- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 2-977-589/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07582-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“
- Ieškovas
- Dalyvaujant, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- Š. Š.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
Dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,
Nedalyvaujant ieškovo Dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Š. Š., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ 999,48 EUR nuostolių atlyginimo, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2013-07-31 Prancūzijoje dėl Š. Š., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Š. Š. buvo samdomas atsakovo. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse ( toliau kartu – ES) (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos ( toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Prancūzijoje ( kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais ( 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 999,48 EUR sumai ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 999,48 EUR. Ieškovas, sumokėjęs Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl jo padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens , neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti sumokėtus Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui 999,48 EUR. Atsakovė reikalaujamos sumos ieškovei nesumokėjo.
Pateiktame dublike ieškovas nurodo, jog nesutinka su atsakovės UAB „Naideka“ teiginiais, kad ieškinys yra nepagrįstas. Biuras bei Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdami į LAT suformuotas teisės aiškinimo taisyklės analogiškose bylose ( LAT 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; LAT 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; LAT 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; LAT 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015; LAT 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-392-915/2017), pateikė teismui Biuro reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus - eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiai bei nepagrįstų abejonių dėl biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu. Sprendžiant analogiškas bylas, kuomet faktinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus byloje pateikia tik biuras, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus šios bylos aplinkybes, nėra realaus pagrindo abejoti biuro reikalavimo pagrįstumu, kuomet jis buvo paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Prancūzijos teisės aktų nuostatomis. Be to, nepaisant to, jog nei biurui, nei Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui tokia pareiga nenustatyta, šiuo atveju UAB „Naideka“ buvo informuota apie Prancūzijoje vykstantį 2013-07-31 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą. Atsakovei buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiškinimus, ginčyti kaltę, tačiau UAB „Naideka“ to nepadarė. Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senaties terminą. Biuro reikalavimas yra regresinis, o atsakovą ir biurą sieja iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 4 dalis numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Šiuo atveju, pagrindinė prievolė, kurią įvykdžius atsiranda biuro regresinis reikalavimas, yra būtent biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Savo pareigą biuras įvykdė 2017-05-29- apmokėdamas Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro 999,48 EUR reikalavimą. Ieškinys teismui išsiųstas 2018-12-21, t.y. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovo nuomone, ieškovas 999,48 EUR Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui pervedė be jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovei UAB „Naideka“ neatsirado pareiga kompensuoti be pagrindo pervestą sumą ieškovui. Ieškinyje yra nurodoma, kad autoįvykis įvyko Prancūzijoje, o kada Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino įvykio metu padarytą žalą, taip pat kada ieškovas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui kompensavo jo padarytas išmokas, ieškovas nenurodo. Be to, ne vienoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs apie tai, kad ieškovo ieškinyje minimi Vidaus nuostatai netaikomi tretiesiems asmenims. Būtent toks aiškinimas atitinka 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto kelių transporto pakomitečio rekomendacijos tikslus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014 ir kt.). Reikalavimą atlyginti žalą Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras gavo apie 2017 m. balandžio 4 d., t.y. nuo autoįvykio praėjus vos ne keturiems metams. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kodėl Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, nesiginė nuo pareikšto reikalavimo ir neatsisakė tenkinti pasirėmęs ieškinio senaties institutu, todėl atsakovės nuomone, ieškovas atlygino nuostolius be jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas pateiktame triplike nurodo, jog nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatuose nenurodyta, kad atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Todėl atsakovo nuomone, bet kokiam atgręžtiniam reikalavimui pagrįsti nepakanka fakto, jog ieškovas sumokėjo išmoką kitos valstybės nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui už jo sumokėtas sumas nukentėjusiajam asmeniui žalos atlyginimo, kai šią žalą padarė asmuo, netinkamai įvykdęs pareigą sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atsakovo vertinimu, ieškovas neįvykdė pagrindinės pareigos pagrįsti ieškinio esminių faktinių aplinkybių, kurios turėtų būtų įrodinėjamos tokio pobūdžio byloje, pareiškus reikalavimą. Nėra nurodyta, kokias aplinkybes ieškovas įrodinėja pateiktomis dokumentų kopijomis. Nėra nuosekliai aiškiai išdėstyta kokiomis aplinkybėmis kur, kada įvyko eismo įvykis, kokių įmonių transporto priemonės dalyvavo, kokie vairuotojai dalyvavo, lieka neaiškios aplinkybės apie tai, kada ir pas ką per kiek laiko nukentėjusysis kreipėsi, kad jam būtų atlyginta žala, kada ir koks kompetentingas Prancūzijos valdymo organas priėmė sprendimą dėl eismo įvykio, kada būtent nukentėjusiajam ar jo draudikui buvo sumokėtas žalos atlyginimas. Nepateiktas jokio forma ir Prancūzijos biuro sprendimas dėl trečiojo asmens kaltės ar bent atsakomybės buvimo šiuo atveju. Taip pat atsakovo nuomone, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovo nuomone, terminas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ieškovui pasibaigė 2016-07-31. Atsakovo nuomone šioje byloje yra akivaizdus subrogacijos, bet ne regreso atvejis, todėl turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas ( trijų metų terminas taip pat yra praleistas).
