- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- 1-129-485/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00445-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- A. L., R. S.
- Nukentėjusysis
- V. S., A. G.
- Advokatai
- Dalius Povilius, Ramutė Budrytė
kaltinamiesiems A. L., R. S., jų gynėjams advokatams Ramutei Budrytei, Kaziui Pėdnyčiai, nukentėjusiesiems V. S., A. G., jų atstovui advokatui Daliui Poviliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas užsienio valstybėje, Lietuvoje neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį.
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 11 klasių, vedęs, Lietuvoje nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, buvo dirbantis Anglijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2010-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – 12 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2. 2010-06-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 12 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2010-07-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. 2010-06-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė, 3. 2010-09-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., 65 str. subendrinta su 2010-07-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ir skirti įpareigojimai,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. L. veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, Marijampolės pataisos namuose ( toliau – PN ) esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2013m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 03 d., turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į Vokietiją nepažįstamiems šios valstybės piliečiams ir, prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešdami, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, o Lietuvoje užverbuoti nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis paimdavo organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą - pinigines lėšas, o jis t. y. A. L. atlikdamas savo užduotį pasinaudodamas nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę jį užverbavo bei kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje gabeno nukentėjusįjį į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, o būtent:
laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, vykdydamas 2013 m. kovo 22 d. asmenų, kurie kaltinami kitoje byloje užmaskuotos formos bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybą žmonėmis, kiekvienam iš organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, jis t. y. A. L. nuo 2013 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, iki 2013 m. gegužės 3 d. iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę melagingai pasiūlė poilsį VFR. A. G., patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko. Tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to, nupirkęs bilietus į autobusą vykstantį maršrutu Ryga – Štutgartas, kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvežė į Kauno autobusų stotį, adresu Vytauto pr. 24, Kaunas. Ten tą pačią dieną įsodino į autobusą ir apie 16 val. išgabeno į VFR, o asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, atlikdamas savo užduotį, gavęs informaciją iš asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje apie nukentėjusiojo išgabenimą, telefonu informavo asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, o šis asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, kuris turimą informaciją perdavė asmeniui, kuris kaltinamas kitoje byloje, tokiu būdu perleido nukentėjusįjį asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui. Taip jis, veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę jį verbavo, gabeno į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.
Tokiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2dalyje.
Kaltinamasis R. S., veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laiko tarpais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į Vokietiją nepažįstamiems šios valstybės piliečiams ir, prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešdami, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, o Lietuvoje užverbuoti nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis paimdavo organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą - pinigines lėšas, o jis t. y. R. S. atlikdamas savo užduotį automobiliu gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, o būtent:
laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdė bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, bei po jo t. y. asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku, asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį tuo pačiu sakydamas, jog su juo susisieks asmuo, kuris jį nuveš. Po to, tos pačios dienos vakare su nukentėjusiuoju V. S. telefonu susisiekęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė kitos dienos rytą ateiti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, jis, t. y. R. S., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, automobiliu „AUDI“, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje išnaudojo V. S. nusikalstamų veikų darymui. Taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, atlikdamas savo užduotį, gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti;
tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. sausio 30 d. veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdė bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio bei po jo t. y. asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku, asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, Kėdainių mieste, jis t. y. R. S. siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, automobiliu „AUDI“, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje išnaudojo V. S. nusikalstamų veikų darymui. Taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, atlikdamas savo užduotį, gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams daryti;
tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2013-01-30 iki 2013-02-27, veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdė bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, bei po jo, t. y. asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje paskambino telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, Kėdainių mieste, jis, t. y. R. S., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, automobiliu „AUDI A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, atlikdamas savo užduotį, gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams daryti;
tęsdamas nusikalstamus veiksmus laikotarpiu nuo 2013-03-14 iki 2013-04-13 veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdė bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Asmenys, kurie kaltinami kitoje byloje, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei po jo, t. y. asmens, kuris kaltinams kitoje byloje 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku suorganizavo nukentėjusiojo V. S. susitikimą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kuomet asmenys, kurie kaltinami kitoje byloje, atvykę automobiliu „OPEL ZAFIRA COMFORT DTI“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nurodė V. S. važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, Kėdainių mieste, jis, t. y. R. S., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, automobiliu „OPEL ZAFIRA“ VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje išnaudojo V. S. nusikalstamų veikų darymui. Taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, atlikdamas savo užduotį, gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti;
tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydė bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei po jo, t. y. asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013-05-20 asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje paskambino nukentėjusiajam telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikaltimų daryti, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, o asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje laikotarpiu nuo 2013-05-04 iki 2013-05-26 rūpinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieškomis ir radęs automobilį „AUDI A4“ Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) perdavė jam, t. y. R. S.. Po ko, jis, t. y. R. S., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, 2013-05-26 apie 05 val. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj. iš ten minėtu automobiliu V. S. nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje, išnaudojo jį nusikalstamų veikų darymui. Taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, atlikdamas savo užduotį, gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams daryti;
tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdė bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Asmenys, kurie kaltinami kitoje byloje, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei po asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013-07-19 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, abu nuvyko pas V. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) raj., ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to, asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, 2013-07-20 apie 19 val. nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtą automobilį „AUDI A4“ Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), perdavė jam, t. y. R. S., kuris, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, 2013-07-21 apie 07 val. 30 min. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini) raj. iš ten minėtu automobiliu V. S. nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje, išnaudojo jį nusikalstamų veikų darymui. Taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, atlikdamas savo užduotį, gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.
Tokiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad iš kaltinime minimų asmenų jis pažįsta tik A. B., su juo susipažino per savo dėdę. Jis yra sergantis žmogus, kaltinamasis su juo važiavo į Vokietiją, iš ten padėjo parvežti automobilių detalių. A. B. automobilių laužynuose pirkdavo automobilių detales ir jas parvežęs perparduodavo Lietuvoje. Negali teigti, kad jis yra susijęs su kokiais tai nusikaltimais. Nukentėjusįjį A. G. pažįsta, jis yra jo kaimynas. Jie kartu pabendraudavo, nuvykdavo į miestą pasivaikščioti. Kokia jo šeimos finansinė padėtis, jis negali pasakyti. Jie bendravo draugiškai, todėl nemano, kad A. G. jo bijojo. A. G. kaltinamasis pasikviesdavo į svečius iš draugiškumo, nes jis buvo uždaras, vienas būdavo namuose, lyg tai ligą kažkokią turi, pats jam sakęs, kad „su galva nedraugauja“. Kategoriškai neigia, kad A. G. siūlė atostogas, siūlė vykti į užsienį. Nepamena, kad jis kartu su A. B. būtų vežęs A. G. į autobusų stotį. Mano, kad A. G. jį paprasčiausiai apkalba. Taip pat pripažino, kad 2013 m. balandžio mėnesį jis buvo sulaikytas Vokietijoje. Policijoje jam pasakė, kad tai susiję su kažkokiais pinigų paėmimais, tačiau tai nebuvo įrodyta. Jis turėjo skirtingus ryšius, todėl turėjo ir kelis telefonus su skirtingomis kortelėmis, nes taip jam buvo pigiau susisiekti su Lietuva. Su A. G. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jam nepadarė nieko blogo.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog iš įtarime minimų kitų įtariamųjų, pažįsta tik A. B.. A. B. yra jo pažįstamas. A. G. taip pat pažįsta, jis jo buvęs kaimynas. Buvo atvejis, tikslaus laiko nepamena, kai A. B. paprašė jo, t. y. A. L. kartu su juo važiuoti į Vokietiją įsigyti automobilio detalių. A. B. serga vėžiu, todėl į jį kreipėsi pagalbos. Tada jam kilo mintis A. B. pasiūlyti kaimyną A. G., nes šis neturėjo darbo. Kas toliau vyko tarp A. B. ir A. G. jam nėra žinoma. Paskutinį kartą su A. B., A. G. bendravo prie 3-4 metus. Nuo 2006 m. gyvena Anglijoje, o 2008 m. jo gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini), tačiau retkarčiais grįždavo į Lietuvą ( 6 t., b. l. 169, 170).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis pripažino, kad yra minėjęs A. G., jog yra tokia galimybė važiuoti kartu su A. B. ir padėti parvežti detalių. Nežino, ar A. G. ką nors sutarė, ar kur važiavo.
Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ jis susipažino su asmeniu, vardu D.. Šis jo paklausė, ar kaltinamasis negali nuvežti į Vokietiją ir parvežti atgal vieno žmogaus, pažadėjo už tai piniginį atlygį. Tuo metu kaltinamasis neturėjo darbo, jį išlaikė mama, todėl jis sutiko. D. davė to žmogaus telefono numerį, kaltinamasis jam paskambino ir taip jis susitiko su nukentėjusiuoju V. S.. Pastarasis turėjo mobilaus ryšio telefoną, kuriuo būdavo nurodoma, kur reikia važiuoti. Nuvažiavus į reikiamą vietą kaltinamasis išleisdavo V. S., šis kažkur nueidavo, po kiek laiko grįždavo ir parnešdavo pinigų. Tikslių sumų kaltinamasis įvardinti negali, tačiau jos būdavo nemažos. V. S. parneštus pinigus atiduodavo kaltinamajam. Kartu nukentėjusysis V. S. jam paaiškino, kad tuos pinigus vėliau reikės atiduoti tam žmogui, kuris davė automobilį. Kaltinamasis V. S. į Vokietiją vežė apie 5-6 kartus. Nuvažiavus į Vokietiją jis V. S. vežiodavo nurodytais adresais, ten prabūdavo po 5-7 dienas. Gyvendavo jie automobilyje arba viešbučiuose. Prieš važiuojant jis klausė D., kokiu tikslu reikia vežti V. S. į Vokietiją. D. jam atsakė, kad tai verslo reikalai, todėl jis daugiau apie tai nesidomėjo. V. S. parnešti pinigai jam įtarimų nesukeldavo, nes jis manė, kad šis turi kokių tai verslo reikalų su vokiečiais. Prieš važiuojant D. jam visada paskambindavo, klausdavo, ar gali važiuoti. Visais kartais jis vežė tik nukentėjusįjį V. S.. Grįžus atvykdavo D., pasiimdavo pinigus ir automobilį. Kelis kartus jis buvo atvykęs su kitu asmeniu, tačiau kaltinamasis su juo nebendravo. Už važiavimą kaltinamasis gaudavo 200-250 eurų. Apie jokį sukčiavimą kaltinamasis nieko nežinojo, apie tai jam nepasakojo ir pats nukentėjusysis. Jis taip pat nieko nepasakojo kaltinamajam, kad kažkas jam grasino arba mušė. Kaltinamasis nukentėjusiajam taip pat nėra grąsinęs ar vartojęs jo atžvilgiu fizinį smurtą. Taip pat kaltinamasis neturėjo jokių įtarimų, kad V. S. į Vokietiją vyksta ne savo noru. Nukentėjusįjį į Vokietiją jis veždavo tomis transporto priemonėmis, kurios nurodytos kaltinime. Kitų asmenų, kurie nurodyti kaltinime, jis nepažįsta, su jais nebendravo. Jokiose vestuvėse su jais nėra dalyvavęs, į įkalinimo įstaigas pinigų nėra pervedinėjęs, nieko apie tai nežino. V. S. jį pažinojo kaip asmenį vardu R., kadangi pastarasis matė jo asmens dokumentus. Savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad vežė nukentėjusįjį į Vokietiją. Jokių verbavimo veiksmų jis neatliko, jokioje organizuotoje grupėjė nedalyvavo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad pirmasis žmogus, kuris pasiūlė jam važiuoti dirbti į Vokietiją buvo jo pažįstamas D. ( pavardės neatsimena ), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vėliau D. perdavė jo telefono numerį A. V.. Šis taip pat pasiūlė darbą Vokietijoje, tačiau konkrečiai nepaaiškino, koks tai darbas. Tuo metu nukentėjusiojo materialinė padėtis buvo bloga, dirbo atsitiktinius darbus, žmona laukėsi, todėl jis nutarė pabandyti. Su A. V. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su juo buvo nepažįstamas asmuo. Paklausus koks tai darbas, A. V. nieko neaiškino, tik pasakė, kad reikės važiuoti į Vokietiją ir jam paskambins. Nukentėjusysis sutiko. Už poros dienų paskambino ir pasakė, kad rytojaus dieną reikės važiuoti, liepė pasiimti asmens dokumentus. Kitą dieną atvažiavo vairuotojas ( vardo neatsimena ) su automobiliu „VW Passat“ angliškais numeriais. Bevažiuojant jis nukentėjusiajam trumpai paaiškino, ką šis turės daryti, t. y. jis privalės nueiti pas žmogų, šeimininkas paduos jam telefono ragelį, jis privalės kalbėti rusiškai, jam pasakys pinigų sumą, tada turės paimti pinigus, juos perskaičiuoti ir jeigu viskas gerai, greitai išeiti. Nukentėjusysis suprato, kad tai yra negerai, tačiau jis neturėjo kitos išeities – pirmą kartą buvo Vokietijoje, nemokėjo kalbos ( mokėjo tik rusiškai ir šiek tiek lenkiškai ), nežinojo kaip grįžti namo. Į kokį miestą pirmą kartą važiavo, nepamena. Vairuotojas jam padavė telefoną su SIM kortele ir liepė laukti žinutės, kurioje būtų nurodytas adresas. Gavus adresą, vairuotojas jį įsivesdavo į navigaciją. Nukentėjusiajam būdavo pasakomas žmogaus vardas, pavardė, adresas. Nuvykus pas jį, nukentėjusysis turėdavo su juo bendrauti rusų kalba. Nukentėjusiajam užėjus į kambarį, tie žmonės kalbėdavo telefonu. Tada nukentėjusysis prisistatydavo jam duotu vardu ir pavarde. Tada tie žmonės telefonu pasakydavo, kad atėjo tas ir tas, jam paduodavo telefono ragelį. Tada jam rusiškai padiktuodavo pinigų sumą, jis iš tų žmonių paimdavo tuos pinigus, perskaičiuodavo ir pasakęs, kad viskas gerai, išeidavo, o tie žmonės toliau bendraudavo telefonu. Kiek pirmą kartą jis paėmė pinigų, nepamena. Grįžęs pinigus atiduodavo vairuotojui ir apie tai nekalbėdavo. Nepamena, ar po pirmo karto dar kažkur važiavo. Šio vairuotojo nepažinojo, tačiau tai nebuvo R. S.. Po to jam paskambino A. N. ir liepė ruoštis kelionei. Vėliau paskambino vairuotojas, jie sutarė vietą, kur susitiks ir tada jis pirmą kartą pamatė kaltinamąjį R. S., kuris prisistatė vardu „K.“. Tikrąjį jo vardą nukentėjusysis sužinojo tik pas tardytoją. Kiek kartų su juo važiavo į Vokietiją, nepamena, tačiau pinigų paėmimo būdas būdavo toks pat. Nukentėjusiojo manymu, R. S. suprato kas čia vyksta, tačiau jis niekada nieko neklausinėdavo. Paimtus pinigus nukentėjusysis atiduodavo R. S. . Po kelionės A. nukentėjusiajam sumokėdavo 400 litų.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog 2012 m. vasarą, tikslaus laiko nurodyti negali, į namus atėjo pažįstamas D., pasiūlė darbą užsienyje. Jis sutiko, nes jo materialinė padėtis buvo sunki. D. pasakė, kad jo telefono numerį duos kitam žmogui dėl darbo užsienyje. Po kelių dienų į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasiūlė susitikti Kėdainiuose prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g. Vyriškis neprisistatė, tik primygtinai siūlė susitikti, aiškino, kad pokalbis ne telefonu. Jis nuėjo į patį prekybos centrą, sulaukė skambučio. Atsiliepęs išėjo į lauką prie prekybos centro, nes nežinojo su kokiu žmogumi turi susitikti. Išėjęs iš parduotuvės, pamatė telefonu kalbantį vyrą. Jis manė, kad tai tas pats vyras su kuriuo turėjo susitikti. Vyriškis buvo apie 30-40 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, smulkiai veido bruožų apibūdinti negali, bet atpažinti galėtų. Kaip vėliau sužinojo vyras pasivadino A. ( kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu A. N.). A. N. priėjo, neprisistatė, pasiūlė važiuoti į Vokietiją užsidirbti. Jis pagalvojo galbūt ten yra koks nors darbas, pats nuolatinio darbo neturėjo, dirbo nelegaliai, šeimai reikėjo pinigų. Pasiūlymas jį sudomino. A. N. paklausė kada reikės važiuoti. Atsakė, kad paskambins. A. N. neklausė apie darbo pobūdį, gyvenimo sąlygas, atlygį. Pats A. N. taip pat nieko konkrečiai apie siūlomą darbą nepasakė. Grįžęs į namus, savo žmonai A. S. pasakė, kad siūlo važiuoti į Vokietiją užsidirbti. Žmona sutiko. Praėjus gal savaitei po šio susitikimo į savo mobilaus ryšio telefoną sulaukė skambučio iš to paties telefono numerio. Išgirdo A. N. balsą, jam pasakė: “rytoj važiuojam“. Dar pasakė, kad jam paskambins vairuotojas. Vakare į savo mobilaus ryšio telefoną sulaukė skambučio iš kito telefono numerio ir pasakė „6 ryto išvažiuojam, būk prie pagrindinio kelio“, iškart padėjo telefono ragelį. Kadangi tuo metu buvo labai sunki materialinė padėtis, su savimi pasiėmė tik asmens dokumentą, mobiliojo ryšio telefoną. Ryte nuėjo prie pagrindinio kelio, privažiavo automobilis „VW PASSAT“, valstybiniai numerio ženklai buvo angliški. Jis įsėdo į automobilį. Kitų žmonių nebuvo. Vairuotojui prisistatė vardu Valdas. Nepamena ar vairuotojas sakė savo vardą. Vairuotojas buvo kitas asmuo, ne A.. Vairuotojo apibūdinti negali, nes matė tik tą kartą. Kelionės metu niekur neapsistojo, vairuotojas telefonu nekalbėjo. Jis savo telefonu naudojosi važiuodamas iki Lenkijos sienos, nes nebeturėjo sąskaitos. Kelionės metu iki Vokietijos vairuotojui pasakojo apie tai, kad jis turi šeimą, vaiką, niekur nedirbu, sunkai gyvena, reikalingi pinigai, kartais užsidirbu nelegaliai dirbdamas pas žmones įvairius ūkio darbus. Įvažiavus į Vokietiją, miesto pavadinimo nežino, vairuotojas pradėjo pasakoti apie darbą Vokietijoje. Vairuotojas sakė, kad jam duos mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele ir papildymu. Sakė, kad į tą telefoną jis gaus žinutę su adresu Vokietijoje, kuriuo jie nuvažiuos, „tavo darbas bus toks: įeisi į butą, kalbėsi rusiškai (rusų kalbą jis moka, supranta ir gali laisvai bendrauti), tada gausi į telefoną dar vieną žinutę su nurodytais vardais ir pavardėmis“, vienas vardas ir pavardė bus jo, o kitas vardas ir pavardė neva jo brolio. Dar pasakė, „tik nepasimesk, nes pirmą kartą yra baisu“. Po tokių vairuotojo pasakytų žodžių, jis pradėjo drebėti, nerimauti, bijojo, nes nesuprato kokia tai situacija. Vairuotojas pasakė, kad įėjus į butą reikės paimti pinigus, kuriuos bute perskaičiuos ir išeis. Jis pasimetė, nebežinojo ką daryti, kur kreiptis, kalbos nemokėjo, pinigų neturėjo. Norėjo bėgti, bet dar labiau išsigando minties, kad jei pasiklys, namo nebegrįš. Išklausęs vairuotojo atsakė „rizikuoju, kaip bus – taip“. Tokį darbą suprato kaip sukčiavimą, žmonių apgaudinėjimą ir pinigų vogimą. Atvažiavus į Vokietiją vairuotojas neieškojo jokio viešbučio, miegojo automobilyje. Į kokį miestą Vokietijoje atvažiavo – nepamena. Miegodami automobilyje, praustis eidavo degalinėse, kuriose įrengti dušai, degalinėse vairuotojas nupirkdavo pavalgyti, atsigerti, cigarečių. Už viską mokėjo vairuotojas. Apsistojus automobilių aikštelėje, kitą rytą laukė žinių. Į vairuotojo mobilaus ryšio telefoną atėjo žinutė, kaip suprato iš gautos žinutės, tai adresas į kurį turi vykti. Vairuotojas adresą įvedė į navigaciją ir jam padavė tą patį mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Pagal nurodytą adresą vairuotojas nuvažiavo į vietą ir laukė žinutės „galima eiti“. Vairuotojas sustojo kiek atokiau namo į kurį jis turėjo eiti ir jį išleido. Pagal gautą žinutę prie lauko durų susirado nurodytą vardą ir pavardę ir parašė SMS „radau“ ar vietoj“, leisdamas suprasti rašiusiam asmeniu, kad rado jo nurodytą adresą, asmens vardą bei pavardę prie durų. Paėjęs kiek atokiau, laukė skambučio ar žinutės. Sulaukus skambučio ir jam atsiliepus vyriškis pasakė, kad gali eiti į jo anksčiau nurodytą butą su vardu ir pavarde. Įėjęs į butą prisistatė nurodytu vardu ir pavarde, kurių nepamena. Buto savininkas padavė telefoną. Telefonu vyriškas balsas rusų kalba pasakė, kad moteris jam turi paduoti pinigus, 5.000 (penki tūkstančiai) eurų. Su buto savininke nieko nekalbėjo, jai padavus pinigus perskaičiavo ir telefonu patvirtinęs, kad pinigus gavo, išėjo iš buto. Išėjęs iš namo gavo žinutę grįžti į automobilį ir grįžęs pinigus perdavė vairuotojui, kuriuos šis įsidėjo į vyrišką rankinę. Tą dieną niekur nebevažiavo, grįžo vėl į kitą automobilių aikštelę. Telefoną atidavė vairuotojui. Jautėsi blogai, drebėjo, nežino ar iš įtampos, ar iš baimės. Tiksliai miestų, miestelių ir adresų, kuriuose buvo, negali pasakyti. Praėjus dviem dienoms, nuo pinigų paėmimo, vairuotojas pasakė, kad reikės važiuoti. Suprato, kad vėl turės eiti į kažkokį nurodytą butą ir paimti pinigus. Nenorėjo to daryti, bet buvo pasimetęs, neturėjo kito pasirinkimo, ramino save, kad parveš tikrai į Lietuvą automobiliu, o jei pabėgs – pasiklys ir negrįš į namus. Suprato, kad yra įklimpęs, priklausomas nuo asmenų, išsiuntusių į Vokietija, be to, tikėjosi kažkiek gauti taip reikiamų pinigų ir parvežti savo šeimai. Po antros žinutės vairuotojas vėl nuvežė nurodytu adresu. Jis vėl nuėjo prie daugiabučio namo, susirado vardą ir pavardę, paskambino, įėjo į laiptinę, nuėjo iki atidarytų buto durų. Buto savininkė, pensinio amžiau moteris, kalbėjo su kažkuo telefonu. Jam paduotas tas pats „Samsung“ telefonas buvo drabužių kišenėje. Moteriai prisistatė jam atsiųstu vardu ir pavarde rusų kalba. Moteris, kalbėdama rusiškai, telefonu pasakė tam asmeniui, kad atėjo, paminėdama vardą ir pavardę, kuriuo jai prisistatė. Moteris padavė telefoną. Telefonu rusų kalba jam buvo pasakyta, kad moteris paduos 8.000(aštuoni tūkstančiai) eurų, kuriuos turi perskaičiuoti, jiems patvirtinti, kad gavo tokią sumą pinigų ir paėmęs pinigus išeiti. Paėmęs pinigus patvirtino gavęs 8,000 eurų ir išėjo. Grįžęs į automobilį vėl vairuotojui padavė pinigus. Po šio karto – paėmus pinigus – iškart važiavo į Lietuvą. Grįžtant į Lietuvą, vairuotojas nurodė, jei kas nors klaus, turi sakyti, kad grįžta iš Anglijos ir kad niekam grįžęs nepasakotų kur buvo ir ką darė t. y. apskritai nesakytų, jog buvo Vokietijoje. Grįžus į Lietuvą vairuotojas paleido toje pačioje vietoje prie pagrindinio kelio. Grįžęs į namus žmonai pasakojo, kad darbas nelegalus, rizikingas ir ji suprato, kad kažkas negero vyksta. Po poros dienų po grįžimo jam paskambino A. N. ir pasakė ateiti prie „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės (duomenys neskelbtini) g. Nuėjus A. N. padavė 400 (keturi šimtai) litų ir pasakė dar paskambins, suprato, kad reikės važiuoti į Vokietiją vėl dirbti. Atsakė, kad nebenori važiuoti dirbti į Vokietiją, į ką šis grasinančiai pasakė, kad reiks važiuoti, tai suprato kaip grasinimą, todėl važiuoti sutiko, nes nenorėjo rizikuoti nei šeima, nei savimi, nes galvojo, kad padarys ką nors jam ar jo šeimai. Gautus pinigus atidavė žmonai. Praėjus maždaug dviem savaitėms vėl paskambino A. N., nurodydamas už kelių dienų vėl važiuoti. Dažniausiai išvažiuodavo sekmadienį, kad pirmadienį jau būtų Vokietijoje. Paskambinus A. N. suprato, kad su savimi turi pasiimti patalynę ir drabužius persirengti, nes gali vėl tekti miegoti automobilyje. A. N. sakė, kad jam paskambins ir pasakys kada turi būti pasiruošęs. Tos pačios dienos vakarą sulaukė skambučio iš nežinomo telefono numerio, kalbėjęs vyriškis pasakė ryte būti pasiruošusiam. Paklausė kur jis yra, atsakė Žemaitės g., tada skambinęs vyriškis pasakė laukti prie „(duomenys neskelbtini)“. Kitos dienos rytą prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „AUDI“, angliškais valstybinio numerio ženklais, kurių nepamena. Automobilį vairavo kitas vairuotojas – K. ( kaip tyrimo metu nustatyta R. S.). Vėl tik įvažiavus į Vokietiją R. S. sakė tą patį, ką ir pirmas vairuotojas. Vokietijoje įvažiavo į miestelį, kurio pavadinimo nepamena, apsistojo vėl automobilių aikštelėje, už maistą, cigaretes mokėjo R. S., jis savo pinigų neturėjo. R. S. turėjo du mobilaus ryšio telefonus, kurių vieną davė jam. Gavus trumpąją žinutę, R. S. nuvežė nurodytu adresu ir pinigų paėmimas vyko taip pat kaip ir pirmą kartą. Paimtus pinigus automobilyje padavė R. S.. Šį kartą išvažiavęs su R. S. Vokietijoje išbuvo dvi savaites ir buvo trijuose skirtinguose adresuose, iš kurių bendrai paėmė 12,000 (dvylika tūkstančių). Adresų, kuriuose lankėsi negali nurodyti. Grįžus po dviejų savaičių į Lietuvą, R. S. jį išleido prie (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų paskambino A. N. ir pasakė, kad turi susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ten A. N. padavė 400 (keturi šimtai) litų ir pasakė, kad susiskambins. Praėjus dviem savaitėms vėl paskambino A. N., pasakė ruoštis važiuoti. Kitą rytą išvažiavo su R. S. „Audi“ automobiliu ir Vokietijoje išbuvo dvi savaites. Gyveno automobilyje, už maistą mokėjo R. S., kuris duodavo ir telefoną, kad turėtų eidamas į butą paimti pinigų. Tą trečią kartą Vokietijoje buvo nuėjęs penkiais adresais, bet tik iš trijų adresų paėmė pinigus. Dvejais adresais tik priėjęs prie lauko durų, gavo pranešimus dingti ir niekur nebeiti. Iš tų trijų skirtingų šeimų paėmė bendrai 10,000 (dešimt tūkstančių) eurų. Visada paimtus pinigus atiduodavo R. S.. Grįžęs iš A. N. gavo apie 1,000 litų. Ketvirtą kartą po dviejų savaičių vėl buvo išvežtas į Vokietiją, į (duomenys neskelbtini) miestą po A. N. skambučio. Šį kartą važiavo su R. S. tuo pačiu „Audi“ automobiliu. Išbuvo Vokietijoje apie savaitę laiko, nes antrą savaitę Vokietijoje pareigūnai atėmė automobilį. Šį ketvirtą kartą Vokietijoje iš skirtingų 4 šeimų ta pačia tvarka paėmė 10,000 (dešimt tūkstančių) eurų. Vokietijos pareigūnams atėmus R. S. automobilį iš Štutgarto miesto mikroautobusiuku grįžo į Lietuvą. Grįžus A. N. nepasirodė ir neskambino. Praėjus ilgesniam laikui vėl pasirodė A. N. pasakė, kad vėl turės važiuoti. A. N. sakė, kad turi šeimą, kad reikalingas namuose, bet A. N. ramino ir vis sakė, kad padės, bet už tą paskutinį kartą pinigų nesumokėjo. Po kurio laiko vėl paskambino A. N. ir liepė ateiti prie „(duomenys neskelbtini)“, J. B. g. Tą kartą A. N. atvažiavo su asmeniu vardu V. ( kaip tyrimo metu nustatyta I. V.), automobiliu „Opel Zafira‘, valstybinio numerio ženklai angliški, vairas dešinėje pusėje. A. N. paklausė ar gali važiuoti. Jis atsakė nenorintis pyktis su žmona, kuri laukėsi vaiko, aiškino, kad turi būti šalia jos, tačiau važiuoti vėl neatsisakė, kadangi buvo matęs kaip A. N. agresyviai elgiasi su kitais aplinkiniais, o be to, A. N. ir I. V. atrodė bauginančiai. Nesipriešino, pasakė, kad vėl važiuos į Vokietiją. Po kurio laiko jam paskambino A. N. pasakė, kad važiuos ir R. S. tuo pačiu automobiliu „Opel Zafira“ nuvežė į Vokietiją, iš kur parvežė 12,000 (dvylika tūkstančių) eurų: iš vienos pensininkų šeimos paėmė 6,000 eurų, o iš likusių dviejų – po 3,000 eurų. Vėl miegojo automobilyje, valgydino R. S., savo pinigų neturėjo. Grįžęs iš A. N. gavo 1,000 litų. Tuo pačiu automobiliu važiavo dar vieną kartą, vairavo vėl R. S.. Tuo kartu Vokietijoje iš 3 skirtingų pensininkių moterų paėmė bendrai 13,000 eurų, iš vienos 5,000, o iš kitų dviejų po 4,000 eurų. Abi kelionės automobiliu „Opel Zafira“ į Vokietiją galėjo būti 2013 m. vasario – kovo mėnesiais. Po šių kelionių namuose vyko konfliktai su žmona, o jis, bijodamas A. N., vengė jam atsakyti. Žmonai sakė, kad jei atsisakys, jie jį „sulaužys“, buvo prasidėję grasinimai. Ryžosi A. N. pasakyti, kad nebevažiuos, nenori pyktis ir skirtis su šeima. Tada A. N. nurodė vietoje savęs rasti kitą žmogų. Tikėdamasis, kad radęs žmogų bus paliktas ramybėje, jis K. J. paklausė ar šis nenorėtų darbo užsienyje, tai yra, kad reikėtų Vokietijoje iš žmonių paimti pinigus. K. J. sutiko ir jis jį supažindino su A. N.. Kaip jie tarpusavyje susikalbėjo, nežino. Praėjus kuriam laikui paskambino A. N., nurodydamas ateiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Į susitikimą A. N. vėl atvyko kartu su I. V., kur abu pradėjo klausti ar savarankiškai gali nuvažiuoti į Vokietiją. Atsakė, kad negali, žmona neleidžia, pats nieko nežino, nemoka kalbos, negalės orientuotis svetimoje šalyje. Jie grasindami įkalbinėjo, kad bandytų važiuoti. Jis tam prieštaravo, bet po įkalbinėjimų sutiko bijodamas, kad kas nors nenutiktų, jį labai baugino I. V. išvaizda. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Vokietiją vienas. Važiavimo išvakarėse A. N. prie „(duomenys neskelbtini)“ aiškino ką turės daryti ir iš kur išvažiuoti. A. N. padavė 300 (trys šimtai) eurų, bei 200 (du šimtai) litų, kuriuos turėjo palikti žmonai, kol jo nebus, bei jam davė mobilaus ryšio telefoną su jau įdėta SIM kortele. Nurodė mikroautobuso vairuotojo telefono numerį, kuriuo turėjo paskambinti ir susitarti ir iš kur jį paims. Kitą dieną iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties mikroautobusu pilnu žmonių išvažiavo į Vokietiją. Atvykęs į Vokietiją, kaip sakė A. N. įsijungė telefoną ir iškart sulaukė skambučio, iš nepažįstamo numerio Iš balso pažino, kad skambina A. N., kuris pasakė laukti kito skambučio. Susirado viešbutį, išbuvo Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje dvi dienas. Kalbos nemokėjo, sunkiai orientavosi. Sulaukė skambučio iš visiškai nepažįstamo asmens negirdėtu balsu, kuris nurodė susirasti kitą artimiausią miestelį ir apie tai jį informuoti. Skambinusiajam aiškino, kad sunkiai orientuojasi, nesusikalba, kad jokio autobuso ar traukinio nėra, kad neturi pinigų. Iki šio pokalbio visą laiką Vokietijoje buvo nevalgęs, nes turėjo tik apie 100 eurų, kuriuos taupė, o jam skambinęs asmuo liepdavo ieškoti taksi automobilių, kuriais greitai galėtų nuvykti iki jam nurodyto adreso. Buvo visiškai beviltiškoje padėtyje. Jis, t. y. nukentėjusysis skambinusiam asmeniui aiškino, kad negali vykdyti jų reikalavimų, o šis koneveikė necenzūriniais žodžiais. Nesuprato kaip ir kokiu būdu reikės grįžti šį namus, verkė. Neužilgo paskambino A. N., pasiteiravo kiek turi pinigų, sakydamas „užteks, važiuok namo“. Turėjo 95 eurus. Į Lietuvą grįžo išleidęs visus pinigus bilietams. Po dviejų savaičių, vėl prie (duomenys neskelbtini) sutiko su A. N. ir I. V., kur A. N. nurodė vėl važiuoti į Vokietiją. Abu prašė savarankiškai nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), kur pasitiks žmogus, iš kurio turės paimti pinigus ir juos parvežti. Nenorėjo vykti, bet sutiko. Po kurio laiko atvažiavęs I. V. nuvežė į Panevėžio autobusų stotį, iš kurios padavęs autobuso bilietą į Vokietiją, 1 mobilaus ryšio telefoną, tris skirtingas SIM korteles ir maišelį su lašinių paltimi ir išvyko į Vokietiją. Pinigų neturėjo, tik savo 20 litų, mobilaus ryšio telefoną, kad galėtų paskambinti žmonai. Vokietijoje stotyje pasitiko aukštas vaikinas kalbantis lietuviškai, jo vardo nepamena. Vaikinas viešbutyje padavė 20,000 (dvidešimt tūkstančių) eurų, sumą, kurią minėjo ir A. N. su I. V.. Pernakvojęs viešbutyje ir sulaukęs skambučio į duotą telefoną, taksi nuvyko į stotį, iš kurios išvyko su persėdimais į Varšuvą, kur jį pasitiko A. N., I. V. ir dar vienas vaikinas. Ten jie jį įsisodino į automobilį. Pinigus atidavė A. N., kuris jam bevažiuojant pradėjo priekaištaudami, kad jiems ši kelionė labai daug kainavo, koneveikė necenzūriniais žodžiais, žemino, vis kartojo, kad ir jiems kažkas daro spaudimą. Bevažiuojant sustojo pamiškėje, kur jis buvo visų trijų sumuštas. Grįžus į Lietuvą po mėnesių vėl paskambino A. N. klausdamas ar gali važiuoti. Atsakė, kad žmona turi gimdyti, į ką šis pasakė, jog paskutinį kartą. Bijodamas, po to kai buvo sumuštas, važiuoti sutiko. Atvažiavus R. S. tuo pačiu automobiliu „Audi“ buvo nuvežtas į Vokietiją, kur iš vienos pensinio amžiaus moters, pagal tą pačią schemą, paėmė 20,000 eurų ir gavę nurodymą nuvažiavo iki Lenkijos, kur degalinėje atvykęs I. V. su nepažįstamu asmeniu paėmė minėtus pinigus bei vėl nurodė grįžti atgal į Vokietiją. Tą kartą nesisekė ir po poros dienų grįžo į Lietuvą. 2013-07-19 pas jį vėl į namus atvažiavo I. V. ir A. N., pasakė, kad turi važiuoti. Jis atsisakė, nes turėjo vykti pas žmoną į klinikas, tačiau pastarieji abu vienas per kitą jį įkalbinėjo ir jis sutiko. 2013-07-21 ryte iš namų jį paėmė R. S. ir automobiliu AUDI išvežė į Vokietiją. Atvažiavus į Vokietijoje laukė nurodymų, tačiau gavo žinutę „grįžti“ ir jie grįžo į Lietuvą. Jo manymu A. N. ir R. S. siejo ryšiai. Vienas iš pagrindų, kas galėjo būti bendro tarp jų, tai buvo jis ir jo atliekamas vaidmuo nuvykus į Vokietiją. A. N. buvo tas, kuris jį susirado, pasiūlė darbą Vokietijoje. R. S. jį gabeno į Vokietiją, išnaudojant nusikalstamoms veikoms daryti. Tik atvykus į Vokietiją, R. S. duodavo nurodymus, jam perduodavo paimtus pinigus. Jam atrodė, kad R. S. žinodavo kokią pinigų sumą turėjo atiduoti. R. S. niekada nemokėjo pinigų, bet pasakydavo, kad grįžus su juo atsiskaitys. R. S. prižiūrėjo jį, kaip atlieka savo darbą, tokiu būdu kontroliavo. R. S. kaip žmogus neatrodė piktas, agresyvus. Tačiau būdamas užsienyje nedrįso prieštarauti dėl to, ką turėjo daryti, nes buvo priklausomas nuo jo, nebūtų žinojęs kur dėtis svetimoje šalyje. Be to, įtardamas, kad R. S. ir A. N. palaiko ryšį, bijojo, kad jei nevykdys R. S. nurodymų, jei ne jis, tai A. kerštaus jam ar šeimai. Jaučiasi nukentėjęs nuo A. N., I. V. ir kitų jo draugų, nes jie nuo pat pradžių prieš jo valią jį vežė į Vokietiją, jį apgavo, vartojo fizinį smurtą. Taip pat parodė, jog visus kartus jis buvo vežamas automobiliais su angliškais valstybinio numerio ženklais, automobiliai su vairu dešinėje pusėje ( t. 2, b. l. 185-192, 195-199, t. 3, b. l. 18-20, 22-24).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad buvo vienas kartas, kada jam paskambino R. S., tačiau jis atsisakė važiuoti. Tada jam pradėjo grasinti A. V.. Nukentėjusysis dalyvavo savo brolio vestuvėse, ten dalyvavo ir A., V. bei K. ( R. S. ). Kelionėse su R. S. nukentėjusysis jam pasipasakojo, kad dirba nelegaliai, t. y. atsitiktinius darbus, turi du vaikus, žmona laukiasi trečiojo vaiko. Nukentėjusiojo nuomone, R. S. iš viso to suprato, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Vežamas į Vokietiją paimti pinigų jis visą laiką jautė stresą, baimę, ir dabar lankosi pas psichologus. Jo nuomone, R. S. yra susijęs su A. V. ir kitais gaujos nariais. Todėl jis reiškia civilinį ieškinį 3 750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir prašo šią sumą priteisti iš R. S..
Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad su kaltinamuoju A. L. jie buvo kaimynai. Šis jam pasiūlė atostogas Vokietijoje, sakė, kad bus užsakytas viešbutis, bus galima pailsėti. Nukentėjusysis nieko blogo neįtarė ir su tuo pasiūlymu sutiko. Kitą dieną A. L. atvažiavo pas jį ir pasakė, kad padeda jam dėl to, kad nukentėjusysis neturi darbo, pragyvena padedamas tėvų. Automobilį vairavo A. B., automobilyje buvo dar kitas vaikinas, t. y. J. ( jo pavardę nukentėjusysis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu ). Nukentėjusysis buvo nuvežtas į autobusų stotį. Ten A. L. nupirko bilietus, A. B. davė seno modelio mobilaus ryšio telefoną ir 6 SIM korteles. Taip pat A. L. ėmė aiškinti, kad jie privalės paimti kažkokius pinigus, vykti nurodytais adresais, pamačius policiją, bėgti. Nukentėjusiajam jau tada kilo įtarimai, tačiau jis nelabai suprato, ką turės daryti. Važiuojant autobusu J. jam paaiškino, ką jie turės daryti, t. y. turės apsigyventi pigiausiame viešbutyje, anksti ryte jiems paskambins, pasakys adresą, kur reikia nuvažiuoti ir paimti pinigus. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau paskambino ir liepė vykti į kitą miestą. Baigėsi pinigai, todėl J. kažkam paskambino ir jiems buvo duoti 100 eurų. Po to vėl liepė vykti į kitą miestą, pasakė adresą. Jie vyko taksi automobiliu, sumokėjo 75 eurus, liko 5 eurai. J. kažkam skambino, prašė pinigų, tačiau su juo kalbėjęs asmuo tik garsiai rėkė, priekaištavo, kad jie ilgai važiuoja ir suteikti pinigų atsisakė. Tada jie išsigandę kreipėsi į policiją, nes neturėjo pinigų ir nežinojo kaip grįžti namo. Ten paėmė jų pirštų antspaudus, nufotografavo. Jie prašė ambasados pagalbos, tačiau ši nepadėjo, nes jie nebuvo nei turistai, nei nusikaltėliai. Tada jis su J. išsiskyrė ir pakeleivingomis mašinomis grįžo namo. Mano, kad kaltinamasis A. L. jį apgavo, jis buvo išnaudotas. Nukentėjusysis nurodo, kad yra gydęsis Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, diagnozė: sunkios depresijos epizodas su psichozės elementais. Prieš tuos įvykius jam buvo remisija, o grįžus iš Vokietijos vėl psichinė būklė pablogėjo, teko gulėti ligoninėje. Atsižvelgiant į tai, jis reiškia civilinį ieškinį 1000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo A. L..
Liudytoja A. S. paaiškino, kad nukentėjusysis V. S. yra jos vyras. Jau praėjo daug laiko, todėl aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar nebeprisimena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog yra susituokusi su V. S., kuris jai prisipažino, kad važinėja į Vokietiją paimti pinigų. Jį veža vairuotojas lengvuoju automobiliu. Kol jis būna Vokietijoje, vairuotojas jam perka maistą, jis miega su vairuotoju automobilyje. V. žadėjo, kad daugiau nebevažiuos, kad nenori važiuoti. 2012 birželio mėnesį jam paskambino A. ( kaip nustatyta tyrimo metu A. N. ) ir vėl nurodė važiuoti į Vokietiją ir, kad šis kartas paskutinis. Grįžus V. į Lietuvą, ji pastebėjo, kad jis sužalotas. Matė mėlynes V. kaklo srityje ir ant rankos, matė sužalojimą ant kojos, lyg būtų kirstinė žaizda. V. jai paaiškino, kad susimušė su kažkokiais vaikinais stotyje. Vyras jai pasakė, kad pats iš Vokietijos nuvažiavo iki Lenkijos, kur jo pasitikti atvažiavo A. su dar kažkuo. V. tik pasakė, kad tą kitą asmenį matė pirmą kartą. A. pasiėmė pinigus, kuriuos V. vežė iš Vokietijos. Paklausus V. ką jis Vokietijoje dirbo, atsakė, kad tik paėmė pinigus ir grįžo į Lietuvą. Grįžęs iš Vokietijos V. į namus parvežė apie 50 eurų. Po kelių dienų vyras ėjo į susitikimą su A. ir tuokart ji ėjo kartu. Su A. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. Ji A. pasakė, kad nebenori, kad jos vyras dar kur nors važiuotų, nes neužilgo turi gimdyti ir nori, kad jis būtų šalia. A. ją išklausė, bet atsakė tik tiek: „nu jeigu ką, tai dar susiskambinsim“. Tokį A. pasakymą suprato, taip, kad jei reikės, tai V. ir važiuos. Mano, kad V. buvo grasinta, nes kai V. grįžo sužalotas, ji tikrai nepatikėjo, kad jis susimušė su kažkuo stotyje. Praėjus savaitei laiko V. pasakė, kad jis vėl turi važiuoti, nes nėra kito žmogaus. V. sakė, kad jis turi važiuoti, nes yra skolingas A., kad dabar mėnesį laiko važinės už dyką. Kokia V. skolos A. priežastis – ji nežino, o jis pats įvardyti negalėjo, nes nežinojo. 2013 m. gegužės mėnesį vyko V. brolio vestuvės. Šventėje buvo ir A. su dar vienu vyriškiu. Tą vyriškį ji matė pirmą kartą, jis buvo stambesnio kūno sudėjimo, visiškai plikai kirptas, apie 38 metų amžiaus. Vyriškis labai domėjosi kitais svečiais ( t. 3 b. l. 164-167 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad jos vyro paprašydavo nuvažiuoti į namus ir paimti pinigus. Vėliau tuos pinigus jis atiduodavo vairuotojui su kuriuo kartu važiuodavo. Vyras į Vokietiją važiavo gal šešis kartus. Jam paskambindavo ir pasakydavo kur ir kada reikia ateiti. Liudytojos žiniomis jam skambindavo A. ( V. ). Kada vyras buvo sumuštas, tai jai sakė, kad jis susimušė vakare stotyje. Kas sumušė, nesakė. Tuo metu vyras darbo neturėjo, dirbo atsitiktinius darbus, ji pati taip pat nedirbo, laukėsi trečiojo vaiko. Po kelionių vyras grįždavo įbaugintas, nenorėdavo kalbėti, būdavo uždaras, nors šiaip jis yra bendraujantis žmogus.
Liudytojas E. A. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Kiek pamena, jis buvo apklaustas, tai susiję su M. Z.. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kriminalinės žvalgybos skyriuje vyr. specialistu, koregavo ir prižiūrėjo 13, 14, 15, 22 būrius. Į jo pareigas įėjo informacijos tikrinimas, realizavimas, nusikalstamų veikų prevencija, tarnybiniai tyrimai, ikiteisminiai tyrimai. Kiek pamena, dirbo su kolegomis iš (duomenys neskelbtini), darė kratas pas M. Z. ir S. Ž.. M. Z. tuo metu atlikinėjo bausmę 13 būryje, o S. Ž. – 22 būryje. 13 būryje bausmę atlikinėjo asmenys, laikantys save aukščiau neformalioje grupuotėje, turintys mobilaus ryšio telefonus. Jie užsiėmė sukčiavimu, t. y. skambindavo nukentėjusiesiems, prisistatydavo artimais giminaičiais, papuolusiais į bėdą ir reikalaudavo pinigų. Kratos metu liudytojas yra radęs visokių užrašų, tekstų su sukčiavimo mechanizmais, telefonų numeriais, atšviestus Lietuvos ir užsienio šalių žemėlapius. Tarpusavyje nuteistieji gali lengvai susisiekti, t. y. susitikti valgykloje, bibliotekoje, stadione, pirtyje, gali lengvai kalbėtis per tvorą. Taip pat paaiškino, kad per metus kratų metu iš nuteistųjų paimama virš 2 000 mobilaus ryšio telefonų.
