- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- eI3-2412-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05240-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- H. T. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ilonai Volodkovič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl termino pateikti dokumentus ir dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. T. Š. su prašymu kreipėsi į teismą ir prašo atnaujinti terminą dokumentų, įrodančių nuosavybės teisių atkūrimą, pateikimui ir pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti terminą pareiškėjai H. T. Š. paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į 14 ha žemės atkūrimo į B. G. turėtą nuosavybę į 3 ha sodo žemės, 1 ha pievos, 1 ha miško, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos žemės, 7 ha dirbamos žemės, esančią (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad po M. G. mirties iki nacionalizacijos ir po jos, mirusiojo žemę valdė ir naudojo kaip savo jos tėvas B. G.. Kiek yra žinoma, žemė buvo palikta testamentu, tačiau testamentas su paveldėjimo teisės liudijimu ir senelio mirties liudijimas sudegė 1960 m. gaisro metu (duomenys neskelbtini), tada sudegė 12 kaimo namų. Minimas aplinkybes patvirtina 2012-06-14 Lietuvos ypatingo archyvo pažyma. Lietuvos valstybinio archyvo duomenimis M. G. priklausė 3 ha sodo žemės, 1 ha pievos, 1 ha miško, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos žemės, 7 ha dirbamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuriuos po M. G. mirties paveldėjo B. G..
Kadangi dokumentai sudegė ir nėra išlikę, įrodymų, kad palikimas buvo priimtas nėra. Palikimo atsiradimo metu teritorija priklausė Lenkijos Respublikai, todėl visi dokumentai buvo tvarkomi per tuo metu buvusios teritorijos valstybę, tačiau net ir esant galimybei ieškoti šių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nebuvo reikšminga, nes tuo metu žemė ir kitas nekilojamas turtas buvo nacionalizuotas.
Ji nori įteisinti savo turimas teises, tačiau šiuo metu to padaryti negali, nes archyvo duomenimis, norimos atkurti žemės savininku nurodytas senelis M. G., kuris, kaip buvo nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2020-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3048-415/2020, mirė anksčiau, negu prasidėjo nacionalizacija.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagal turto buvimo vietą kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad B. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti po M. G. mirties. Minimas aplinkybes ji įrodinėja pateiktais įrodymais, paaiškinimais ir atsivestų liudytojų pagalba. Byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teisme Šalčininkų rūmuose c. b. e2YT-1596-604/2022, kurio sprendimas bus kaip įrodantis dokumentas nuosavybės teisių atkūrimui.
Pareiškėja paaiškina, kad ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Šalčininkų skyrių dėl nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo, kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė jos seneliui M. G.. NŽT Šalčininkų skyriaus atsakė, kad nuosavybės teisių atkūrimo į buvusį žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę procedūra galėtų būti pradėta tik tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teisę bus pateiktas teismo sprendimas, kuriuo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai.
Pareiškėja pažymi, kad NŽT Šalčininkų skyrius, atsakydamas į jos prašymą atkurti nuosavybės teises, patvirtino, kad 1991-12-24 į Šalčininkų raj. Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi buvusio savininko sūnus B. G., tačiau iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino (iki 2003-12-31) pabaigos nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad 1991 m. B. G. buvo 87 metai. Tuo metu jis sunkiai sirgo, buvo gulintis, o (duomenys neskelbtini) mirė nuo senatvės.
Pareiškėja pažymi, kad NŽT suklaidino B. G., nes nurodė įrodinėti jo tėvo giminystės ryšį, o ne jo pačio nuosavybę į prašomą atkurti žemę. Minimas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė M. G., o jam mirus, jį perėmė jos tėvas B. G., kuris kreipimosi į NŽT metu buvo minimo turto savininku. NŽT suklaidino B. G., o vėliau ir jo paveldėtojus, nes tik 2019 m. teisme paaiškėjo, kad M. G. mirė iki nacionalizacijos, o iki šiol buvo prašoma atnešti tik giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą.
