- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1596-604/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00141-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Pareiškėjas
- H. T. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Marta Matiukevič
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ilonai Volodkovič,
suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. T. Š. pateiktu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas B. G. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos reikalavimu nesutinka, prašo civilinę bylą nutraukti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos reikalavimu nesutinka, prašo pareiškėjos reikalavimo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja H. T. Š. pareiškime nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrių dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Iki nacionalizacijos žemė nuosavybės teise priklausė jos seneliui M. G., o jam mirus - tėvui B. G.. Atkurti nuosavybės teisų į tėvo žemę šiuo metu negali, nes archyvo duomenimis norimos atkurti žemės savininku yra nurodytas senelis M. G., kuris iki nacionalizacijos mirė. Lietuvos Valstybinio archyvo duomenimis, seneliui M. G. priklausė 3 ha sodo žemės, 1 ha pievos, 1 ha miško, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos žemės, 7 ha dirbamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iš viso 14 ha. Šią žemę po M. G. mirties kaip pirmos eilės įpėdinis paveldėjo jo sūnus B. G.. Šis dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991-12-24 kreipėsi į Šalčininkų r. Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą, tačiau iki 2003-12-31 nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku priklausančių dokumentų, todėl nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Pažymėjo, kad 1991 metais B. G. buvo 87 metai, tuo metu jis sunkiai sirgo, buvo gulintis, o (duomenys neskelbtini) mirė. Jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo pas pareiškėją. Ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą siekdama nustatyti juridinį faktą, kad faktiniais veiksmais jos tėvas B. G. po senelio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti, bei atnaujinti terminą nuosavybei atkurti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2412-535/2022 priėmė pareiškimą dėl termino atnaujinimo, tačiau atsisakė priimti reikalavimą dėl fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme. Nurodė, kad po M. G. mirties iki nacionalizacijos ir po jos mirusiojo žemę valdė ir naudojo kaip savo pareiškėjos tėvas B. G.. Žemė buvo palikta testamentu, tačiau testamentas, paveldėjimo teisės liudijimas ir senelio mirties liudijimas sudegė 1963 metais gaisro (duomenys neskelbtini) metu. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad B. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti po M. G. mirties.
Pareiškėja H. T. Š. teisme paaiškino, kad senelis M. G. turėjo žemės (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties (duomenys neskelbtini) metais žemę paveldėjo jos tėvas B. G.. Senelė mirė po karo 92 metų amžiaus. Senelio palikimą sudarė bendras 14 ha žemės plotas. Seneliai iš viso turėjo 14 vaikų. Be tėvo dar buvo du jo broliai V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jie yra mirę. Kiti senelių vaikai buvo tėvo seserys, iš kurių tik viena liko gyventi (duomenys neskelbtini) ir ten mirė. Kiti bijodami išvežimo į tremtį ar kalėjimo persikėlė gyventi kitur. Po senelio mirties tėvas liko gyventi (duomenys neskelbtini), dar dirbo žemę. Tėvas B. G. 1991 metais kreipėsi į Jašiūnų apylinkę dėl žemės grąžinimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nėra dokumentų, kad po senelio M. G. mirties žemė būtų perėjusi jam. Senelis buvo sudaręs naminį testamentą, tačiau jis sudegė gaisro metu. (duomenys neskelbtini) metais tėvas mirė. Tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) iki pat nacionalizacijos, dirbo žemę, po to persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas sutuoktinės tėvus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad dėl nuosavybės teisių į M. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo 1991-12-24 į Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi buvusio savininko sūnus, pareiškėjos tėvas, B. G., tačiau jis iki 2003-12-31 nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų - buvusio savininko mirties liudijimo. Pareiškėja ir pati 2014 m. ir 2019 m. kreipėsi į Šalčininkų skyrių dėl nuosavybės teisių į M. