- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-41-613/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01627-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. S. 1 952,92 Eur negrąžinto kredito; 28,63 Eur administravimo mokesčio; 248,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 309,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 32 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 28 d.); 32,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 57,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės S. S. 1 952,92 Eur negrąžinto kredito, 28,63 Eur administravimo mokesčio, 424,74 Eur netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 406,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 169,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“; likusią ieškinio dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 5195334d, pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovei 2 826,78 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas bei kitus sutartyje aptartus mokesčius. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2021 m. gruodžio 29 d., metinė palūkanų norma – 32 proc., sutarties administravimo mokestis – 271,20 Eur. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 21 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp jų ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove.
5. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė savo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl ji laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Ieškovės reikalavimai grąžinti kreditą ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, ir sumokėti administravimo mokestį laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra, todėl, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra pagrįsti ir tenkintini.
7. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 309,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 32 proc. negautų pajamų apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 28 d.); 32,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 175,76 Eur (1 952,92 Eur pradelsta mokėti suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) netesybų (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likę reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
8. Teismas taip pat nusprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Ieškinį tenkinus iš dalies (95 proc.), ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio ir 115,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo dalį: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) – priteisti ieškovei iš atsakovės 309,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 32 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 28 d.); 2) dėl bylinėjimosi išlaidų – priteisti ieškovei iš atsakovės 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tačiau visiškai neatsižvelgė į to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
10.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.
10.3. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teismo teiginiai, jog ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio, laikytini visiškai nepagrįstais.
10.4. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Įvertinęs atsakovės galimybę skolintis ir suderinęs individualias sutarties sąlygas, pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.
10.5. Teigia, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 papunkčių pažeidimu, dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).
10.6. Mano, kad ieškovė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, patenkinant visus ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).
10.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma (309,90 Eur) ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška (32 proc.). Tokia negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka taikoma dėl to, kad pirmuoju atveju ieškovė turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju atveju ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Mano, kad prašant negautų pajamų (nuostolių) procentine išraiška yra labiausiai ginamos silpnosios sandorio šalies – vartotojo, šiuo atveju atsakovės, teisės. Vartotojas išsaugo galimybę ieškovei sumokėti tiek negautų pajamų (nuostolių), kiek jų realiai ieškovė patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Todėl ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška yra pagrįsti ir tenkintini visa apimtimi.
10.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė S. S. su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 5195334d, pagal ją ieškovė atsakovei suteikė 2 826,78 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti palūkanas ir kitus sutartyje aptartus mokesčius. Kredito grąžinimo terminas – 2021 m. gruodžio 29 d., metinė palūkanų norma – 32 proc., sutarties administravimo mokestis – 271,20 Eur. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to nuo 2020 m. balandžio 1 d. sutartis nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 21 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, taip pat ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės S. S. 1 952,92 Eur negrąžinto kredito, 28,63 Eur administravimo mokesčio, 424,74 Eur netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 406,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 169,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 309,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 32 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 28 d.).
16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Kaip jau nustatyta iš bylos duomenų, sutartis su atsakove S. S. nutraukta nuo 2020 m. balandžio 1 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau akcentuotina, kad šios nutarties 16 pastraipoje aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimą dėl 309,90 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 32 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 28 d.), tenkino iš dalies (priteisė 175,76 Eur netesybų, skaičiuojant nuo 1 952,92 Eur pradelstos mokėti sumos x 0,05 proc. palūkanų x 180 d.), motyvuodamas tuo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuotą praktiką, pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, nebegalimas; ieškovė palūkanas įvardija kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, o, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies ir kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti; tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius; šalių teisė susitarti dėl netesybų, kurios apima ir kompensacines palūkanas, dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi; ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio.
19. Apeliantės UAB „Legal Balance“ nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino naujausią kasacinio teismo praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Mano, kad reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) yra pagrįsti ir tenkintini visiškai.
20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė S. S. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. balandžio 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas tiek konkrečia pinigine suma, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma), motyvuodamas tuo, kad, nutraukus sutartį anksčiau termino, mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti priteisiamos. Taip pat nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
26. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad negautas pajamas sudaro: 1) 309,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (kreipimosi į teismą data), iš viso už 181 dieną, nuo negrąžintos kredito dalies (1 952,92 Eur negrąžinta kredito dalis x (32 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 181 diena nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos); 36 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 952,92 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 28 d.).
27. Iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (32 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
28. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 32 procentai) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 952,92 Eur) negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
29. Iš vartojimo kredito grąžinimo (mokėjimo) grafiko matyti, kad po sutarties nutraukimo iki visiško atsiskaitymo (2021 m. gruodžio 29 d.) mokėtina palūkanų suma sudarytų 533,68 Eur. Pagal grafiką, nuo 2020 m. balandžio 1 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (kreipimosi į teismą diena) atsakovė, jeigu būtų tinkamai vykdžiusi prievolę, būtų turėjusi sumokėti 206,54 Eur palūkanų. Nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2021 m. gruodžio 29 d. mokėtina palūkanų suma sudarytų 327,14 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Legal Balance“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti mokėjimo grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (206,54 Eur) ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (327,14 Eur). Iš viso ieškovei priteistina 533,68 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.
31. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų.
32. Esant anksčiau išdėstytiems motyvams, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo keistina, apeliantei priteistinos 30 punkte nurodyto dydžio negautos pajamos (nuostoliai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (57,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 82 proc. Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 147,00 Eur (178,00 Eur x 83 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį.
36. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 49 proc. (1 092,35 Eur (bendra ginčo suma), 533,68 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (15,00 Eur x 49 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.
Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 533,68 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 1 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 29 d.)
Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 167,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.