Pareiškėja paaiškina, kad B. G. mirus, paveldėjimo klausimais ir visais kitais dokumentais šeimoje visada rūpinosi jos mama J. G., nes ji mokėjo skaityti ir šiek tiek rašyti. Jos mama turėjo silpną širdį, buvo silpnos sveikatos ir labai jautriai reaguodavo į klausimus apie turto dalybas, visada susigraudindavo, jai šie klausimai asocijuodavosi su mirtimi, todėl šeimoje jų vengė. 2003 m. jos mama, J. G., norėjo parašyti testamentą, tačiau paaiškėjo, kad žemė, miškas, pieva ir kt. nekilnojamasis turtas, kuris turėjo jai atitekti po vyro, B. G., mirties nebuvo jam atkurtas. 2003-03-31 J. G., kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti 3 ha sodo žemę, 1 ha pievos, 1 ha miško, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos žemės, 7 ha dirbamos žemės, priklausančias B. G., esančias (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad iš mamos kalbų suprato, kad mamai kreipiantis dėl tėvui turėjusios priklausyti žemės grąžinimo, ji buvo grąžinta. Tačiau, mamai sergant, peržiūrėjo dokumentus, rado 1998-04-06 rajono žemėtvarkos skyriais Jašiūnų seniūnijos atmintinę, kurioje buvo nurodyta, kad norint atkurti nuosavybę į žemę reikalinga pateikti tėvo gimimo liudijimą ir senelio M. G. pažymą patvirtinančią mirties faktą. Kelis kartus ji kreipėsi į įvairias institucijas, galinčias turėti šį reikalingą pateikti dokumentą, tame tarpe ir į archyvą, tačiau tik 2010-12-01 Lietuvos valstybės istorijos archyve, Turgelių Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad (duomenys neskelbtini) Piliakalnių kaime mirė M. G..
J. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Mamos mirties dienai pareiškėjai buvo 64 m., ji pati turėjo sveikatos problemų, todėl atsigavusi po mamos mirties ir pasijutusi geriau, vėl ėmė domėtis apie seneliui priklausančią žemę. Siekdama atkurti nuosavybės teises, 2014-05-12 pakartotinai kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių. Sulaukusi neigiamo atsakymo, esant ankstesnėms sveikatos problemoms, ji 2014 m. patyrė infarktą, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, po ko sekė ilga reabilitacija. Ligos padariniai buvo šalinami kelis metus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad laiku susitvarkyti žemės nuosavybės reikalų negalėjo ir todėl, kad padėjo vienišai dukrai auginti anūkę (gimusi 2005 m.), kuri buvo labai nerami, hiperaktyvi mergaitė. 2015 m. mergaitei būnant 10 m. ypatingai pasireiškė jos hiperaktyvumas, po ko ji turėjo paveldėtą širdies nepakankamumo problemą, buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. Visiems 2015 m. buvo labai sunkūs. Pareiškėja nurodo, kad ją užgriuvo dar viena nelaimė, nes jos vyrui gydytojai diagnozavo kraujagyslių užsikimšimą. 2016 m. jos vyrui Viktorui buvo atlikta 4 kraujagyslių praputimo operacijų. Vyras patyrė smegenų insultą. 2017 m. vyrui buvo diagnozuotas galvos smegenų vėžys. Jos vyras tapo nesavarankiškas, dėl silpno orientavimosi aplinkoje jam buvo reikalinga pagalba. Situacija pagerėjo, tačiau neilgam, piktybinis navikas atsinaujino, teko atlikti pakartotinę smegenų operaciją, tačiau (duomenys neskelbtini) jos vyras mirė.
Pareiškėja nurodo, kad mirus vyrui ją vėl užplūdo prisiminimai apie tėvą, todėl 2019-04-01 kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių dėl dokumentų kopijų gavimo, o gavusi trūkstamus dokumentus kreipėsi dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo. NŽT Šalčininkų skyrius atsakė, kad nuosavybės teisių atkūrimo į buvusią iki nacionalizacijos turėtą žemę procedūra galėtų būti pradėta tik tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises bus pateiktas teismo sprendimas, kuriuo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nustatyti terminai. 2019-06-27 ji manydama, kad pagal NŽT reikalavimą reikia kreiptis į teismą su pareiškimu pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių į 14 ha žemės atkūrimo į M. G. turėtą nuosavybę, o ne į B. G. turėtą nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-10-31sprendimu pareiškimą dėl praleisto termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. G. turėtą nuosavybę atnaujinimo atmetė. LVAT 2020-12-22 nutartimi jos apeliacinį skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad NŽT netinkamai įvertino situaciją ir suklaidino ją, nurodydama pildyti prašymą atkurti tėvo M. G. nuosavybę dėl ko B. G. ir jo įpėdiniams nebuvo atkurta nuosavybė į žemę. Norėdama apginti savo teises, ji 2021-06-21 kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, tačiau 2021-09-28 gavo atsakymą, kad pareiškimą teismas atsisakė priimti.