Liudytoja K. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) bendruomenės socialiniame centre socialine darbuotoja. Su S. šeima dirba nuo 2014-07-03 kai jie buvo įtraukti į rizikos šeimos apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaikų priežiūros. Šeima gyvena socialiniame būste, augina tris mažamečius vaikus. Tėvas V. S. dirba dviejuose darbuose, t. y. nešioja spaudą ir dirba miške. Mama atlieka pavienius darbus. Jie nėra socialinių pašalpų gavėjai, nes V. S. dirba pagal verslo liudijimą. Ši šeima gauna tik išmokas už vaikus – 45 eurus, t. y. 15 eurų už vieną vaiką. V. S. yra labai paprastas žmogus ir negalėtų niekam pasipriešinti. Jį gali nuskriausti bet kas, o jis nuskriausti nieko negali. Jis yra toks žmogus, kad ką paliepi, tą ir daro. Nemano, kad jis gali turėti verslininko sugebėjimų ir uždirbti didelius pinigus.
Liudytojas S. Ž. paaiškino, kad buvo nuteistas Kauno apygardos teismo kitoje byloje. Toje byloje davė parodymus ir daugiau pasakyti neturi ką.
Liudytojas M. Z. paaiškino, kad buvo nuteistas Kauno apygardos teismo kitoje byloje. Nieko nežino, neturi ką pasakyti.
Liudytojas A. N. paaiškino, kad buvo nuteistas Kauno apygardos teismo kitoje byloje ir duoti parodymus atsisako.
Liudytojas I. V. paaiškino, kad buvo nuteistas Kauno apygardos teismo kitoje byloje, parodymus jau davęs ir daugiau neturi ką pasakyti.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad nesutinka duoti parodymų.
Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažįsta asmenį jam žinomu vardu „V.“, kuris jį išsiuntė į Vokietiją bei Lenkijoje jį su kitais asmenimis mušė. Atpažintas asmuo I. V. ( t. 3 b. l. 25-28 )
Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažįsta asmenį jam žinomu vardu „ A.“, kuris jo atžvilgiu panaudodamas psichologinį spaudimą, apgaudinėdamas ir įkalbinėdamas vertė važiuoti į Vokietiją bei kartu su asmeniu vardu „ V. “ jį sumušė Lenkijoje. Atpažintas asmuo A. N. ( t. 3, b. l. 29-32 ).
Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažįsta asmenį jam žinomu vardu „K.“, kuris jį daug kartų vežė į Vokietiją Atpažintas asmuo R. S. ( t. 3, b. l. 33-36 ).
Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažįsta asmenį jam žinomu vardu D., kuris jam žinomiems asmenims vardais: A. ir V. davė jo mobilaus ryšio telefono abonentinį numerį. Atpažintas asmuo D. A. ( t. 3, b. l. 47-50 ).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. atpažino asmenį, kuris kartu su A. L. automobiliu VW GOLF 5 klasės nuvežė jį ir P. J. į Kauno autobusų stotį, padavė mobilaus ryšio telefonus su „ Labas “ pakuotėmis ir 500 eurų. Atpažintas asmuo A. B. ( t. 3, b. l. 64-66 ).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. atpažįsta R. S., kaip asmenį, kurį matė V. S. brolio R. S. ir jo žmonos vestuvėse ( t. 3, b. l. 168-171 ).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. atpažįsta asmenį jai žinoma vardu A., per kurį jos vyras V. S. buvo vežamas į Vokietiją. Atpažintas asmuo A. N. ( t. 3, b. l. 172-175 ).
Iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro pažymos matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, nuo 2012 m. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. R. S. vardu buvo sudarytos šių transporto priemonių privalomo jo draudimo sutartys: AB „Lietuvos draudimas“ įprastinė transporto priemonė AUDI A4 VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2013-01-30 iki 2013-02-27; ZAFIRA COMFORT DTI VIN (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2013-03-14 iki 2013-04-13; AUDI A4 VIN (duomenys neskelbtini) galiojusi nuo2013-06-14 iki 2013-07-13 ir nuo 2013-07-14 iki 2013-08-13 ( t. 6, b. l. 90-91 ).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad A. G. ir P. J. 2013-05-03 vyko autobusu iš Kauno į (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) ( t. 6, b. l. 95).
Iš (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros atsakymo į teisinės pagalbos pavedimą matyti, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų, kurių metu išsiaiškinta, kad veikusi nusikaltėlių grupė bent iš dalies yra sudaryta iš Lietuvos piliečių, kurie gerai kalba rusiškai. Nusikaltimo aukomis tapo vyresni Vokietijos piliečiai, užaugę tuometinėje Sovietų Sąjungoje ir vėliau persikėlęs gyventi į Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją, kuriuos apgavo iš lietuviškų mobilaus ryšio telefonų skambinę telefoniniai sukčiai ir kalbėję rusiškai. Taip vadinamų „ Šoko skambučio “ metu artimiesiems buvo pranešama, kad jų artimasis įvykusios autoavarijos metu sužalojo žmogų ir tam, kad būtų išvengta teisminio proceso, reikalavo iš artimųjų grynųjų pinigų. Pinigų surinkėjai keletą dienų išbūna Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje ir keletą kartų paskiriami pinigų paėmimui. Taip pat nurodoma, kad pinigus paėmusiam asmeniui buvo skambinama ir siunčiamos žinutės iš dviejų abonentinių numerių: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais numeriais galėjo skambinti Lietuvoje esantis pinigus paėmusio asmens „vadovas“ ( t. 5, b. l. 44-82 ).
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymos matyti, kad joje nurodoma, jog P. J. ir A. G., 2013-05-07 atvyko į (duomenys neskelbtini) policiją ir paaiškino, kad atvyko iš Lietuvos tam, kad gautų pinigus ir pervestų juos į Lietuvą. Telefonu jie gavo nurodymą nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti pinigus. Kas davė nurodymus jie policijai neatskleidė. Kadangi tolimesnių nurodymų jie negavo ir liko be pinigų, jie atvyko į policiją su prašymu nuvežti juos į Lietuvos konsulatą (duomenys neskelbtini). Su savimi jie turėjo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems būnant policijoje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta SMS žinutė, kurioje buvo nurodytas senyvo amžiaus moters adresas. Policija įtarė, kad tai galimai informacija telefoninio sukčiavimo kurjeriams. Buvo susisiekta su asmeniu, kurio adresas buvo nurodytas SMS žinutėje. Jis paaiškino, kad buvo gavęs „ teisininko “skambutį, pastarasis reikalavo 2 500 eurų dėl tariamai sūnaus įvykdyto eismo įvykio. A. G. ir P. J. įtarimai dėl sukčiavimo pareikšti nebuvo, prokuroro nurodymu jie buvo paleisti iš policijos ( t. 6, b. l. 98 ).
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymos matyti, kad joje nurodoma, jog Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro pareigūnai informavo, kad D. A. buvo sulaikytas 2013-01-07 po pasikėsinimo sukčiauti telefonu, kuri įvykdė organizuota grupuotė. D. A. nuteistas 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir yra įkalintas Justizvollzugsanstalt miesto kalėjime ( t. 6, b. l. 104 ).
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymos matyti, kad joje nurodoma, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos Ingolštato miesto prokuratūros gautas pranešimas dėl 2013-05-25 , Ingolštato mieste sulaikyto A. L.. Jis sulaikytas pagal 2013-05-26 Ingolštato miesto teismo nutartį ir patalpintas areštinėje. Sulaikymo teisinis pagrindas-pasikėsinimas įvykdyti organizuotą sukčiavimą, pasikartojantį septyniais atvejais ( Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 str. 1 ir 5 punktai, 22 str., 23 str., 25 str. 2 punktas). A. L. yra kaltinamas septyniose bylose. Jis, veikdamas organizuotų asmenų grupėje, apsimesdavo kitų asmenų giminaičiu, skambindavo ir pranešdavo, kad pateko į autoįvykį ir reikalavo pinigų ( t. 6, b. l. 100).
Iš 2013-07-17 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad kontroliuojant A. N. abonentinį Nr. 8643 55657, 2014-04-26 užfiksuota, jog Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. Ž. ( t. 1, b. l. 78-107 ).
Iš 2013-07-15 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad vykdant 2013-02-06 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl A. N. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad:
Įraše Nr. 6234 2013-04-02 A. N. skambino V. S., kuris, įtariama užverbuotas nusikalstamoms veikoms daryti, bei nurodė jam, kad teks vykti į Frankfurtą.
Įraše Nr. 6238 2013-04-02 N. praneša V. S., kad išvykti reikės „rytoj“, o jis rūpinasi autobusu kuriuo teks važiuoti.
Įraše Nr. 6248. 2013-04-02 A. N. nurodo V. S., kad išvykti reikės ketvirtadienį, o prieš tai dar reikės „susibėgti“, t. y. susitikti. A. N. vadinamas „A.“. Įtariama, kad taip yra prisistatęs V. S. apgaule jį verbuodamas, slėpdamas savo tapatybę.
Įraše Nr. 6502 2013-04-04 A. N. skambina V. S., nurodo vežėjų abonentinį numerį, liepia jiems paskambinti bei perskambinti jam.
Įraše Nr. 6503 2013-04-04 V. S. praneša A. N., kad jis jau išvyks. A. N. nurodo nepamiršti „ragelių“, įtariama, kad A. N. yra nurodęs, kaip riekia elgtis konspiruojant vykdomą nusikalstamą veiką. A. N. liepia pranešti, kai V. S. bus „vietoj“, taip siekdamas kontroliuoti užverbuotą asmenį.
Įraše Nr. 6659 2013-04-05 V. S. rašo A. N. SMS, klausia, kur jam važiuoti. Įtariama, kad asmuo yra priklausomas nuo A. N., t. y. laukia nurodymų, kur jam vykti.
Įraše Nr. 6660 2013-04-05 A. N. atrašo V. S.. Nurodo vykti į (duomenys neskelbtini). Rašydamas „pasuks tau“ informuoja, kad paskambins asmenys, kuriems jis užverbuotas, kurių nurodymų privalės klausyti.
Įraše Nr. 6662 2013-04-05 V. S. atrašo „Ok“, t. y. vykdo A. N. nurodymus
Įraše Nr. 8677 2013-04-25 22:04 A. N. skambina V. S., klausia jo asmens duomenų. Įtariama, kad buvo planuojama užsakyti V. S. lėktuvo bilietus, kad jis vyktų paimti pinigų iš užverbuoto ir išgabento asmens.
Įraše Nr. 8678 2013-04-25 A. N. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS iš V. S. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)“.
Įraše Nr. 8681 2013-04-25 22:30 A. N. nurodo V. S., kad teks vykti autobusu į Štutgartą, kur turės „paimti“ ir grįžti. Kalbama apie pinigus, kurie gauti iš nusikalstamos veikos.
Įraše Nr. 8706 2013-04-26 A. N. nurodo laiką, kada V. S. reikia išvykti. Jo išvyka taip yra kontroliuojama, nes A. N. rūpinasi autobusu, V. S. gabenimu iki autobuso.
Įraše Nr. 8833 2013-04-28 A. N. kalbasi su I. V. apie V. S. ir asmenį, kuris išgabentas nusikalstamos veikoms daryti. Tariasi, kokius nurodymus duoti minėtiems asmenims. Pokalbis apie pinigų paėmimą ir saugų jų gabenimą.
Įraše Nr. 8881 2013-04-28 A. N. su I. V. aptaria duodamus nurodymus užverbuotiems asmenims. Aptaria važiavimą į Varšuvą pasitikti atvykstančio su pinigais, įtariama, V. S.. Į Varšuvą tariasi važiuoti su A. B.. Pokalbio metu aptaria fizines bausmes užverbuotiems asmenims už nurodymų nevykdymą ( T.1, b. l. 28-41, 67,68, 71-73).
Iš 2013-07-17 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad vykdant 2013-02-06 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl A. N. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad:
Įraše Nr. 57 2013-04-03 A. N. informuoja S. Ž., kad užverbuotas asmuo bus gabenamas „rytoj“.
Įraše Nr. 70 2013-04-04 A. N. informuoja S. Ž., kad vienas asmuo, įtariama V. S., jau gabenamas „į (duomenys neskelbtini)“. A. N. pasako S. Ž. užverbuoto asmens abonentinį numerį.
Įraše Nr. 107 2013-04-07 S. Ž. praneša A. N., kad jam perleistas asmuo, įtariama V. S., netinkamai vykdo nurodymus darant nusikalstamas veikas. A. N. patikina, kad yra kitas „normalesnis“ žmogus. Taip informuoja, kad yra verbuojami ir kiti asmenys.
Įraše Nr. 109 2013-04-07 S. Ž. praneša A. N., kad jis turi ieškoti „normalų žmogų“, nes, įtariama V. S., netinkamai vykdo nurodymus, sako, kad „viską prapisam“.
Įraše Nr. 424 2013-04-29 A. N. praneša S. Ž., kad jis Lenkijoje. Įtariama, kad A. N., I. V., A. B. buvo išvykę į Lenkiją pasitikti su pinigais grįžtančio V. S. ( T. 1, b. l. 78-86, 100 ).
Iš 2013-07-11 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant 2013-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl S. Ž. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad:
Įrašuose Nr. 38, 39 2013-05-03 S. Ž. bendrauja su A. N., kuris naudojasi numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. N. S. Ž. pasako, kad yra išvažiavę du žmonės (išsiųsti nusikaltimams daryti), kad kai tie žmonės bus Lenkijoje jis (A. N.) praneš apie tai S. Ž. ir atsiųs tų asmenų (išnaudojamų) telefonų numerius.
Įraše Nr. 44 2013-05-02 S. Ž. informuoja M. Z., kad „pas „T “ (A. N.) turėjo išvažiuot ir ten (Vokietijoje) rytoj vakare tiktai bus“, t. y. S. Ž. perduoda informaciją iš vykusio pokalbio tarp A. N. ir S. Ž.. M. Z. atsakė, kad jis kalbėjo su „T.“ (A. N.).
Įraše Nr. 57 2013-05-04 A. N. atsiunčia S. Ž. numerius, kuriais P. J. bei A. G. turi naudotis Vokietijoje.
Įrašuose Nr. 76, 77, 78 2013-05-04 S. Ž. kalbasi su A. N.. A. N. pasiteirauja, ar S. Ž. gavo ankstesnį pranešimą su išsiųstų žmonių numeriais. Taip pat kalba apie „vaiką“, kad „vaikas“ vėl „ant starto“, t. y. pasiruošęs vykti. Po to vėl kalbasi apie tuos du išsiųstus asmenis (P. J. ir A. G.), diktuoja jų numerius. Diktuoja melagingus vardus „D.“, „M.“, kas rodo, kad jie šifruoja savo pokalbius.
Įrašuose Nr. 271, 272, 275 2013-05-07 S. Ž. rašo SMS pranešimus A. N. su pretenzijomis, kad jo siųsti asmenys (A. G., P. J.) blogai dirba. „Jei jie nenori dirbt tai tegu pisa nx per ji wel kusa prapisom.“ PASTABA. Žargonas „kūšas“ yra didelė pinigų suma.
Įraše Nr. 294 2013-05-07 S. Ž. kalbasi su A. N.. S. Ž. kalba su pretenzijomis apie A. N. išsiųstus asmenis. A. N. atsako, kad jis išsiųs kitą žmogų, kuris jau yra buvęs, t. y. G. D.. A. N. pasakė, kad jeigu tie išsiųsti žmonės (Žinoma, kad kalba apie P. J. ir A. G.) nevykdys nurodymus, tai juos paliks likimo valiai Vokietijoje.
