- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-175-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00445-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Edita Dambrauskienė
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 11 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 15 d.
3. Komisija 2019 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia prižiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 157 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakankama daryti išvadai, kad jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti.
Šalies argumentai
5.1. R. S. nurodo, jog skundžiama nutartis tiesiogiai pažeidžia jo teisę į teisingą ir kompetentingą teismą, Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl privalo būti panaikinta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą praneštų prokurorui ir nuteistajam. Nuteistasis pabrėžia, jog jam prokuroro pateikto skundo kopija įteikta nebuvo, pranešimo apie pateiktą skundą jis negavo ir apie teisę pateikti atsiliepimą informuotas nebuvo. Taigi, žemesnės instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti prokuroro skundo, viešinti jo teiginių skundžiamoje nutartyje. Šis grubus proceso normų ir nuteistojo teisių pažeidimas yra absoliučiu pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui. Kita vertus, teismas pats neapsisprendė, ar nagrinėja tik Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, ar ir neįvardinto prokuroro skundą. Toks teismo neapsisprendimas, sudarantis nuteistojo absoliučių teisių į teisingą bei kompetentingą teismą pažeidimus, taip pat yra absoliučiu pagrindu skundžiamos nutarties naikinimui. Teismas deklaravęs, kad yra pateiktas neįvardinto prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo ir pateikęs keletą kritikuotinų teiginių, priskiriamų šiam skundui, toliau dėl jų nepasisakė. Taigi, prokuroro atžvilgiu žemesnės instancijos teismo veikimas yra tiesioginiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pažeidimu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio l dalimi, negalioja joks aktas priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kas taip pat yra absoliučiu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti.
5.2. Prokuroro skundui priskiriamuose teiginiuose deklaruojama, jog nuteistajam paskirtos bausmės neatlikta dalis yra didelė. Su absoliučia žmogaus teise į teisingą teismą tokio teiginio pateikimas baigiamajame teismo akte, nepateikiant jam teisinio įvertinimo, yra nesuderinamas. Oficiali konstitucinė doktrina įtvirtina principą, kad sąvokos teisės aktuose turi būti vartojamos nenukrypstant nuo joms būdingos prasmės, o jeigu joms yra suteikiamas specifinis turinys, tai turi būti specialiai aptarta atitinkamame teisės akte. Sąvoka „didelė neatliktos bausmės dalis“ nėra apibrėžta įstatyme, šios sąvokos apibrėžimas nepateiktas ir skundžiamoje nutartyje. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje yra aiškiai išreiškęs savo valią, konkrečiai nustatęs kokios bausmės dalys yra pakankamomis lygtinio paleidimo taikymui, nėra nurodęs bausmės dydžio vertinamųjų kriterijų, taigi nėra suteikęs viešosios teisės subjektams įgaliojimų vertinti likusią atlikti bausmės dalį kaip „didelę“ ar „nedidelę“. Teisės aktuose nenumatytų vertinimų „didelė neatliktos bausmės dalis“ prasimanymas yra viešosios teisės subjekto veikimas išeinant už suteiktų įgaliojimų ribų.
5.3. Anot nuteistojo, žemesnės instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį absoliutų diskriminavimo draudimą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, įtvirtinančią non bis in idem principą. Jeigu BVK 157 straipsnyje įtvirtinta teisė į lygtinį paleidimą būtų taikoma atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, tai būtų akivaizdžiu diskriminavimu kitų nuteistųjų atžvilgiu. Jei teisė į lygtinį paleidimą būtų taikoma atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, tai būtų akivaizdžiu baudimu už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika įtvirtina principą, kad baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio nuostatose nėra numatęs atsižvelgimo į nuteistojo asmenybę, o BVK 158 straipsnio nuostatose jis yra aiškiai apibrėžęs už kokias veikas nuteistiems asmenims lygtinis paleidimas netaikomas.
