- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-585-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- A. M., S. T.
- Ieškovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Garanta“
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-450-1042/2017 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovams A. M. ir S. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovų A. M. ir S. T. priešieškinį ieškovui L. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Garanta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir S. T. 2610,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-04 paskolino atsakovui A. M. 2 610,00 Eur ir tai įformino vekseliu. Vekselį, kaip laiduotoja, pasirašė atsakovė S. T.. Teigė, kad suėjus vekselio mokėjimo terminui, atsakovas skolos negrąžino.
2. Atsakovai A. M. ir S. T. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydami 2016-08-04 atsakovo ieškovui išrašytą vekselį pripažinti nesudarytu, o netenkinus šio reikalavimo – vekselį pripažinti negaliojančiu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolos ir neįrodė pinigų perdavimo fakto. Tvirtino, kad vekselis buvo išrašytas kaip priemonė galimai veiklai ir mokėjimui užtikrinti (avansas), tačiau šalių santykiai nesusiklostė ir neliko pagrindo atlikti planuotų mokėjimų.
3. Trečiasis asmuo UAB „Garanta“ savo nuomonės dėl ieškinio nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui L. J. iš atsakovo A. M. 2610,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 2610,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 440,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 6,88 Eur proceso išlaidas valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei S. T. iš ieškovo L. J. 225,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.
5. Nesant byloje duomenų, kad ieškovas per tris mėnesius nuo vekselyje nurodyto pinigų grąžinimo termino (2016-09-04) pabaigos reiškė reikalavimus atsakovei, kad laiduotoja (atsakovė) ir kreditorius (ieškovas) yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, teismas taikė CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą laidavimo pabaigos terminą ir ieškovo ieškinio dalį atsakovės atžvilgiu atmetė.
6. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad A. M. nebuvo poreikio skolintis 2500,00 Eur sumą. Atsakovų teiginius, kad realiai jiems nebuvo poreikio išduoti (pasirašyti) vekselio ir vekselio pasirašymas buvo formalus veiksmas, reikalingas ieškovui ir pinigų perdavimas pagal vekselį neįvyko, teismas pripažino neatitinkančiais bonus pater familias, t. y. atidaus, apdairaus ir rūpestingo asmens standarto. Ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo telefonu medžiaga teismui patvirtino atsakovo skolos ieškovui buvimo faktą. Nors atsakovai laikėsi pozicijos, kad įsipareigojimai kilo tarp ieškovo ir UAB „Garanta“, 2016 m. pabaigoje UAB „Garanta“ pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka teismui patvirtino, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, siekdamas normalizuoti įmonės veiklą, turėjo poreikį skolintis lėšas. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovo finansinės galimybės paskolinti atsakovui 2500,00 Eur buvo ribotos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai žinodami, kad egzistuoja ginčo vekselis, pagal kurį jie prisiėmė finansinius įsipareigojimus, iki pat ieškovo kreipimosi į teismą šio vekselio neginčijo.
7. Atsakovams neįrodžius aplinkybių, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti, teismui nebuvo pagrindo paskolos sutarties (vekselio, netekusio vekselio galios) pripažinti nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teismas akcentavo, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, taip pat, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o apelianto priešieškinį patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas, pripažinti atsakovę S. T. solidariai atsakinga pagal vekselį, tačiau su likusia sprendimo dalimi nesutinka. Apelianto nuomone, ieškovas neįrodė, kad ieškovas pinigines lėšas perdavė atsakovui.
8.2. Apeliantas tvirtina, kad ieškovas negalėjo realiai paskolinti jo deklaruojamos pinigų sumos, nes vekselio sudarymo dieną tokios pinigų sumos neturėjo, o byloje pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį pagrindžia, kad jam tiek asmeniškai, tiek įmonės reikalams nebuvo jokio tikslo skolintis lėšų iš ieškovo. Apeliantui akivaizdu, kad vekselis buvo sudarytas nesusiklosčius paskolos santykiams tarp šalių, o tik kaip garantija, kad ieškovas gaus apmokėjimą tuo atveju, jeigu vykdys individualią veiklą ir atliks rangos darbus jam patikėtame objekte.