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Šalčininkų skyrius 2014-05-13 ir 2019-05-08 raštais pareiškėjai išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas iki 2001-12-31 terminas prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti, o to paties straipsnio 4 dalyje — iki 2003-12-31 terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Taip pat paaiškino, kad pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taip pat nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei Šalčininkų skyriui kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises bus pateiktas teismo sprendimas, kuriuo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai. Šalčininkų skyrius neturėjo pagrindo priimti jokių dokumentų ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, kadangi buvo praleisti įstatymų nustatyti terminai. Pareiškėja 2019 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė teismo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. G. nuosavybę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4406-872/2019 netenkino pareiškėjos prašymo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-3048-415/2020 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Atkreipė dėmesį, kad B. G. Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai nepateikė dokumentų, patvirtinančių būtent jo nuosavybės teisę į turėtą žemę, todėl darytina išvada, kad nacionalizacijos metu (1940-07-22) B. G. negalėjo būti žemės savininkas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į B. G. turtą, administracinėje byloje Nr. eI3-2412-535/2022 pateikė prašymą atnaujinti jai terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į tėvo B. G. 14 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Pareiškėja nepateikė jokių archyvinių dokumentų, kurie įrodytų, kad B. G. iki nacionalizacijos buvo žemės savininkas. Pažymėjo, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010-12-01 pažyma Nr. (P1-7869)P2-7779 patvirtina, jog M. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jei turtas išties buvo pradėtas faktiškai valdyti, tai praėjus 8 metams iki nacionalizacijos kažkokie įrašai archyve būtų likę. Tačiau pareiškėja jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikia. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, kol administracinės teisenos tvarka nėra išnagrinėtas klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti paveldėjimo juridinę reikšmę faktą siekdama nuosavybės teisių į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą atkūrimo, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą, turi būti vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo nuostatomis. Šiuo įstatymu pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, teises ir interesus. Nustatant, kurio asmens nuosavybės teisė buvo pažeista ir kuris asmuo minėto įstatymo prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Šioje byloje nėra konkrečių įrodymų ir nėra aišku, koks turtas sudarė palikėjo M. G. palikimą, atsiradusį po jo mirties, taip pat kokiu būdu B. G. užvaldė palikėjo palikimą. Be to, prašymas galėtų būti svarstomas tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2412-535/2022 pateikto pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo išnagrinėjimo.
Liudytojas J. G. paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini) metais. Gyvena (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo. (duomenys neskelbtini) buvo keturios G. šeimos. B. G. pamena. Kiek jis turėjo žemės, negali pasakyti, bet jis žemę dirbo iki 1950 metų, turėjo žemės 5 vietose, pievos, dirbamos ir nedirbamos žemės, taip pat miško. Prisimena, kad B. G. taip pat turėjo namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, kurie vėliau gaisro metu sudegė. (duomenys neskelbtini) žemė buvo skaičiuojama dešimtinėmis.
Liudytoja T. G. paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena iki šiol. Pažinojo B. G. ir jo seserį M.. Buvo ir kita jo sesuo E.. B. nebuvo vedęs, kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. B. G. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, žemė buvo dirbama, buvo ir miško, taip pat laikė ir gyvulius. Žemė B. paveldėjo iš tėvo. Kaime B. G. turėjo namą, kuris 1963 metais gaisro metu sudegė.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas B. G. faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. mirties. Pareiškėja nurodė, kad prašomas nustatyti faktas sukels jai teisines pasekmes nuosavybės teisių į jos tėvo B. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo metu. Pareiškėjos tvirtinimu, prašomas nustatyti faktas yra jai reikšmingas iš esmės tuo, kad bus konkrečiai nustatyta, kiek žemės pareiškėjos tėvas B. G. paveldėjo iš savo tėvo M. G. ir valdė iki pat nacionalizacijos.