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje byloje yra svarbu kokiu pagrindu yra reiškimas ieškinys, t.y. ar turėtų būti taikomos regresą ar subrogaciją reguliuojančios teisės normos. Atsakovas mano, kad šioje situacijoje turi būti taikoma subrogacija. Be to, Prancūzijos draudikų biuras taip pat yra draudikas, todėl turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas. Atsakovo atstovas nurodė, jog jis palaiko atsakovo poziciją ir argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013 m. liepos 31 d. Prancūzijoje, Sent Luise, Š. Š., vairuodamas transporto priemonę DAF FT HF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo apgadinta transporto priemonė MAN TGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT HF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir valdymo teise priklausė UAB „Naideka“ lizingo sutarties su UAB „SEB lizingas“ pagrindu.
Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais ( 3 straipsniu ir 5 straipsniu), sureguliavęs žalą ir sumokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ( ieškovui ) reikalavimą 999,48 EUR sumai. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, 2017 m. gegužės 29 d. sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui ( BUREAU CENTRAL FRANCAIS) 999,48 EUR sumą. 2017-09-08 ir 2017-10-13 ieškovas siuntė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“ pretenzijas dėl 999,48 EUR sumos sumokėjimo. Atsakovė šios sumos ieškovui nėra sumokėjusi.
Prievolė sumokėti išmokos sumą regreso tvarką ieškovui atsirado Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau - TPVCAPDĮ ) pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog tokio pobūdžio bylose galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, o Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais ( eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.) ir juo pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybos dokumentus, patvirtinančius pažeidimą ( jei tokio esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijusius duomenis, dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).
Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas turi teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės vairuotojo kaltę dėl šio eismo įvykio, pateikė Prancūzijos kelių eismo taisyklių nuostatas, Badinterio įstatymą, kuriuo remiantis buvo administruojama žalos ir išmokos išmokėjimas Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro. Į bylą taip pat pateiktas Komisijos 2013-07-28 sprendimas dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, Biuro tarybos vidaus nuostatus ir t.t. Iš byloje pateikiamos eismo įvykio deklaracijos ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo Š. Š., vairuodamas transporto priemonę DAF FT HF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, automobilių stovėjimo aikštelėje Prancūzijoje St.Louis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kito sunkvežimio priekinę dalį. Šis sunkvežimis MAN TGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė įmonei registruotai Slovėnijoje. Iš transporto priemonės žalos atlyginimo ataskaitos ( tomas 1, b.l. 20), transporto priemonės remonto sąmatos ( tomas 1, b.l. 22), matyti, kad buvo nustatyta eismo įvykio metu padaryta žala. Prancūzijos kelių eismo taisyklių R231-1 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jei eismo įvykio metu padaryta tik žala turtui, nurodyti savo tapatybės duomenis ir adresą visiems eismo įvykyje dalyvavusiems eismo dalyviams. Šiuo nagrinėjamu atveju, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nurodant eismo įvykio dalyvius, įvykio kilimo schemą ir nurodant abiejų transporto priemonių vairuotojus ir valdytojus. Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis Prancūzijos teisės aktų nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo eismo įvykio metu pažeidė Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį. Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnis reglamentuoja, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir gerbti kitus dalyvius eismo viešuosiuose keliuose. Ypač atidus vairuotojas privalo būti labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu. Kiekvienas vairuotojas privalo būti pasiruošęs netrukdomas ir nedelsdamas atlikti visus jam privalomus atlikti manevrus. Vežami keleiviai, jų skaičius ar padėtis, gabenami daiktai ar ant langų užklijuoti nepermatomi objektai neturi trukdyti vairuotojui judėti ir matyti. Prancūzijos kelių eismo taisyklių R413-17 straipsnis reglamentuoja važiavimo greičio pasirinkimą, kuriame nurodyta, kad didžiausias leidžiamas važiavimo greitis neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės visuomet rinktis saugų greitį, atsižvelgiant į kelio dangos būklę, eismo trikdžius ir iš anksto numatomas kliūtis. Vairuotojas privalo sumažinti greitį posūkiuose, siaurose ar su kliūtimis kelio atkarpose ar atkarpose išilgai, kurių yra gyvenamųjų būstų. Prancūzijos civilinio kodekso 1240 straipsnio nuostatos numato, kad bet kuris asmens padarytas veiksmas, dėl kurio kitas asmuo patyrė žalą, įpareigoja asmenį, dėl kurio kaltės žala padaryta, atitaisyti žalą.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų eismo įvykį sukėlusio vairuotojo Š. Š. kaltę. Ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia tą aplinkybę, jog dėl eismo įvykio yra kaltas trečiasis asmuo, t.y. būtent trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą sunkvežimį. Šiuo atveju trečiojo asmens kaltė grindžiama eismo įvykio deklaracija, kas iš esmės yra leidžiama ir atitinka Prancūzijos teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Nors atsakovė nesutinka, kad trečiasis asmuo kaltas dėl eismo įvykio, nes nėra pateikta jokio atitinkamo Prancūzijos draudikų biuro sprendimo dėl trečiojo asmens kaltės, tačiau, vertinant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais rėmėsi Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras administruodamas ir išmokėdamas žalos atlyginimą, galima daryti išvadą, šiuo atveju, trečiojo asmens kaltė dėl sukelto eismo įvykio, yra įrodyta.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo 999,48 EUR žalos atlyginimą, kurią sudaro 799,48 EUR kompensacija ir 200 EUR administravimo išlaidos. Pažymėtina, kad iš pateikiamos transporto priemonės žalos ataskaitos ir transporto priemonės remonto sąmatos, sugadintų detalių ir darbų vertė yra didesnė nei atlygino Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras.
Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (Prancūzijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui žalą, nesigilindamas į nustatytą žalos, dydį, tačiau atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytos ir išmokėtos žalos dydį.
Ieškovas pateikė teismui eismo įvykio vietos, t. y. Prancūzijos teisę (Badinter law, 1985 m. liepos 5 d.) pagrindžiančias nuostatas bei šios teisės taikymo ir aiškinimo praktiką , taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo surinktą oficialią ir nagrinėjamai bylai aktualią informaciją apie Prancūzijos užsienio teisės turinį . Ieškovo pateiktoje Badinterio įstatymo apžvalgoje nurodyta, kad Badinterio įstatymas (1985 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. 85-677) yra nepriklausomas įstatymas ir jis yra vienintelis, kuris taikomas, išmokant kompensaciją nukentėjusiesiems asmenims eismo įvykyje, kuriame dalyvavo motorinė transporto priemonė. Bet kuris nukentėjęs asmuo, kuris įrodo, kad yra išpildytos visos sąlygos, kad būtų taikomas Badinterio įstatymas, turi teisę į 100 proc. kompensaciją. Kai nukentėjęs asmuo yra vairuotojas, šio įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad tik nusižengimą padariusiam vairuotojui sumažinama arba panaikinama teisė į kompensaciją. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta kompensacija nukentėjusiesiems (keleiviams), kuri išmokama visais atvejai, jei tik asmuo patyrė kūno sužalojimą . Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis Prancūzijos teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu Prancūzijoje per eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuota ir išmokėta kompensacija.
TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras, eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.
Ieškovas pagrindė, kad išmoka Prancūzijoje eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal Prancūzijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, vertinant šalių argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui 999,48 EUR sumą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 str.). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.
Atsakovės atstovo teiginiai dėl nagrinėjamu atveju taikytino vienerių metų senaties termino yra atmestini. Ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau ir Biuras) perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atsakovei, susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Ieškovas draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl tarp Biuro ir atsakovės nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems galėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas CK 1.125 str. 7 d. pagrindu, kaip prašo atsakovė. Kadangi dėl atsakovės neteisėtos veikos ieškovas patyrė turtinę žalą (CK 6.246 str.), iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką išmokėjo 2017 m. gegužės 29 d. Nuo šios datos ir skaičiuotinas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 4 d.). Ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino (CPK 12 str., 178 str., 185 str., CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 4 d.).
Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią privalo sumokėti už praleistą terminą. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas yra sumokėjęs 30, 00 EUR žyminio mokesčio ir 97,02 EUR už vertimus. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“, įmonės kodas 148031070, 999,48 EUR ( devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 48 centus ) nuostolių atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2018-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,00 EUR ( trisdešimt eurų) žyminio mokesčio, 97,02 EUR ( devyniasdešimt septynis eurus du centus ) išlaidų už vertimus ieškovui - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“, įmonės kodas 148031070, 7,60 EUR ( septynis eurus 60 centų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.