Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Ignitis” ieškinį atsakovui K. Z. dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo UAB „MBK statyba“ prašo ieškovui taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pareiškė ieškinį trečiajam asmeniui, teikė netikrą informaciją. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energijąlaikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2019-11-30.Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rašytinė energijos teikimo sutarties 2016-05-18,nurodyta sutartis nutraukta 2020-01-12. CK 6.383 straipsnis numato, kad pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę ieškovei(CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovei iš atsakovės priteistina 111,04 Eur skola.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamosu ieškovės patirtos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas atmeta trečiojo asmens UAB „MBK statyba“ prašymą skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą civilinėmis procesinėmis teisėmis, prašymą priteisti atstovavimo išlaidas. Tretysis asmuo nevykdė LR CPK 42 str. 5 d. reikalavimo - šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, teikti įrodymus.

Tretysis asmuo teikė procesinius dokumentus, tačiau neteikė įrodymų, procesiniuose dokumentuose nenurodė teisės normų ir faktinių aplinkybių. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-323-987/2017, kuri tęsėsi nuo 2013 metų, 2017 kovo 23 d. priimtas sprendimas, kur sprendimo aprašomojoje dalyje teisiškai įvertinti trečiojo asmens UAB „MBK statyba“ atlikti veiksmai perleidžiant butą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei K. Z.:„atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „MBK statyba“ nepateikė jokių paaiškinimų dėl buto pardavimo būdo, tai yra kodėl butas nebuvo pardavinėjamas įprasta nekilnojamojo turto realizavimo tvarka, patalpinant skelbimus apie buto pardavimą internete arba naudojantis nekilnojamojo turto agento pagalba; atsakovė nepaaiškina kaip ir kokiu būdu ji surado du pirkėjus, iš kurių vienas J. T. gyveno (duomenys neskelbtini), o kita K. Z. – (duomenys neskelbtini); kodėl būtent šiems pirkėjams pardavė butą už beveik dvigubai mažesnę kainą ir neieškojo kitų pirkėjų, galinčių pasiūlyti didesnę kainą.

Teismas, atsižvelgęs neprotingai mažą buto pardavimo kainą, bei įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „MBK statyba“ neįrodė būtinumo butą parduoti neįprastomis sąlygomis (tai yra konkretiems fiziniams asmenims, o ne pasiūlant butą pirkti viešai visiems potencialiems pirkėjams), sprendžia, kad skolininkei sudarius pastarąjį sandorį (bei preliminaria sutartimi susitarus dėl tokio sandorio sudarymo) buvo perleistas iš esmės vienintelis vertingas atsakovės turtas, į kurį ieškovė galėjo nukreipti išieškojimą, bei praktiškai nebeliko realios skolininkės galimybės atsiskaityti su kreditore, kas pagal kasacinio teismo praktiką laikoma kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu, kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-262/2008, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-314-706/2016 ir kt.). Pastarąją išvadą patvirtina ir tolesni įvykiai po ginčijamų sandorių sudarymo, tai yra atsakovės įsiskolinimo augimas ieškovei bei ieškovės negalėjimas išsiieškoti kitais teismų sprendimais priteistos pastarosios skolos, antstoliui nerandant jokio vertingo atsakovės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (b.l. 45-56, t. III).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir antroji bei trečioji sąlygos, būtinos sandorio nuginčijimui actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl ketvirtosios ir penktosios sąlygų egzistavimo, aukščiau sprendime nustatė, kad butas buvo parduotas už esmingai mažesnę kainą nei vidutinė jo rinkos vertė. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jo rinkos vertė, taikomas CK6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-84/2013). Tokiu atveju sandorį su skolininku sudariusiai šaliai tenka įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jos nesąžiningumą ir apsiginti nuo reiškiamo ieškinio (CPK178 straipsnis).

Teismui aukščiau sprendime nustačius, jog atsakovų pateikti įrodymai apie buto defektus ir būtinus atlikti remonto darbo nepaneigė turto vertintojų pažymoje ir konsultacijoje nurodytos turto rinkos vidutinės vertės (beveik dvigubai didesnės nei turto pardavimo kaina), konstatuojama, kad atsakovai nepaneigė CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, kuomet turtas buvo parduotas už beveik dvigubai mažesnę nei rinkos kainą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