8.3. Ieškovo iš A. M. gautos lėšos negalėjo būti paskolos atsakovui dalyku, todėl teismui netenkinus prašymo kaip liudytoją kviesti A. M., bylos esmė liko neatskleista. Teismas nevertino, kad iškart po vekselio surašymo, t. y. tą pačią dieną, pats ieškovas nutraukė darbo santykius su trečiuoju asmeniu, kurio vadovu išties yra apeliantas. Neištirta koreliacija tarp darbo santykių nutraukimo fakto ir vekselio surašymo datos. Byloje netirta ieškovo sutuoktinės sąskaitoje buvusių lėšų prigimtis. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas pažeidė ir rungimosi principą. Nors teismas atmetė apelianto prašymus išreikalauti bylos nagrinėjimui išsamius ieškovo ir jo sutuoktinės finansinius duomenis, taip pat reikalavimą asmeniškai išklausyti patį ieškovą bei rėmėsi byloje neapklaustos jo sutuoktinės pozicija, suformuluota per ieškovo atstovę, teismas neįvertino ieškovo atstovės pasisakymų visumos. Nurodoma, kad byloje analizuojant klausimą, kodėl ginčo laikotarpiu ieškovo nebuvo išsiimtas verslo liudijimas, buvo nurodyta, kad tam trūko lėšų.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad jis veikė neapdairiai ir nerūpestingai, prieš išrašant vekselį turėjo galimybę apsvarstyti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius, o kilus abejonių susilaikyti nuo tokio veiksmo, taip pat, kad vekselio neginčijo iki pat ieškovo kreipimosi į teismą. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog apeliantas turi patirties dėl šio mokėjimo dokumento prigimties ir juridinių padarinių. Teismas nevertino vekselyje nurodytų trijų skirtingų adresų bei to, kad ginčo vekselis buvo išduotas dviem egzemplioriais. Teismas nevertino to, kad vekselio suma ir yra ieškovui patikėti vykdyti užsakymai keliuose objektuose.
8.5. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teisiniai santykiai vekselio pagrindu yra susiklostę tarp ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „Garanta“ motyvuojant, kad ginčo vekselį išrašė tuometinis bendrovės vadovas A. M., o kaip laiduotojas jį pasirašė bendrovės komercijos direktorė atsakovė S. T..
8.6. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo telefonu medžiaga patvirtina atsakovo skolos ieškovui buvimo faktą.
8.7. Teismas nepasisakė dėl priešieškinyje nurodytų vekselio negaliojimų pagrindų, tarp jų ir pagrindų numatytų CK 1.80, 1.81, 1.86 ir 1.87 straipsniuose.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. J. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ne ieškovas byloje turėjo įrodyti pinigų perdavimo apeliantui faktą, o apeliantas turėjo pareigą įrodyti, kad jis pinigų iš ieškovo negavo ar jų gavo mažiau.
9.2. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui buvo didžiulis grynųjų piniginių lėšų poreikis.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovas buvo finansiškai pajėgus paskolinti ginčo vekselyje nurodytą piniginių lėšų sumą ir turėjo motyvą, todėl su atsakovu buvo sudaryta atlygintinė paskolos sutartis.
9.4. Apeliantas savo skolinio įsipareigojimo ieškovui faktą pripažino susirašinėdamas trumposiomis SMS žinutėmis su ieškovu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. T. prašo apelianto apeliacinį skundą patenkinti visiškai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai pripažino neįrodytu fakto, jog pinigai A. M. iš ieškovo pusės nebuvo perduoti, todėl ir paskolos santykiai, kuriuos įrodinėjo ieškovas, tarp šalių nesusidarė. Byloje apeliantas įrodė, jog paskolos santykiai nesusidarė, nes pinigai nebuvo perduoti ir jų net nebuvo.