Pareiškėja pažymi, kad pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą pateikė 1991-12-24 jos tėvas B. G.; 2003 m. kreipėsi jos mama J. G. (kreipimosi metu jai buvo 86 metai); 2014-05-12 kreipėsi ji; 2019-04-01 ji kreipėsi pakartotinai.
Pareiškėja teigia, kad kreipdamiesi Nuosavybės atkūrimo įstatyme nustatytu laiku, realizavo savo teisę, tačiau dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių negalėjo savo teisės įgyvendinti. Pareiškėja yra tos nuomonės, kad nurodytos aplinkybės, kurios sutrukdė jai įstatymų nustatytais terminais kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra svarbios.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti.
NŽT nurodo, kad pareiškėja teisingai nurodo, kad dėl nuosavybės teisių į M. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo 1991-12-24 į Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi buvusio savininko sūnus, pareiškėjos tėvas, B. G., tačiau iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino (iki 2003-12-31) pabaigos nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų (buvusio savininko mirties liudijimo). Pareiškėja taip pat teisingai nurodo, kad ji ir pati 2014 m. ir 2019 m. kreipėsi į Šalčininkų skyrių dėl nuosavybės teisių į būtent M. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Pažymi, kad į pareiškėjos prašymus buvo atsakoma motyvuotai ir aiškiai. Šalčininkų skyrius 2019-05-08 raštu Nr. 43SD-1188-(14.43.104), atsakydamas į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad Šalčininkų skyrius 2014-05-13 raštu Nr. 43SD-(14.43.104.)-985 jau buvo paaiškinęs, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas iki 2001-12-31 terminas prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti, o to paties straipsnio 4 dalyje - iki 2003-12-31 terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Taip pat paaiškino, kad pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taip pat nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei Šalčininkų skyriui kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises bus pateiktas teismo sprendimas, kuriuo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai. Kitaip tariant, Šalčininkų skyrius neturėjo pagrindo priimti jokių dokumentų ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, kadangi buvo praleisti įstatymų nustatyti terminai. Taigi, pareiškėjai jau nuo 2014 m. buvo žinoma, kad bet kokiu atveju pareiškėjai reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą tik 2019 metais. Taigi, pareiškėja elgėsi pasyviai, savo interesų negynė 5 metus, o tai laikytina nerūpestingo ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybe. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-10-31 sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo (Administracinė byla Nr. eI-4406-872/2019), o LVAT pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-10-31 sprendimą paliko nepakeistą (Administracinė byla Nr. eA-3048-415/2020).
Žemesnės instancijos teismas
NŽT nesutinkame su pareiškėjos teigimu, kad NŽT suklaidino B. G., nes nurodė įrodinėti jo tėvo giminystės ryšį, o ne jo pačio nuosavybę į prašomą atkurti žemę. Minimas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini., priklausė M. G., o jam mirus perėmė pareiškėjos tėvas B. G., kuris kreipimosi į NŽT dėl nuosavybės atkūrimo, nes buvo minimo turto savininku.