5.4. Skunde taip pat nurodoma, jog po tezės „teikimas netenkintinas, komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti“ einanti skundžiamos nutarties dalis turėjo būti motyvuojamąja dalimi, tačiau šios nutarties dalies tekstas yra aprašomuoju, joje atpasakojami socialinio tyrimo išvados teiginiai bei įstatymo nuostatos. Tai yra grubus oficialios konstitucinės doktrinos pažeidimas.
5.5. Nuteistasis pažymi ir tai, jog skundžiamoje nutartyje teigiama, kad „nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad <...>“; „Teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai <...>“. Tokiu būdu teismas ėmėsi dubliuoti Komisijos darbą ir jau išspręstą klausimą ėmėsi spręsti pakartotinai. Įstatymų leidėjas pavedė teismui vertinti tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą, nutarimo pagrįstumo klausimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Nekaltumo prezumpcijos principas neleidžia teismui nagrinėti klausimo, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisingas ir bešališkas teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, privalo besąlygiškai preziumuoti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastebėtina, kad teismas, ėmęsis dubliuoti kolegialios Komisijos darbą ir savo vienasmenę (nemotyvuotą) nuomonę iškėlęs aukščiau už Komisijos nuomonę, nepateikė nei aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, nei jokių įrodymų, kad lygtinio paleidimo prašantis nuteistasis neatitinka minimalių reikalavimų, keliamų nuteistiesiems.
5.6. Anot nuteistojo, vieninteliu vertinamuoju kriterijumi lygtinio paleidimo taikymui įstatymų leidėjas yra nustatęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balą pagal OASys metodiką ir/ar šio balo sumažėjimo faktą. Komisija yra taikiusi, o žemesnės instancijos teismas yra patvirtinęs Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai aukštesni, kas, nuteistojo teigimu, sudaro pagrindą jo teisėtiems lūkesčiams lygtinio paleidimo taikymui. Taigi skundžiama nutartis, kuria R. S. netaikomas lygtinis paleidimas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balui pagal OASys metodiką esant ženkliai žemesniu už daugelį precedentų, yra aktas, priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui (diskriminavimu), bei yra jo teisėtų lūkesčių pažeidimas, taigi ir oficialios konstitucinės doktrinos pažeidimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo R. S. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus prašo nuteistojo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, jog R. S. bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą - prekybą žmonėmis. Tokių nusikaltimų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Dėl šio nusikaltimo nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau tris kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau skirtos bausmės jokių teigiamų rezultatų nedavė ir nuteistasis vėl nusikalto, todėl jo pataisos procesas įmanomas tik bausmę ir toliau tęsiant pataisos namuose.
6.2. Anot prokuroro, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir nuteistojo nuostatas, kurios neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad R. S. jau šiuo metu yra pasiruošęs pataisos procesą tęsti būdamas laisvėje. Nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Jis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, labiau įvertindamas jas sau ir tam tikriems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama 57 balais, iš kurių 32 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu. Būtent todėl likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
6.3. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam paskirtos bausmės neatlikta dalis yra didelė. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vertintina, kad šiuo metu nuteistąjį R. S. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.
10. Įvertinus aukščiau aptartą, akivaizdu, jog, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, BPK 360 straipsnio nuostatos suteikia teisę apylinkės teismui patikrinti ne tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą. Taigi ir spręsti, ar Komisija padarė pagrįstą išvadą, konstatuodama, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, apylinkės teismas, vertindamas, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė, nurodė motyvus, kurie neleidžia sutikti su Komisijos nutarime išdėstytomis išvadomis, ir pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto R. S. netaikymo.
11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, atsižvelgiant į 8 šios nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus bei paskirtų bausmių efektyvumą tolimesniam jo elgesiui, nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, sunkumą bei neatliktos bausmės dalies dydį, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog R. S. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis apie tai, jog nuteistasis vis dar sumenkina ryšį tarp savo veikos ir nusikaltimų, negeba atpažinti sričių, kurios yra susijusios su nusikalstamumu, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, taip pat jis yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais, nors ir turi konkrečius ilgalaikius tikslus, tačiau stokoja žingsnių jų įgyvendinimui. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ją sudaro 57 balai, iš kurių net 32 balai yra dinaminiai, t. y. kintantys. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai bei ją pagrindžiantiems motyvams pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Atsižvelgdama į tai, jog šių motyvų nuteistasis skunde neginčija, teisėjų kolegija jų nekartoja ir plačiau neanalizuoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.