10.2. Svarbi aplinkybė, kad vekselis buvo sudarytas dviem egzemplioriais, o byloje nebuvo išklausytas pats ieškovas. Pritaria apelianto pozicijai, kad teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Ieškovas neturėjo tikrų ketinimų vykdyti veiklos su apeliantu, o vekselis tapo tik pretekstu nepagrįstai pareikalauti lėšų, kurios jam realiai nepriklauso. Teismas nevertino aplinkybės, kad paskolinęs ieškovui lėšas asmuo A. M. yra ieškovo uošvis. Šiuo atveju buvo sudarytas vekselis, kaip garantija ieškovui užtikrinant mokėjimus pagal sutartį dėl mūro darbų. Neišsamiai byloje ištirti duomenys, patvirtinantys ieškovo finansinę padėtį. Pažeistas rungimosi principas, o teismas apeliantui buvo neobjektyvus ir šališkas.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Garanta“ prašo apelianto apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad vekselio surašymo laikotarpiu apeliantas jokių lėšų įmonei neskolino ir neteikė. Pažymi, kad įmonėje dalis veiklos išties buvo vykdoma naudojantis asmenų vykdančių individualią veiklą, paslaugomis, todėl tikėtina, kad apeliantas galėjo turėti tokį susitarimą ir su ieškovu asmeniškai arba įmonės vardu.
11.2. UAB „Garanta“ registruota adresu: Dvaro g. 51-12, Šiauliai, tačiau šiuo adresu savo administracijos neturi, todėl mažai tikėtina, kad ieškovas ir apeliantas šioje vietoje galėjo fiziškai pasirašyti vekselį. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016-08-04 įmonė neturėjo įsiskolinimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
13. Byloje nėra ginčo, kad įstatyme nustatytu terminu nepateikus apmokėti vekselio ieškovui išliko jo reikalavimo teisė atsakovams. Šiuo atveju nėra skundžiama sprendimo dalis dėl ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovę S. T. solidariai atsakinga pagal laidavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.
14. Pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip kilusius iš paskolos teisinių santykių, todėl atsakovui, kaip vekselio davėjui, teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai iš esmės neegzistuoja. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka tvirtindamas, kad šioje byloje neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, nes ieškovas privalėjo įrodyti piniginių lėšų atsakovui faktą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-216/2007; 3K-3-181/2011; 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas, turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-171/2013; 3K-3-82/2014; 3K-3-248/2015; 3K-3-70-706/2016).
16. Šiuo atveju atsakovo išrašytas vekselis tapo skolos rašteliu, kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis pinigų gavimo faktą pagal paskolos sutartį, t. y. faktinį bei realų pinigų perdavimo atsakovui faktą, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti vekselio turėtojui – ieškovui vekselyje numatytą sumą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 2610 Eur paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti. Esminę reikšmę turi tai, kad atsakovas pripažino pasirašęs ginčo vekselį, jame nurodytos sumos neginčijo, kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie paties vekselio negaliojimą (formalūs trūkumai, ieškovo nesąžiningumas išgaunant vekselį, asmeniniai santykiai), neįrodė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne ieškovas byloje turėjo įrodyti pinigų perdavimo apeliantui faktą, o apeliantas turėjo pareigą įrodyti, kad jis pinigų iš ieškovo negavo ar jų gavo mažiau. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp bylos šalių ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą apmokėti vekselyje nurodytą sumą. Tokia įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklė yra nustatyta kasacinio teismo praktikoje ir yra taikytina šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013).
17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad vekselio išrašymo metu atsakovo turtinė padėtis buvo gera ir jam nebuvo poreikio skolintis piniginių lėšų iš ieškovo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes šiuos argumentus paneigia paties atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2016-08-02 atliktas 55 000 Eur pervedimas, apelianto teiginys, kad 2016-07-15 iš trečiųjų asmenų gavo 10 000 Eur grynaisiais, 2016-08-02 – 2016-08-03 išgryninta 27 200 Eur suma, 2016-08-03 atsakovo banko sąskaitos likutis (1 t., 184–193 b. l.). Teismo vertinimu, šios aplinkybės ir ieškovo paskolintos lėšos pagal ginčo vekselį patvirtina piniginių lėšų poreikį atsakovui.