Be to, teismas pažymi, kad atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Visų pirma, paties buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovų sąžiningumo, nes (kaip aukščiau sprendime buvo minėta) nėra jokio logiško paaiškinimo iš kur atsakovas J. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini)bei neužsiimantis kokia nors ūkine-komercine veikla, taip pat iš kur atsakovė K. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini), sužinojo apie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBK statyba“ ketinimą parduoti butą, apie ką niekur nebuvo viešai skelbta. Visų antra, nėra jokio logiško paaiškinimo kokiu tikslu du visiškai nepažįstami fiziniai asmenys nusprendžia įsigyti butą bendrojon dalinėn nuosavybėn ir bendrai jį valdyti bei juo disponuoti. Trečia, tik uždarosios akcinės bendrovės „MBK statyba“ vidaus apskaitos dokumentai patvirtina, kad už butą buvo sumokėtą grynaisiais pinigais (b.l. 115-121, t. II), į bylą nepateikti jokie objektyvus duomenys apie piniginių lėšų gabenimą per sieną ar jų konvertavimą iš Baltarusijos ir Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą. Penkta, iš 2015 m. gegužės 29 d. UAB „IdeArt“ konsultacijos dėl buto rinkos vertės nustatymo pažymos matyti, kad šią konsultaciją užsakė VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“, atstovaujamas direktoriaus I. R., ir buto savininkė K. Z.. Tas pats asmuo I. R. byloje veikė kaip atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBK statyba“ įgaliotas atstovas-teisininkas (b.l. 145-148, t. I); iš teismo išreikalautų viešų registrų duomenų matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „MBK statyba“ akcininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „Romiris“, kurios vadovu nurodytas tas pats asmuo I. R. (b.l. 60, 86-89, t. III). Kaip matyti iš konsultacijos dėl buto vertės nuotraukų, buto patalpose 2015 m. gegužės mėnesį yra visi biuro baldai ir technika, taip pat biuro reikmenys, tualete yra higiennos reikmenys, biure auga gėlės (b.l. 149-150, t. II). Vadinasi, butas ir toliau (po jo pardavimo fiziniams asmenims praėjus daugiau nei pusantrų metų) buvo naudojamas kaip biuro patalpos, tačiau nei vienas iš fizinių asmenų (buto pirkėjų) tam neprieštaravo. Šešta, kaip matyti iš 2015 m. birželio 9 d. atsakovės direktoriaus A. B. pranešimo, pastarasis asmeniškai buvo informavęs apie teismo posėdį tiek atsakovę K. Z., tiek J. T. paveldėtoją P. T. (b.l. 201, t. II). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš atsakovės K. Z. atstovo pateiktos atsiskaitymo knygelės už butą matyti, jog nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. gruodžio mėnesio K. Z. vardu buvo mokėta už buto komunalinius mokesčius; interneto ar/ir kabelinės televizijos (C gates) paslaugas bei už mobilaus ryšio TELE 2 paslaugas, lietuviškais žymenimis įrašant atsakovės vardą ir pavardę, buto adresą, taip pat įvardinant kiekvieną mėnesį lietuvių kalba bei naudojant tinkamą linksnį (b.l. 126-134, t. III). Tuo tarpu atsiliepime atsakovė parašė savo vardą ir pavardę naudodama abėcėlę „kirilica“ bei nurodydama, kad teismui siunčia tik lietuvišką atsiliepimo tekstą; preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta rusų-lietuvių kalba, o buto pirkimo-pardavimo sutartis atsakovei išversta į rusų kalbą (b.l. 96-98, 111-113, t. I; b.l. 159-168, t. II). Byloje nėra duomenų, kad ginčo butu būtų rūpinęsis ar už jį mokėjęs mokesčius, jame gyvenęs J. T. ar jo teisių perėmėjas P. T.. Visos šios aplinkybės suponuoja prielaidą, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBK statyba“ vardu veikiantys asmenys yra susiję su buto pirkėja K. Z. bei P. T., kas taip pat patvirtina ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad egzistuoja ir ketvirtoji bei penktoji sąlygos – ginčo sandorio šalių nesąžiningumas – kurios būtinos sandorio nuginčijimui actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1-2 dalys)“.

Ieškovas, nebūdamas civilinėje byloje Nr.2-323-987/2017 proceso dalyvis, neturėdamas prieigos prie LITEKO sistemos, neturėdamas teisės pasinaudoti sistema, susipažinti su bylos medžiaga ir priimto teismo sprendimu, turėjo teisę sąžiningai klysti ir naudojosi turimomis procesinėmis teisėmis sąžiningai, ko negalima pasakyti apie trečiąjį asmenį, kuris nebuvo suinteresuotas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti tiesą, neteikė įrodymų. Civilinėje byloje Nr. 2-323-987/2017, 2017 kovo 23 d. priimtas sprendimas po apeliacinio proceso 2018-04-10 įsiteisėjo (civilinė byla Nr. 2A-413-577/2018). Teismas civilinėje byloje Nr.2-323-987/2017 padarė išvadą, kad UAB „MBK statyba“, siekdama išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo, sudarė sandorį su K. Z. dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, po buto perleidimo sandorio jos vardu mokėjo mokesčius, todėl ieškovas pareikšdamas trečiajam asmeniui ieškinį teisėmis nepiktnaudžiavo. Nekilnojamojo turto registro teikiami duomenys yra apie atliktą nekilnojamojo turto teisinę registraciją, o ne teismo sprendimus dėl nekilnojamojo turto priteisimo, todėl pagal 2016-05-18sutartį elektros energijos vartotoja buvo K. Z., ir tik ieškovo yra subjektinė teisė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš nekilnojamojo turto savininko, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl restitucijos taikymo sandorio nekilnojamuoju turtu panaikinimo byloje. Teismas atmeta trečiojo asmens UAB „MBK statyba“ prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas, nes bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens procesiniai veiksmai buvo nukreipti ne teikti įrodymus, padėti nustatyti byloje faktines aplinkybes, išsiaiškinti tiesą, o suklaidinti teismą, ieškovą ir gauti turtinę naudą iš ieškovo,nepagrįstai teigiant apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tikrovės neatitinkančių teiginių skleidimas, faktinių aplinkybių slėpimas nėra teisinė pagalba, todėl ji neatlyginama. LR CPK 93 str. 4 d. nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Trečiojo asmens UAB „MBK statyba“ procesinis elgesys neatitiko sąžiningo elgesio kriterijaus,LR CPK 42 str. 5 d. reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini)) 111,04Eur (vieno šimto vienuolikos eurų04ct) skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (111,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 9)iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eurų (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB ,,Ignitis“, į.k. 303383884, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.