Įraše Nr. 481 2013-05-08 S. Ž. kalbasi su M. Z. apie tai, kad „T.“, t. y. A. N. išsiuntė naują žmogų (Š. P., kuris naudojosi G. D. asmens dokumentu), nes kitų anksčiau A. N. siųstų žmonių ( P. J. ir A. G. ) jau nebėra. Tada dar kalba apie „vairą‘, t. y. K. Š., nes K. Š. žmonės turi „pajudėt“. Pokalbio gale M. Z. nurodė S. Ž. paskambinti „baronkai“, t. y. K. Š..
Įrašuose Nr. 1090, 1101 2013-05-13 S. Ž. kalbasi su M. Z., kurį informuoja jog „T.“ (A. N.) žmogus (Š. P.) vyksta namo, bet vietoj jo atvažiuoja kiti du A. N. siunčiami žmonės (V. S. ir R. S.). Po to S. Ž. pradėjo įtarinėti A. N.. M. Z. S. Ž. ramino.
Įrašuose Nr. 1166, 1167 2013-05-13 S. Ž. kalbasi su A. N., kuris informuoja, kad išsiunčia žmones ( t. 1, b. l. 112-121, 129, 130, 134,135, 143-146).
Iš 2013-07-27 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant 2013-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl V. S. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad:
Įrašuose Nr. 1783 2013-05-25, 1814 2013-05-26, 2735 2013-06-15, nukentėjusiajam V. S. skambina R. S. bei nurodo kada bei iš kur reiks važiuoti į Vokietiją daryti nusikalstamų veikų.
Įraše Nr. 2751 2013-06-15 nukentėjusiajam V. S. skambina R. S. prisistatydamas išgalvotu vardu K. ir pasako, kad rytoj reikia važiuoti, tačiau V. S. atsako, kad niekur nevažiuos. Tai išgirdęs R. S. pasako, kad jam tuo paskambins.
Iš šio pokalbio matyti, kad V. S. pareiškia savo nuomonę, kad jis nevažiuos surinkinėti pinigų iš apgautų Vokietijos gyventojų, tačiau tai išgirdęs R. S. pasako, kad jam tuoj paskambins. Reiktų suprasti, kad paskambins asmuo, kuris su juo pakalbės ir privers važiuoti daryti nusikalstamų veikų.
Įraše Nr. 2754 2013-06-15 išnaudojamam asmeniui V. S. skambina A. N., kuris paaiškina, kad jam visiškai nerūpi išnaudojamojo V. S. žmonos nėštumas, gimdymas „nors ir penkios žmonos ten turi gimdyt” , pasako, kad tariamai V. S. yra „prigrybavęs“ ir pasako, kad rytoj pas jį atvažiuos ir pakalbės.
Įrašuose Nr. 2842 2013-06-16, 2854 2013-06-17 su V. S. bendrauja R. S., kuris jau po įvykusio prieš tai pokalbio su A. N. tariasi, kada V. S. bus pasiruošęs važiuoti į Vokietiją.
Įraše Nr. 7957 2013-07-20 išnaudojamam asmeniui V. S. skambina nusikalstamos veikos organizavimu įtariamas I. V. gim.1979-03-12, kuris skambina prisistatydamas išgalvotu V. vardu ir pasidomi ar V. S. pasiruošęs važiuoti „pjuvenų krauti“ir pasako, kad jis pasiimtų „ragelį“(telefoną) ir jam paskambins dėl važiavimo.
Įrašuose Nr.8110 2013-07-21, 8117 2013-07-21 V. S. skambina R. S. bei tariasi kaip ir kada išvažiuos į Vokietiją. ( t. 1, b. l. 147-152)
Iš 2014-01-28 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant 2013-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl A. N. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad:
Įraše Nr. 9 2013-05-03 N. informuoja A. B., kad užverbuoti asmenys, įtariama P. J. ir A. G., iš Kauno išgabenti į užsienio valstybę vykdyti nusikalstamas veikas.
Įraše Nr. 128 2013-05-04 A. N. pokalbis su A. B. apie išgabentus, įtariama P. J. ir A. G.. A. B. informuoja, kad išgabenti asmenys jau gali būti išnaudojami, kad su jais jau gali susisiekti („Ten tegul gal, ten duoda žinot kas nors ką nors“) asmenys, kuriems jie yra perleisti, t. y. atliekantys laisvės atėmimo bausmes.
Įraše Nr. 137 2013-05-04 A. N. pokalbis su I. V., kuriame A. N. informuoja I. V., kad P. J. bei A. G. yra išgabenti. A. N. prašo I. V. internetu („kompu“) susisiekti su M. Z. („Zazu“) ir pranešti, kad minėti užverbuoti bei išgabenti asmenys jau gali būti išnaudojami. I. V. išreiškia nepasitenkinimą, kad A. N. per daug kalba, t. y. nekonspiruoja vykdomos nusikalstamos veikos.
Įraše Nr. 196 2013-05-05 A. B. su A. N. kalbasi apie išgabentus asmenis, apie tai, kad dar „nieko“, t. y. dar nėra gauta pinigų iš nusikalstamos veikos darymo. Pokalbio metu kalbama apie šventes, kurios yra pas „ruskius“, t. y. rusakalbius, įtariama, Vokietijos gyventojus.
Įraše Nr. 325 2013-05-07 N. pokalbis su A. B. apie užverbuotus ir išgabentus, įtariama, P. J. bei A. G.. Pokalbis apie tai, kad minėti asmenys blogai vykdo nurodymus, asmenų, kuriems jie yra perleisti išnaudojimui nusikalstamoms veikoms daryti.
Įrašuose Nr. 352, 353, 354, 355, 357, 358, 359, 360, 361 2013-05-07, Nr. 362, 363, 377, 426, 437, 457, 459, 462 2013-05-08 A. N. susižinojimas su A. B.. Iš susižinojimo turinio matyti, kad A. N. ir A. B. nuolat bendrauja apie užverbuotus, išgabentus, perleistus nusikaltimams vykdyti P. J. bei A. G..
Įrašuose 365, 368 2013-05-07 matyti, kad A. N. papildo sąskaitą telefono, kuriuo užsienio valstybėje naudojosi P. J. ir A. G..
Įraše Nr. 489 2013-05-08 A. N. pokalbis su I. V., kurio metu A. N. informuoja „nebėr tų“ , „uždarė“, kad P. J. ir A. G. sulaikyti.
Įraše Nr. 493 2013-05-08 A. N. ir V. B. pokalbis, kurio metu A. N. informuoja „čia vėl čiudai, kurva“, „Vokietis kažkoks paskambino“, „nu, iš to ragelio, to kito dingęs, primesk“, kad P. J. ir A. G. sulaikyti, įtariama, užsienio valstybėje, Vokietijoje.
Įrašuose Nr. 494, 496 2013-05-08 A. N. aptaria su I. V. užverbuotų ir išgabentų P. J. ir A. G. sulaikymą. I. V. informuoja, kad važiuoja apžiūrėti automobilį, kuriuo, įtariama, po to būtų gabenami užverbuoti asmenys vykdyti nusikalstamas veikas užsienio valstybėje.
Įraše Nr. 1125 2013-05-15 A. N. pokalbis su V. S., kuriame A. N. nurodo, kad V. S. turės važiuoti, įtariama, su R. S. į užsienio valstybę, kur buvo išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.
Įraše Nr. 1782 2013-05-20 A. N. informuoja V. S., kad šis turės vykti, įtariama, į užsienio valstybę, kur buvo išnaudojamas nusikaltimams daryti. Pokalbio metu A. N. vadinamas „A.“. Akivaizdu, kad jis slėpė savo anketinius duomenis, naudojosi apgaule.
Įraše Nr. 1804 2013-05-20 A. B. praneša A. N., kad užverbuotas asmuo bus gabenamas „po keturių penkiolika“. Įtariama, kad buvo kalbama apie A. L..
Įraše Nr. 1811 2013-05-20 A. N. pokalbis su I. V., kuriame A. N. informuoja, kad užverbuotas asmuo bus gabenamas po keturių penkiolika.
Įraše Nr. 1843 2013-05-20 A. B. informuoja A. N., kad užverbuotas asmuo, įtariama A. L., jau išgabentas.
Įraše Nr. 2029 2013-05-21 A. N. pokalbis su V. B., kurio metu A. N. informuoja, kad A. L. yra išgabentas, kad jis „dirba“, t. y. yra išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.
Įraše Nr. 2065 2013-05-22 A. N. pokalbis su A. B., iš kurio turinio akivaizdu, kad išgabentas A. L. yra priklausomas nuo jį išgabenusių asmenų, nes, pasak, A. N. jis visiškai neturi pinigų „žėk girdi, A., gali tam nusiųst paskui paduosim mes tau, jis be litų kurva sėdi primesk jau, viešbutį už septyniasdešimt vėl pasiėmęs“. Tokiu būdu išgabenti asmenys yra nuolat kontroliuojami, apribojama jų savarankiški veiksmai, judėjimas.
Įrašuose Nr. 2254, 2257 2013-05-23 A. N. papildo A. L. turimo telefono sąskaitą. Akivaizdu, kad užverbuoti, išgabenti, išnaudojami asmenys yra visiškai priklausomi, nes neturi lėšų ne tik savarankiškam judėjimui, nakvynei, maistui, bet ir komunikacijos priemonėms.
Įraše Nr. 2263 2013-05-23 A. N. pokalbis su I. V., kurio metu A. N. informuoja, kad yra nesklandumų su išgabentu A. L. „blet ten debilas, kurva“.
Įraše Nr. 2266 2013-05-23 A. N. pokalbis su I. V. apie nesklandumus su A. L.. Iš pokalbio akivaizdu, kad išgabenti asmenys yra išnaudojami, priklausomi, kad tenka miegoti lauke. Nesklandumus A. N. pažada aptarti susitikęs ir su „(duomenys neskelbtini)“, taip vadinamas A. B..
Įrašuose Nr. 2276, 2277, 2278, 2292, 2293, 2300, 2301, 2309, 2315, 2317, 2319, 2326, 2327, 2330, 2332, 2334, 2335, 2337, 2338, 2339, 2340 2013- 05-24 A. N. susižinojimas su I. V., A. B., kurių metu aišku, kad kyla nesklandumų dėl A. L., nes jis yra visiškai be pinigų. Susižinojimo metu akivaizdu, kad A. L. yra priklausomas nuo jų, nes visiškai neturi pinigų, taip yra apribota jo veikimo laisvė.
Įraše Nr. 2322 2013-05-24 A. N. pokalbis su A. S., kurio metu A. N. informuoja, kad jis praneš, jei V. S. reikės vykti, įtariama, į užsienio valstybę, kur jis buvo išnaudojamas nusikaltimams daryti.
Įraše Nr. 2348 2013-05-24 A. N. pokalbis su V. S., kurio metu A. N. nurodo savaitės dieną, kada V. S. bus gabenamas.
Įrašuose 2373, 2375, 2394 2013-05-25 A. N. susižinojimas su D. J., kurių metu A. N. paprašo pervesti pinigus A. L..
Įraše Nr. 2404 2013-05-25 A. N. pokalbis su I. V., kurio metu kalbama apie A. L.. Akivaizdu, kad A. L. yra išnaudojamas, priklausomas, jis neturi kur pernakvoti, valgyti ir pan. A. N. ir I. V. suvokia jo sunkią padėtį ir kalba, kad norint turėti pinigų reikia „dirbti“, t. y. daryti nusikaltimus.
Įrašuose 2418, 2423 2013-05-25 A. N. pokalbiai su A. B. apie A. L..
Įraše Nr. 2431 2013-05-25 A. N. pokalbis su V. S., kurio metu A. N. vadinamas „A.“, taip jis prisistatęs turėdamas tikslą nuslėpti savo tapatybę. A. N. sako, kad V. S. reikės išvykti.
Įrašuose 2435, 2437, 3438 2013-05-25 A. N. pokalbiai su A. B. bei I. V. apie išgabentą A. L..
Įraše Nr. 2452 2013-05-25 A. N. pokalbis su V. S., kurio metu matyti, kad V. S. yra apgautas, nes A. N. jam prisistatęs „A.“, kad V. S. yra priklausomas ir socialiai pažeidžiamas. Pokalbio metu matyti, kad V. S. net apsirengimo detales derina su A. N..
Įrašuose Nr. 2457, 2472 2013-05-26, įrašuose Nr. 2606, 2607 2013-05-27, įrašuose Nr. 2681, 2700, 2793 2013-05-28 A. N. pokalbiai su A. B. apie A. L., apie gabenamus, verbuojamus, perleistus, išnaudojamus asmenis, nusikaltimo darymo mechanizmą.
Įraše Nr. 2844 2013-05-30 11:15 A. N. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS pranešimą iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini): Sweiki ce w. zmona gal ka zn apie maniški.
Įraše Nr. 3137 2013-06-07 A. N. pokalbis su A. S., kurio metu A. S. guodžiasi, kad nesusisiekia su V. S., kad bėdos su sveikata. Akivaizdu, kad V. S. neturi galimybės kontaktuoti su artimaisiais, yra priklausomas nuo jį išgabenusių asmenų.
Įraše Nr. 3614 2013-06-11 A. N. pokalbis su V. S., kurio metu A. N. žada paduoti V. S. pinigų. Įtariama, kad V. S. buvo gabenamas apgaule pažadant gerą uždarbį arba naudojant grasinimus.
Įraše Nr. 3825 2013-06-14 A. N. ir I. V. pokalbis, kurio metu I. V. prašo sukontaktuoti su V. S. dėl jo gabenimo nusikalstamoms veikoms daryti.
Įrašuose Nr. 3831, 3833, 3834, 3840, 3841, 3848, 3849, 3852 2013-06-14, Nr. 3927, 3928, 3931 2013-06-15, Nr. 3954, 3955, 3987, 3989 2013-06-16 A. N. susižinojimas su I. V., A. S., V. S., R. S., iš kurių matyti, kad V. S. vengia A. N. ir I. V., kurie primygtinai reikalauja vykti į užsienį, ieško V. S. per R. S.. Matyti, kad V. S. yra grasinama, sakoma, kad yra „pribridęs“, A. S. žadami pinigai.
Įraše Nr. 4788 2013-06-22 A. N. pokalbis su A. J., kurio metu kalbama apie transporto priemonę, registruotą Didžiojoje Britanijoje, kuria, įtariama, buvo gabenamas V. S..
Įraše Nr. 4790 2013-06-22 A. N. pokalbis su I. V., kurio metu kalbama apie transporto priemonę, registruotą Didžiojoje Britanijoje, kuria, įtariama, buvo gabenamas V. S..
Įraše Nr. 5651 2013-06-27 A. N. pokalbis su V. S., kurio metu A. N. tariasi dėl susitikimo. Įtariama, kad susitikimų metu V. S. buvo verbuojamas gabenti į užsienio valstybę, kur buvo išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.
Įraše Nr. 5710 2013-06-28 A. N. pokalbis su D. J., kurio metu A. N. kalba apie automobilį, kuriuo, įtariama, buvo gabenamas V. S..
Įraše Nr. 5786 2013-06-28 A. N. pokalbis su A. S., kad A. N. važiuoja pas V. S..
Įraše Nr. 5793 2013-06-28 A. N. pokalbis su I. V. apie tai, kad A. N. buvo pas V. S.. Įtariama, kad pas jį nuolat buvo lankomasi siekiant jį kontroliuoti.
Įraše Nr. 6118 2013-07-01 A. N. pokalbis su V. S., kurio metu A. N. vadinamas „A.“. A. N. slėpė savo anketinius duomenis. Pokalbio metu A. N. pasakė, kad „reiks palėkt“, t. y. kad V. S. bus gabenamas, įtariama, į užsienio valstybę nusikalstamoms veikoms daryti.
