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. G. K. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjos turtą po jos mirties sudarė žemės sklypas ir pastatai (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) kaimuose. Minimą turtą po sutuoktinės mirties perėmė valdyti ir juo disponavo sutuoktinis B. K., nes liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame name ir juo visu rūpinosi kaip savu, taip pat rūpinosi ir žemės valda prie namo, bei kitais žemės sklypais. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio iš kurių matyti, kad turtu rūpintasi, mokėti mokesčiai, tame tarpe ir už elektrą – nustatyta, kad turtu rūpinamasi ir po B. K. mirties (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėja, per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl mirusios J. G. K. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, nes manė, jog neetiška tvarkyti turto paveldėjimo klausimą dar esant gyvam jų tėvui, kurie abu su sutuoktine nuosavybės teisėmis valdė visą, J. G. K. vardu viešajame registre registruotą, turtą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo B. K. išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad jis po palikėjos J. G. K. mirties perėmė jos turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.

17. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

18. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

19. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas B. K. po sutuoktinės J. G. K. mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, juo visu rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo, disponavo visu jam ir palikėjai j. G. K. priklausiusiu turtu (gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypai), neišskirdamas jokios turto dalies. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą įtrauktų suinteresuotų asmenų atsiliepimai. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. B. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) po J. G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

20. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėja, jos tėvas B. K. dar būdamas gyvas rūpinosi visu turtu, juo naudojosi kaip savu. Iš aptarto laikytina, kad B. K. kaip palikėjo sutuoktinis perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjai. (CK 5.50 str. 2 d.)

21. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes B. K. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po J. G. K. mirties. Pareiškėja I. T. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad B. K. po J. G. K. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po J. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.