NŽT atkreipia dėmesį, kad prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas konkretus asmuo - M. G., į kurio turtą siekė atkurti nuosavybės teises B. G.. Į Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi B. G.. Pateiktame prašyme nurodyti duomenys ir pateikti dokumentai patvirtino, kad siekiama atkurti nuosavybės teises į M. G. turtą. Atkreipia dėmesį, kad B. G. Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai nepateikė dokumentų, patvirtinančių būtent jo nuosavybės teisę į turėtą žemę. Todėl nacionalizacijos metu (1940-07-22) B. G. negalėjo būti (duomenys neskelbtini) žemės savininkas. Atsižvelgiant į tai, institucija pagrįstai reikalavo pateikti trūkstamus dokumentus, nors pats pretendentas, kaip matyti, elgėsi pasyviai. Pažymi, kad pretendentui buvo išsiųsta 1998-04-08 Jašiūnų seniūnijos atmintinė, kurioje nurodyta, jog papildomai rajono žemėtvarkos skyriui būtina pateikti M. G. mirties liudijimą ir B. G. gimimo liudijimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, po tėvo mirties jau pati pareiškėja galėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau objektyviai nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėja pati galėjo būti iniciatyvi ir intensyviai domėtis žemės klausimais, tačiau visiškai neaišku, kodėl to nepadarė nuo pareiškėjos tėvo mirties iki 2021 m. Tik netenkinus pareiškėjos prašymo teisme (aukščiau minėtos bylose), pareiškėja nurodė, kad dabar siekiama atkurti nuosavybės teises į B. G. turtą. Tačiau pareiškėja neturi dokumentų, kurie įrodytų, kad B. G. iki nacionalizacijos buvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini) savininkas.
Pareiškėja klaidina teismą, kad tik teisme paaiškėjo, kad M. G. mirė iki nacionalizacijos. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje liudytoja J. R. (pareiškėjos dukra) paliudijo, jog ji kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvą ir buvo rastas įrašas apie M. G. mirties datą. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010-12-01 pažyma Nr. (Pl-7869)P2-7779 patvirtina, jog Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Turgelių Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad M. G. mirė 1932 metais, (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi, jau nuo 2010 metų pareiškėjai yra žinoma M. G. mirties data.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2003 m. jos mama, J. G., norėjo parašyti testamentą, tačiau paaiškėjo, kad žemė, miškas, pieva ir kt. nekilnojamasis turtas, kuris turėjo jai atitekti po vyro, B. G., mirties nebuvo jam atkurtas. Pareiškėjos mamai sergant ji peržiūrėjo dokumentus, rado 1998-04-06 rajono žemėtvarkos skyriais Jašiūnų seniūnijos atmintinę, kurioje buvo nurodyta, kad norint atkurti nuosavybę j žemę reikalinga pateikti tėvo gimimo liudijimą ir senelio M. G. pažymą patvirtinanti mirties faktą. Taigi pareiškėja turėjo pakankamą informaciją apie pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą net nuo 2003 metų, tačiau pareiškėja nenurodo objektyvių priežasčių dėl ko nesiėmė veiksmų procedūrai užbaigti.
Pareiškėja nurodo, kad kelis kartus kreipėsi į įvairias institucijas, tame tarpe ir į archyvą, galinčias turėti M. G. mirties faktą patvirtinantį dokumentą, tačiau tokį dokumentą gavo tik 2010-12-01. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ji išties iki 2010 metų aktyviai kreipėsi į institucijas, archyvus ir kad negavo iš jų reikalingos informacijos.
NŽT nurodo, kad nesutinka su pareiškėja, kad nuosavybės teisės neatkurtos iki šiol dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos neteisingos informacijos pateikimo. Kaip minėta, pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka tik patiems pretendentams. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusi institucija ją suklaidino ir dėl to pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti teisę įstatyme nustatytu laiku paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turtą. Pareiškėja nepakankamai rūpinosi savo subjektyvių teisių realizavimu. Šalčininkų skyrius į pateiktus pareiškėjos prašymus atsakydavo laiku, išsamiai, teikdavo reikalingą informaciją. Be to, net galimai netinkamos informacijos pareiškėjai pateikimas ar informacijos apskritai nepateikimas, nėra tos aplinkybės, kurios objektyviai galėjo kliudyti pareiškėjai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo tokį ilgą laiką. pareiškėja išties daug metų (nuo tėvo mirties, o vėliau ir nuo pažymos, patvirtinančio M. G. mirties datą) nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu.
Pareiškėja prašymą atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą grindžia aplinkybe, kad jai nebuvo žinoma M. G. mirties data. Kaip minėta, M. G. mirties data paaiškėjo 2010 metais gavus Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010-12-01 pažymą Nr. (Pl-7869)P2-7779. NŽT mano, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pareiškėja jau nuo 2010 metų turėjo pažymą, patvirtinančią senelio (M. G.) mirties faktą, o tik 2014 metais kreipėsi į Šalčininkų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ir nors Šalčininkų skyrius dar 2014 m. raštu išsamiai paaiškino pareiškėjai kaip reikėtų elgtis, tačiau pareiškėja delsė pateikti administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistus terminus dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinkdama tokį elgesio modelį, ir į teismą kreipėsi tik 2019 metais.