Įraše Nr. 6633 2013-07-12 A. N. pokalbis su A. J., kurio metu A. N. informuoja „karoče tas guli ligoninei“, t. y. rašo apie V. S., kuris tuo metu slaugė žmoną.
Įraše Nr. 7244 2013-07-17 A. N. pokalbis su I. V., kurio metu minimas draudimas, įtariam, transporto priemonės, kuria buvo gabenamas V. S..
Įraše Nr. 7294 2013-07-17 A. N. pokalbis su A. J., kurio metu minimas “angličianas“, įtariama, transporto priemonė, kuria buvo gabenamas V. S..
Įraše Nr. 7456 2013-07-19 A. N. pokalbis su A. J., kurio metu A. N. patikina, kad „mes nuvarysim su draugu žinai iki tenai“, įtariama, pas V. S..
Įrašuose Nr. 7459, 7535, 7536, 7537 2013-07-19 A. N. susižinojimas su L. N., iš kurių matyti, kad A. N. vyks į Kėdainius pas V. S., kuris bus gabenamas išnaudoti į užsienio valstybę ( t. 1, b. l. 153-199, 2 t, b. l. 1-68).
Iš 2014-01-30 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant 2013-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl I. V. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad:
Įraše Nr. 663 2013-05-08 I. V. pokalbis su M. Z., kurio metu I. V. informuoja apie kilusius nesklandumus su užverbuotais, išgabentais, perleistais išnaudoti darant nusikalstamas veikas užsienio valstybėje asmenimis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis tuo metu buvo išgabenti P. J. bei A. G..
Įrašuose Nr. 869, 871, 875, 876 2013-05-10 I. V. susižinojimas su R. S. apie draudimą, įtariama, dėl automobilio, kuriuo vėliau buvo gabenamas V. S.. Pokalbiuose minimas „draugas“, įtariama A. J..
Įraše Nr. 2679 2013-05-24 I. V. pokalbis su R. S. dėl susitikimo, kurio metu, įtariama, buvo aptartas nusikaltimo darymo mechanizmas, t. y. V. S. gabenimas, išnaudojimas.
Įraše Nr. 2826 2013-05-25 I. V. pokalbis su A. J. apie, įtariama, susitikimus su R. S. bei nusikaltimo darymo įrankių perdavimo jam.
Įraše Nr. 2858 2013-05-25 I. V. pokalbis su R. S. apie susitikimą, kurio metu, įtariama, aptariamas nusikaltimo darymo mechanizmas, perduodami įrankiai.
Įraše Nr. 2866 2013-05-25 19:03 I. V. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)siuntė trumpąjį (SMS) pranešimą R. S. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)
I. V. persiuntė R. S. V. S. telefono numerį. R. S. gabendavo V. S. į Vokietiją, kur šis buvo išnaudojamas nusikaltimams daryti.
Įraše Nr. 2885 2013-05-25 I. V. pokalbis su A. J., kurio metu minimas „f.“ (R. S.), kuris buvo gavęs pranešimą apie Vokietijoje padarytą teisės pažeidimą.
Įrašuose Nr. 2886, 2887, 2888, 2889 2013-05-25 I. V. susižinojimas su R. S. apie pažeidimą Vokietijoje, apie išvykimą, kurio metu gabenamas V. S..
Įraše Nr. 4139 2013-06-09 I. V. pokalbis su R. S., kuris, įtariama, buvo grįžęs iš užsienio valstybės, į kurią gabeno V. S..
Įrašas Nr. 4403 2013-06-11 21:35 I. V. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąjį (SMS) pranešimą R. S. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Naujas nr. „Rok..lis“. R. S. informuoja apie pasikeitusį abonentinį numerį.
Įrašuose Nr. 4433, 4436, 4437, 4438, 4439, 4441, 4442, 4443, 4444, 4466 2013-06-12 I. V. susižinojimas su R. S. apie automobilio remontą, įtariama, skirto gabenti užverbuotus asmenis.
Įrašuose Nr. 4529, 4586, 4648 2013-06-13, įrašuose Nr. 4677, 4680 2013-06-14 V. pokalbiai su R. S. apie automobilio remontą, įtariama, skirto gabenti užverbuotus asmenis.
Įraše Nr. 4708 2013-06-14 I. V. pokalbis su V. S., kurio metu I. V. reikalauja „savaitgalį važiuoti atostogų“, tačiau V. S. atsisako. Įtariama, kad taip jis verbuojamas vykti į užsienio valstybę daryti nusikalstamas veikas, būti išnaudojamam.
Įraše Nr. 4748 2013-06-14 I. V. pokalbis su A. J., kurio metu I. V. praneša, kad „tas kurva kipišuoja“, t. y. V. S. atsisako vykti. Pokalbio metu minimas „k.“, t. y. taip vadinamas A. N.. Įtariama, kad A. N., jei V. S. atsisakydavo paklusti, kartu su bendrininkais darė V. S. poveikį, t. y. grasino, naudojosi apgaule.
Įraše Nr. 4832 2013-06-15 I. V. pokalbis su R. S. apie susitikimą, kurio metu, įtariama, aptariamas nusikaltimo darymo mechanizmas.
Įraše Nr. 4860 2013-06-15 I. V. pokalbis su R. S., kurio metu aptariamas nusikaltimo darymo laikas, t. y. R. S. praneša, kad „rytoj“ išvyksta. Įtariama, kad tuo metu galėjo būti gabenamas V. S..
Įrašuose Nr. 4891, 4896, 4897, 4898, 4902, 4903, 4905, 4907, 4908, 4910, 4911, 4931, 4967, 4968 2013-06-16 I. V. susižinojimas su R. S. dėl nusikaltimo darymo laiko. Pokalbių metu aptariami nesklandumai su V. S., kuris buvo atsisakęs, kad jį gabentų į užsienio valstybę išnaudoti darant nusikalstamas veikas.
Įraše Nr. 4904 2013- 06-16 I. V. pokalbis su A. J., kurio metu kalbama apie „k.“, „f.“ (taip vadinamas R. S.), kuris turi gabenti V. S.. I. V. praneša, kad V. S. „kipišuoja“, t. y. atsisako paklusti.
Įraše Nr. 4916 2013-06-16 I. V. pokalbis su A. B. apie nesklandumus, įtariama, su V. S., nes jis atsiako vykti. I. V. praneša A. B., kad „nieko vapšie gero, nachui. Va, kitam mieste lakstau, kurva“. Įtariama, kad I. V. kartu su A. N. buvo nuvykę pas V. S. ir darė jam poveikį, kad jis klausytų jų nurodymų.
Įraše Nr. 7152 2013-07-03 I. V. pokalbis su R. S., kurio metu R. S. teiraujasi kada jam reikės išvykti. Įtariama, kad R. S. gabendavo V. S..
Įrašuose Nr. 7383, 7384, 7385, 7386, 7387 2013-07-05 I. V. susižinojimas su R. S., kurių metu R. S. teiraujasi kada jam reikės išvykti, t. y. gabenti V. S..
Įraše Nr. 8651 2013-07-20 I. V. pokalbis su V. S. apie tai, kad V. S. reikės važiuoti, t. y. jis bus gabenamas. I. V. pokalbio metu vadinamas V., taip jis buvo prisistatęs konspiruodamas savo asmens duomenis, naudodamasis apgaule.
Įraše Nr. 8660, 8669 2013-07-20 I. V. pokalbiai su M. Z., kurių metu I. V. informuoja, kad „pirmadienį su auto, eee nu, su bolidu. Važiuoja į tą pusę“, t. y. automobiliu, įtariama, bus gabenamas užverbuotas asmuo. Pokalbių metu jie aptaria nusikaltimo darymo „planą“, dėl kurio susirašo naudodamiesi internetu.
Įraše Nr. 8675 2013-07-20 I. V. pokalbis su R. S., kurio metu tariamasi dėl susitikimo, automobilio, skirto, įtariama, gabenti V. S., perdavimo.
Įraše Nr. 8726 2013-07-20 23:34 I. V. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gavo trumpąjį (SMS) pranešimą iš V. S. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „O ryt kaip kalbėjom nors kiek lt zmonai nuvest galesiu“.
Įraše Nr. 8727 2013-07-20 I. V. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąjį (SMS) pranešimą į V. S. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Taip!
Įraše Nr. 8728 2013-07-20 I. V. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gavo trumpąjį (SMS) pranešimą iš V. S. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Ok
Susižinojimas, kurio metu V. S. prašo žmonai perduoti nors kiek pinigų. Įtariama, kad V. S. yra išnaudojamas, apgaunamas, kad gaus atlygį ir pan ( t .2, b. l. 69-73, 79-81, 87-112 ).
Iš 2013-08-08 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant 2013-05-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl A. N. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad:
užfiksuotas A. N. bendravimas su užverbuotu ir išgabentu nusikalstamas veikas daryti užsienio valstybėje, įtariama, A. L.. Iš susižinojimo turinio darytina pagrįsta išvada, kad A. L. yra nuolat kontroliuojamas, yra priklausomas, nes neturi lėšų pragyvenimui, t. y. sumokėti už nakvynę, maisto produktus, transporto išlaidas: „Gali permes 20 euru man at bileto truaksta,as turiu 46 dar 20truksta“, „Jasna nes pas mane tik 26,70eur liko ,ir mentai dar wel spurte“, „Jus cia rimtai siulot man lauke per toki ora i“, „Belekaip senuk,as dar nuo vakar ryto nemegojau galvoju eit i viešbuti“, „Gal pritrukt gal kokio 10euriuku nes valgit ir norisi“, „Taigi per nakti lauke buwau ir patc kiaurai slapes“, „Nu gal iseis jies cia ka uzkabint .bet jai ne tai nekazka tada sedet newalgiusem kad lauke tai px dar nelija kolkas va del maisto tai zopa“;
Užfiksuotas susižinojimas dėl pinigų pervedimo A. L.: įrašas Nr. 85, 2013-05-24 A. N. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą, įtariama, į A. L. naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)“; įrašas Nr. 217, 2013-05-25 A. N. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą, įtariama, į A. L. naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)“;
Užfiksuotas susižinojimas, kurio metu minimas „A.“. Įtariama, kad tai A. B.: įrašas Nr. 190, 2013-05-25 A. N. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą, įtariama, į A. L. naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini): „Pabandik antriui parasyt kad idetu ten paskui padosim, litus padaryk jau tiek laiko.“; įrašas Nr. 191, 2013-05-25 11:04 A. N. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS pranešimą, įtariama, iš A. L. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini): „A. balevoja“; įrašas Nr. 192. 2013-05-25 A. N. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą, įtariama, į A. L. naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini): „Kas cia,tai sakiau a. parasyk o ne man,blet taskai tas saibas.“; įrašas Nr. 193, 2013-05-25 A. N. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS pranešimą, įtariama, iš A. L. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini): „Balewoja jis dar kart sakau“’
Susižinojimo metu užfiksuota, kaip A. N. duoda nurodymus A. L., kad šis vykdytų asmenų, kuriems jis yra perleistas nurodymus. A. N. klausia ar A. L. „dirba“ ir pan. Darytina pagrįsta išvada, kad taip A. L. yra nuolat kontroliuojamas, raginamas vykdyti jam duodamus nurodymus, įtariama, daryti nusikalstamas veikas ( t. 2, b. l. 118-135).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimu arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais ir tai padaryta dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei arba dalyvaujant organizuotoje grupėje.
Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, prekyba žmonėmis gali būti padaroma keliais iš alternatyvių nusikalstamų veiksmų, t. y. nukentėjusiojo verbavimu, įgijimu, gabenimu, perleidimu bei laikymu nelaisvėje. Pažymėtina, kad prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant jį išnaudoti. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra prekybos žmonėmis priešingumas žmogaus laisvei, kuris siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ar pan.), ir kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti bei įtraukti jį į išnaudojimą. BK 147 straipsnyje detalizuojamas kaltininko suvokimas, kad jis turi tikslą nukentėjusįjį įtraukti į išnaudojimą arba, net ir neturėdamas tokio tikslo, suvokia, kad auka yra įtraukta arba bus įtraukta į išnaudojimą. Akivaizdu, kad atsakomybė už BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas. Pagal susiformavusią teismų praktiką matyti, kad vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją išvežti, treti gabena ir pan. Todėl kvalifikuoti asmens veiksmus kaip prekyba žmonėmis pakanka fakto, kad kaltininkas tiesiog suvokia, jog jis atlieka kažkokią tai funkciją dėl šio sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti.
Kaip jau minėta, kaltinamasis A. L. savo kaltės nepripažino. Jis aiškina, kad iš kaltinime minimų asmenų pažįsta tik A. B. su kuriuo yra vykęs į Vokietiją padėti parvežti automobilių detalių. Nukentėjusįjį A. G. taip pat pažįsta, jis yra jo kaimynas. Kategoriškai neigia, kad jam siūlė atostogas, siūlė vykti pailsėti į užsienį. Nepamena, kad kartu su A. B. būtų vežęs nukentėjusįjį į autobusų stotį.
Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis aiškina, kad susipažino su vaikinu vardu D.. Šis pasiūlė nuvežti į Vokietiją ir parvežti atgal vieną žmogų. Kaltinamasis tuo metu neturėjo darbo, jį išlaikė mama, todėl su šiuo pasiūlymu sutiko. D. jam davė to žmogaus telefoną, kaltinamasis jam paskambino ir taip susipažino su nukentėjusiuoju V. S.. Jį vežė į Vokietiją apie 5-6 kartus. Ten V. S. į mobilaus ryšio telefoną kažkas paskambindavo, būdavo pasakomas adresas. Tada kaltinamasis tą adresą įsivesdavo į navigaciją, nuveždavo V. S. į tą vietą ir paleisdavo. Po kiek laiko V. S. grįždavo ir kaltinamajam atiduodavo atsineštus pinigus. Prieš važiuojant kaltinamasis klausė D., kokiu tikslu reikia vežti tą žmogų. D. jam paaiškino, kad tai verslo reikalai, todėl daugiau jis tuo nesidomėjo. Grįžus į Lietuvą pinigus atiduodavo D.. Už nuvežimą ir parvežimą D. jam mokėjo po 200 – 250 eurų. Apie jokį sukčiavimą, žmonių verbavimą jis nieko nežino, kaltinime nurodytų asmenų nepažįsta, jokiose vestuvėse kartu su jais nėra dalyvavęs, jokių piniginių perlaidų į įkalinimo įstaigas nėra pervedinėjęs. Pripažįsta tik tai, kad nukentėjusįjį nuveždavo į Vokietiją ir parveždavo atgal.