Pareiškėja pateikė duomenis, kad B. G. yra M. G. sūnus, o M. G. mirė (duomenys neskelbtini). M. G. mirties momentu Vilniaus krašte galiojo paveldėjimo teisės normos, įtvirtintos Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvade (toliau – Civilinių įstatymų sąvadas). Civilinių įstatymų sąvado 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams (Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnis). Visas vaikams tenkantis palikimas dalijamas tarp jų po lygiai (Civilinių įstatymų sąvado 1128 straipsnis). Pagal Civilinių įstatymų sąvado 1148 straipsnį, žmona gauna po vyro 1/4 dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Palikimas įgyjamas jį priimant (Civilinių įstatymo sąvado 1255 straipsnis). Palikimo priėmimo tvarką detalizavo Civilinių įstatymų sąvado 1261 straipsnis, kuriame numatyta, kad palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmens pelnui. Šių normų taikymo praktiką formavo Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, pagal kurią palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217). Civilinių įstatymų sąvado 1222 straipsnis numatė, kad palikimas iškyla turėtojui mirus savaime. Teisė iškilusiam palikimui priklauso įpėdiniams nuo pat turėtojo mirties (Civilinių įstatymų sąvado 1254 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1727-967/2019).
Taigi, minėtos Civilinių įstatymų sąvado nuostatos iš esmės suteikia galimybę pareiškėjai įrodinėti faktą, kad B. G. faktiniais veiksmais priėmė mirusio tėvo M. G. palikimą, tačiau toks faktas įgyja juridinę reikšmę tik tuomet, kai yra suderintas su nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas iki 2001-12-31 terminas prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti, o to paties straipsnio 4 dalyje — iki 2003-12-31 terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių redakcijos nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Byloje nustatyta, kad dėl nuosavybės teisių į M. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę atkūrimo 1991-12-24 į Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi buvusio savininko sūnus ir pareiškėjos tėvas B. G., tačiau jis iki 2003-12-31 nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, o būtent buvusio savininko M. G. mirties liudijimo. Apie tai pareiškėja buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus 2014-05-13 raštu Nr. 43SD-(14.43.104.)-985 ir 2019-05-08 raštu Nr. 43SD-1188-(l4.43.104).
Pareiškėjos pateiktas archyvinis dokumentas liudija, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, kad M. G. negali būti laikomas nacionalizuoto turto savininku. Dėl šios priežasties, o taip pat teigdama, kad po M. G. mirties visą palikimą priėmė jo sūnus B. G., kuris ir laikytinas nacionalizuoto turto savininku (mirė (duomenys neskelbtini)), pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-2412-535/2022 prašymą (skundą) pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti jai terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į 14 ha žemės atkūrimo į tėvo B. G. turėtą nuosavybę į 3 ha sodo žemės, 1 ha pievos, 1 ha miško, 1 ha ganyklos, 1 ha nedirbamos žemės, 7 ha dirbamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini).
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai pareiškėjai nėra atnaujinti.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų atkurti nuosavybės teisę į jos tėvo B. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemę. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus terminus, ir teismas šių terminų pareiškėjai nėra atnaujinęs. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikusi prašymą atnaujinti jai praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, tačiau prašymas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino, kuris taip pat yra imperatyvus, atnaujinimo nėra pateiktas. Taigi, nesant atnaujintiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytiems terminams, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, tai yra nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
Teismas taip pat pažymi, kad nesant archyviniams dokumentams dėl buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ploto, nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu gali būti teismo sprendimas. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Būtent tokio pobūdžio bylose priimtas teismo sprendimas ir patvirtina, kad buvęs savininkas tam tikrą žemės plotą valdė nuosavybės teise iki pat nacionalizacijos. Aptariamu atveju pareiškėja prašo nustatyti tik palikimo priėmimo faktą, kuris savaime negali būti suprantamas ir kaip faktas, jog faktiniais veiksmais priėmęs iš palikėjo žemę įpėdinis ją valdė iki pat nacionalizacijos. Pastarąjį faktą būtina įrodinėti papildomai ir tik tuo metu, kai Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatyti terminai yra teismo atnaujinti. Dėl šios papildomos priežasties pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas tokia apimtimi, kokia jis yra suformuluotas pateiktame pareiškime, taip pat nesukels jai teisinių pasekmių net ir tuo atveju, jei pareiškėjai būtų atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatyti terminai.
Atsižvelgiant į tai, civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.