18. Apeliantas šiame procese bando įrodyti, kad ieškovas net neturėjo finansinių galimybių suteikti atsakovui paskolą pagal ginčo vekselį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina apie ieškovo šeimos galimybes suteikti paskolą atsakovui (1 t., 45, 81 b–134 b. l.). Bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo elgesys paskolos sutartį įforminant vekseliu, atitinka protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas įgydamas vekselį buvo nesąžiningas bei nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliams išduoti, taigi nepaneigė savo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus vekselyje nurodytam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad teisinės reikšmės neturi suteikusio paskolą asmens giminystės ryšys su ieškovu. Nėra reikšminga ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ginčo vekselis buvo išduotas dviem egzemplioriais, kadangi tai neprieštarauja LR Paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo 66 straipsnio 1 daliai. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas nepagrįstai sureikšmino ginčo vekselyje nurodytus tris skirtingus adresus, nes tai nėra vekselio išrašymo vietos adresai, o jį pasirašiusių asmenų gyvenamosios vietos adresai, kuriuos nurodė pačios vekselio šalys.
19. Apeliantas nepagrįstai bando įtikinti teismą, kad vekselio pagrindu susiklostė santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „Garanta“, motyvuodamas tuo, kad ginčo vekselį išrašė tuometinis BUAB “Garanta” vadovas – apeliantas A. M., o kaip laiduotojas jį pasirašė BUAB „Garanta“ darbuotoja komercijos direktorė atsakovė S. T.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šiuo atveju nėra nuoseklus – vienu atveju teigia, kad santykiai vekselio pagrindu yra susiklostę tarp ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „Garanta“, kita vertus, įrodinėja, kad jis vekseliu užtikrino savo prievolę ieškovui apmokėti už mūrijimo darbus, kuriuos ieškovas turėjo atlikti pagal UAB „Langstena” užsakymą. Ginčo vekselio turinys patvirtina, kad trečiasis asmuo BUAB „Garanta“ nėra ginčo santykių šalis, nes vekselio nepasirašė, vekselio davėjas yra fizinis asmuo, nurodytas jo asmens kodas. Nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, o būtent vekselio davėjas, t. y. atsakovas, turėjo pateikti pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės neįrodo, jog atsakovas pinigų iš ieškovo nesiskolino. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus argumentus, jog atsakovas vekselį pasirašė kaip UAB „Garanta“ direktorius.
20. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti nelaukdamas, kada vekselio turėtojas pareikalaus jį apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; kt.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui pareiga pagal vekselį atsirado suėjus vekselio apmokėjimo terminui 2016-09-04, tačiau nei iki šios datos, nei sulaukęs ieškovo raginimų sumokėti skolą atsakovas vekselio neginčijo.
21. Apeliacinis teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad skolinio įsipareigojimo ieškovui faktas byloje įrodytas šalių susirašinėjime (2 t., 11–14 b. l.). Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad atsakovas viso proceso metu buvo nenuoseklus, vienu reikalavimu prašė ieškovui išrašytą vekselį pripažinti nesudarytu sandoriu, o netenkinus šio reikalavimo – vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.80, 1.81, 1.86 ir 1.87 straipsniuose numatytais pagrindais. Tokia prieštaringa paties atsakovo pozicija byloje neįpareigojo teismo detaliai įvertinti sandorio negaliojimų pagrindų, vertinat tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl teismo šališkumo. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), tačiau apeliantas nušalinimo teise nesinaudojo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo vertinimu. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantai (atsakovai) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
23. Iš apelianto ieškovas L. J. prašo priteisti 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (2 t., 77–79 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 210 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.