NŽT nurodo, kad laikosi pozicijos, jog pareiškėjos ir jos giminaičių sveikatos būklė negali būti pateisinama ir svarbi praleistam terminui atnaujinti, negali būti laikoma objektyvia kliūtimi dėl kurios ji pati ar per įgaliotus asmenis negalėjo per daugiau nei 10 metų pateikti visų reikalingų dokumentų arba kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad palaiko ir sutinka su NŽT pateikta pozicija, kadangi ši institucija pagal kompetenciją turi pasisakyti dėl pateikto pareiškėjos prašymo pagrįstumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju VĮ Turto bankui byloje nereiškiami jokie reikalavimai, įmonė nesusijusi su skundžiamų sprendimų priėmimu taip pat suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas patikėjimo teise niekada nedisponavo ginčo turtu bei šis turtas nebuvo perduotas jam patikėjimo teise.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl pareiškimo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms. Taip pat pažymi, kad VĮ Turto bankas, kaip proceso dalyvis, nedalyvavo ir LVAT administracinės bylos Nr. eA-3048-415/2020 nagrinėjime.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė prašymą patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į B. G. turėtą nuosavybę, esančia (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą ir pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad 1991-12-24 į Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises kreipėsi buvusio savininko (M. G.) sūnus B. G., tačiau iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino (iki 2003-12-31) pabaigos jis nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų (buvusio savininko mirties liudijimo).
Jašiūnų seniūnijos 1998-04-08 atmintinėje nurodyta, jog papildomai rajono žemėtvarkos skyriui būtina pateikti M. G. mirties liudijimą ir B. G. gimimo liudijimą.
Pareiškėjos motina J. G. 2003-03-31 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti žemę (duomenys neskelbtini), priklausančią B. G..
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010-12-01 pažyma Nr. (P1-7869)P2-7779 patvirtina, jog Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Turgelių Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime mirė M. G., J. sūnus.
Pareiškėja pakartotinai 2014-05-12 ir 2019-04-01 kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
NŽT Šalčininkų skyrius 2019-05-08 raštu Nr. 43SD-1188(14.43.104), atsakydamas į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad Šalčininkų skyrius 2014-05-13 raštu jau buvo paaiškinęs, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas iki 2001-12-31 terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Taip pat nurodė, kad nėra duomenų, kad buvo pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises įrodantys dokumentai. Informavo, kad tik turint nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą ir teismui atnaujinus terminą prašymui bei nuosavybės teisės ir giminystės ryšius įrodantiems dokumentams pateikti, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 5 ir 11 punktai.
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistą terminą atnaujina teismas.
Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi, terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikti baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, o pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir Atkūrimo tvarkos 11 punkto 1 dalį, terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003-12-31, kurį teismas taip pat gali atnaujinti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į tėvo B. G. valdytą 14 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau terminas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra pasibaigęs prieš 16 metų.
Pagal LVAT praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001-12-31, pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai (žr., pvz., 2010 -03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-409/2010).
Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir dokumentams, patvirtinantiems giminystės ryšį, suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remdamiesi Atkūrimo įstatymu.
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, jie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šioms teisėms atkurti reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., LVAT 2009-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-529/2009; 2009-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-772/2009). Taigi, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2014-03-28 sprendimą Nr. A-858-109/2014, 2014-02-27 nutartį Nr. A-492-530/2014).
Vertinant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir elgesio, sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis elgdamasis pagal standartus galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjos tėvo ir motinos, tiek pačios pareiškėjos bei kitų jos artimųjų giminaičių sveikatos būklė per laikotarpį nuo pat atkūrimo termino pradžios (1991 m.) iki 2019 metų buvo prasta. Pareiškėja šią aplinkybę įrodinėja į bylą pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, jog pareiškėja ir jos giminaičiai serga įvairiomis ligomis, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai nustatyti susirgimai objektyviai ir sistemingai trukdė per tokį ilgą laikotarpį pateikti prašymą bei rūpintis reikiamos informacijos gavimu pačiai ar tai padaryti su kitų asmenų pagalba iki minėto termino pasibaigimo, byloje nėra pateikta.