12. Ankstesniame šios nutarties punkte nurodyti motyvai, kuriais remiantis žemesnės instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, neabejotinai paneigia R. S. skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje trūksta motyvuojamosios dalies. Apygardos teismas iš dalies pritaria, jog minėti motyvai yra iš socialinio tyrimo išvados perkelti teiginiai, kurių reikšmė išvados, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymus ir nenusikals, darymui plačiau apylinkės teismo nebuvo detalizuojama. Tačiau ši aplinkybė neleidžia konstatuoti procesinio sprendimo visiško nemotyvavimo ar esminio motyvų trūkumo.
13. Tai, kad žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka R. S. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai lemiantis veiksnys. Apygardos teismas taip pat nenustatė nuteistojo diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo aukštesni ir kurių atžvilgiu praeityje buvo priimta daugiau apkaltinamųjų nuosprendžių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai (0-40 balų), vidutinei (41-99 balai) arba aukštai (100-168 balai) rizikos grupei, priešingai nei teigia R. S., nėra vieninteliu kriterijumi, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Kiekvieną nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistajam su aukšta ar vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat daug kartų teistam, tačiau aktyviai besistengiančiam sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistajam su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuris teistas vos vieną ar kelis kartus, tačiau nededančiam didelių pastangų keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, lygtinis paleidimas netaikomas.
14. Apygardos teismas taip pat negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pažeidė tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu įtvirtintą non bis in idem principą (draudimą bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką), kadangi, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, taip pat atsižvelgė į nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą R. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu jam paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Tai negali būti laikoma non bis in idem principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Sutiktina, jog R. S. padaryta nusikalstama veika pagal BVK 158 straipsnio nuostatas nėra priskiriama nusikaltimui, už kurio padarymą nuteisti asmenys negali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis šiuo atveju nebuvo esminė aplinkybė nulėmusi sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, ši aplinkybė tik buvo įvertinta kitų duomenų kontekste, kas nei BVK nuostatoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
15. Nuteistasis skunde pasisako ir dėl prokuroro skunde dėl Komisijos nutarimo išdėstytų argumentų, taip pat nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie gautą prokuroro skundą bei teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, negavo minėto skundo kopijos, tokiu būdu teismas grubiai pažeidė nuteistojo procesines teises. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog apygardos teismas, nagrinėdamas skundus BPK 364 straipsnio tvarka, patikrina žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Nors iš tikrųjų šioje byloje yra pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundas dėl Komisijos 2019 m. sausio 11 d. nutarimo pakeitimo, prašant netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo, aukštesnysis teismas pažymi, kad galimybė prokurorui paduoti skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą, BPK nėra numatyta. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo; patenkinti skundą ir pakeisti komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas. Nors prokuroras skunde prašė pakeisti Komisijos nutarimą, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, t. y. nenurodė jokių jo neteisėtumo pagrindų. Skunde prokuroras nurodė argumentus tik dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo R. S. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Iš skundžiamos nutarties įžanginės, motyvuojamosios dalies bei rezoliucinėje dalyje nurodyto sprendimo matyti, jog apylinkės teismas nagrinėjamu atveju sprendė klausimą tik dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, todėl darytina išvada, jog teismas prokuroro procesinio dokumento nelaikė skundu ir vertino jį kaip atsiliepimą. Kadangi BPK 360 straipsnis straipsnyje nėra numatyta, jog prokuroro pateikta atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti, apylinkės teismas to pagrįstai nedarė. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė nuteistojo procesines teises, tarp jų ir teisę į teisingą teismą, nėra jokio pagrindo.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji neprieštarauja konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.