- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 2YT-11485-1032/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07699-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Kategorijos
- 3.1.12.10Įteikimas viešo paskelbimo būdu
- 3.2.32Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Norfos mažmena“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0005/11/02164, Nr. 0005/14/00335, kuriuo prašo panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2018 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-18015907 dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą tokioms lėšoms, toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skolininko argumentai išdėstyti skunde.
Antstolė 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-l 8015907 netenkino pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
Nurodė, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis bei aktualia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, 2018 m. rugpjūčio 22 d. priimti patvarkymai dėl išskaitymo iš skolininko pajamų atlikimo tvarkos Nr. S-18-5-21565 ir Nr. S-18-5-21568, kuriais Marijampolės pataisos namai įpareigoti atlikti išskaitas iš skolininko pajamų, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 736 str., bei aktuali teismų praktika. Skolininko piniginės lėšos esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje – nebuvo areštuotos ir/ar nurašytos. Išieškojimas buvo vykdomas pateikus Marijampolės pataisos namų administracijai patvarkymus dėl skolos išieškojimo bei patvarkymus dėl išskaitymo iš skolininko pajamų atlikimo tvarkos, kuriais skolininko piniginės lėšos nebuvo areštuotos, tačiau atliekamos civilinio proceso kodekso 736 str. nustatyto dydžio išskaitos iš skolininko pajamų. Atsižvelgdama į vykdomųjų bylų Nr. 0005/11/02164, Nr. 0005/14/00335 medžiagą, antstolė nurodė, jog skundžiamas veiksmas vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose nebuvo atliktas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. Susipažinus su turima informacija, mano, jog antstolio patvarkymas atsisakyti patenkinti skundą yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skundo padavimo termino
CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolės veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. patvarkymo Nr. S-18008283 (v. b. l. 80), 2018 m. rugpjūčio 18 d. (antstolės kontoroje gauta 2018 m. rugpjūčio 21 d. (v. b. l. 82)), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Antstolė Brigita Tamkevičienė pareiškėjo atžvilgiu vykdo 2 vykdomąsias bylas Nr. 0005/11/02164, Nr. 0005/14/00335, kuriose išieškotojai yra UAB „Norfos mažmena“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
Vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/02164 buvo priimti antstolės patvarkymai dėl skolininko T. B. skolos išieškojimo UAB „Norfos mažmena“ - 2018 m. gegužės 2 d. Nr. S-18008283 patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. Nr. S-18-5-21568 patvarkymas dėl išskaitymo iš skolininko pajamų atlikimo tvarkos. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/00335 priimtas 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymas Nr. S-18-5-21565 dėl išskaitymo iš skolininko T. B. pajamų atlikimo tvarkos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Patvarkymais nurodyta iš skolininko T. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, iš trečiųjų asmenų gautų sumų (pajamų), bei kitų pajamų išskaityti po 20 proc., jeigu jos neviršija 1 MMA bei 70 proc. nuo sumų dalies, kuri viršija 1 MMA.
Dėl pareiškėjo reikalavimo
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo išaiškinti, kokiu būdu, kokia dalimi turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas (turėtų būti daromos išskaitos) iš pareiškėjui priklausančių lėšų.
CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, jei išieškomas žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.
Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. 0005/11/02164, Nr. 0005/14/00335 medžiaga bei vykdomo proceso metu antstolio priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad antstolis atlikdama vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikėsi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei naujausios Kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, taip pat yra atliekamos išskaitos, priklausomai nuo išieškomos skolos pobūdžio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis vadovavosi CPK 668 straipsnio nuostatomis, bei papildomai nurodė pastabą, kurioje išaiškino kokio pobūdžio lėšos yra priskiriamos prie „kitų pajamų“ paaiškindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pareiškėjui išaiškintina, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, nustatyta, kad antstolė nėra priėmusi kitų patvarkymų, kuriais būtų daugiau ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), jokie veiksmai, susiję su neteisėtu skolininko lėšų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą taip pat nebuvo atliekami, todėl nėra pagrindo įpareigoti antstolę sugrąžinti skolininkui priklausančias lėšas, o taip pat panaikinti areštą pareiškėjo minėtoms lėšoms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog antstolės priimti patvarkymai dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/11/02164, Nr. 0005/14/00335 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.