Pareiškėja skunde nurodo, kad jos tėvas B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, po tėvo mirties pareiškėja galėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau objektyviai nesiėmė jokių veiksmų po tėvo mirties iki 2021 m. Tik netenkinus pareiškėjos prašymo teisme atkurti nuosavybės teises į M. G. (pareiškėjos senelis) iki nacionalizacijos turėtą ir valdytą 14 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) , pareiškėja nurodo, kad dabar siekia atkurti nuosavybės teises į B. G. turtą. Tačiau pareiškėja neturi dokumentų, kurie įrodytų, kad B. G. iki nacionalizacijos buvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini) savininkas.
Pažymėtina, kad pareiškėja 2019 metais kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl M. G. iki nacionalizacijos turėtą ir valdytą 14 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-10-31 sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo (Administracinė byla Nr. eI-4406-872/2019). Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog nacionalizacijos metu (1940-07-22) M. G. negalėjo būti (duomenys neskelbtini) žemės savininku, nes tuo metu jau buvo miręs (mirė (duomenys neskelbtini)). LVAT 2020-12-22 nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.
Teismo įsitikinu, kad administracinės bylos Nr. eI-4406-872/2019 nagrinėjimo metu teismo posėdyje liudytoja J. R. (pareiškėjos dukra) paliudijo, jog ji kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvą ir buvo rastas įrašas apie M. G. mirties datą. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010-12-01 pažyma Nr. (Pl-7869)P2-7779 patvirtina, jog Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Turgelių Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėja jau nuo 2010 metų žinojo M. G. mirties datą.
Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad NŽT suklaidino jos tėvą B. G., nes nurodė įrodinėti jo tėvo giminystės ryšį, o ne jo pačio nuosavybę į prašomą atkurti žemę.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismui yra pateikusi prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos tėvas B. G. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. mirties. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-05-10 nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas sprendė, kad nesant atnaujintiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytiems terminams, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, t. y. nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, todėl nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2022-08-04 nutartimi pareiškėjos H. T. Š. atskirąjį skundą atmetė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-10 nutartį paliko nepakeistą.
Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvui B. G., po jo tėvo mirties, nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo M. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, teismai konstatavo, kad nacionalizacijos metu (1940-07-22) M. G. negalėjo būti (duomenys neskelbtini) žemės savininku, nes tuo metu jau buvo miręs (mirė (duomenys neskelbtini)), Vilniaus regiono apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos tėvas B. G. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. mirties. Taip pat nustatyta, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreiptasi 4 kartus: 1991-12-24 su prašymu atkurti nuosavybę kreipėsi pareiškėjos tėvas B. G., tačiau (duomenys neskelbtini) jis mirė; 2003 m. kreipėsi pareiškėjos mama J. G.; 2014-05-12 kreipėsi pati pareiškėja; 2019-04-01 pakartotinai kreipėsi pareiškėja. Pareiškėjai NŽT ne kartą išaiškino kokių veiksmų ji turi imtis, tačiau pareiškėja nurodytais išaiškinimais nesivadovavo. Skunde teigia, kad pateikti NŽT prašomus dokumentus trukdė artimųjų ir pačios sveikata.
Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., LVAT 2010-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010, 2019-06-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-866-629/2019).
Pagal LVAT suformuotą praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001-12-31, pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai (žr., pvz., LVAT 2010-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, kad būtų išvengta kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisėms į žemę atkurti (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008). Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (žr. LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).
Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remdamiesi Atkūrimo įstatymu.
Kaip nustatyta, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir LVAT konstatavo, kad 2010 metais Lietuvos valstybės archyve buvo rastas įrašas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis M. G.. Nacionalizacijos metu (1940-07-22) M. G. negalėjo būti žemės savininku, nes tuo metu jau buvo miręs.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvas B. G. paveldėjo savo tėvo M. G. nekilnojamąjį turtą. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pačios turtinės teisės, kurios įgijimui nustatyti terminai pasibaigę, faktą, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas, pripažįstant, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėja turi tokio reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos H. T. Š. prašymą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.