Tokius kaltinamųjų aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Nukentėjusysis A. G. nurodė, kad A. L. yra jo kaimynas, jis pasiūlė jam atostogas Vokietijoje sakydamas, kad ten galės pailsėti, bus užsakytas viešbutis. Nukentėjusysis tuo metu neturėjo darbo, jį išlaikė tėvai, todėl su šiuo pasiūlymu sutiko. Tada jis buvo nuvežtas į Kauno autobusų stotį ( nustatyta, kad jį vežė A. L. ir asmuo, kuris yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje ). Ten atvyko ir P. J.. A. L. nupirko autobuso bilietus ir nukentėjusysis su P. J. išvyko į Štutgartą. Dar prieš išvykstant A. L. jam aiškino, kad reikės vykti nurodytais adresais, nuvykus paimti pinigus, pamačius policiją, bėgti. Nukentėjusysis nelabai suprato ką reikės daryti, tačiau važiuojant P. J. jam paaiškino, kad jie turės daryti nusikaltimus, t. y. apgaudinėti žmones ir išvilioti pinigus. Vokietijoje važiavo iš vieno miesto į kitą, baigėsi pinigai. Tada P. J. kažkam skambino ir jiems buvo perduota 100 eurų. Po to vėl baigėsi pinigai, daugiau jų jiems niekas nebedavė, todėl jie išsigandę kreipėsi į policiją. Šias aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma iš kurios matyti, kad A. G. ir P. J. 2013-05-03 vyko autobusu iš Kauno į (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) ( t. 6, b. l. 95 ). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažyma patvirtina, kad P. J. ir A. G., 2013-05-07 atvyko į (duomenys neskelbtini) policiją ir paaiškino, jog atvyko iš Lietuvos tam, kad gautų pinigus ir pervestų juos į Lietuvą. Telefonu jie gavo nurodymą nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti pinigus. Kas davė nurodymus jie policijai neatskleidė. Kadangi tolimesnių nurodymų jie negavo ir liko be pinigų, jie atvyko į policiją su prašymu nuvežti juos į Lietuvos konsulatą (duomenys neskelbtini). Su savimi jie turėjo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems būnant policijoje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta SMS žinutė, kurioje buvo nurodytas senyvo amžiaus moters adresas. Policija įtarė, kad tai galimai informacija telefoninio sukčiavimo kurjeriams. Buvo susisiekta su asmeniu, kurio adresas buvo nurodytas SMS žinutėje. Jis paaiškino, kad buvo gavęs „ teisininko “skambutį, pastarasis reikalavo 2 500 eurų dėl tariamai sūnaus įvykdyto eismo įvykio. A. G. ir P. J. įtarimai dėl sukčiavimo pareikšti nebuvo, prokuroro nurodymu jie buvo paleisti iš policijos ( t. 6, b. l. 98 ). Iš 2013-07-11 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad įraše Nr. 57 2013-05-04 asmuo, kuris yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje atsiunčia asmeniui, kuris taip pat yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje numerius, kuriais P. J. bei A. G. turi naudotis Vokietijoje. Įrašuose Nr. 76, 77, 78 2013-05-04 jie kalbasi, pirmasis pasiteirauja, ar kitas asmuo, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje gavo ankstesnį pranešimą su išsiųstų žmonių numeriais. Taip pat kalba apie „vaiką“, kad „vaikas“ vėl „ant starto“, t. y. pasiruošęs vykti. Po to vėl kalbasi apie tuos du išsiųstus asmenis (P. J. ir A. G.), diktuoja jų numerius. Diktuoja melagingus vardus „D.“, „M.“, kas rodo, kad jie šifruoja savo pokalbius. Įrašuose Nr. 271, 272, 275 2013-05-07 asmuo, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje rašo SMS pranešimus asmeniui, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje su pretenzijomis, kad jo siųsti asmenys ( A. G., P. J.) blogai dirba. „Jej jie nenori dirbt taj tegu pisa nx per ji wel kusa prapisom.“ ( pastaba. Žargonas „kūšas“ yra didelė pinigų suma ) t. 1, b. l. 112-121 ). Iš 2014-01-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad įraše Nr. 9 2013-05-03 asmuo, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje informuoja kitą asmenį, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje, kad užverbuoti asmenys, įtariama P. J. ir A. G., iš (duomenys neskelbtini) išgabenti į užsienio valstybę vykdyti nusikalstamas veikas. Įraše Nr. 128 2013-05-04 pastarųjų pokalbis apie išgabentus, P. J. ir A. G.. Pirmasis informuoja, kad išgabenti asmenys jau gali būti išnaudojami, kad su jais jau gali susisiekti („Ten tegul gal, ten duoda žinot kas nors ką nors“) asmenys, kuriems jie yra perleisti, t. y. atliekantys laisvės atėmimo bausmes. Įraše Nr. 137 2013-05-04 asmenų, kurie kaltinami kitoje baudžiamojoje byloje pokalbis, kuriame pirmasis informuoja antrąjį, kad P. J. bei A. G. yra išgabenti. Pirmasis prašo antrojo internetu („kompu“) susisiekti su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje ir atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ( toliau – PN )(„Z.“) ir pranešti, kad minėti užverbuoti bei išgabenti asmenys jau gali būti išnaudojami. Antrasis išreiškia nepasitenkinimą, kad pirmasis per daug kalba, t. y. nekonspiruoja vykdomos nusikalstamos veikos. Įrašuose 365, 368 2013-05-07 matyti, kad asmuo, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje papildo sąskaitą telefono, kuriuo užsienio valstybėje naudojosi P. J. ir A. G.. Įraše Nr. 489 2013-05-08 asmenų, kurie kaltinami kitoje baudžiamojoje byloje pokalbis, kurio metu pirmasis informuoja „nebėr tų“ , „uždarė“, kad P. J. ir A. G. sulaikyti. Įrašuose Nr. 494, 496 2013-05-08 asmenys, kurie kaltinami kitoje baudžiamojoje byloje aptaria užverbuotų ir išgabentų P. J. ir A. G. sulaikymą. Asmuo, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje informuoja, kad važiuoja apžiūrėti automobilį, kuriuo, po to būtų gabenami užverbuoti asmenys vykdyti nusikalstamas veikas užsienio valstybėje ( t. 1, b. l. 153-154 ). Tai, kad kaltinamasis A. L. žinojo kokiu tikslu į Vokietiją siunčiamas nukentėjusysis A. G. patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažyma iš kurios matyti, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos Ingolštato miesto prokuratūros gautas pranešimas dėl 2013-05-25 Ingolštato mieste sulaikyto A. L.. Jis sulaikytas pagal 2013-05-26 Ingolštato miesto teismo nutartį ir patalpintas areštinėje. Sulaikymo teisinis pagrindas - pasikėsinimas įvykdyti organizuotą sukčiavimą, pasikartojantį septyniais atvejais ( Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 str. 1 ir 5 punktai, 22 str., 23 str., 25 str. 2 punktas). A. L. yra kaltinamas septyniose bylose. Jis, veikdamas organizuotų asmenų grupėje, apsimesdavo kitų asmenų giminaičiu, skambindavo ir pranešdavo, kad pateko į autoįvykį ir reikalavo pinigų ( t. 6, b. l. 100).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. atpažino asmenį, kuris kartu su A. L. automobiliu VW GOLF 5 klasės nuvežė jį ir P. J. į Kauno autobusų stotį, padavė mobilaus ryšio telefonus su „ Labas “ pakuotėmis ir 500 eurų. Atpažintas asmuo, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje ( t. 3, b. l. 64-66 ). Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. G. davė nuoseklius parodymus ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.
Be to, kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis A. L. organizavus prekybą žmonėmis, pasinaudojo nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu ir panaudojo apgaulę. Teismo nuomone, šios aplinkybės pasitvirtino. Kaip nustatyta, nukentėjusysis A. G. buvo kaltinamojo A. L. kaimynas. Tuo metu jis neturėjo darbo, jį išlaikė tėvai. Kaltinamasis A. L. pats pripažino, kad jie dažnai susitikdavo, bendraudavo. Tokiu būdu visai neįtikinami kaltinamojo aiškinimai, kad jis nežinojo apie nukentėjusiojo turtinę padėtį. Teismo nuomone, kaltinamasis būtent tuo ir pasinaudojo verbuodamas ir gabendamas nukentėjusįjį A. G. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.
Pažymėtina, kad apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, jog šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė, kaip prekybos žmonėmis požymis, gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl įvairių pažadų arba tik dėl tam tikrų aplinkybių ( pvz., šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam buvo pažadėtas poilsis VFR, o iš tikrųjų jis buvo gabenamas nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti ).
Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad pirmasis asmuo, kuris jam pasiūlė darbą Vokietijoje, buvo jo pažįstamas Darius ( bylos duomenimis nustatyta, kad tai D. A.. Nukentėjusysis jį atpažino parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Taip pat nustatyta, kad jis buvo sulaikytas 2013-01-07 po pasikėsinimo sukčiauti telefonu, kurį įvykdė organizuota grupė. Jis yra nuteistas 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir yra įkalintas Justizvollzugsanstalt miesto kalėjime t. 3, b. l. 47-50, t. 6, b. l. 104 ). Vėliau D. jo telefono numerį perdavė A. ( bylos duomenimis nustatyta, kad tai yra asmuo, kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje ). Šis taip pat pasiūlė darbą Vokietijoje, tačiau apie jo pobūdį smulkiau neaiškino. Tuo metu nukentėjusysis neturėjo darbo, materialinė šeimos padėtis buvo bloga, trūko pinigų, žmona laukėsi, todėl jis su tuo pasiūlymu sutiko.
Aplinkybes apie nukentėjusiojo šeimos sunkią materialinę padėtį patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja K. B.. Nukentėjusiojo aiškinimu, vėliau jis sulaukė skambučio, su A.susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, šis vėl jam pasiūle darbą Vokietijoje ir liepė laukti skambučio. Po kiek laiko jam paskambino žmogus ir pasakė, kad išvyksta iš ryto. Rytojaus dieną jis susitiko su vairuotoju ir išvažiavo į Vokietiją. Kelionės metu vairuotojas jam paaiškino, kad jis privalės nueiti pas nurodytą žmogų, šis paduos jam telefono ragelį, nukentėjusysis privalės kalbėti rusiškai, paims iš jo nurodytą pinigų sumą, perskaičiuos gautus pinigus ir greitai išeis. Nuvykus į Vokietiją, jis taip ir darydavo. Pirmojo vairuotojo jis nepažinojo. Vėliau į Vokietiją vykdavo su kaltinamuoju R. S., tačiau pinigų paėmimo būdas būdavo toks pat. R. S. aiškina, kad nukentėjusysis jį pažinojo vardu „Rokas“, nes matė jo asmens dokumentus. Nukentėjusysis V. S. nurodo, kad kaltinamąjį jis pažinojo vardu „K.“. Šią aplinkybę patvirtina asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. S. atpažino asmenį jam žinomu vardu „K.“, kuris jį daug kartų vežė į Vokietiją. Atpažintas asmuo yra kaltinamasis R. S. ( t. 3, b. l. 33-36 ). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad visus iš žmonių išviliotus ir paimtus pinigus jis atiduodavo R. S.. Pažymėtina, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus ir jais netikėti teismas neturi pagrindo ( t. 2, b. l. 185-192, 195-199, t. 3, b. l. 18-20, 22-24 ).
Be to, nukentėjusiojo parodymus apie vykimą įvairiais automobiliais, kuriuos vairavo kaltinamasis R. S., į Vokietiją kaltinime nurodytais laikotarpiais nuo 2013-01-30 iki 2013-02-27, nuo 2013-03-14 iki 2013-04-13, taip pat 2013-05-26 ir 2013-07-21, apie asmenų, kurie kaltinami kitoje baudžiamojoje byloje grasinimus telefonu atsisakius nukentėjusiajam vykti į Vokietiją, apie R. S. nurodymus nukentėjusiajam kur ir kada ateiti ir iš kur bus išvažiuojama, tai, kad asmuo, kuris kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje yra asmuo R. S. įvardijamas kaip jam žinomas vardu „D.“, kuris rūpinosi transporto priemonių paieškomis, siekiant V. S. išvežti į Vokietiją, po to transporto priemones perduodavo R. S. patvirtina LR Transporto priemonių draudikų biuro pažyma, telefoninių pokalbių įrašai tarp R. S. ir asmenų, kaltinamų kitoje baudžiamojoje byloje. Kartu šie įrašai paneigia ir R. S. aiškinimus, kad jis buvo atsitiktinis asmuo, kuris nieko nežinojo kokiu tikslu veža V. S. į Vokietiją.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro pažyma patvirtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, nuo 2012 m. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. R. S. vardu buvo sudarytos šių transporto priemonių privalomo jo draudimo sutartys: AB „Lietuvos draudimas“ įprastinė transporto priemonė AUDI A4 VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2013-01-30 iki 2013-02-27; ZAFIRA COMFORT DTI VIN (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2013-03-14 iki 2013-04-13; AUDI A4 VIN (duomenys neskelbtini) galiojusi nuo2013-06-14 iki 2013-07-13 ir nuo 2013-07-14 iki 2013-08-13 ( t. 6, b. l. 90-91 ).
Iš 2014-01-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad įrašuose 2013-05-10 Nr. 869, 871, 875, 876 asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje kalbasi su R. S. apie draudimą, dėl automobilio, kuriuo vėliau buvo gabenamas V. S.. Įraše Nr. 2858 2013-05-25 yra asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje pokalbis su R. S. apie susitikimą, kurio metu, aptariamas nusikaltimo darymo mechanizmas, perduodami įrankiai. Įraše Nr. 2866 2013-05-25 19:03 asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąjį (SMS) pranešimą R. S. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. S.. Įraše Nr. 7152 2013-07-03 yra asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje pokalbis su R. S., kurio metu R. S. teiraujasi kada jam reikės išvykti. 2013-07-05 įrašuose Nr. 7383, 7384, 7385, 7386, 7387 yra asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje pokalbiai su R. S., kurių metu R. S. teiraujasi kada jam reikės išvykti, t. y. gabenti V. S.. Įraše Nr. 8651 2013-07-20 yra asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje pokalbis su V. S. apie tai, kad V. S. reikės važiuoti, t. y. jis bus gabenamas. Asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje pokalbio metu vadinamas V., taip jis buvo prisistatęs konspiruodamas savo asmens duomenis, naudodamasis apgaulę. V. S. duotus parodymus apie jo bandymus atsisakyti vykti į Vokietiją patvirtina įrašai Nr. 4891, 4896, 4897, 4898, 4902, 4903, 4905, 4907, 4908, 4910, 4911, 4931, 4967, 4968 2013-06-16. Juose asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje sutaria su R. S. dėl nusikaltimo darymo laiko. Pokalbių metu aptariami nesklandumai su V. S., kuris buvo atsisakęs, kad jį gabentų į užsienio valstybę išnaudoti darant nusikalstamas veikas ( t. 2, b. l. 69-112 ).
Iš 2013-07-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad yra įrašai apie asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje grasinimus V. S. dėl atsisakymo vykti į Vokietiją bei tiesioginiai paties R. S. pokalbiai su nukentėjusiuoju, kuriuose jis prisistato, asmeniu vardu „K.“, kas patvirtina V. S. parodymus, jog jis R. S. pažinojo, kaip asmenį vardu „K.“, o ne kaip asmenį vardu „R.“, kuriuose jis tariasi su nukentėjusiuoju apie išvykimo į Vokietiją vietą bei laiką. Įrašuose Nr. 1783 2013-05-25, Nr.1814 2013-05-26 ir Nr. 2735 2013-06-15, nukentėjusiajam V. S. skambina R. S. bei nurodo kada bei iš kur reiks važiuoti į Vokietiją daryti nusikalstamų veikų. Įraše Nr. 2751 2013-06-15 nukentėjusiajam V. S. skambina R. S. prisistatydamas išgalvotu vardu „K.“ ir pasako, kad rytoj reikia važiuoti, tačiau V. S. atsako, kad niekur nevažiuos. Tai išgirdęs R. S. pasako, kad jam tuo paskambins. Iš šio pokalbio matyti, kad V. S. pareiškia savo nuomonę, kad jis nevažiuos daryti nusikaltimų t. y. surinkinėti pinigų iš apgautų Vokietijos gyventojų, tačiau tai išgirdęs R. S. pasako, kad jam tuoj paskambins. Iš įrašo Nr. 2754 2013-06-15 matyti, kad išnaudojamam asmeniui V. S. skambina asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje ir paaiškina, kad jam visiškai nerūpi išnaudojamojo V. S. žmonos nėštumas, gimdymas „nors ir penkios žmonos ten turi gimdyt” , pasako, kad tariamai V. S. yra „prigrybavęs“ ir pasako, kad rytoj pas jį atvažiuos ir pakalbės. Įrašuose Nr. 2842 2013-06-16, Nr. 2854 2013-06-17 su V. S. bendrauja R. S., kuris jau po įvykusio prieš tai pokalbio su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje tariasi, kada V. S. bus pasiruošęs važiuoti į Vokietiją. Įraše Nr. 7957 2013-07-20 išnaudojamam asmeniui V. S. skambina asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, prisistatydamas išgalvotu „V.“ vardu ir pasidomi ar V. S. pasiruošęs važiuoti „pjuvenų krauti“ ir pasako, kad jis pasiimtų „ragelį“(telefoną) ir jam paskambins dėl važiavimo. Įrašuose Nr.8110 2013-07-21, Nr. 8117 2013-07-21 V. S. skambina R. S. bei tariasi kaip ir kada išvažiuos į Vokietiją ( t. 1, b. l. 147-152 ).
Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis R. S. kategoriškai tvirtina, kad jis asmenų, kurie yra nurodyti kaltinime, nepažįsta, jokiose vestuvėse nėra dalyvavęs. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. atpažino R. S., kaip asmenį, kurį matė V. S. brolio R. S. ir jo žmonos vestuvėse ( t. 3, b. l. 168-171 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad jis tose vestuvėse dalyvavo su kitais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras teismui pateikė nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių nuorašus 2012.08.01 – 2013.08.01 periodui. Iš jų matyti, kad kaltinamasis 2013-05-10 pervedė asmeniui, kuris kaltinamas kitoje byloje ir šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 496 eurus ( t. 9, b. l. 169-174 ). Kaltinamasis R. S. šią aplinkybę neigia ir apie tai paaiškinti nieko negali. Kaip matyti, kaltinamasis R. S. psichinėmis ligomis neserga, yra darbingas, turintis 11 klasių išsilavinimą. Todėl visiškai netikėtina, kad jis visiškai nepažįstamam žmogui be jokios priežasties pervestų į įkalinimo įstaigą 496 eurus. Iš viso to seka, kad jis minėtą asmenį pažįsta ir juos sieja vienokie ar kitokie santykiai.
Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažino asmenį jam žinomu vardu „V.“, kuris jį išsiuntė į Vokietiją bei Lenkijoje jį su kitais asmenimis sumušė. Atpažintas asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje ( t. 3 b. l. 25-28 )
Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažino asmenį jam žinomu vardu „ A.“, kuris jo atžvilgiu panaudodamas psichologinį spaudimą, apgaudinėdamas ir įkalbinėdamas vertė važiuoti į Vokietiją bei kartu su asmeniu vardu „ V. “ jį sumušė Lenkijoje. Atpažintas asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje. ( t. 3, b. l. 29-32 ).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. atpažino asmenį jai žinoma vardu „A.“, per kurį jos vyras V. S. buvo vežamas į Vokietiją. Atpažintas asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje ( t. 3, b. l. 172-175 ). Be to, jos parodymai teisminio nagrinėjimo metu ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu sutapo su V. S. parodymais, kur ji parodė, kad vyras į Vokietiją buvo vežamas automobiliais, važiavo apie 6 kartus. Visus pinigus, kuriuos paimdavo Vokietijoje, atiduodavo vairuotojui su kuriuo važiuodavo. Prieš kiekvieną važiavimą jam paskambindavo ir pasakydavo kada ir kur ateiti. Vyras tuo metu nedirbo, abu neturėjo darbo, ji tuo metu laukėsi trečio vaiko. Kai vyras grįždavo, nenorėdavo apie tai kalbėti, buvo įbaugintas, mažai su kuo bendraudavo. Vieną kartą jis grįžo sumuštas, tačiau aiškino, kad susimušė stotyje.
Abiejų nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, kad jie buvo gabenami į Vokietiją nusikalstamų veikų - sukčiavimų darymui, jog organizuotos grupės nariai telefonu skambino į Vokietiją nepažįstamiems šios valstybės piliečiams ir, prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešdami, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, patvirtina Štutgarto generalinės prokuratūros atsakymas į teisinės pagalbos pavedimą, kuriame nurodoma, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų, kurių metu išsiaiškinta, kad veikusi nusikaltėlių grupė bent iš dalies yra sudaryta iš Lietuvos piliečių, kurie gerai kalba rusiškai. Nusikaltimo aukomis tapo vyresni Vokietijos piliečiai, užaugę tuometinėje Sovietų Sąjungoje ir vėliau persikėlęs gyventi į Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją, kuriuos apgavo iš lietuviškų mobilaus ryšio telefonų skambinę telefoniniai sukčiai ir kalbėję rusiškai. Taip vadinamų „ Šoko skambučio “ metu artimiesiems buvo pranešama, kad jų artimasis įvykusios autoavarijos metu sužalojo žmogų ir tam, kad būtų išvengta teisminio proceso, reikalavo iš artimųjų grynųjų pinigų. Pinigų surinkėjai keletą dienų išbūna Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje ir keletą kartų paskiriami pinigų paėmimui. Taip pat nurodoma, kad pinigus paėmusiam asmeniui buvo skambinama ir siunčiamos žinutės iš dviejų abonentinių numerių: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais numeriais galėjo skambinti Lietuvoje esantis pinigus paėmusio asmens „vadovas“ ( t. 1, b. l. 44-82 ). Tai, kad šiame atsakyme žinutės iš abonentinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos iš (duomenys neskelbtini) PN, patvirtina 2013-07-17 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad kontroliuojant asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-26 užfiksuota, kad Nr. (duomenys neskelbtini)naudojosi asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje ir šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) PN ( t. 1, b. l. 78-107 ). Aplinkybę, kad asmenys, nurodyti kaltinamajame akte, kurie kaltinami kitoje byloje ir atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) PN, turėjo galimybę tarpusavyje bendrauti, nors bausmę atlikinėjo skirtinguose būriuose ir turėjo galimybę naudotis mobilaus ryšio telefonais, teismo pasėdyje patvirtino liudytojas E. A..
Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis R. S. neneigia, kad ne kartą vežė nukentėjusįjį V. S. į Vokietiją, tačiau aiškina, kad nežinojo vežimo tikslo. Jo aiškinimu, jis paklausęs pažįstamo, vardu „D.“ dėl ko reikia vežti V. S. į Vokietiją, tačiau pastarajam atsakius, kad tai verslo reikalai, daugiau jis apie tai nesidomėjo. Tokie jo aiškinimai vertintini kritiškai, t. y. kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. S. vežė į Vokietiją 6 kartus. Ten nuvykus, V. S. į duotą mobilaus ryšio telefoną paskambindavo ir nurodydavo adresą, kur reikia vykti. Tada R. S. duotą adresą įvesdavo į navigaciją, nuveždavo V. S. į nurodytą vietą ir išleisdavo. Po kiek laiko šis grįždavo ir parnešdavo pinigų. Kaltinamasis R. S. aiškina, kad pinigų jis neskaičiuodavo, tačiau pripažįsta, kad sumos būdavo nemažos. Vokietijoje prabūdavo apie 5-7 dienas ir visą tą laiką nukentėjusysis parnešdavo pinigų. Kaltinamojo aiškinimu, jis buvo įsitikinęs, kad V. S. užsiima kokiu tai verslu. Jau anksčiau minėti įrašai patvirtina, kad kaltinamasis bendravo su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir jam puikiai buvo žinoma, kad V. S. buvo vežamas į Vokietiją nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.
Kaip jau minėta, kaltinamasis A. L. yra kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais organizuotos grupės nariais, atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę jį verbavo, gabeno į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. Kaltinamasis R. S. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais organizuotos grupės nariais, atlikdamas savo užduotį automobiliu gabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. abu kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 str. 2 d.
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pagal teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla. Todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikacija gali skirtis tik esant vykdytojo ekscesui.
Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimų padaryme dalyvavo daugiau nei du asmenys. R. S. 6 kartus automobiliais, kuriuos surasdavo ir perduodavo asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, vežė V. S.. kuris iš anksto buvo užverbuotas asmenų, kurie kaltinami kitoje byloje. Pinigus, kuriuos paimdavo Vokietijoje V. S. atiduodavo asmeniui, kuris kaltinamas kitoje byloje. Prieš kiekvieną kelionę R. S. skambindavosi su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje, tardavosi apie išvykimą, po ko viską derindavo su V. S., t. y. nurodydavo, kur ir kada pastarajam ateiti, iš kurios vietos išvyks, o nukentėjusiajam paprieštaravus dėl važiavimo apie tai informuodavo asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, o šis kitą asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, po ko abu, vartodami psichologinę prievartą, vertė nukentėjusįjį vykti prieš jo valią. Už kiekvieną V. S. nugabenimą į Vokietiją R. S. buvo mokama nustatyta pinigų suma. Taip pat nustatyta, kad A. L. užverbavo A. G. bei kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje nuvežė į autobusų stotį, kur nukentėjusysis buvo įsodintas į autobusą. Po to iš karto apie tai, kad nukentėjusysis išvyko į Vokietiją asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje telefonu informavo kitą asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, šis telefonu – kitą asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, o pastarasis – (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, po ko nukentėjusiajam ir P. J. toliau nurodymus telefonu duodavo (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje. Taigi, kiekvienas iš bendrininkų turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko jiems priskirtas užduotis, o bendrais jų veiksmais buvo realizuotas suderintas nusikalstamos veikos planas. Toks užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie galutinio rezultato – leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bendrininkai save identifikavo organizuotos grupės nariais. Nurodytos byloje nustatytos aplinkybė pilnai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius.
Be to, kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis R. S. veikė įvairių sudėčių organizuotose grupėse. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis visus kartus veikė su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis. Atsižvelgiant į tai minėta aplinkybė jam iš kaltinimo pašalintina.
Be to, kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis A. L. veikė organizuota grupe kartu su A. N., I. V., A. B., Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais. Kaltinime taip pat nurodyta, kad kaltinamasis R. S. veikė organizuota grupe kartu su A. N., I. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, minėti asmenys 2016-10-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-28 nutartimi šis nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Šiuo metu šie asmenys nėra nuteisti, jų atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo, minėti asmenys šiame teismo nuosprendyje įvardijami kaip „asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje“ ir „(duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje“.
Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. L. ir R. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodyta, jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl civilinių ieškinių.
Kaip matyti, nukentėjusysis V. S. yra pateikęs savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo - 3 750 eurų ( t. 9, b. l. 85-86 ). Savo ieškinyje jis nurodo, kad jis buvo išnaudojamas, nežinojo vietinės kalbos, buvo priverstas daryti nusikalstas veikas. Tai jam sukėlė didelį nerimą ir baimę. Iš su kaltinamuoju R. S. susijusių asmenų jis girdėjo grasinimus jo atžvilgiu. Taip pat jį nuolat kankino baimė, kad pavojus gresia ir jo artimiesiems. Todėl prašo jo ieškinį tenkinti ir prašomą neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo R. S..
Nukentėjusysis A. G. yra pateikęs savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 1 000 eurų ( t. 9, b. l. 88-89 ). Savo ieškinyje nurodo, kad tuo metų jis neturėjo nei darbo, nei pragyvenimo lėšų. Kaltinamasis jį apgavo, nes vietoj pažadėtų atostogų jis turėjo daryti nusikalstas veikas. Tai jam sukėlė didelę išgąstį, stresą ir nusivylimą. Be to, jo išgyvenimus apsunkino ir tai, kad jis neturėdamas lėšų grįžti namo buvo priverstas sunkiomis sąlygomis vykti net per kelias šalis. Todėl prašo jo ieškinį tenkinti ir prašomą neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo A. L..
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Įvertinus visus byloje esančius duomenis, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jų emocinę būklę teisminio nagrinėjimo metu, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamųjų nusikalstamo tikslo siekimu nukentėjusiesiems padarytos žalos. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiesiems dėl nusikalstamų veiksmų nebuvo sukeltos itin neigiamos pasekmės, įtakojusios jų tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį V. S. mažina iki 450 Eur, A. G. – iki 300 Eur.
Kaltinamųjų A. L. ir R. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.
Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.
Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Kaltinamasis A. L. Lietuvoje neteistas (t. 7, b. l. 75-77), teistas Vokietijoje (t. 7, b. l. 79), administracine tvarka baustas (t. 7, b. l. 110-111), narkologinio ir psichiatrijos kabinetų įskaitose neįregistruotas (t. 7, b. l. 96).
Kaltinamasis R. S. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (t. 8, b. l. 98-103), administracine tvarka baustas (t. 8, b. l. 147-154), įrašytas į VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir spsichoanalizės centro Panevėžio skyriaus įskaitą, diagnozė – elgesio sutrikimai ( t. 8, b. l. 127 ), atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant amfetaminą, žalingas vartojimas ( t. 8, b. l. 138 ).
Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamieji padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 147 str. 2 d. ), kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų. Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą LR BK 75 straipsnio taikymas ir paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas nenumatytas ( LR BK 75 str. 1 d. ). Byloje taip pat nėra nustatytų būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui, kaip ir nėra numatytų sąlygų LR BK 54 str. 3 dalies nuostatų taikymui.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamieji nuteistini realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. L. teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis niekur nedirba, realaus pragyvenimo šaltinio neturi, pats užverbavo ir išgabeno nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamų veikų, kurioms jis buvo išgabentas daryti, nepadarė. Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis padarė dar kokias tai nusikalstamas veikas, teismas neturi. Atsižvelgiant į visa tai kaltinamajam paskirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgė į tai, kad jis niekur nedirba, realaus pragyvenimo šaltinio neturi, į jo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme ( jis nebuvo šio nusikaltimo sumanytojas ar organizatorius, jo pagrindinės funkcijos buvo nugabenti nukentėjusįjį į užsienį ir pargabenti jį namo ). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis padarė dar kokias tai nusikalstamas veikas, teismas neturi. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam paskirtina žymiai mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Be to, kaip matyti, kaltinamojo A. L. atžvilgiu buvo taikyta ekstradicija ir tai sudarė bendrą išlaidų sumą – 2 596,94 Eur ( t. 7, b. l. 31-45 ). Kaltinamojo R. S. atžvilgiu taip pat buvo taikyta ekstradicija ir tai sudarė bendrą išlaidų sumą – 2 135 Eur ( t. 7, b. l. 188-200 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d., 6 p., 104 str. 2 d. minėtos išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.
Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-5111, kurioje nurodė, kad A. L. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 199,76 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas ir, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
Kadangi nagrinėjamu atveju A. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 str., 303 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str.,
nusprendė:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 m. 6 mėn. ( šešeriems metams ir šešiems mėnesiams ) laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-08-11.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame įkalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2016-07-29 iki 2017-08-11.
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 5 m. ( penkeriems metams ) laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-08-11.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame įkalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2016-09-15 iki 2017-08-11.
Priteisti iš nuteistojo A. L. 300 Eur ( tris šimtus eurų ) neturtinės žalos nukentėjusiojo A. G. naudai.
Priteisti iš nuteistojo R. S. 450 Eur ( keturis šimtus penkiasdešimt eurų ) neturtinės žalos nukentėjusiojo V. S. naudai.
Išieškoti iš nuteistųjų: A. L. – 2 596,94 Eur ( du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 94 cnt. ), iš R. S. – 2 135 Eur ( du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ) procesinių išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Skaitmeninę laikmeną atliekant V. S. abonento numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ( prie 2013-07-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo ( t. 1, b. l. 147-152 );
Skaitmeninę laikmeną atliekant A. N. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ( prie 2013-07-17 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ( t. 1, b. l. 28-77 );
Skaitmeninę laikmeną atliekant A. N. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ( prie 2013-07-17 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ( t. 1, b. l. 78-107 );
Skaitmeninę laikmeną atliekant S. Ž. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ( prie 2013-07-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo ( t. 1, b. l. 78-107 );
Skaitmeninę laikmeną atliekant A. N. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ( prie 2014-01-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo ( t. 1, b. l. 153-199, t. 2, b. l. 1-68 );
Skaitmeninę laikmeną atliekant I. V. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ( prie 2014-01-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo ( t. 2, b. l. 69-112 );
Skaitmeninę laikmeną atliekant A. N. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ( prie 2013-08-08 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo ( t. 2, b. l. 118-135 ) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistiesiems A. L. ir R. S. – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.